Žemės ūkio naujienos: 2026-02-18

Galimi pareiškėjai

Remiamas ūkininkas (fizinis arba juridinis asmuo):

-kuris nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 2 000 Eur, o tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos, pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus jam apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma neviršija 2 000 Eur, atitinka aktyviam ūkininkui nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus;

-kai už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą (apskaičiuotą bendrą visų paramos schemų sumą, kurią pareiškėjas turėjo teisę gauti, nors paramos administravimo procese ir buvo taikytos sankcijos), viršijančią 2 000 Eur, arba tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus jam apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma viršytų 2 000 Eur, jis laikomas atitinkančiu aktyviam ūkininkui nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus, jeigu einamaisiais metais atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

-pareiškėjo ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre;
-pareiškėjo pagrindinė valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė;
-pareiškėjas turi bent 1 sutartinį gyvulį valdoje, kuris (-ie) einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. yra registruotas (-i) Ūkinių gyvūnų registre;
-pareiškėjui nuosavybės teise priklauso registruota žemės ūkio technika;
-pareiškėjas yra mokslo ir studijų institucija arba profesinio mokymo įstaiga, vykdanti formalųjį ir neformalųjį švietimą ir (arba) mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje;
-pareiškėjas yra žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);
-pareiškėjas dalyvauja intervencinėse priemonėse, kuriomis siekiama aplinkosaugos ir klimato tikslų pagal Reglamento (ES) 2021/2015 70 ir 72 str., išskyrus intervencines priemones, kuriomis siekiama vykdyti miškų priežiūrą ir atkūrimą, t. y. dalyvauja kaimo plėtros intervencinėse priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje;

-užsiimantis žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, bei savo vardu įregistravęs valdą;
-kuriam negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla negali būti likviduojama.

Pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką pagal vieną draudimo objektą (pasėlių, augalų plotą ir (arba) riziką) vienam augalų vegetacijos laikotarpiui, vadovaudamasis Taisyklėse nustatytais terminais. Pareiškėjas neprivalo teikti naujos paraiškos ir kitų dokumentų draudimo įmokų kompensavimo gauti pagalbą dėl pasikeitusių augalų grupių ir (arba) rūšių, ir (arba) plotų. Tačiau apdraustas pasėlių ir (arba) augalų plotas pagal augalų rūšis negali būti didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą.

Pagalbos dydis

Pagal intervencinę priemonę parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus. Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Apskaičiuota paramos suma pagal augalo rūšį suapvalinama euro cento tikslumu iki mažesnio skaičiaus.

Patirtos išlaidos turi būti ne anksčiau, kaip kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Paraiškos priimamos savivaldybėse

Paraiškos bus priimamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, jų sąrašą ir adresus galima rasti kvietime teikti paraiškas.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas. Paramos paraiška teikiama savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai.

Paramos paraiška ir susiję dokumentai teikiami savivaldybei ne vėliau kaip iki nustatytų terminų paskutinės dienos 24 valandos šiais būdais (kitais būdais pateikti dokumentai nevertinami):

– siunčiant el. paštu, patvirtintus pareiškėjo kvalifikuotu elektroniniu parašu; dokumentai teikiami šiais formatais: PDF, ADOC, SHAPE, JPG, JPEG, PNG, BMP, DOC, DOCX, XLS, XLSX (dokumentus teikiant per įgaliotą asmenį, kartu pateikiamas notaro ar įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintas arba VĮ Registrų centro registre užregistruotas ir internetiniu adresu https://igaliojimai.registrucentras.lt/viesa patikrinamas įgaliojimas, kurio kodas turi būti nurodytas paramos paraiškoje);

-draudimo sutartį bei jos priedus patikslinantys, papildantys ir (arba) keičiantys dokumentai, kiti draudimo įmonės dokumentai bei įmokų sumokėjimą įrodantys dokumentai savivaldybei gali būti pateikti ir draudimo įmonės;

– asmeniškai, per kurjerį ar registruota pašto siunta, kiekvieną paramos paraiškos lapą patvirtinant pareiškėjo parašu; dokumentus teikiant per įgaliotą asmenį, kartu pateikiamas notaro ar įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintas įgaliojimas arba paramos paraiškoje nurodant VĮ Registrų centre užregistruoto įgaliojimo kodą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-17

Paramos gali kreiptis:

-privačios žemės valdytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise (paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus);
-savivaldybės, valdančios žemę teisėtais pagrindais.

