Žemės ūkio naujienos: 2026-01-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Liūdesys žemės ūkio srityje: ūkininkai stabdo investicijas ir atsisako plėtros
Po praėjusių prastų ūkininkams metų žemės ūkio sektoriuje – sąstingis. Dauguma ūkininkų stabdo investicijas, atsisako plėtros ir bando kaip nors išgyventi. Šie metai, pasak žemdirbių, gali būti dar sunkesni. Kyla mokesčiai, brangsta trąšos. Mažeikių rajono ūkininko laukuose sniego jau virš kelių, bet kukurūzų derlius dar nenuimtas.
Tokių laukų galima pamatyti visoje šalyje. Kai kur rudenį dėl drėgmės nėjo įvažiuoti į laukus, kitur derliaus imti nebeapsimokėjo. Dalis ūkių skaičiuoja nuostolius ir stabdo investicijas.
„Pavienės investicijos vyksta, bet labai vangios, technikos pardavėjus pakalbintumėt, kiek grūdininkystės ūkiai perka tos technikos savo rizika be paramos, jie atsakytų, kad jų yra mažuma arba praktiškai nėra. Tai tokia ta situacija. Jei nėra pinigų, nieko ir neinvestuojam“, – pripažįsta Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Prasti metai ne tik grūdininkams. Vieni stambiausių šalies daržininkų sako, kad morkų supirkimo kainos šiuo metu daugiau kaip trečdaliu mažesnės, nei buvo prieš metus. Pelno nebus. O neseniai padarytos milijoninės investicijos. Įrengta vienintelė tokia šalyje moderni robotizuota morkų plovykla. Ūkį norėtųsi mažinti, bet negalima dėl įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai.
„Truputį gailimės. Bet 2022 metais buvo priimtas sprendimas, projektas užsibaigė tik šiemet. Turim reikalų ir nemažai. Paklausos realiai nelabai yra, nes visi turi užsipildę visus sandėlius. Europoje yra rekordinis visų daržovių derlius“, – tvirtina daržovių augintojas Julius Šateika.
Žemės ūkio produkcijos kainos išlieka žemos, o savikaina jau kelerius metus tik auga. Ūkininkai piktinasi naujuoju mokesčiu, kuriuo siekiama gelbėti Europos trąšų gamintojus. Nuo šių metų įsigaliojo anglies dioksido mokestis trąšoms iš trečiųjų šalių.
„Kad ir koks paradoksas būtų, iš buvusios Europos Sąjungos šalies Anglijos, kuri didelė tiekėja mums buvo ir amonio nitrato trąšų, tos vadinamosios salietros, tai kaina ženkliai išaugo, apie 100 eurų“, – sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Vanagas.
Ūkininkų sąjunga teigia – traukiasi ne tik mažieji, bet ir dalis stambiųjų ūkių, gali būti stabdomos investicijos į žemės ūkį.
„Gali atsirasti tokia situacija, kad pradės trūkti gal ir net maisto tam tikrų produktų, pradės kilti maisto kainos. Ir jeigu mes neinvestuosime į technologijas, jeigu nekursime tos aukštos pridėtinės vertės, apskritai ekonominė situacija žemės ūkyje bus prasta“, – kalba Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Šiuo metu ūkininkai nerimauja ir dėl planuojamo pasirašyti „Mercosur“ – laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Amerika. Tai esą sukeltų nesąžiningą konkurenciją ir Europos Sąjungą užplūstų pigesnė produkcija.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2026-01-15
Kooperacija – bendri sprendimai atveria naujas galimybes
Ūkininkai, susibūrę į pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, jau įsitikino – šis sprendimas ne tik padidina jų derybines galias, mažina darbo sąnaudas, bet ir kuria saugesnę ateitį ir didesnę vertę už savo darbą. Lietuvoje veikia 56 pripažinti kooperatyvai. Štai praėjusių metų gruodį buvo pripažinti šeši kooperatyvai, ir visi jie siekė šio pripažinimo ne pirmą kartą.
2025 m. gruodžio mėn. pripažinimą gavę kooperatyvai:
-Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „AGROLIT“ vienija daržovių augintojus, padeda realizuoti produkciją Lietuvos prekybos tinkluose ir eksporto rinkose. Kooperatyvas sprendžia produkcijos paruošimo rinkai, pardavimų organizavimo ir bendros rinkodaros klausimus.
-ŽŪK „Radviliškio aruodas“ jungia ūkininkus bendram grūdų realizavimui ir ūkio priemonių įsigijimui. Šiandien jis turi daugiau nei 50 narių ir teikia agronomines konsultacijas, stiprindamas ūkininkų sprendimus kasdienėje veikloje.
-ŽŪK „Dubysa agro“ teikia augalininkystės paslaugas, leidžiančias efektyviau planuoti darbus ir dalintis techniniais ištekliais.
-ŽŪK „Poluma“ jungia augalininkystės ūkius ir padeda spręsti produkcijos realizavimo bei paslaugų organizavimo klausimus.
-ŽŪK „REŠKETĖNAI“ pasižymi ilgamete kooperacijos sėkmės istorija: 209 nariai, 11 pieno supirkimo punktų ir platus paslaugų spektras.
-Kooperatyvas „Maldutis“ sprendžia narių ūkinės veiklos poreikius per gamybos priemonių apsirūpinimą, paslaugų teikimą ir produkcijos realizaciją. Kooperatyvas orientuotas į vietinių ūkininkų bendradarbiavimą ir bendrų tikslų siekimą.
Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimas nėra tik formalumas – pripažinimas suteikiamas kas dveji metai, įvertinus realią veiklą, narių dalyvavimą ir ekonominį pagrįstumą. Pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) statusas patvirtina, kad kooperatyvas veikia pagal nustatytus kriterijus ir prisideda prie konkurencingo žemės ūkio vystymo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-15
Stiprinama inovatyvi ir aukštos pridėtinės vertės ekonomika
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko 2-oji Lietuvos bioekonomikos HUB’o strateginė sesija „Lietuvos bioekonomikos vizija ir prioritetinės plėtros kryptys“. Ši sesija organizuota įgyvendinant programos „Europos horizontas“ projektą „BOOST4BIOEAST, kurio siekis – plėtoti žiniomis ir bendradarbiavimu grįstą žiedinę bioekonomiką. Įgyvendinant šį tarptautinį projektą Lietuvai atstovauja Žemės ūkio ministerija ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas.
Naujai kuriamas Lietuvos bioekonomikos HUB‘as taps ne tik centrine bendradarbiavimo platforma tarp vietos suinteresuotų šalių (ministerijų, mokslo ir verslo atstovų, visuomenės), bet ir bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais (kitų „BIOEAST“ šalių HUBais, ES institucijomis). Visų dalyvių koordinuotomis pastangomis HUB’as kompleksiškai stiprins Lietuvos bioekonomikos tvarumą, inovatyvumą ir konkurencingumą. Jo įžvalgos padės rengti Lietuvos nacionalinį bioekonomikos veiksmų planą, kuris numatytas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.
„Bioekonomikos plėtra Lietuvai atveria reikšmingas perspektyvas, o šis procesas reikalauja sutelkto ir nuoseklaus dialogo tarp mokslo, verslo, viešojo sektoriaus, žemdirbių savivaldos ir kitų nevyriausybinių organizacijų“, – sesijos metu sakė žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis. Jis akcentavo, kad šiandieninė diskusija yra svarbus atspirties taškas, leidžiantis įvertinti esamą Lietuvos bioekonomikos sistemos būklę ir kryptingai pereiti nuo analizės prie sprendimų, kurie turės ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai, regionų plėtrai ir visuomenės gerovei.
ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė apžvelgė Lietuvos institucijų vykdomas bioekonomikos srities veiklas. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad bioekonomikos plėtra Lietuvoje apima platų tarpdisciplininių priemonių spektrą, o koordinuotas strateginis požiūris šioje srityje yra nuosekliai formuojamas. Šio departamento vyriausioji patarėja Goda Vainienė pristatė naująją Europos Sąjungos bioekonomikos strategiją, akcentuodama jos svarbą stiprinant tvarią bioekonomikos plėtrą, inovacijų diegimą ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą.
Sesijos metu sugeneruotos įžvalgos ir pasiūlymai prisidės prie kryptingo Lietuvos bioekonomikos strateginio dokumento rengimo, stiprins bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių ir padės kurti didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, kartu didinant tvarumą ir atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-15
2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. ES valstybės į trečiąsias šalis sviesto ir sūrių eksportavo beveik tiek pat kaip tuo pačiu laikotarpiu pernai
Nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) eksportas padidėjo, o nenugriebto pieno miltelių (toliau – NPM) eksportuota mažiau. Europos Komisijos (toliau – EK) duomenimis, 2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 159,94 tūkst. t sviesto beveik tiek pat kaip ir 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiausia sviesto buvo eksportuota į JAV (iš viso 45,55 tūkst. t). Tarp ES valstybių daugiausia sviesto eksportavo Airija (iš viso 69,77 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 0,90 tūkst. t sviesto – 41,9 proc. mažiau nei 2024 m. sausio–rugpjūčio mėn. Didžiausia Lietuvos sviesto eksporto rinka yra Saudo Arabija, į kurią Lietuva analizuojamu laikotarpiu eksportavo 0,62 tūkst. t sviesto. EK prognozuoja, kad 2025 m. ES valstybių sviesto eksportas turėtų būti apie 2,0 proc. mažesnis nei 2024 m.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-01-16 Nr. 1 (471)
Lietuvoje 2026 m. pradžioje grūdų supirkimo kainos buvo mažesnės negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. sausio pradžioje (2 savaitę (01 05–11) kviečių kaina sudarė 187,41 EUR/t – palyginti su ankstesne savaite išliko tokia pati, tačiau per metus sumažėjo 14,07 proc. Pašarinių miežių (II klasės) kaina per savaitę padidėjo 2,41 proc. (iki 167,39 EUR/t), nors metinis pokytis išliko neigiamas ir sudarė –11,77 proc. Kvietrugių kainos toliau mažėjo – per savaitę sumažėjo 7,20 proc. (iki 152,89 EUR/t), o per metus – 13,28 proc.
Žirnių kaina 2026 m. 2 savaitę siekė 217,10 EUR/t – per savaitę sumažėjo 3,81 proc., o metinis kritimas buvo didžiausias ir sudarė 19,36 proc. Rapsų kainos per savaitę sumažėjo 3,72 proc. (iki 453,69 EUR/t), o per metus – 6,46 proc. Apibendrinant galima pasakyti, kad trumpuoju laikotarpiu kainų pokyčiai buvo nevienodi, tačiau metinis kainų lygis visų grūdų atveju išliko žemesnis nei prieš metus.
