Žemės ūkio naujienos: 2026-01-19

Pasak fabriko Žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, anksti užbaigti tradicinių cukrinių runkelių perdirbimo sezoną pagelbėjo tai, kad jį pradėjo rugsėjo 9 d. – keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai, taip pat pernai nereikėjo perdirbti ekologiškai išaugintų cukrinių runkelių. Be to, S.Mozerio teigimu, fabrike pavyko įveikti našumo kartelę ir per vieną parą perdirbti daugiau kaip 7 tūkst. t runkelių žaliavos. Tai vėl prisidėjo prie to, kad gamybą užbaigtų anksčiau.

Kėdainių cukraus fabriko atstovas tuo pačiu pasidžiaugė, kad 2025 m. sezonas buvo sklandus, stabilus – praėjo be didelių iššūkių, įrenginių gedimų ir ilgų prastovų. Baigiantis sezonui, šiame fabrike vidutinis runkelių cukringumas siekė 16,26 proc., o saldžiųjų šaknų švarumas – apie 92,10 proc. Kiek iš viso per sezoną perdirbo cukrinių runkelių ir iš jų pagamino cukraus, sausio pirmosiomis savaitėmis dar buvo skaičiuojama. Tačiau ir neturint galutinių duomenų, S.Mozerio teigimu, buvo aišku, kad, lyginant kiekius, 2025 m. Kėdainių cukraus fabrikas perdirbo apie 15 proc. runkelių mažiau negu per 2024 m. gamybos sezoną.
Jo duomenimis, vidutinis runkelių cukringumas – apie 16,7 proc. Tai neblogas rodiklis, bet galėjo būti ir geresnis. Užtai pats derlius ūkiuose buvo vos ne rekordinis. Anksčiau šiuose kraštuose įprastas vidutinis dvimetis cukrinių runkelių derlingumas ūkiuose tesiekdavęs apie 64 t/ha, o keletą pastarųjų metų cukrinių runkelių derlius stipriai šoko – perkopė 70 t/ha. Todėl ir nukastų cukrinių runkelių kiekis vėl susidarė nemažas.

Rinkoje laukiama permainų

Jau kuris laikas cukraus pramonėje tvyro sunkmetis, kurį lėmė cukraus perteklius. Cukraus gamintojai aiškino, kad cukraus situacija rinkoje išlieka nelengva ir nepaprasta, nes į rinką cukrus atkeliauja tiek iš Ukrainos, tiek ir iš kitų kaimyninių šalių. Tačiau S.Mozeris pastebėjo, kad vyksta ir kitas procesas. „Ne tik mūsų „Nordic Sugar“ grupė, bet ir dauguma kitų cukraus gamintojų mažina gamybos apimtis, todėl tikimės, kad pasiūla su paklausa susibalansuos ir netrukus turėtume sulaukti palankesnių cukraus kainų“, – prognozavo S.Mozeris.

Jis svarstė, kad taip ilgai, kaip yra dabar, jau nesitęs. Rinkoje esančios cukraus kainos nepadengia gamybos savikainos, todėl ilgai tokios neišliks. „Nors kol kas iš to išlošia tik vartotojai, tačiau gamintojai ir žaliavos tiekėjai ūkininkai dėl to labai kenčia. Dauguma Europos ir pasaulio gamintojų vėl mažina gamybos apimtis, kitaip sakant, balansuoja pasiūlą su paklausa, ir ilgainiui tai turėtų baigtis tuo, kad cukraus kainos ims augti. Čia besąlygiškai, nes ilgai nuostolingai dirbti negalime“, – tvirtino S.Mozeris.

UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ Marijampolėje direktorius Augustas Obuchavičius pernai rudenį dar vos įpusėjus gamybos procesui taip pat prognozavo, kad fabrikas metus baigs nuostolingai. Anot A.Obuchavičiaus, kas 4–5 metus cukraus pramonė patiria pasikartojantį ciklą, kai Europoje dėl aukštų cukrinių runkelių kainų susidaro cukraus perteklius, tada krenta cukraus kaina, jai krentant, fabrikai mažina cukrinių runkelių supirkimo kainą, tad mažiau auginama, o tai savaime mažina cukraus gamybos apimtis, susidaro deficitas. Taip grįžtama į ciklo pradžią.

