Žemės ūkio naujienos: 2026-01-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvos pieno perdirbėjams ir žuvų įmonėms leista eksportuoti į Turkiją
Lietuvos pieno perdirbėjams ir žuvininkystės įmonėms leista eksportuoti produktus į Turkiją – šalies institucija pirmadienį patvirtino, kad įtraukti į jos registrą gamintojai galės įvežti produkciją pagal naujus reikalavimus. Turkijos importo reikalavimai nuo šių metų sausio 1 dienos taikomi pieno, žuvininkystės, želatinos ir kolageno produkcijai, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Patvirtintos 14 pieno produktų perdirbimo ir trys žuvininkystės įmonės – visos, siekusios eksportuoti produkciją. Jos gali teisėtai tiekti produktus maždaug 87,8 mln. gyventojų rinkai.
„Lietuvos įmonės greitai sureagavo į pokyčius ir parodė aukščiausią profesionalumą. Maisto sektoriui tai neabejotinai svarbus pasiekimas, kadangi Turkijos naujai suteikti leidimai importuoti į šią šalį sustiprina mūsų šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėje arenoje“, – pranešime sakė tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė.
Anot tarnybos, įmonių patvirtinimui buvo skirti trys mėnesiai, tačiau visos procedūros vyko sklandžiai, todėl per trumpą laiką pavyko pateikti visą Turkijos prašomą informaciją.
Naujajame Turkijos institucijos registre yra keturios Estijos, 15 Latvijos ir 17 Lietuvos įmonių.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-13
Dėl ES prekybos susitarimo su Pietų Amerika Paryžiuje protestuoja ūkininkai su traktoriais
Į Paryžių antradienio rytą įvažiavo dešimtys traktorių, Prancūzijos ūkininkams protestuojant prieš prekybos susitarimą, kurį Europos Sąjunga (ES) sudarė su keturiomis Pietų Amerikos šalimis. Ilgai atidėliotą prekybos paktą su bloku MERCOSUR ES patvirtino praėjusią savaitę, o pasirašyti jį planuojama šeštadienį.
Prancūzijos ir kelių kitų šalių ūkininkai baiminasi, kad juos nukonkuruos pigios jautienos ir kitų produktų antplūdis iš Pietų Amerikos.
Savaitgalį tūkstančiai ūkininkų Prancūzijoje ir Airijoje surengė protestus, o antradienį Paryžiuje protestus tęsti turėtų apie 300 traktorių.
Policijos duomenimis, iki 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku apie 150 jų jau įvažiavo į Prancūzijos sostinę, lydimi pareigūnų.
Traktoriai turėtų lėtai judėti pagrindinėmis sostinės gatvėmis, įskaitant Eliziejaus laukus.
Dauguma iš 27 ES valstybių remia prekybos susitarimą su MERCOSUR, kuris, šalininkų teigimu, yra labai svarbus siekiant didinti eksportą, padėti šlubuojančiai žemyno ekonomikai ir stiprinti diplomatinius ryšius pasaulinio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Tačiau susitarimui plačiai priešinasi ūkininkai ir kiti asmenys, kurie baiminasi, kad dėl jo į Europą plūstelės papildomi 99 tūkst. tonų pigios jautienos iš žemės ūkio milžinės Brazilijos ir jos kaimynių, o tai pakenks Europos žemės ūkiui.
Daugiau nei 25 metus rengtas susitarimas sukurtų vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų ir paskatintų prekybą tarp 27 valstybių ES ir bloko MERCOSUR, kurį sudaro Brazilija, Paragvajus, Argentina bei Urugvajus.
Pagrindinį MERCOSUR eksportą į ES sudaro žemės ūkio produktai ir naudingosios iškasenos, o ES, taikydama mažesnius muitus, eksportuotų mašinas, chemikalus ir vaistus.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-13
Ūkininkai kviečiami kurti savitarpio pagalbos fondus
Šalies žemdirbiai raginami burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus ir kreiptis Europos Sąjungos paramos. Siekiant padėti ūkininkams apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių, susijusių su klimato kaita ir kitais išoriniais veiksniais, tokiai veiklai numatytas finansavimas iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano lėšų.