Paramos dydis

Vienkartinė miško įveisimo ir (arba) stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo išmoka apskaičiuojama kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamo arba atkuriamo miško rūšinės sudėties, pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklių VIII skyriaus lentelėje pateiktus atskirus įkainius ir želdinamą plotą. Jei projekte numatyta miško apsaugai įrengti tvorą arba naudoti repelentus (projekte turi būti nurodoma viena pasirinkta priemonė), skiriama vienkartinė išmoka:

-tvorai įrengti – 1 484 Eur už 1 ha;
-apsaugos repelentais (mokama už pirmuosius miško augimo metus) – 232 Eur už 1 ha.

Parama mokama už želdinamą ir želiantį miško plotą, kai želdinama papildomai.

Parama skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos reikalavimų, vadovaujantis Komisijos reglamentu (ES) 2023/2831. Bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, suteikiama vienai įmonei (ūkio subjektui (pareiškėjui), įskaitant ir su šiuo subjektu Komisijos reglamento (ES) 2023/2831 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus), negali viršyti 300 000 Eur (trijų šimtų tūkstančių eurų) per bet kurį trejų metų laikotarpį.

Reikalavimai gauti paramą

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka Įgyvendinimo taisyklėse išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

Norint gauti paramą kartu su paramos paraiška būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turėtų būti:

-parengtas (-i) vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais veisiamo arba atkuriamo miško plotui;
-patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įgalioto asmens, kai miškas veisiamas arba atkuriamas privačioje žemėje, arba patvirtintas valstybinių miškų valdytojo įgalioto asmens, kai miškas veisiamas arba atkuriamas valstybinėje žemėje;
-suprojektuotas taip, kad veisiamo ar atkuriamo miško rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių (t. y. rūšinės sudėties formulėje turi būti ne mažiau kaip 2 dalys lapuočių medžių rūšių);
-parengtas vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai;
-parengtas vienam kadastriniam arba taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas arba atkuriamas keliuose kadastriniuose ar taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu);
-veisiamo miško ploto erdviniai vektoriniai duomenys pateikiami skaitmeniniu SHAPE formatu;
-parengtas vienam miško atkūrimo arba įveisimo būdui ir vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai.

Dėl bendros informacijos apie priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“ kviečiame konsultuotis ir su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga NMA svetainėje!

Taip pat primintina, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklės.

Su įsakymu, kuriuo pakeistos taisyklės, galite susipažinti čia. Tekstą apie pakeistas miško veisimo ir atkūrimo taisykles galite rasti čia.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, t. y. pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės svetainės (toliau – ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant paraiškas ir prašomus dokumentus (PDF formatu).

Naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu, papildomi dokumentai gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE, JPG, JPEG. Veisiamo miško ploto (-ų) erdviniai vektoriniai duomenys turi būti pateikiami skaitmeniniu SHAPE formatu. Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne anksčiau kaip kvietimo teikti paramos paraiškas pirmą dieną 00.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.

Paramos paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti bei pateikti ir įgalioto asmens. Įgaliotas asmuo kartu su paramos paraiška pateikia notaro patvirtintą įgaliojimą arba įgaliojimą, kuriame parašo tikrumą patvirtino seniūnas.

Naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba siunčiant dokumentus el. paštu paraiskos@nma.lt, per vieną kartą visų teikiamų dokumentų bendra apimtis negali būti didesnė negu 25 MB, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu per kelis kartus, tačiau tą pačią kalendorinę dieną.

Rekomendacija – atidžiai pasirinkti konsultuojančius asmenis

NMA ragina pareiškėjus atidžiai pasirinkti konsultuojančius asmenis, pildančius paraišką ir rengiančius miško želdinimo ir žėlimo projektus, kadangi nekokybiškai parengti projektai tiesiogiai lemia didesnį klaidų skaičių ir apsunkina projekto vertinimą bei įgyvendinimą. Atsakingas pasirengimas padės išvengti klaidų ir palengvins projekto įgyvendinimą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-17

Siekiant užtikrinti kuoefektyvesnį jos naudojimą, NMA, atsižvelgdama į praktiką, ją nuolat aktualizuoja ir tobulina, atsižvelgdama į technologines naujoves, šiuolaikinių technologijų, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje. Šiuo Metodikos keitimu ji papildyta naujomis technikomis ir įranga – tai: šienapjovė, akėčios, akmenų rinkimo mašina, dronas, grūdų traiškytuvas, giluminis purentuvas.