Perdirbėjų teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje cukraus pramonė išgyvena sunkmetį dėl susidariusio cukraus pertekliaus. Tradicinį cukrų stumia pigiau pagaminamas cukranendrių cukrus.

Sunkumai užgrūdina

Anot S.Mozerio, Europos cukraus gamintojai mažina cukrinių runkelių auginimo plotus ir juose auginamos žaliavos kiekius. Ne išimtis ir Kėdainių cukraus perdirbėjai. Kai derlius iš hektaro imamas didesnis, į rinką ateina daugiau produkcijos negu reikia rinkai. Kai susidaro produkcijos perteklius, atsiranda terpė nesveikam kainų kritimui žemiau savikainos. Tai yra nesveika rinkai. Todėl gamintojai, reaguodami į situaciją rinkoje, ir šiemet vėl mažina auginimo plotus. Nors jau pernai jie buvo mažinti, bet dar per mažai. Nes, nors ir sumažino, geras derlius sumažinimą kompensavo, tad pagaminto cukraus kiekis nelabai pakito.

Perdirbėjų atstovas daug bendrauja su ūkininkais, tad supranta, kad ir jiems yra nelengva, nes pastaruoju metu žemės ūkyje neveik neliko pelningų sričių – neapsimoka parduoti pieno, auginti grūdų, daržininkai skundžiasi, kad labai krito bulvių kainos, kai jų tiek daug prisodino ir priaugino Europoje. Todėl dauguma sektorių, pasak S.Mozerio, atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Ne išimtis ir cukrinių runkelių augintojai bei perdirbėjai. Sumažinę cukrinių runkelių auginimo plotus, ūkininkai turi planuoti, ką sodins į laisvą žemę, ir tai yra sunkus sprendimas. Kas būtų geriau negu cukriniai runkeliai arba nors panašiai? „Geriau turbūt nelabai bus, nes pavasarinių kultūrų pasirinkimas ribotas – rapsai, miežiai, kvietrugiai ar dar kas nors. Cukriniai runkeliai, kad ir sumažinta supirkimo kaina, gali būti ir toliau konkurencingi, lyginant su kitomis kultūromis“, – dėstė S.Mozeris.
Tiek perdirbėjams, tiek runkelių augintojams šie metai – neeiliniai. S.Mozeris patikino, kad yra ir bus visko, bet kai yra blogiau, labai pergyventi nereikėtų, nes išbandymų laikas turi ir savų privalumų – sunkūs laikai gimdo stiprius žmones.

Ieškoma geriausios išeities

Žarėnų kaime (Šiaulių r.) „Klauso ūkis“ pernai augino 320 ha cukrinių runkelių. Iš vieno hektaro vidutiniškai kasė apie 75 t švarių runkelių. Per sezoną „Klauso ūkis“ perdirbimui pristatė beveik 25 tūkst. t cukrinių runkelių. „Pernai runkeliams trūko saulės, o lietaus buvo gal kiek per daug, buvo kažkiek sunkumų nuimant runkelius, bet pavyko išsivežti ir parduoti gana švarius iki paskutinio runkelio“, – teigė ūkio direktorius Kastytis Patiejūnas.

Ūkio vadovas VL sakė, kad šiemet nuo 320 ha cukrinių runkelių plotai pas juos sumažės iki 265 ha, t.y. daugiau nei 10 proc. „Bandysime kalbėtis su kukurūzų grūdų supirkėjais – su bioetanolio gamintojais. Gal mums pavyks auginti apie 100 ha kukurūzų, bet ir kukurūzų grūdų supirkimo kainos gana stipriai nukritusios. Įtakos turi ukrainietiškų kukurūzų grūdų kaina. Tad ir šioje srityje galima įbristi į problemas, bet nelabai yra iš ko rinktis. Tenka rinktis, ko dar būtų galima griebtis minimaliai rizikuojant“, – kuo žada keisti cukrinius runkelius, svarstė K.Patiejūnas.

