Žemės ūkio naujienos: 2026-02-23

2 paraiškoms – po vieną iš abiejų regionų, surinkusioms 50 atrankos balų (Sostinės regionas) ir 75 atrankos balus (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionai) – paramos lėšų pakako iš dalies. Informuojame, kad minėtoms 2 paraiškoms, pateiktoms pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“, Europos sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai valdymo komiteto posėdyje nutarta skirti papildomų lėšų. Sostinės regiono projektams papildomai skirta 1 871 888,00 Eur., Vidurio ir Vakarų Lietuvos projektams papildomai skirta 3 846 458,37 Eur.

2025 lapkričio 3 d. – gruodžio 30 d. pateiktoms paraiškoms iš viso buvo skirta 35 323 256 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 7 469 255 Eur, o Vidurio ir Vakarų regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 27 854 001 Eur.). Bendra pareiškėjų prašoma paramos suma sudarė 94 724 338 Eur.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-23

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo ūkininkams, pateikusiems paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, po atrankos vertinimo skirtinguose sektoriuose surinkusiems vienodą atrankos kriterijų, papildomai skirta 9 842 384,79 Eur paramos. Nurodyta suma paskirstyta taip:

-Pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 508 300,03 Eur finansuoti 53 balus surinkusias paraiškas.
-Mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams skirta 3 680 887,04 Eur finansuoti 60 balų surinkusias paraiškas.
-Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams skirta 4 867 914,67 Eur finansuoti 65 balus surinkusias paraiškas.
-Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams skirta 785 283,05 Eur finansuoti 70 balų surinkusias paraiškas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-23

Kuriantiems trumpas grandines kasmet skiriama milijoninė parama

„Iš vietos gamintojų nori pirkti ne tik privatūs pirkėjai, bet ir verslas, ir viešosios įstaigos. Ūkininkai taip pat yra pasirengę tiekti produkciją, tačiau dažnai veikia pavieniui. Todėl kuriant trumpas maisto tiekimo grandines labai svarbi kooperacija ir bendradarbiavimas. Šis kelias ne tik stiprina ūkių finansinį stabilumą, bet ir kuria glaudesnį ryšį tarp gamintojo ir vartotojo, prisideda prie regionų gyvybingumo bei vietos bendruomenių stiprinimo. Pastebime, kad trumpų maisto tiekimo grandinių iniciatoriams dar neretai trūksta informacijos apie tai, jog jų projektams gali būti skirta parama“, – sako Nomeda Padvaiskaitė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.

Parama trumpų maisto tiekimo grandinių plėtrai teikiama įvertinus ekonominį ūkių pajėgumą ir projekto verslo planą, pasirenkant vieną iš trijų nustatytų paramos modelių. Priklausomai nuo paramos modelio, trumpų tiekimo grandinių plėtrai gali būti skirta nuo 150 tūkst. eurų iki 700 tūkst. EUR, ar net 1,5 mln. eurų paramos, jei steigiamas regioninis logistikos centras (realizavimo tinklas).

2024 metais pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ buvo patvirtinta viena paraiška ir jai skirta 100 665 Eur paramos suma. 2025 m. buvo gauta 11 paraiškų, daugiausia – 8 paraiškų sulaukta pagal 1 paramos modulį, o bendra prašoma paramos suma siekia 901 682 Eur. Pagal 2 paramos modulį pernai sulaukta 3 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 740 380 Eur. Kvietimai teikti paraiškas pagal šią priemonę kasmet skelbiami du kartus, o kiekvienam kvietimui skiriama apie 5 mln. eurų paramos.

Mažas kooperatyvas – dideli pokyčiai darželiuose

Lazdijų rajone įkurtas žemės ūkio kooperatyvas „Nemuno slėnio tradicijos“ vienija paukštininkystės ūkius, kurie savo užaugintus produktus tiekia Lazdijų, Druskininkų švietimo įstaigoms.

„Su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis bendradarbiaujame jau daug metų, kai tik joms pradėta skirti valstybės parama vaikų mitybai ekologišku ir pagal nacionalinės kokybės sistemą pagamintu maistu. Darželiai aktyviai naudojasi parama, kuri skiriama, jei toks maistas sudaro nuo 60 iki 80 proc. vaikų mitybos raciono. Pirmiausia darželiams praėjome tiekti kiaušinius, o vėliau ir vištieną, kurios kokybė įvertinta NKP ženklu,“ – pasakoja kooperatyvo „Nemuno slėnio tradicijos“ narė Greta Labalaukienė.

