Žemės ūkio naujienos: 2026-02-19

2 savaitės ago

NMA parama, pieno ukis, zemes ukio naujienos

Pieno ūkis

Žemės ūkio naujienos: 2026-02-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio žalų problemų asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą

Žemės ūkio žalų problemų asociacija pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą, pateikdama Aplinkos ministerijai konkrečius Medžioklės įstatymo pakeitimus, pranešė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tyrimą atlikę etikos sargai nustatė, praėjusių metų spalį asociacija, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, elektroniniu paštu pateikė ministerijai konkretų pasiūlymą dėl Medžioklės įstatymo nuostatų pakeitimo ir siūlė inicijuoti jo svarstymą.

„Asociacija pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos lobistinę veiklą gali vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys“, – konstatavo VTEK.

Tyrimas buvo atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-18

Permainos daržovių sektoriuje: bus stabdoma parama kai kurioms kultūroms

Artėjant 2026 m. pasėlių deklaravimo pradžiai, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje nubrėžtos gairės ateinančiam sezonui. Pagrindinis dėmesys skiriamas skaidriam žemės valdymui ir kovai su piktnaudžiavimu susietąja parama, siekiant apsaugoti šalies žemės ūkio sektorių nuo galimų Europos Komisijos finansinių korekcijų.

Moliūgai – po padidinamuoju stiklu

Moliūgų, cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių auginimas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu kontroliuojančioms institucijoms. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, 2025 metais burokėlių, morkų, kopūstų plotai liko panašaus dydžio, o štai šių daržovių plotai didėjo.

Pagrindinė problema yra ta, kad moliūgai ir kitos minėtos kultūros tampa „popierinėmis“ – auginamos ne dėl derliaus, o tik dėl susietosios paramos išmokų. Pasak daržovių augintojų, tai iškraipo rinką ir kenkia tikriems daržovininkams, nes dėl piktnaudžiavimo atvejų didėja biurokratinė našta visiems. Dėl išaugusių deklaruojamų plotų NMA sugriežtino patikras: reikalauja derliaus nuotraukų nuo 1 ha rizikingų daržovių, tikrina, ar daržovės auginamos įdirbtoje dirvoje eilėmis ir vyrauja lauke.

Posėdyje po ilgų diskusijų, apsvarsčius įvairius pasiūlymus, atsižvelgus į nustatomų pažeidimų lygį ir įvertinus gresiančias sankcijas visiems ūkininkams, nutarta moliūgus palikti po padidinamuoju stiklu ir diskutuoti, kaip būtų galima sugriežtinti kontrolę, o cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių augintojams nebeskirti susietosios paramos išmokų.

Aktualiausi – valstybinės žemės naudojimo klausimai

Balandį prasidėsiantis pasėlių deklaravimas ūkininkams kasmet kelia nerimą dėl valstybinės ūkio paskirties žemės teisėto naudojimo ir deklaravimo.

Paraiškų priėmimo informacinė sistema automatiškai tikrina, ar deklaruojami plotai „nepersidengia“. Daugelis ūkininkų naudoja nedidelius valstybinės žemės plotus, esančius greta nuosavybės teise valdomų ar jų teisėtai dirbamų žemės plotų.

Šiuo metu yra 2680 vnt. laikino naudojimo plotų – apie 300 aktyvių prašymų dėl ilgalaikės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos. Ūkininkai nori būti tikri, kad jie spės pasirašyti nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis ir galės teisėtai deklaruoti valstybinę žemę.

Posėdyje diskutuota ir apie pirmumo teisę žemės aukcionuose, žemės kadastrinius matavimus, varžytines, fiktyvias nuomos sutartis.