Be to, lyginant su cukriniais runkeliais, dar neaišku, ar kukurūzų auginimas grūdams būtų pelningesnis. „Mes apie 15 metų neauginome kukurūzų, bet buvome pabandę juos auginti. Viskas priklauso nuo rinkos kainos ir nuo to, ką užauginsi“, – kalbėjo K.Patiejūnas.
Jis jau domėjosi ir žino, kad kai kainos palankios, naujokams patekti į pagal sutartis auginančių kukurūzų augintojų sąrašą gana sudėtinga. Tačiau jų ūkį pats gyvenimas dabar verčia rinktis dar ir tokią kryptį. Ūkio direktorius vardijo, kad augina ir tradicinius grūdinius augalus – žieminius miežius, vasarinius bei žieminius kviečius, rapsus ir pasiekia gerą derlingumą, bet dėl sėjomainos negali auginti tik juos.

Prie šiemečių rūpesčių žemdirbiams prisideda ir išaugusios žemės nuomos kainos. „Pas mus dideli šuoliai. Pastaruoju metu žemės nuomos kainos pasiutusiai kyla. Mes patys sudarome sutartis penkeriems metams, tad jei prieš penkerius metus buvo apie 150–180 Eur/ha nuoma, dabar be 200 Eur/ha gali beveik net nesiūlyti. Ir tai kerta per pelną. Kuo didesnis plotas, tuo didesnės žemės nuomos kainos. Yra tokia tendencija – kuo jaunesnio amžiaus yra žemės savininkai, tuo aršiau reikalauja vis didesnių nuomos kainų, dėl kurių net iškyla klausimas, ar dar verta pasirašyti tokias žemės nuomos sutartis. Galvoju, gal geriau palikti žemę tam, kuris norės, liaudiškai sakant, „pasidžiauti“ ant tos aukštos kainos, pabandyti laimę“, – nusivylimo neslėpė K.Patiejūnas.
Permainos neaplenkia ir Latvijos

Iki praėjusių metų vidurio K.Patiejūnas ne vieną dešimtmetį vadovavo Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai, tad gerai žino šio sektoriaus problemas. Jo žiniomis, abu Lietuvoje dirbantys cukraus fabrikai ir jiems žaliavą auginantys ūkininkai 2026 m. pasitiko mažindami runkelių auginimo plotus. Nepatikslintais duomenimis, Kėdainių cukraus fabrikas auginimo plotus žada mažinti vos ne 1 tūkst. ha. Šiam fabrikui dalį žaliavos užaugina kaimyninės Latvijos ūkininkai. Latvijoje runkelių plotai esą mažės apie 10,5 tūkst. ha. Ten išaugintų runkelių bazinis cukringumas 1 proc. didesnis negu išaugintų Lietuvoje. Latvijoje bazinis cukringumas 17 proc., o Lietuvoje – 16 proc. Latvijoje cukrinių runkelių augintojai sumažino plotus arba iš viso išėjo iš cukrinių runkelių auginimo verslo.

Anot K.Patiejūno, plotų mažinimo tendencijos stiprėja visoje Europoje. Ir pagrindinė priežastis – pasaulinėje rinkoje kritusios cukraus kainos. „Prieš keletą metų buvo labai derlingi metai ir gana geros kainos, kai visi fabrikai, taip pat ir Lietuvoje, prigamino daug brangaus cukraus. Jis iki šiol „spaudžia“ cukraus rinką. Problema ta, kad ir ateityje – per 1–2 metus – nelabai matyti, kad kažkas labai pagerėtų. Todėl visa Europa mažina cukrinių runkelių auginimo plotus. Beveik visa cukraus pramonė Europoje dirba nuostolingai. Dėl to bando mažinti plotus tiek, kad bent dar apsimokėtų užkurti cukraus fabriką, bet tuo pačiu neprisidarytų ir per daug nuostolių“, – situaciją komentavo K.Patiejūnas.

Mažėja ir supirkimo kaina

Visi supranta – kai įmonės dirba nuostolingai, o cukraus parduoti norima kaina nepavyksta, ilgai taip gyventi cukraus gamintojai negalės. K.Patiejūno pastebėjimu, kurį laiką išgyvenimas priklausys nuo juodai dienai sukauptų „lašinių“. „Mūsų perdirbėjų, Kėdainių cukraus fabriko, akcininkas – Vokietijos įmonė finansiškai yra pakankamai stipri, bet pastaruoju metu ir ji Vokietijoje dirba nuostolingai, nuostolių neišvengė visa jos grupė. O Marijampolės UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ užnugaris – bendrovė „Žvalguva“. Kiek patemps, tiek ir bus“, – suprasdamas padėtį, aiškino K.Patiejūnas.