Įsakymo projektą, kuriame nurodyti minėti keitimai, galima rasti čia.

Metodikos projektą, kuriam kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus, rasite čia.

Pastabas ir pasiūlymus dėl Metodikos tobulinimo galite siųsti el. paštu metodika@nma.lt iki 2026 m. kovo 4 d.

NMA labai vertina savo klientų ir partnerių nuomonę, siekiant sukurti visiems naudingą teisės aktą, tad ragina aktyviai dalyvauti teikiant siūlymus ir pastabas!

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-18

Atkreipiame dėmesį, kad galiojanti tvarka nenumato jokių išimčių, kurios leistų neinformuoti NŽT, kaip kviestinio asmens, vien dėl to, kad jos atstovai nedalyvavo ženklinime, ar kad jau buvo parengta NŽT išvada dėl žemės sklypo ribų.

Net ir parengus tokią išvadą, NŽT išlieka kviestiniu asmeniu konkretaus žemės sklypo ribų ženklinimo procese. Todėl informavimo pareiga išlieka galioti visa apimtimi.

Kai NŽT į ženklinimą neatvyksta, procesas tuo nesibaigia. Matininkas privalo informuoti NŽT, kaip ir visus kitus fizinius ir juridinius asmenis, apie jau atliktus darbus.

Pagal nustatytą tvarką, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo dienos matininkas turi išsiųsti NŽT žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kuriame aiškiai matytųsi sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės, atstumai tarp taškų ir besiribojančių sklypų duomenys.

Kartu privaloma informuoti, kad gavėjas turi 30 dienų terminą pastaboms pateikti. Šis terminas skaičiuojamas nuo dokumentų išsiuntimo dienos, jei jie siunčiami elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys, kad visi kvietimai dalyvauti ženklinime ir dokumentai, patvirtinantys jų išsiuntimą, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Šaltinis: nzt.lt, 2026-02-11

„Ūkininkei buvo žinoma apie jos laikomo jaučio agresyvumą ir apie naudojamos priemonės (elektrinio aptvaro) nepakankamumą užtikrinant, kad gyvūnai neišeitų už ganyklos ribų, nes tai nebuvo pirmas kartas, kai jai priklausantys gyvuliai buvo ištrūkę iš saugomos teritorijos ir padarę žalos“, – rašoma teismo pranešime.

Nesiėmus efektyvių priemonių gyvūnų laikytojams keliamiems reikalavimams užtikrinti, nuolat kilo rizika, kad agresyvus stambus gyvūnas gali pabėgti ir užpulti žmogų. Į šią ganėtinai akivaizdžią riziką ūkininkė tinkamai nereagavo ir rizika nebuvo pašalinta.

„Būtent tai, o ne paties nukentėjusiojo elgesys ar kitos galimos nelaimingai susiklosčiusios aplinkybės pavojingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent ūkininkės neveikimas buvo būtina sąlyga ir esminė nelaimingo atsitikimo priežastis. Nors ūkininkė ir nenumatė, kad dėl jos nepakankamų pastangų užtikrinant gyvūnų laikytojams keliamus reikalavimus gali įvykti būtent toks mirtinas įvykis, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo apie laikomą agresyvų veršį, anksčiau panašus įvykis buvo nutikęs) ir turimą didelę ūkininkavimo laikant gyvūnus patirtį ji galėjo ir turėjo tai numatyti“, – nusprendė teismas.

Kasacinis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ūkininkės nusikalstamą veiką perkvalifikavo ir paskyrė nuteistajai 60 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidėdamas 6 mėnesiams.

Nuteistoji įpareigota per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tragiška nelaimė įvyko 2023 m. lapkritį Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime. Kaip tada skelbė policija, dieną iš aptvertos teritorijos per nutrauktą elektrinį piemenį pabėgęs jautis sužalojo prie namų buvusį vyrą, gimusį 1944 m. Greitoji pagalba nukentėjusįjį vežė į ligoninę, tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą galvijų apsaugą. Ji teigė nežinojusi, kas ištraukė elektrinį piemenį. Pati ferma, pasak moters, jai nepriklauso, ji tik turi žemės. Anot kaltinamosios, jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-18