Kooperatyvas vienija keletą ūkių, vienas jų – augina vištas, kitas kooperatyvo narys turi įsirengęs europinio lygio skerdyklą, kurioje paukščiai skerdžiami ir užšaldomi.

„Kooperatyvui priklausančiame paukštyne viščiukų auginimo ciklas trunka 60 dienų, tuomet jie skerdžiami, užšaldomi ir vėl visas ciklas prasideda iš naujo. Ūkyje užauginta ekologiška paukštiena keliauja ne tik į vaikų darželius Lazdijuose ir Druskininkuose, bet ir į Ukmergę, Kauną. Per mėnesį daugiau kaip dešimčiai vaikų darželių pristatome apie toną vištienos“, – pasakoja G.Labalaukienė.

Kaip rodo Žemės ūkio agentūros inicijuota apklausa, beveik trečdalis savivaldybėms pavaldžių įstaigų maisto produktus perka per trumpas maisto tiekimo grandines. Didžiausia problema, kodėl įstaigos maisto produktų per jas neįsigyja yra tai, jog ūkiai negali užtikrinti reikiamo produktų kiekio ar neturi reikiamo asortimento.

Pasak G. Labalaukienės, darželiai ieško ūkių, kurie galėtų aprūpinti ekologiškais arba NKP ženklu įvertintais produktais, tačiau ne visiems pavyksta, nes ne visuose šalies regionuose yra ekologišką arba NKP standartus atitinkančią vištieną tiekiančių ūkių.

„Atokesniuose Lietuvos regionuose veikiantys kooperatyvai, plėtojantys trumpas tiekimo grandines neretai susiduria su iššūkiais, kurie pristabdo jų plėtrą. Mes norėtume plėtoti trumpą maisto tiekimo grandinę ir praplėsti mūsų kooperatyvo siūlomų produktų asortimentą daržovėmis ar uogomis. Jų pageidauja vaikų darželiai. Tačiau mūsų krašte sunku rasti ūkių, kurie galėtų pasiūlyti platų daržovių, vaisių ir uogų asortimentą visus metus, o ne tik sezono metu. Norint užtikrinti produkcijos tiekimą visus metus, reikia turėti gamybos pajėgumų, sandėlius ar logistikos centrus. Mūsų nedideliame kooperatyve diskutuojame, kaip galėtume toliau plėtoti savo trumpo tiekimo grandinę ir planuojame pasinaudoti parama. Tačiau pirmiausia, turime išgryninti savo veiklos modelį ir pritraukti daugiau ūkių“, – sako G. Labalaukienė.

Vieną veiksmingiausių trumpųjų maisto tiekimo grandinių pasinaudojusi parama sukūrė žemės ūkio kooperatinė bendrovė „BIO LEŪA“. Kooperatyvas vienija kelias dešimtis ekologinių ūkių, kurie vartotojams gali pasiūlyti įvairiausių ekologiškų produktų nuo daržovių, kruopų iki šviežios mėsos ir kepinių. Visa, ką ūkiai užaugina ir pagamina, pirkėjai gali įsigyti kooperatyvo įkurtoje parduotuvėje „Rupūs miltai“ Kaune, o taip pat per interneto svetainę www.rupus.lt.

Prekyba per kooperatyvus – naudinga ir pirkėjams, ieškantiems šviežių Lietuvos ūkiuose užaugintų produktų, ir ūkininkams. Daugiau kaip dvidešimt metų ūkininkaujantys Sakalauskai yra „BIO LEŪA“kooperatyvo nariai. Jų ekologiniame ūkyje auginamos uogos, vaisiai, daržovės, o užaugintas derlius perdirbamas nuosavoje gamyklėlėje „Genutės uogainė“.