Jo duomenimis, šių metų cukrinių runkelių supirkimo kainos, kai juos užaugins ūkininkai, vėl bus mažesnės negu buvo mokama praėjusiais metais. Kainų skirtumas sudarys apie 2 eurus. Pernai už 16 proc. cukringumo runkelius perdirbėjai augintojams mokėjo 29 Eur/t, šiemet už tokio pat cukringumo numatyta mokėti 27 Eur/t. K.Patiejūno nuomone, net ir sumažinęs runkelių supirkimo kainas, Kėdainių cukraus fabrikas vargu ar turės pelno. Daugiau mažinti kainos nedrįso, nes galbūt rizikuotų nesudaryti pakankamo kiekio sutarčių su augintojais.

„Iš Marijampolės pasiekė kalbos, kad ir ten gali būti dar vienu ar dviem eurais mažesnė supirkimo kaina nei nustatyta Kėdainių fabrike. Papildomą eurą lems nebent papildomos sąlygos, apie kurias kiti nežino. Praktiškai grįžtame į 2020-uosius, kai augintojams buvo siūlomos panašios kainos, kuriomis jie nebuvo patenkinti. Dėl to Lietuvoje buvo drastiškai sumažėję cukrinių runkelių plotai. Įvyko kainų šuolis ir staiga vėl atsirado noras auginti runkelius“, – pastebėjo K.Patiejūnas.

Ką darys brazilai?

Jis atidžiai seka naujienas tarptautiniuose šaltiniuose, bet nelabai mato, kad cukraus rinkoje artimiausiu metu kažkas pagerėtų. Nebent, pasak K.Patiejūno, brazilai iš cukranendrių vietoj cukraus pradėtų gaminti bioetanolį, kas tikėtina, kritus cukraus kainoms pasaulinėse rinkose.

Šiltuose, saulėtuose regionuose cukranendrės, atogrąžų augalas, auginamas dėl didelio cukraus kiekio ir universalumo. Šis didelis žolinis daugiametis augalas auginamas dėl didelio cukraus kaupimosi greičio, lengvo dauginimosi stiebų ūgliais, kelių derlių nuėmimo iš vieno pasodinimo ir dėl to, kad tai yra viena iš pagrindinių kultūrų atogrąžų ir subtropikų regionuose, suteikiančių apie 70 proc. viso pasaulio cukraus. Cukranendrių perdirbimo galimybės yra platesnės nei cukrinių runkelių. Galutiniai produktai – ne tik miltelių pavidalo, granuliuotas ir rudasis cukrus, stiebuose taip pat yra labai daug celiuliozės ir lignino, kurie dažnai naudojami chemijos pramonėje ir kaip kuras, energijos šaltinis ir kt.

„Galbūt yra vilties, kad brazilai iš cukranendrių gamins ne cukrų, o bioetanolį. Pas juos visada vyksta koreliacija. Naftos kainos ir cukraus kainos sukrenta į tam tikrą derinį, kai cukraus gaminti jau nebeapsimoka, o gaminti bioetanolį – verta, tai visa pramonė gana lanksčiai peršoka prie bioetanolio gamybos ir nebegamina perteklinio cukraus ne tik savo šalies, bet ir pasaulio rinkai. Be to, brazilai yra didžiausi pasaulio cukraus gamintojai. Ir pas juos gamyba nuolat auga“, – šviesą ilgo tunelio gale mato K.Patiejūnas.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2026-01-19

Pagrindinis Baltijos šalių prioritetas – teisingas BŽŪP finansavimo paskirstymas tarp valstybių narių.