„Finansinė pagalvė“ dėl nenumatytų situacijų
Žemės ūkis yra ypač rizikinga veiklos sritis. Kasmet pasaulyje daugėja gamtos stichijos atvejų, pasaulinėse rinkose svyruoja produkcijos ir energetinių išteklių kainos, veikia įvairūs geopolitiniai veiksniai. Viso to pasekmes labai gretai pajunta visi žemės ūkio rinkos dalyviai, kurių pajamos tapo labai nestabilios. O tai kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir išlikimui.
Savitarpio pagalbos fondai – tai reali išeitis siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių dėl nenumatytų situacijų. Žemės ūkio ministerija ragina žemdirbius burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF), grindžiamus narių įnašais. Tai – vienas iš įrankių, kuris užtikrintų prarastų pajamų kompensavimą. Tokia „finansine pagalvė“ gali padėti išgyventi sudėtingus atvejus, kurių nepadengs joks draudimas ar valstybė.
Paraiškas rinks 4 mėnesius
Nuo sausio 2 dienos paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Paraiškoms teikti skirti keturi mėnesiais – jos bus renkamos iki kovo 31 dienos.
Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti, – dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Pagrindinės akreditacijos sąlygos – fondai turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą atskirą sąskaitą. Taip pat reikia turėti ir administratorių šiai sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF.
Pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ gali būti remiamas iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas. Remiamos visos biurui įrengti reikalingos priemonės ir darbo užmokestis minėtiems žmonėms.
Administracinės išlaidos kompensuojamos trejus metus – ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų – antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų – trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų.
Taip parama teikiama pradiniam įnašui į RVF – vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam RVF nariui, pirmaisiais RVF veiklos metais.
Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti tai įrodantys dokumentai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-13
Smulkūs ir vidutiniai ūkininkai siekia paramos
2025 m. lapkričio 3 d. – gruodžio 30 d. smulkių ir vidutinių ūkių valdytojai galėjo kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, ūkininkai buvo itin aktyvūs – paraiškų tiek supaprastintu, tiek nesupaprastintu būdu pateikta kur kas daugiau, nei buvo numatyta.
Paramos dėl smulkių–vidutinių ūkių plėtros iš viso kreipėsi 256 pareiškėjai, jiems reikalinga bendra paramos suma – 34,6 mln. Eur.
Pagal supaprastintąją tvarką paramos kreipėsi 108 pareiškėjai. Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 7,4 mln. Eur.
Paramos pagal nesupaprastintąją tvarką į NMA kreipėsi 148 pareiškėjai. Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 27,1 mln. Eur.
Primintina, jog šiuo paraiškų teikimo etapu smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, kurie teikia paraiškas supaprastintuoju būdu, skirta 4 mln. Eur, nesupaprastintuoju būdu – 7,34 mln. Eur paramos lėšų.
Taigi abiem atvejais prašomos paramos sumos kelis kartus viršija skirtas paramos sumas.
Paraiškų vertinimas
Kam paramos visiškai pakaks, paaiškės įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, skyrus atitinkamus balus ir sudarius paraiškų pirmumo eilę. Daugiausia balų surinkusios paraiškos bus vertinamos toliau. Dėl likusių paraiškų finansavimo galimybės sprendimą priims Žemės ūkio ministerija. Tuo tarpu paraiškos, nesurinkusios privalomojo 35 atrankos balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos. Paraiškoms taikomus atrankos kriterijus rasite čia.
Primintina, jog, vadovaujantis SP administravimo taisyklėmis, paraiškų pirmumo eilė turi būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki vasario 12 d.
Paramos paraiškų, pateiktų pagal nesupaprastintąją tvarką, tvirtinimas vykdomas SP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Tvirtinant paramos paraiškas, pateiktas pagal supaprastintąją tvarką, projektų atrankos komitetas nesudaromas – sprendimas dėl paramos skyrimo arba neskyrimo įforminamas NMA direktoriaus nustatyta tvarka.
Abiem atvejais, NMA priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas tampa paramos gavėju, paramos sutartis nesudaroma.
Kam skirta parama
NMA primena, jog pagal priemonę finansuojama žemės ūkio produktų gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimas rinkai (įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą).
Paraiškas galėjo teikti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir įregistravę ūkininko ūkį (fiziniai asmenys).
Didžiausia paramos suma vienam projektui – 80 000 Eur pagal supaprastintąją tvarką ir 200 000 Eur pagal nesupaprastintąją tvarką.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-12
Raudonuojančias grūdų rinkas purto nerimas: nepadeda net rekordiniai derliai
Situacija grūdų rinkoje – įprastai nestabili. Nors pasaulyje skaičiuojami rekordiniai kviečių, kitų pasėlių ir kultūrų derliai, geopolitiniai veiksniai stimuliuoja nerimastingas nuotaikas. Auganti įtampa tarp JAV ir Irano nesuteikia jokios ramios užuovėjos rinkų dalyviams. JAV prezidentas paskelbė, kad bet kuri valstybė, vykdydama prekybą su Iranu, sulauks papildomų importo tarifų, kurie sieks net 25 procentus.
Rinkos raudonuoja
Grūdų rinkoje daug dėmesio teko ir kasmėnesinei JAV Žemės ūkio departamento ataskaitai. Tačiau net ir nepažvelgus į ją, o tik užmetus akį į pokyčius biržoje, galima drąsiai teigti: ataskaita buvo nepalanki aukštoms kainoms.
Ataskaitai pasirodžius, biržos nusidažė raudona spalva: pozicijos krito tiek Čikagos, tiek ir Paryžiaus biržose. MATIF kainų kritimas siekė net 2,5 euro už toną, o tai – gana ryškus pokytis. Labai tikėtina, kad rinkas ir toliau blaškys JAV Žemės ūkio departamento ataskaitos naujienos, tad kritimai gali tęstis.
Toliau auga kviečių derliaus prognozės
Vis dėlto grūdų rinkos sulaukė ir malonių naujienų. JAV Žemės ūkio departamentas padidino pasaulines kviečių derliaus prognozes 4,4 mln. tonų – iki rekordinių 842,2 mln. tonų. Auga ir pasaulinės atsargos: jos sieks 278,25 mln. tonų, arba 3,38 mln. tonų daugiau nei prieš mėnesį ir net 18,25 mln. tonų daugiau nei metais anksčiau. Kviečių derlius auga ir Argentinoje bei Rusijoje – dviejose didelėse šalyse. Argentinoje fiksuojamas rekordinius kviečių derlius – net 27,5 mln. tonų, o Rusijoje – iki 89,5 mln. tonų.
Pilnėja ir kukurūzų bei sojų pupelių aruodai
Didėja ir kitų kultūrų derliai. JAV Žemės ūkio departamentas 13 mln. tonų padidino pasaulinį kukurūzų derlių – iki 1,296 mlrd. tonų. 11,7 mln. tonų padidintos ir pasaulinės kukurūzų atsargos – iki 290,91 mln. tonų, nors jos yra ir mažesnės nei metais anksčiau (294,7 mln. tonų). Kukurūzų derliaus augimas fiksuojamas ir Kinijoje, kur jis sieks rekordinius 301,24 mln. tonų. Šie duomenys iš JAV Žemės ūkio departamento ataskaitos gali palaikyti „meškų“ dominavimą rinkoje, tačiau poveikis – ne toks ryškus kaip kviečių rinkoje. Derliaus augimas fiksuojamas ir sojų pupelių kategorijoje – iki 425,68 mln. tonų.
Palyginti su gruodžiu, derliaus kiekis didinamas 3,14 mln. tonų. Pagrindinis prieaugis susidaro iš prognozuojamo rekordinio derliaus Brazilijoje, kur sojų pupelių derlius gali siekti net 178 mln. tonų. Prieš metus jis siekė tik 171,5 mln. tonų. Taip pat didinamas ir metų pabaigos atsargų likutis – 2,04 mln. tonų iki 124,4 mln. tonų.
