Žemės ūkio naujienos: 2026-01-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Sudaryta paraiškų pagal priemonę „Sumanieji kaimai“ pirmumo eilė
2025 m. gruodžio 15 d. baigėsi paraiškų teikimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“. Anksčiau, negu numatyta teisės aktuose, sudaryta paraiškų pirmumo eilė. Su paraiškų pirmumo eile kviečiame susipažinti čia.
Paraiškų priėmimo laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 13 d. iki gruodžio 15 d. pagal intervencinę priemonę pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė 16 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 7,4 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta šiek tiek daugiau negu 11 mln. Eur.
Už atitiktį atrankos kriterijams skyrus atitinkamą balų skaičių ir juos susumavus paaiškėjo, kad finansavimas skirtas 16 paraiškų, surinkusių 55–100 atrankos balų. Šiuo metu jau pradėtas paraiškų tinkamumo skirti paramą vertinimas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-15
Lėšos už valstybinės žemės pardavimą ir valstybės saugumui stiprinti
Nuo 2026 metų ūkininkams atsiveria nauja galimybė įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žeme besiribojančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tai sprendimas, kuris leidžia ne tik sustiprinti ūkį, bet ir tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos saugumo. Net 80 proc. lėšų, gautų pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus skiriama Valstybės gynybos fondui. Todėl kiekvienas toks sandoris tampa ne tik asmenine investicija, bet ir indėliu į visos šalies gynybinius pajėgumus.
„Šiuo įtemptu laikotarpiu, kai saugumo iššūkiai tampa vis svarbesni, kiekvienas žingsnis, prisidedantis prie šalies gynybos stiprinimo, yra ypač reikšmingas. Efektyvus valstybinės žemės įveiklinimas suteikia ūkininkams galimybę plėtoti savo veiklą, o pardavus žemę, gautos lėšos stiprina Valstybės gynybos fondą. Tai padeda ne tik ūkininkams, bet ir visai Lietuvai. Tai yra aiškus pavyzdys, kaip ekonominiai sprendimai gali tiesiogiai prisidėti prie nacionalinio saugumo“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Įsigyti galima iki 3 ha valstybinės žemės sklypus neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai, kurie nėra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai. Vienam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų plotas negali viršyti 21 ha., o bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.
„Šis sprendimas leidžia ūkininkams pereiti nuo valstybinės žemės nuomos ar laikino naudojimo prie ilgalaikės, stabilios nuosavybės, suteikia aiškių privalumų planuoti ūkio plėtrą, mažinti ilgalaikes išlaidas. Kartu tai yra aiškus būdas parodyti, kad žemės ūkis Lietuvoje prisideda ne tik prie ekonomikos, bet ir prie valstybės saugumo“, – sako laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Dovydas Petraška.
Įsigyti tokią žemę galės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją teisėtai naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, o privačių žemės sklypų savininkai – laisvus (neišnuomotus) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.
Taip pat nustatyti aiškūs reikalavimai pirkėjams. Fiziniai asmenys privalės būti ne trumpiau kaip trejus metus Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir pastaruosius trejus metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos. Juridiniai asmenys turės būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus turės sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Prašymai dėl žemės įsigijimo yra teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
Nacionalinė žemės tarnyba kviečia ūkininkus jau dabar įsivertinti savo galimybes tapti valstybinės žemės savininkais ir teikti prašymus šiai žemei įsigyti. Kad prašymų teikimas vyktų sklandžiai ir be klaidų, yra parengta atmintinė.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-01-14
Vyriausybė – už siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus, bet Seimui jų siūlo nesvarstyti
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė valdančiųjų siūlomiems Miškų įstatymo projekto pakeitimams, tačiau siūlo Seimui jų nesvarstyti. Parlamentarų siūlymu, kad mažesni nei 10 hektarų valstybinės žemės fonde esantys ir valstybinių miškų teisių atkūrimui nepanaudoti sklypai, kurie nėra patikėjimo teise perduodami valdyti Valstybinių miškų urėdijai, būtų parduodami aukcionuose, jei urėdija atsisakytų juos perimti.
Taip pat numatytos sąlygos, jog šie sklypai turi būti įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus, ribotis su jais arba žemės ūkio paskirties žeme. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą visi 5 hektarų ir didesni sklypai patikėjimo teise yra perduodami valdyti Valstybinei miškų urėdijai.
„Dažniausiai šie sklypai būna šlaitai, apaugę savaime užaugusiais beverčiais medžiais arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žemėmis. Tokie sklypai urėdijoms tampa ekonomiškai nenaudingi, todėl jų pardavimas būtų naudingas valstybei, o aukciono metu, už parduotus sklypus, gauti pinigai būtų urėdijų pinigai, skirti miškų įveisimo programoms“, – teigiama projekte.