Šiuo metu Baltijos šalių ūkininkams numatoma viena mažiausių paramų, tenkanti vienam hektarui. Ministrai akcentuoja, kad numatoma Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų finansavimo paskirstymo formulė netinkamai atskleidžia poreikį tęsti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją ir neužtikrina, kad atotrūkis mažėtų. Todėl prašoma papildomų asignavimų pagal naują daugiametę finansinę perspektyvą, kad Baltijos šalys pasiektų vidutinį ES BŽŪP finansavimo lygį vienam hektarui. Siūloma, kad šis papildomas finansavimas būtų nukreiptas į BŽŪP apsaugotą dalį ir būtų skiriamas kaip priedas virš Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų finansavimo.

Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės turi turėti pakankamai lankstumo pasirinkdamos BŽŪP priemones, kurios geriausiai atitinka nacionalines sąlygas ir specifiką, užuot skaidžiusios turimą BŽŪP finansavimą į privalomų priemonių sąrašą. Atskirai atkreipiamas dėmesys į proporcingai mažinamą su plotu susijusia pajamų paramą (DABIS), kurios privalomos nuostatos dėl paramos dydžio mažinimo ir ribojimo dar labiau apribos valstybių narių galimybes įgyvendinti ir pasiekti tikslus.

Todėl tokios priemonės ir mechanizmai, kaip proporcingas DABIS mažinimas ir ribojimas, smulkiųjų ūkių schema ir parama nepalankiose ūkininkauti vietovėse neturėtų būti privalomi. Be to, pensinio amžiaus ūkininkų eliminavimas iš DABIS sistemos taip pat neturi būti privalomas, nes tai pakenktų žemės ūkio sektoriaus socialiniam ir ekonominiam tvarumui.

Ministrai akcentuoja ir investicijų kryptį. BŽŪP parama perdirbimui ir pridėtinės vertės kūrimui turi pasiekti tuos, kurie realiai užsiima žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir maisto produktų perdirbėjus, kurie kuria pridėtinę vertę, prisidėdami prie ekonomikos augimo ir aprūpinimo maistu.

Pabrėžiama, kad inovacijų, žinių perdavimo, LEADER ir bendradarbiavimo priemonėms reikalingas stabilus finansavimas ir mažesnė administracinė našta, o ES mokyklų programai – užtikrintas ES lygmens finansavimas.

Deklaracijoje taip pat siūloma diskutuoti apie maksimalią bendro finansavimo normą, kad dėl skirtingų valstybių narių fiskalinių galimybių nekiltų iškraipymų bendrojoje rinkoje ir nebūtų kuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.

Baltijos šalys pabrėžia, kad BŽŪP ateities sprendimai turi būti grindžiami teisingumu, atsparumu ir praktiniu įgyvendinamumu. Tai būtina, kad ūkininkai galėtų investuoti, planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti stabilų maisto tiekimą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-16

ES praėjusią savaitę po kelių dešimtmečių derybų pritarė didžiuliam, bet prieštaringai vertinamam prekybos susitarimui su MERCOSUR, nepaisant Europos ūkininkų pasipriešinimo ir Prancūzijos nepritarimo.

Pasak A. Svitojaus, dėl susitarimo kyla rizika, kad Europą užplūs pigesni, bet mažesnės kokybės produktai.

Pasak jo, ES reikalavimai vietoje gaminamai produkcijai yra aukštesni, o tai reiškia brangesnę savikainą.

„Mes mokame didelius mokesčius ir darome investicijas, kad apsaugotume klimatą, kad būtų bioįvairovė saugoma, ekologija ir visi dalykai, kas nėra daroma Lotynų Amerikos šalyse, nes ten tokių priemonių, griežtų standartų nėra“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

„Šiuo atveju į Europą važiuos daug produkcijos, neaišku, kokia jos kokybė, nes mes negalime patikrinti laboratorijų. Ten vyksta daug skandalų, kad ir chemizuotų preparatų naudoja, kad jie kelia vėžį. Tokių abejonių ir iš gamintojų, ir iš vartotojų pusės yra“, – kalbėjo jis.

A. Svitojus teigė gruodį Briuselyje dalyvavęs proteste su kitų ES ūkininkų atstovais, tą darys ir pavasarį.

Bendrija žada kompensacinius mechanizmus vietos ūkininkams, tačiau, anot A. Svitojaus, „kol kas nėra daug aiškumo“.