Reikalauja griežtinti kontrolę

Darbo grupėje aptartas ir deklaruojamų plotų teisėto žemės valdymo užtikrinimo klausimas. Lietuva, turėdama daug smulkių sklypų ir sudėtingą nuomos rinką, tapo ES audito taikiniu. Nuo 2023 m. kontrolės kartelė pakelta labai aukštai, taikoma „nulinė tolerancija“. Siekiant, kad nebūtų mokama už plotus, kurie yra netinkami paramai, NMA privalo reikalauti teisinio pagrindo (nuosavybės dokumentų arba registruotų nuomos sutarčių). Deja, yra ūkininkų, kurie nepateikia reikiamų dokumentų, net ir ne kartą prašyti. Tokie veiksmai kenkia ne tik patiems ūkininkams – jie gali likti be išmokų, bet ir Lietuvai bei visiems jos ūkininkams – dėl mūsų šaliai pritaikytų sankcijų mažėja ES paramos lėšų krepšelis.

Europos Komisijai nusprendus, kad Lietuvos kontrolės sistema yra neefektyvi, gali būti taikoma 5-10 proc. bauda nuo visų mūsų šaliai skirtų metinių išmokų sumos. O tai yra šimtai milijonų eurų, kurių netektų visi Lietuvos ūkininkai dėl keleto neatsakingų ūkininkų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-19

Dėl draudimo augalų ir pasėlių kompensavimo – jau nuo kovo 1 d.

Nuo kovo 1 d. šalies žemės ūkio subjektai, norintys gauti kompensacijas už įsigytą augalų ir pasėlių draudimą nuo pavojingų meteorologinių reiškinių, kviečiami teikti paraiškas. Dėl paramos, kuri bus mokama nacionalinės paramos lėšomis, bus galima kreiptis iki birželio 30 d.Parama bus skiriama iš dalies kompensuoti Lietuvoje auginamų augalų ir pasėlių, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, draudimo išlaidas, kai draudžiamasi užmeteorologinių reiškinių rizikas – krušą, audrą, liūtį, snygį, šalną, ilgalaikį lietų, sausringą laikotarpį ir (arba) šalna augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip nustatyta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakyme) ir kt.

Dėl paramos galės kreiptis:

-fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą;
-užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba;
-labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai priklausanti įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2472 I priede; nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos;
-sunkumų nepatirianti įmonė; nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos.

Pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

-užtikrina, kad prašomos kompensuoti išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitų viešųjų lėšų;

-nėra gavęs ir negauna paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir (ar) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ – taikoma fiziniam asmeniui ir jo sutuoktiniui;
-nėra gavęs ir negauna valstybės pagalbos, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta neteisėta ir (ar) nesuderinama su vidaus rinka, arba yra sugrąžinęs visą neteisėtos ir (ar) nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka;
-yra apdraudęs augalus pagal tinkamą pagalbai gauti draudimo sutartį;
-išlaidos turi būti patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Netaikoma, jei paraiškoje pasirenkama nereikšminga (de minimis) pagalba.

Pagal priemonę remiamos šios pagalbos formos:

-valstybės pagalba – vertinama, ar įmonė priskiriama prie MVĮ kategorijos ir ar įmonė nėra sunkumų patirianti įmonė;
-nereikšminga (de minimis) pagalba – įmonės priskyrimas prie MVĮ kategorijos ir sunkumų patyrimas nevertinamas.

Pagalbos dydis

Pareiškėjui skiriama pagalba gali sudaryti iki 50 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant didžiausių galimų draudimo įmokų įkainių.

Teikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą,

1. teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba gali būti sumuojama su kita nereikšminga (de minimis) pagalba ir (ar) valstybės pagalba vadovaujantis Reglamento (ES) 1408/2013 5 straipsnio nuostatomis;;

2. jei įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, arba viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių per praėjusius trejus metus iki nereikšmingos (de minimis) pagalbos skyrimo, turi būti taikomos Reglamento (ES) 1408/2013 3 straipsnio 9 ir 10 dalies nuostatos;

3. jei įmonė veiklą vykdo keliuose sektoriuose, teikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti tenkinamos Reglamento (ES) 1408/2013 1 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos;

4. bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienai įmonei (įskaitant ir su šia įmone Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) per bet kurį trejų metų laikotarpį negali viršyti 50 000 eurų sumos;

5. bendra pirminės gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms skiriamos nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma per bet kurį trejų metų laikotarpį neturi viršyti Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 priede nurodytos nacionalinės ribos.