Anot Aplinkos ministerijos, pernai gruodžio 3 d. Vyriausybė jau balsavo už alternatyvų Miškų įstatymo projektą, kuriame numatyta keisti Valstybinės miškų urėdijos funkcijas. „Nutarimo projektu siūloma pritarti Įstatymo projekto tikslams, tačiau pasiūlyti Seimui Įstatymo projektonesvarstyti“, – nurodė ministerija.
Projektą numatyta tobulinti pagal Vyriausybės pateiktas išvadas.
Šaltinis: delfi.lt, Marta Kraujelytė, 2026-01-14
Pienas pinga, karvės išvežamos: ar Lietuva sąmoningai naikina pieno ūkius?
Dar praėjusių metų pabaigoje pieno gamintojus pasiekė žinia, kuri daugeliui tapo ne tik nemalonia, bet ir egzistencine: AB „Žemaitijos pienas“ informavo, kad nuo 2026 m. sausio pieno supirkimo kaina bus mažinama 25 Eur už toną. Tai reiškia ne kosmetinį koregavimą, o realų smūgį ūkiams, kurių finansinė pusiausvyra ir taip laikosi ant ribos.
„Kodėl taip vyksta? Ar norima, kad lietuviai apskritai nustotų auginti karves? Tiek daug pieno produktų parduotuvėse – kuo jie bus gaminami?“ – uždaroje „Facebook“ grupėje piktinosi pienininkai. Portalas „Agrobitė“ bandė gauti didžiųjų pieno perdirbėjų paaiškinimus, tačiau nė vienas jų neatsakė į klausimus, kodėl supirkimo kainos mažinamos būtent dabar. Ūkininkų bendruomenėje vis garsiau skamba įsitikinimas, kad tai gali būti dar viena – o gal ir paskutinė – vinis į pieno ūkių karstą.
Ūkininkai: kai kaina nebedengia savikainos, pasirinkimų nelieka
„Siūlau atvažiuoti pas mane į tvartą ir pabandyti pasakyti karvėms, kad jos pradėtų pigiau gaminti pieną – gal mažiau ėstų ar gertų“, – ironijos neslepia Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. Jo teigimu, pieno ūkis yra nuolatinis procesas, kuriame kaštai nemažėja: pašarai, elektra, darbo užmokestis, veterinarija.
„Jeigu supirkimo kaina nebedengia savikainos, laikyti karves ekonomiškai neapsimoka. Vien per spalio mėnesį Lietuvoje buvo išvežta apie 3 500 karvių. Dideli ūkiai šiandien gauna apie 32 ct/kg, kooperatyvai – 25–27 ct/kg, o mažieji – vos 10 ct/kg. Tai nėra tvari sistema“, – pabrėžia J. Vilionis.
LPGA prezidentas primena ir struktūrinį sektoriaus nykimą: per kelis dešimtmečius pieno gamintojų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 257 tūkst. iki maždaug 8 500. Asociacija kalbasi su žemės ūkio ministru, ruošiasi kreiptis į Prezidentą ir neatmeta protestų galimybės, primindama, kad mažinant supirkimo kainas turėtų veikti valstybės kompensavimo mechanizmai.
Tendencija, kuri nebėra atsitiktinė
Apie sisteminį kainų spaudimą kalba ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) atstovai. „Anksčiau kainos krisdavo pavasarį, dabar jau 2–3 metus jos mažinamos gruodį. Tai rodo ne sezoniškumą, o tendenciją“, – sako LVPŪA pirmininkės pareigas netrukus perduosianti Renata Vilimienė.
Pasak jos, šeimos ūkiams tokia dinamika tampa pražūtinga. „Ūkiai, kurie jau išsimokėjo paskolas, tiesiog parduos karves. Tai – ne emocija, o matematika. Jei pajamos mažesnės už kaštus, sprendimas vienas“, – teigia R. Vilimienė ir priduria, kad dar vasarą vidutiniai ūkiai džiaugėsi stabilesnėmis kainomis, tačiau ši viltis greitai išblėso.
Politikai: be taisyklių – laukinių vakarų rinka
Į situaciją sureagavo ir politikai. Seimo narys Kęstutis Mažeika viešai įspėjo, kad be ryžtingų sprendimų pieno sektorius gali tapti istorija. „Jeigu nieko nedarysime, karves Lietuvoje vaikai matys tik zoologijos sode“, – teigė parlamentaras.
Jo siūlymas – nedelsiant prie vieno stalo susodinti gamintojus, perdirbėjus ir prekybininkus bei artimiausioje Seimo sesijoje priimti Pieno įstatymą. Esminė idėja – aiškiai apskaičiuoti savikainą ir pagal ją sąžiningai paskirstyti vertę visoje grandinėje.
„Negali būti taip, kad visa rizika gula ant ūkininko pečių, o kiti grandinės dalyviai pasiima savo maržą ir nepatiria jokios atsakomybės“, – pabrėžia K. Mažeika, siūlydamas nutraukti „laukinių vakarų“ praktiką, kai mažieji ūkininkai nustumti į nepalankią derybinę poziciją.
Globalios kainos kyla, bet ūkininko kišenės tai nepasiekia
Paradoksalu, tačiau visa tai vyksta tuo metu, kai pasaulinės pieno produktų kainos rodo atsigavimo ženklus. 2026 m. pradžioje „Global Dairy Trade“ (GDT) indeksas per vieną sesiją pakilo 6,3 %, o pagrindinių produktų – nuo lieso pieno miltų iki sviesto – kainos augo 3–5 %. Vis dėlto rinka išlieka nepastovi: prieš tai indeksas buvo kritęs apie 18 %, o dar lapkritį fiksuotas –3 % nuosmukis.
Europos Komisijos (DG AGRI) duomenys rodo, kad ES žaliavinio pieno kaina 2025 m. pabaigoje svyravo 35–42 Eur/100 kg ribose. Lietuvoje 2025 m. rugsėjį vidutinė supirkimo kaina siekė apie 500,8 Eur/t (apie +16,8 % per metus), tačiau jau po kelių mėnesių supirkėjai pranešė apie 1,5–3 ct/kg kainų mažinimus.
Tai atskleidžia esminę problemą: teigiami globalūs signalai Lietuvoje „užstringa“ vertės grandinėje, o ūkininkai pirmieji pajunta ne augimą, o spaudimą.
Tai ne ciklas, o struktūrinė krizė
Vertinant visumą tampa akivaizdu, kad tai – ne trumpalaikis kainų svyravimas ir ne vien rinkos ciklas. Tai struktūrinė pieno sektoriaus krizė, kurioje supirkimo kainos dažnai nesiekia savikainos, rizika koncentruojasi ties pieno gamintoju, o globalūs kainų atsigavimo signalai neatsispindi vietos rinkoje.
Jeigu nebus aiškių taisyklių, skaidrios kainodaros ir realaus vertės pasidalijimo, pieno ūkių Lietuvoje ir toliau mažės. Tuomet klausimas, ar Lietuva sąmoningai naikina pieno ūkius, taps nebe retorinis, o statistinis.
Šaltinis: agrobite.lt, 2026-01-14
Beveik trečdalis Jungtinės Karalystės ūkių – nuostolingi
Beveik trečdalis Didžiosios Britanijos ūkių 2025 metais dirbo nuostolingai ir vis daugiau ūkininkų šiandien nebegali išsilaikyti vien iš žemės ūkio veiklos. Tai atskleidžia Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakyta išsami žemės ūkio sektoriaus apžvalga, kuriai vadovavo buvusi National Farmers’ Union prezidentė Minette Batters.
Ataskaitoje konstatuojama, kad sparčiai augančios kuro, trąšų ir pašarų kainos, vis labiau nenuspėjamos klimato sąlygos bei dažni ir nepakankamai aiškūs valdžios sprendimai po „Brexit“ smarkiai pakirto ūkininkų pajamas ir pasitikėjimą ateitimi. 2023–2024 metais vidutinis Anglijos ūkis patyrė nuostolių iš pagrindinės žemės ūkio veiklos, o išsilaikyti padėjo tik valstybės parama ir papildomos, su maisto gamyba nesusijusios veiklos.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad tokia situacija kelia rimtą grėsmę ne tik ūkininkų gerovei, bet ir nacionaliniam maisto saugumui. Daugelis ūkių tampa vis labiau priklausomi nuo subsidijų, o ilgalaikės investicijos į gamybą, inovacijas ar aplinkosaugą atidedamos dėl finansinio neapibrėžtumo.
Siekdama atkurti sektoriaus gyvybingumą, ataskaitos rengėjų grupė pateikė net 57 rekomendacijas. Tarp jų – žemės ūkio paramos schemų supaprastinimas, didesnis teisingumas maisto tiekimo grandinėje, aktyvesnis angliškos produkcijos eksporto skatinimas, platesnės galimybės pritraukti privatų kapitalą bei sezoninių darbuotojų vizų galiojimo pratęsimas. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti aiškią, nuoseklią ir prognozuojamą žemės ūkio politikos kryptį, kuri leistų ūkininkams planuoti veiklą ne vieneriems metams į priekį.
Reaguodama į sudėtingą padėtį, Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė apie planus kurti Ūkininkavimo ir maisto partnerystės tarybą. Ši institucija turėtų stiprinti vidaus maisto gamybą ir tapti dialogo platforma tarp ūkininkų, verslo bei valdžios. Tačiau ūkininkų atstovai pabrėžia, kad vien naujų struktūrų ir deklaracijų nepakanka.
Pasak sektoriaus atstovų, būtini greiti ir konkretūs sprendimai, ypač dėl vėluojančių ar sustabdytų paramos išmokų, nuo kurių tiesiogiai priklauso daugelio ūkių išlikimas. Jei situacija nesikeis, perspėjama, kad nuostolingų ūkių skaičius gali dar labiau augti, o Jungtinė Karalystė taps vis labiau priklausoma nuo importuojamo maisto.