Pasak jo, iš susitarimo su MERCOSUR laimės transporto priemonių, ypač automobilių pramonė, todėl laimėtojai turi pasidalinti nauda su tais verslais, kurie tikriausiai patirs nuostolius.

„Jeigu (žemės ūkio – BNS) sektorius kentės, tai jis turi persitvarkyti, o jeigu toliau gamins, (…) turi būti kompensuojamos tos nesubalansuotos išlaidos“, – sakė A. Svitojus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas ragino „matyti platesnį paveikslą“ ir, nors pripažino susitarimo su MERCOSUR rizikas žemės ūkiui, pabrėžė, jog ES numačiusi kompensacijas.

„Jeigu ES produkcija užsidarys savyje, mes negalėsime vystytis kaip ekonomika“, – LRT radijui sakė E. Bajarūnas.

„Mums bet kokių naujų rinkų atvėrimas yra pergalė“, – pridūrė jis.

ES ir MERCOSUR blokas susitarimą pasirašys šeštadienį Paragvajuje.

Susitarimas sukurs didžiulę, daugiau nei 700 mln. žmonių rinką, padarydamas ją viena didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje.

Tai yra dalis platesnio ES siekio diversifikuoti prekybą, atsižvelgiant į JAV muitus. Šis susitarimas sujungs ES su Brazilija, Paragvajumi, Argentina ir Urugvajumi, panaikinant importo tarifus daugiau nei 90 proc. produktų.

Skelbiama, kad naujausias susitarimas ES įmonėms kasmet sutaupys 4 mlrd. eurų muitų.

Šaltinis: lrt.lt, Saulius Jakučionis, BNS, 2026-01-17

Susitarimu tarp 27 valstybes vienijančios ES ir MERCOSUR bloko narių – Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus – sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų – panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. dvišalės prekybos. Dokumentą dar turi patvirtinti ES parlamentas ir ratifikuoti kiekviena MERCOSUR šalis, tikimasi, kad jis įsigalios iki 2026 metų pabaigos.

„Šiai dienai Lietuvos ir MERCOSUR bendra prekyba nėra didelė – bendra apimtis – 134 mln. eurų. Tai galimybių yra labai daug, nes 90 proc. prekių ir paslaugų grupių tarifai sumažės ir iš to gims kur kas daugiau galimybių. Galima galvoti apie tas prekių grupes, kurios nebūtinai tiesiogiai važiuoja į MERCOSUR (iš Lietuvos – BNS), o važiuoja per Vokietiją ar kitas šalis, kur yra didžiuliai konglomeratai, kurie eksportuos, bet Lietuva jiems gamina sudedamąsias dalis“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Jo teigimu, susitarimas atveria galimybių Lietuvos žemės ūkio, ypač pieno, sektoriui eksportuoti prekes į Pietų Ameriką.

„Dažnai daug nuogąstavimų girdime iš žemės ūkio sektoriaus dėl MERCOSUR, kad neva užplūs Europą įvairiausi žemės ūkio gaminiai, kurie kur kas pigesni. Nepamirškime – yra didelis žemės ūkis (Lietuvoje – BNS) ir galimybių eksportuoti į MERCOSUR šalis taip pat atsiranda. Pieno sektorius gali matyti neblogų galimybių eksportui“, – kalbėjo M. Vaščega.

EK atstovas pabrėžė, kad susitarimas numato saugiklius, kad ES rinkos neužplūstų pigesni žemės ūkio produktai.

„EK tikrai bendravo ir įsiklausė į visus sektorius, kurie išsakė savo nuogąstavimus. Pavyzdžiui, galimybė MERCOSUR šalims eksportuoti jautieną ir jautienos gaminius į ES yra apribota ties 1,5 proc. visos Bendrijos jautienos gamybos, vištienos – 1,3 proc.“, – aiškino M. Vaščega.

Anot jo, jeigu vis dėlto į ES rinką atkeliautų didesni kiekiai produkcijos, kurie mažintų jos kainas, EK pradėtų tyrimą.