NMA, įvertinusi visas tinkamas paraiškas, patikrina, ar visiems pareiškėjams užtenka lėšų. Tuo atveju, jei einamaisiais metais pagalbai skirtų lėšų neužtenka kiekvienam pagalbos gavėjui išmokėti mažiausią mokėtiną pagalbos sumą (40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų), einamaisiais metais kiekvienam pagalbos gavėjui išmokama mažiausia mokėtina pagalbos suma, sumažinta proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui, o likusi neišmokėta mažiausios mokėtinos pagalbos sumos dalis išmokama kitais metais iki metų pabaigos.

Paraiškos priimamos savivaldybėse

Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje – jų sąrašas ir adresai nurodyti kvietime tekti paraiškas.

Paraiškos bei susiję dokumentai turi būti teikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-19

Didžiausios grėsmės gyvūnų augintojams pavasarį

Artėjant pavasariui, gyvūnų augintojai svarsto ir planuoja savo svarbiausius darbus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad jų darbų sąrašuose turėtų būti numatytas pasitikrinimas, ar ūkiuose užtikrintos efektyviai veikiančios biosaugos priemonės. Specialistai šiemet išskiria net 6 pavojingas užkrečiamas ligas, kurios gali pridaryti nemažai rūpesčių kiekvienam gyvūnų augintojui.

Praradimus galima sumažinti

Šiuo metu Europoje stipriai plinta kai kurios užkrečiamos gyvūnų ligos, kurios anksčiau ar vėliau pasiekia ir mūsų šalį. Išplitusios ligos dažniausiai reiškia didžiulius augintojų nuostolius, todėl VMVT specialistai ragina kiekvieną gyvūnų augintoją įvertinti kylančias rizikas, pagal galimybes pasiruošti ateities iššūkiams ir kiek įmanoma sumažinti galimus praradimus.

Atsižvelgdama į plitimo riziką, galimą ekonominį poveikį ir praktinę protrūkių valdymo patirtį, VMVT išskiria 6 gyvūnų užkrečiamąsias ligas, kurios artimiausiu laikotarpiu gali kelti didžiausius iššūkius Lietuvos ūkiams ir šalies ekonomikai.

1. Afrikinis kiaulių maras (AKM). Šia liga gali užsikrėsti naminės ir laukinės kiaulės, ligos sukėlėjas cirkuliuoja ir šernų populiacijoje. AKM ypač skaudžiai paliečia kiaulių augintojus, nes patvirtinus ligą ūkyje taikomos griežčiausios kontrolės priemonės – visi gyvūnai sunaikinami, o tai sukelia rimtus nuostolius. Pernai tarp sumedžiotų ir nugaišusių šernų nustatyta trečdaliu daugiau AKM atvejų nei 2024 metais.

Kiaulių augintojams VMVT rekomenduoja skirti dėmesį aukšto biosaugos lygio užtikrinimui, nes lemiami veiksniai yra žmogaus veikla ir saugumo spragos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši liga plinta nepaisydama atstumų. 2024 metais jos paplitimas Ispanijoje fiksuotas po beveik 30 metų pertraukos.

2. Paukščių gripas (ypač pavojų kelia H5N1 atmaina). Šia liga serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Ji siejama su paukščių migracijos sezonu, todėl prasidedant pavasariui paukščių augintojai turėtų būti ypač atidūs. VMVT epidemiologiniai duomenys rodo, kad Lietuva patenka į aukštos rizikos regioną, nes per mūsų šalį driekiasi svarbūs laukinių paukščių migracijos keliai, o dalis vandens paukščių lieka žiemoti ir būriuojasi prie vandens telkinių.