„Per trumpas tiekimo grandines paduodame visą savo ūkio produkciją. Reikšmingą dalį – per „BIO LEŪA“ kooperatyvą. Savo ūkyje auginame įvairias uogas, vaisius ir daržoves, patys juos perdirbame ir sukuriame daug produktų – uogienių, džemų, sulčių, taip pat turime platų raugintų daržovių asortimentą. Ekologiškai užaugintus produktus taip pat tiekiame ir vaikų darželiams, dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, draugaujame ir su nedidelėmis bei specializuotoms maisto prekių parduotuvėlėms“, – apie savo ūkio produkcijos kelius pas vartotojus pasakoja Genovaitė Sakalauskienė.

Pasak ūkininkės, ne visiems, kuriantiems trumpas tiekimo grandines, pavyksta sėkmingas jas išplėtoti, tačiau yra ir tokių pavyzdžių, kurie padeda augti ne tik šeimos ūkiams, bet ir atgaivina miestelių gyvenimą.

Ar iš musės galima išauginti dramblį?

Taip, galima, jei tiki tuo, ką darai ir dirbi nuoširdžiai. Tuo įsitikinę vieno tokio sėkmės projekto autoriai – Rygaudas ir Gintarė Guogiai, įkūrę „Musės krautuvėlę“, kuri tapo tikru nedidelio Musininkų miestelio traukos centru.

Prieš įkurdami krautuvėlę buvę vilniečiai iš pradžių nutarė patikrinti, ar jų projektas turi potencialą įsitvirtinti ir augti, tad pirmiausia Musininkuose atgaivino sekmadienio turgų. Pamatę, kad sena tradicija atgyja, prieš porą metų sutuoktiniai ryžosi atidaryti ir krautuvėlę, kurioje prekiaujama tik vietinių ūkininkų pagamintais ir užaugintais produktais.

„Sekmadienio turgelyje pamatėme, ką žmonės perka, kokie produktai turi didžiausią paklausą. Dabar mūsų parduotuvėje galime pasiūlyti tokį produktų krepšelį, kurio pakaktų išgyventi – turime mėsos, pieno produktų, kiaušinių, košių, miltų, duonos ir kitokių gaminių. Sunkiausia mūsų krašte rasti avininkyste užsiimančių ūkių, tačiau turime puikią jautieną tiekiančių ūkininkų, dėl kurių mėsos pirkėjai atvažiuoja net iš tolimesnių rajonų ir miestų. Norėtume labiau praplėsti miltų ir grūdinių produktų asortimentą, taip pat labai laukiami ekologišką vištieną galintys pasiūlyti ūkininkai“, – pasakoja Rygaudas.

Pasak R. Guogio, krautuvėlės pagrindinė idėja – lokalumas. Šiuo metu produktus jai tiekia apie 40 ūkių, iš kurių tik dešimt kiek stambesni, kiti – nedideli šeimos ūkiai, nutolę nuo Musininkų apie 40 km. „Lietuvoje trumpos grandinės vystomos gan chaotiškai ir jų yra labai mažai. Nors yra ir pirkėjų, ir pardavėjų. Šį savo projektą įgyvendinome pasinaudoję parama trumpoms tiekimo grandinėms pagal sumanių kaimų programą. Mūsų krautuvėlė siūlo ne tik maisto produktus. Kitame didelio namo gale turime ir galeriją, kurioje galima rasti vietos tautodailininkų darbų, čia taip pat organizuojame duonos kepimo dirbtuves. Vienas svarbiausių mūsų darbų – tai bendravimas su pirkėjais, kuriems galime papasakoti apie kiekvieną produktą ir ūkį, iš kurio jis atkeliavo. Tikiu, kad vietinės krautuvėlės turi nišą ir yra kur kas atsparesnės, nei centralizuota prekyba. Būtų smagu, jei tokių vietų Lietuvoje atsirastų ir daugiau“, – įsitikinęs Rygaudas.

„Musės krautuvėlės“ savininkai džiaugiasi savo pirmojo projekto sėkme ir planuoja žengti dar vieną žingsnį į plėtrą, ir nors detalių neatskleidžia, neslepia, kad planams įgyvendinti labai praverstų parama.

Kvietimas paramai gauti startuos gegužę

Trumpų maisto tiekimo grandinių kūrimas ir plėtra yra remiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Gauti paramą plėtojant trumpas tiekimo grandines ir teikti paraiškas gali ūkininkai, juridiniai asmenys, fizinių ar juridinių asmenų grupės, vykdantys žemės ūkio, maisto produktų gamybą, apdorojimo ir (ar) perdirbimo, ir (ar) realizavimo veiklą.

Šiai priemonei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane skirta 10 mln. eurų paramos lėšų. Paraiškas pagal šią priemonę bus galima teikti nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. Daugiau informacijos ir paramos taisykles galima rasti NMA interneto puslapyje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-19

Gavusi reikiamus dokumentus NŽT priima sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo ir sutarties sudarymo. Esant teigiamam sprendimui, per 3 darbo dienas NŽT kviečia žemės sklypo savininką pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Po sutarties pasirašymo valstybės nuosavybėn įsigytas žemės sklypas perduodamas naudoti jį nusipirkusiai institucijai.

Artimiausiu metu didžiausiu šios paslaugos užsakovu bus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pradėjusi įgyvendinti projektą „Biologine įvairove turtingų miškų išpirkimas iš privačių miškų savininkų“. Projekto tikslas ​– valstybės nuosavybėn įsigyti didele biologine įvairove pasižyminčius miškus iš privačių savininkų, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir ilgalaikį išsaugojimą. Vykdant projektą numatoma išpirkti 266 ha miško žemės ar žemės ūkio paskirties žemės su medynu, patenkančios į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Kad sprendimų įsigyti žemės sklypus valstybės nuosavybėn priėmimas vyktų sklandžiai ir be klaidų, parengta atmintinė, kaip naudotis šia ŽIS paslauga ir kokius dokumentus būtina pridėti.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-18

MMO išankstiniais duomenimis, labiausiai sausį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina smuko Estijoje – 25 proc. iki 37,42 cento už kilogramą. Sudėtingą situaciją rinkoje atspindi ir vasarį paskelbta žinia apie didžiausio šios šalies sūrio gamintojo „E-Piim Tootmine“, kurio pagrindinis bendrovės akcininkas yra pieno kooperatyvas „SCE E-Piim“, bankrotą.

Pieno kainų mažėjimo tendencija stebima daugumoje Europos Sąjungos valstybių, ypač tose, kurių prekybos struktūroje pieno produktų eksportas, palyginti su vidaus rinka, sudaro didelę dalį. Danijoje sausio mėnesį pieno kaina smuko 9 proc. iki 41,9 cento už kilogramą, Nyderlanduose – taip pat 9 proc. iki 39,5 cento, o Latvijoje kaina mažėjo 5 proc. iki 42,89 cento už kilogramą, rodo išankstiniai MMO duomenys. Lietuvoje pieno supirkimo kaina sausį sumažėjo 6 proc. iki 40,36 cento už kilogramą. Stambiems ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, už žalio natūralaus riebumo pieną mokėta 43,28 cento už kilogramą. Taip pat iš šios ūkių grupės sausį buvo supirkta 73 proc. viso šalyje realizuoto pieno.

Tuo metu didieji Europos pieno supirkėjai, tokie kaip „Arla“ ir „Muller“, pranešė, kad vasarį ir kovą pieno supirkimo kainos bus mažinamos dėl perteklinės pasiūlos ir išliekančios silpnos paklausos Europoje, skelbia tarptautinis agroverslo naujienų portalas „Farmers Weekly“. „Arla“ vasarį savo tiekėjams kainą mažina 4,9 proc. Bendrovė nurodo, kad pieno pasiūla Europoje išlieka itin aukšta, todėl spaudimas kainoms neslūgsta. „Muller“ skelbia, kad kovą supirkimo kainą mažins 2,8 proc.

Įmonės atstovų teigimu, pieno surinkimo apimtys tebėra gerokai didesnės nei prieš metus, o kai kurių pagrindinių pieno produktų kainos toliau mažėja. Rinkos analitikų vertinimu, pagrindinė kainų smukimo priežastis – nuo praėjusio rudens besitęsiantis pasiūlos ir paklausos disbalansas. Nors dalis rodiklių rodo, kad rinka artėja prie dugno, trumpuoju laikotarpiu spaudimas supirkimo kainoms gali išlikti bent iki pavasario, pažymi „Farmers Weekly“.

Šaltinis: delfi.lt, 2026-02-20