„Jeigu jau taip atsitiktų, kad pradeda labai stipriai MERCOSUR produktų (didėti – BNS) kažkokioje srityje ir jeigu matome, kad tos kainos pradeda mažėti, tokiu atveju EK staigiai pradėtų tyrimą ir galėtų stabdyti laipsnišką tarifų mažėjimą ir pačią situaciją atsukinėti ir padėti ūkininkams (finansiškai – BNS)“, – kalbėjo EK atstovas.

Jis taip akcentavo prekybos ir tiekimo grandinių diversifikavimo svarbą: „Svarbu diversifikuoti savo ekonomikas, kritinių žaliavų tiekimą. Ne tas pasaulis šiandien yra, kuriame gali būti priklausomas nuo vieno ar nuo kelių tiekėjų, turi kiek įmanoma būti labiau diversifikuotas.“

M. Vaščegos teigimu, metinis ES eksportas į MERCOSUR bloko šalis siekia 57 mlrd. eurų, paslaugų =– 29 mlrd. eurų.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus šeštadienį teigė, kad dėl MERCOSUR susitarimo Europos žemės ūkiui artėja sunkios dienos. Anot jo, dėl susitarimo nukentės galvijininkystė, paukštininkystė, pienininkystė, cukraus pramonė, nes Pietų Amerikos šalys gamina daug pigios produkcijos.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį sakė, kad ES renkasi sąžiningą prekybą, o ne muitus, produktyvią ilgalaikę partnerystę, o ne izoliaciją.

ES ir MERCOSUR kartu tenka 30 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), blokai turi daugiau nei 700 mln. vartotojų.

Teigiama, kad susitarimas bus palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui, o Pietų Amerikos jautienai, paukštienai, cukrui, ryžiams, medui ir sojos pupelėms bus lengviau patekti į Europos rinką.

Europos ekonominė galiūnė Vokietija, taip pat Ispanija ir Šiaurės šalys tvirtai remia susitarimą, siekdamos padidinti eksportą tuo metu, kai Europa stengiasi atlaikyti konkurenciją su Kinija ir muitus noriai įvedančios administracijos Baltuosiuose rūmuose spaudimą.

Pietų Amerikoje taip pat yra atsargiai vertinančiųjų susitarimo poveikį.

Tačiau tai supykdė Europos ūkininkus, kurie traktoriais įvažiavo į tokius miestus kaip Paryžius, Briuselis ir Varšuva, protestuodami prieš pigesnių prekių, pagamintų pagal žemesnius standartus ir naudojant draudžiamus pesticidus, antplūdį, kurio jie baiminasi.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2026-01-19

Tragiška nelaimė įvyko 2023 m. lapkritį Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime. Kaip tada skelbė policija, dieną iš aptvertos teritorijos per nutrauktą elektrinį piemenį pabėgęs jautis sužalojo prie namų buvusį vyrą, gimusį 1944 m. Greitoji pagalba nukentėjusįjį vežė į ligoninę, tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis per posėdį sakė, kad gyvulius auginančių ūkininkų veiklai taikomi specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti kitų žmonių saugumą

„Tokia veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Teisės aktai nustato pareigą. Tokia veikla užsiimantys asmenys turi imtis adekvačių priemonių ir užtikrinti saugias gyvūnų laikymo sąlygas. Ji nesiėmė priemonių, neužtikrino, kad jos galvijai nekeltų grėsmės aplinkiniams ir neišeitų iš teritorijos“, – LAT kalbėjo prokuroras.

Jis taip pat sakė, kad, bylos įrodymai rodo, kad jautis išėjo dėl netinkamų ir nepakankamų saugos priemonių, senukas buvo sužalotas iškart po telefoninio pokalbio su anūku.

Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad ūkininkė iki tragiško įvykio jau buvo bausta administracine tvarka už gyvūnų netinkamą laikymą, tuomet kito asmens turtas buvo sugadintas. Kaltintojo manymu, D. Mikužytei turi būti paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis.

Nukentėjusiųjų advokatas palaikė prokuroro poziciją

Posėdyje dalyvavo ir skundą, kaip ir prokuratūra, LAT pateikęs nukentėjusysis ir jo advokatas.

„Palaikome kasacinį skundą ir pašome jį tenkinti. Teisės aktai nenumato, kokio dydžio tvoros, kiekvienas gyvūnų laikytojas sprendžia: vienaip danieliams, kitaip žirgams, nuo veislės nuo elgesio aptvarų rūšį augintojai pasirenka. Daiva Mikužytė pripažino, kad vienas bulius buvo agresyvus, vienas žmogus jau buvo nuo jo nukentėjęs. Ji pati į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pasakė, kad gyvulys agresyvus, tą užfiksavo policininkų kūno kameros. Ji pasekmių kilimui neužkirto kelio. Taisyklės buvo pažeistos ir kilo pasekmės“, – mano nukentėjusiųjų atstovas Ramūnas Girevičius.

Pasak advokato, dar iki įvykio buvo nufilmuota, koks netvarkingas ūkininkės elektrinis piemuo ir jis nėra įjungtas.

Posėdyje dalyvavo ir nukentėjusysis Ignas Arbočius, žuvusiojo vaikaitis. Jam bekalbant su seneliu telefonu ir įvyko ši tragiška nelaimė.

„Mano seneliai ūkininkavo gal 30 metų, aš jiems padėdavau, daug laiko vaikystėje ir paauglystėje praleidau kaime, žinau apie gyvulius. Mano senelis pokalbio metu užpultas, jis tik spėjo atidaryti vartelius. Viena ranka laikė telefoną, kita – vartus. Girdėjau, kaip jis šaukėsi pagalbos, todėl sėdau ir nuvažiavau pas jį“, – įvykį prisiminė vyras.

Tuo metu D. Mikužytės advokatas mano, kad LAT turi palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.

„Nebuvo taip, kad sėdėjo žmogus ant suoliuko ir jį užpuolė gyvulys. Žmogus buvo namo viduje, pamatęs prie avies veršiuką, bekalbėdamas su anūku išėjo pro vartus nuvyti. Žmogus žuvo, paties mirusiojo veiksmai sąlygojo kad jis atsidūrė prie svetimo gyvūno“, – sakė advokatas Eligijus Karbauskas.

Jis nemano, kad jo klientė pažeidė specialiąsias elgesio taisykles.

„Kaimynai jie buvo, turi telefonus, paskambinti reikėjo, kodėl reikia eiti prie gyvulio. Nebūtų išėjęs iš namų, nebūtų buvę įvykio. Nėra nusikaltimo sudėties elementų. Priežastinio ryšio nenustatęs apeliacinis instancijos teismas priėmė teisingą nuosprendį“, – sako ūkininkės advokatas.

Jis priminė, kad veršis buvo sužalotas, jo sužalojimo aplinkybės nėra iki galo aiškios, dėl sužalojimo veršis buvo paskerstas.

LAT savo galutinį ir neskundžiamą verdiktą skelbs vasario 17 dieną.

Ūkininkei teko išgirsti du nuosprendžius

Lygiai prieš metus, 2025 m. sausį, Klaipėdos apylinkės teismas D. Mikužytę buvo pripažinęs kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Ji buvo nuteista už tai, kad, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Šis teismas moteriai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat nuspręsta keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies bei jų naudai priteisti 53 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 2 740 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Tada teismas konstatavo, kad D. Mikužytės kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta.

Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą galvijų apsaugą. Ji teigė nežinojusi, kas ištraukė elektrinį piemenį. Pati ferma, pasak moters, jai nepriklauso, ji tik turi žemės. Anot kaltinamosios, jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų.

Teismas paskelbė, kad gyvulių laikytoja turėjo pareigą užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi.

Šis teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki nagrinėjamo įvykio, administracine tvarka bausta už tai, jog neužtikrino, kad jai priklausančios karvės neišeitų iš teritorijos, dėl to joms išėjus, buvo apgadintas svetimas turtas.

Teismas konstatavo, jog objektyviai kaltinamosios veika, o būtent, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisyklių nepaisymas buvo vyro mirties priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Tačiau su šiomis išvadomis nesutiko bylą peržiūrėjęs Klaipėdos apygardos teismas – jis ūkininkę išteisino.

Po šių priešingų verdiktų byla nukeliavo į LAT Vilniuje.

Šaltinis: lrt.lt, Ingrida Steniulienė, ELTA, 2026-01-18