Paukščių gripas kelia daug rūpesčių, nes jis gali būti pavojingas ne tik paukščių, bet ir žmonių sveikatai – H5N1 viruso atmaina gali užsikrėsti ne tik paukščiai, bet ir žmonės, nors rizika itin maža. VMVT šių metų sausio pabaigoje jau fiksavo pirmąjį labai patogeniško paukščių gripo atvejį gulbei, o ES šalyse šį sausį jau fiksuoti 76 protrūkiai komerciniuose ūkiuose ir 28 protrūkiai smulkiuose ūkiuose ar nelaisvėje laikomų paukščių laikymo vietose, tad akivaizdu, kad Lietuvoje šios ligos ilgai laukti neteks.

2025 metais Lietuvoje patvirtinti 5 paukščių gripo protrūkiai, per kuriuos sunaikinta daugiau kaip 250 tūkst. naminių paukščių. Todėl naminių paukščių augintojus specialistai ragina užtikrinti jų izoliaciją nuo laukinių paukščių – tai leidžia sumažinti naujų protrūkių galimybę.

3. Niukaslo liga. Ja serga paukščiai. Tai labai užkrečiamas virusinis susirgimas, galintis per trumpą laiką apimti didelius paukštininkystės ūkius. Ji plinta per migruojančius laukinius paukščius, taip pat per užterštą transportą ar netiesioginius kontaktus.

Šių metų vasario 5 d. VMVT patvirtino pirmąjį itin pavojingos ir ypač užkrečiamos Niukaslo ligos atvejį Lietuvoje. Liga nustatyta Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 40 naminių paukščių. Ūkio paukščiai saugiai likviduoti, informacijos apie tolesnį ligos plitimą kol kas nėra.

Skirtingai nuo paukščių gripo, nuo Niukaslo ligos paukščiai yra vakcinuojami. Vakcinuojant pagal vakcinos gamintojų instrukcijas, paukščiai apsaugomi nuo šios ligos. Nors vakcinacija nuo šios ligos nėra privaloma, dauguma verslinių paukščių laikytojų vakcinuoja savo laikomus paukščius.

4. Gumbelinė liga. Ja serga galvijai. Ligą platina kraujasiurbiai vabzdžiai (mašalai, uodai, erkės), kurie dėl klimato kaitos darosi vis aktyvesni. Gumbelinė liga sukelia reikšmingus gyvūnų sveikatos sutrikimus – dėl jos sumažėja karvių primilžis, išryškėja reprodukciniai sutrikimai, gyvūnai gali žūti.

Lietuvoje kol kas nėra patvirtintų šios ligos atvejų. Ligos plitimas fiksuojamas pietinėse ES šalyse, įskaitant Prancūziją, tačiau galvijų judėjimas, transportavimas bei nepakankamos biosaugos priemonės gali tapti kritiniais ligos patekimo veiksniais.

5. Snukio ir nagų liga (SNL). Ja serga laukiniai ir naminiai porakanopiniai gyvūnai. Ši liga gali per trumpą laiką sukelti didžiulius nuostolius. Tai viena labiausiai užkrečiamų gyvūnų ligų, nuolat nustatoma Turkijoje, o pastaraisiais metais protrūkiai fiksuoti Vokietijoje ir Slovakijoje – tai reiškia, kad ši liga visai šalia. SNL virusas gali plisti tiesiogiai kontaktuojant, per gyvūninius produktus, transportą, įrangą, net ir oru (pučiant vėjui), todėl ligos kontrolė itin sudėtinga.

VMVT specialistų vertinimu, ši liga laikoma viena didžiausių grėsmių visam gyvulininkystės sektoriui dėl plataus jautrių gyvūnų spektro ir galimų masinių judėjimo bei prekybos apribojimų.

6. Mėlynojo liežuvio liga (MLL). Ja serga galvijai, avys ar ožkos. Šios ligos atvejis praėjusių metų rudenį fiksuotas Lietuvoje, todėl šios ligos grėsmė yra reali. MLL platina mašalai, todėl jos plitimą labai sunku kontroliuoti tradicinėmis biosaugos priemonėmis.

Europoje fiksuojami aktyvūs šios ligos protrūkiai, o klimato kaita sudaro vis palankesnes sąlygas jai plisti. Pavasarį didėjant vabzdžių aktyvumui didėja ir ligos plitimo rizika Lietuvoje.

VMVT epidemiologų vertinimu, šios ligos plitimas kelia labiausiai neapibrėžtą riziką, nes jos plitimas mažiau priklauso nuo tiesioginio gyvūnų judėjimo kontrolės.

Prognozės

Stebint situaciją Europoje ir artimose kaimyninėse šalyse, VMVT specialistai prognozuoja, kad pačią didžiausią riziką Lietuvos ūkiams kels AKM ir paukščių gripas. Didžiausia neapibrėžta rizika siejama su vektorių platinamomis ligomis, tokiomis kaip MLL.

Dėl to VMVT ragina ūkius imtis svarbiausių saugos priemonių, kurios leistų išvengti nuostolių. Visų pirma gyvūnų augintojai raginami peržiūrėti ir sustiprinti biosaugos priemones. Taip pat veiksminga apriboti pašalinių asmenų ir transporto patekimą į ūkį. Patys augintojai turėtų atidžiai stebėti gyvūnų sveikatą, o apie bet kokius įtarimus nedelsiant informuoti VMVT. 

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-19

Pieno kainos smuko pagrindinėse ES eksportuotojų šalyse, tarp jų ir Lietuvoje

Europos žaliavinio pieno sektorius susiduria su reikšmingu kainų nuosmukiu. Didieji pieno supirkėjai, tokie kaip „Arla“ ir „Muller“, ūkininkams šiuo metu moka apie 24 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia BBC. Europos Sąjungos (ES) Pieno rinkos stebėjimo centro (MMO) duomenimis, 2025 m. gruodį pieno supirkimo kainos mažėjo ne visose Bendrijos valstybėse, tačiau ryškiausias kritimas fiksuotas pagrindinėse pieno eksportuotojose – Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Lietuvoje ir Nyderlanduose. Šiose šalyse per metus supirkimo kainos smuko maždaug ketvirtadaliu.

MMO duomenimis, praėjusių metų gruodį vidutinė pieno supirkimo kaina ES siekė 48 centus už kilogramą – 12 proc. mažiau nei prieš metus. Išankstiniai duomenys rodo, kad kainų mažėjimas tęsėsi ir sausį.

Analitikų teigimu, nuo 2025 m. rugsėjo Europos rinkose nuosekliai mažėjo biržinių pieno produktų – pirmiausia sviesto ir lieso pieno miltų – kainos. „Rabobank“ nurodo, kad ši tendencija išliko visą paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį, kai pagrindinių pieno produktų kainos biržose smarkiai smuko dėl perteklinės pasiūlos ir vangios paklausos pagrindinėse eksporto rinkose. Nuo 2025 m. rugsėjo iki metų pabaigos žaliavinio pieno kaina labiausiai krito Nyderlanduose (22 proc.), Belgijoje (20 proc.) ir Danijoje (16 proc.). Lietuvoje ir Vokietijoje kainos sumažėjo po 14 proc., Airijoje – 10 proc. Dėl susidariusio pasiūlos ir paklausos disbalanso ES sandėliuose kaupiasi atsargos, o perdirbėjai priversti mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. Didžiausią spaudimą patiria šalys eksportuotojos, kurių sektoriaus rezultatai tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių rinkų svyravimų.

Šaltinis: delfi.lt, 2026-02-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos