Žemės ūkio naujienos: 2026-02-24

Svarbiausios kvietimo sąlygos

-Paramos dydis: Vienam projektui skiriama nuo 100 tūkst. Eur iki 500 tūkst. Eur (su PVM).
-Jei projekto vertė viršija maksimalią sumą, likusią dalį privalo padengti projekto vykdytojas.
-Apribojimas: Kiekviena savivaldybė gali pateikti tik vieną tikslinių investicijų projektą.

Investicijų projektai priimami nuo 2026 m. vasario 25 d. 8.00 val. iki balandžio 1 d. 17.00 val. (tik darbo dienomis).

Svarbu: Dokumentų priėmimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei bus pasiekta visam etapui skirta lėšų suma. Pavėluotai pateikti projektai nebus vertinami.

Su detaliomis taisyklėmis ir vertinimo kriterijais galima susipažinti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt skiltyje Melioracija.

Kilus klausimams, pareiškėjai gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą tel. +370 5 252 6999, +370 5 252 6960.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-24

Atsakomybė – valstybių narių rankose

Žemės ūkio ministrai, diskutuodami dėl BŽŪP po 2027 metų, aptarė Europos Komisijos (EK) rekomendacijų mechanizmą. Lietuvos nuomone, jos turi būti neprivalomos, aiškiai susietos su finansiniais ištekliais ir praktiškai įgyvendinamos. „Atsakomybė už nacionalinius prioritetus turi išlikti valstybių narių rankose. Lietuvos prioritetai yra aiškūs – tai tiesioginių išmokų konvergencijos užbaigimas, gamybos ir ūkių atsparumo stiprinimas, kartų kaitos skatinimas“, – taryboje kalbėjo ministras A. Palionis.

Posėdyje daug dėmesio sulaukė EK pristatyta Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos vertinimo ataskaita, kurioje įvardinti iššūkiai aktualūs ir mūsų šaliai. Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į sankcijas, kurių atgrasomas poveikis buvo laikomos veiksmingu būdu padėti užtikrinti reikalavimų laikymąsi. Pasak ministro A. Palionio, vis dar reikia papildomų pastangų, kad ūkininkų padėtis ir apsauga maisto tiekimo grandinėje būtų stipresnė visoje ES. Turi būti užkirstas kelias tokioms situacijoms, kai ūkininkams perkeliama neproporcinga rizika ar kaštai. Svarbu ieškoti kelių, kaip ES lygiu užtikrinti, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo vertimo parduoti produkciją žemiau savikainos.

Aptariant augalų apsaugos sprendimus, Lietuva pasiūlė nebelaikyti beicuotos sėklos sėjos augalų apsaugos produktu, taip pat peržiūrėti reglamentavimą dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo, ypač tais atvejais, kai nėra alternatyvų.

Taryboje taip pat aptarta Europos perdraudimo priemonė stichinėms nelaimėms žemės ūkyje bei blogėjanti situacija kiaulienos rinkoje.

Ministro susitikimas su ES komisaru

Susitikime su ES komisaru, atsakingu už žemės ūkį ir maistą, A. Palionis dar kartą atkreipė aukšto ES pareigūno dėmesį į susidariusią sudėtingą padėtį Lietuvos pieno sektoriuje. Per keturis pastaruosius mėnesius žalio pieno supirkimo kaina pieno gamintojams jau yra sumažėjusi daugiau kaip 20 proc. Prognozuojamas ir tolesnis kainų mažėjimas. Didelis kainų nepastovumas labai apsunkina sėkmingą investicinių projektų įgyvendinimą, kelia įtampą ūkininkams balansuojant finansinius srautus ir vykdant įsipareigojimus bankams. Ministras paprašė ieškoti visų galimų ES lygio priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, tame tarpe skirti paramą iš ES žemės ūkio rezervo.

Lietuva, kaip ES narė, šiuo metu įgyvendina Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. CBAM) – „anglies mokestį“ prekėms, įvežamoms iš ne ES šalių, kurios taiko ne tokius griežtus aplinkosaugos standartus. Susitikimo metu ministras su komisaru aptarė galimą CBAM mechanizmo suspendavimą į ES importuojamoms trąšoms, taip išsaugant Lietuvos, tuo pačiu ir ES, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-24

Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje nustatytos datos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos – detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka yra nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodikoje.

Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Kartu būtina pateikti papildomus dokumentus, be kurių mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita negali būti vertinami, tai – finansinės atskaitomybės dokumentus ir pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas – ji rengiama vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika(3 priedas). Jei aktualu, papildomai turi būti pateikti:

-sertifikato / patvirtinamojo dokumento kopijos (jei buvo kuriamas ekologinis ūkis ir (arba) buvo numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus);
-naujos darbo vietos sukūrimą patvirtinantys dokumentai (sudarytos darbo sutarties kopija, verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos kopija, civilinės (paslaugų) sutarties kopija ir kt.) (taikoma juridiniams asmenims bei fiziniams asmenims, kurie numatė sukurti papildomą darbo vietą);
-finansų įstaigos sąskaitos, per kurią vykdomos visos su projektu susijusios buhalterinės operacijos, metinis išrašas ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai (kopijos), gauti už parduotą produkciją ir (arba) atliktas paslaugas arba jų suvestinė (jei projektas yra rizikingas ir paramos gavėjui buvo taikomi papildomi įsipareigojimai.)

Nesant visų šių būtinų dokumentų, NMA specialistai priversti papildomai kreiptis į paramos gavėją, todėl užtrunka mokėjimo prašymo vertinimas bei paramos išmokėjimas.

Labai svarbus reikalavimas, kurio būtina laikytis teikiant mokėjimo prašymą – tinkamai įgyvendinti verslo planą, kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Verslo planas laikomas tinkamai įgyvendintu, kai:

-vykdoma numatyta ūkinė veikla;
-atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose, kai registracija privaloma), panaudotos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos, išskyrus atvejus, kai investicijos buvo pakeistos suderinus su NMA; grynojo pelningumo ir skolos rodiklio reikšmė atitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodytas reikšmes;
-pasiektas 12 000 Eur VED;
-sukurta bent viena nauja darbo vieta, kaip nurodyta Naujos darbo vietos sukūrimo ir išlaikymo vertinimo metodikoje (taikoma juridiniams asmenims);
-pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą ir yra:

-ne mažesnės kaip 50 proc. reikšmės – taikoma 2023–2024 m. paraiškoms ne mažesnės kaip 75 proc. VED reikšmės – taikoma 2025 m. paraiškoms;

-aktualu fiziniams asmenims – pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ir yra ne mažesnės negu 12 paraiškos pateikimo metais galiojusių MMA – taikoma 2024–2025 m. paraiškoms;
-aktualu juridiniams asmenims – pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, yra mažesnės kaip 50 proc. visų subjekto veiklos pajamų – taikoma 2025 m. pateiktoms paraiškoms.

Mokėjimo prašymai ir galutinės projektų įgyvendinimo ataskaitos, tinkamai įgyvendinus verslo planą, NMA turi būti teikiami tik užpildžius elektroninę formą, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieiga, adresu https://zumis.lt. Prie elektroninės mokėjimo prašymo užpildytos formos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas). Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o mokėjimo prašymą pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, mokėjimo prašymas nepriimamas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-23

Tai – didelė garbė ir atsakomybė. CEJA yra pagrindinė jaunųjų ūkininkų organizacija ES, todėl pasitikėjimas, parodytas skiriant mane ekspertu, reiškia ne tik asmeninį įvertinimą, bet ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų matomumą Europos lygmeniu. Man tai – galimybė tiesiogiai dalyvauti formuojant diskusijas ir sprendimus, kurie daro realią įtaką ūkių ateičiai.

Esate paskirtas į Civil Dialogue Group on CAP Strategic Plans and Horizontal Matters. Kuo ši grupė svarbi ūkininkams?

Ši civilinio dialogo grupė nagrinėja Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų įgyvendinimą, įskaitant tiesiogines išmokas, kaimo plėtrą, sektorių rėmimo schemas bei ilgalaikes BŽŪP kryptis. Kitaip tariant, čia sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai veikia ūkininkų pajamas, investicines galimybes ir ūkių tvarumą.

Jauniesiems ūkininkams tai ypač svarbu, nes BŽŪP sprendimai lemia kartų kaitą žemės ūkyje, įsikūrimo sąlygas, prieigą prie finansavimo ir ilgalaikį stabilumą. Mano tikslas – užtikrinti, kad jaunųjų ūkininkų poreikiai nebūtų laikomi antraeiliais.

Antroji darbo grupė – Agricultural Markets – Fruits and Vegetables. Kodėl ši sritis aktuali?

Vaisių ir daržovių sektorius yra vienas dinamiškiausių, bet kartu ir jautriausių rinkos svyravimams. Šioje civilinio dialogo grupėje analizuojama rinkos situacija, ekonominiai ir politikos pokyčiai, BŽŪP priemonės, rinkos stabilizavimas bei augalininkystės sektoriaus konkurencingumas.

Jaunieji ūkininkai vis dažniau renkasi šį sektorių dėl inovacijų, trumpų tiekimo grandinių ir didesnės pridėtinės vertės. Tačiau tam reikia stabilios politikos, aiškių taisyklių ir veiksmingų rizikos valdymo priemonių. Mano darbas – prisidėti prie to, kad sprendimai būtų orientuoti ne tik į dideles rinkas, bet ir į smulkius bei vidutinius ūkius.

Kaip šiose darbo grupėse bus atstovaujami Lietuvos jaunųjų ūkininkų interesai?

Man labai svarbu išlaikyti tiesioginį ryšį su LJŪJS, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariais ir kitomis nacionalinėmis organizacijomis. Lietuvos žemės ūkis turi savo specifiką – struktūrą, klimato sąlygas, ūkių dydžius. Visa tai turi būti girdima europinėse diskusijose.

Mano tikslas – ne tik perduoti informaciją iš Europos, bet ir aktyviai formuoti pozicijas, kurios atspindėtų Lietuvos jaunųjų ūkininkų realybę. Tai dvipusis procesas: dialogas su Briuseliu ir nuolatinis grįžtamasis ryšys Lietuvoje.

Kokių rezultatų tikitės iš šio darbo artimiausioje perspektyvoje?

Artimiausiu laikotarpiu svarbiausia įsitvirtinti kaip patikimam ir konstruktyviam socialiniam partneriui. Ilgalaikėje perspektyvoje tikiuosi, kad jaunųjų ūkininkų balsas bus išgirstas ir įtraukiamas į sprendimų priėmimą.

Jeigu po kelerių metų matysime, kad BŽŪP priemonės labiau atliepia jaunųjų ūkininkų poreikius, kad vaisių ir daržovių sektorius tampa stabilesnis ir konkurencingesnis, vadinasi, einame teisingu keliu.

Ką ši žinia reiškia Lietuvos jaunųjų ūkininkų bendruomenei?

Tai signalas, kad Lietuvos jaunieji ūkininkai yra matomi ir vertinami Europoje. Kviečiu jaunus žmones nebijoti įsitraukti į organizacinę veiklą, nes būtent per ją atsiveria galimybės daryti realų poveikį politikai. Šis paskyrimas – ne tik mano, bet ir visos bendruomenės pasiekimas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-24

Strateginio plano keitimai buvo derinami aktyviai konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, socialiniais partneriais, visuomene. Pakeitimams pritarė ir Strateginio plano stebėsenos komitetas.

Dėl daugiamečių pievų

Siūloma keisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“, t.y. leistiną daugiamečių pievų ploto sumažėjimą Lietuvoje didinti nuo 5 proc. iki 10 proc., lyginant su 2018 m. referenciniais metais. Jei ši riba būtų viršyta, daugiametes pievas suarę ar kitaip pakeitę ūkininkai privalėtų jas atkurti (išskyrus numatytas išimtis).

Išimtys ekologiniams ūkiams

Numatoma, kad dalis GAAB standartų (GAAB 1, GAAB 3, GAAB 4, GAAB 5, GAAB 6 ir GAAB 7) nebūtų taikomi sertifikuotiems ekologiniams ūkiams, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotams pagal reglamentą (ES) 2018/848. Tai sumažins administracinę naštą ekologiniams ūkiams.

Dėl pakrančių ir melioracijos griovių

Keičiant GAAB 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, tiksliau apibrėžiami reikalavimai, kur ribojama dirbti žemę bei naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus – melioracijos griovio sąvoka suderinama su nacionaliniais teisės aktais, nekeičiant GAAB 4 taikymo teritorijos, pagrindinių principų ir reikalavimų.

Dėl dirvožemio erozijos

GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ siūloma tiksliau vertinti erozijos riziką:

· bus įtrauktas papildomas kriterijus – šlaito ilgis (erozijos rizika būtų laikoma reikšminga tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 m);

· jei erozijai jautrios vietos sudaro mažiau nei 5 proc. deklaruoto lauko ploto, bet ne daugiau kaip 0,5 ha – sankcijos nebūtų taikomos.

Daugiau galimybių dėl GAAB 7

Įgyvendinant GAAB 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ reikalavimus, ūkininkai vietoje pasėlių kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo galės taikyti pasėlių įvairinimą, laikantis ES reglamente nustatytų sąlygų.

Taikant pasėlių įvairinimą, ariamojoje žemėje turės būti auginami ne mažiau kaip trys skirtingų rūšių žemės ūkio augalai. Vienos rūšies augalai turės sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių augalai – ne daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto.

Taip pat kontrolė ir nuobaudos nebūtų taikomos pareiškėjams, deklaruojantiems iki 30 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Vieningas genėjimo laikotarpis

Tikslinamas GAAB 8 standarto reikalavimas „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, nustatant vieningą draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpį paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (buvo nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.). Pakeitimas atliekamas siekiant suderinti GAAB 8 reikalavimus su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais, pagrįstais moksliniais ornitologiniais duomenimis.

Pokyčiai dėl tarpinių pasėlių

Dėl pastaraisiais metais kintančių oro sąlygų patikslinti intervencinę priemonę „Veiklos ariamojoje žemėje – tarpiniai pasėliai“:

· posėliui lieka iki šiol galiojusi nuostata pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Siūloma numatyti papildomą nuostatą ir sudaryti galimybę jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir išlaikyti dirvoje ne trumpiau kaip 8 savaites;

· įsėlio išlaikymo terminą siūloma sutrumpinti nuo 8 iki 6 savaičių po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Šie pakeitimai paremti mokslininkų įžvalgomis ir labiau atitiks dabartines klimato sąlygas, skatins ūkininkus dalyvauti intervencinėje priemonėje.

Daugiau lėšų biosaugai

Atsižvelgiant į padidėjusius afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir mėlynojo liežuvio atvejus, siūloma papildomai skirti lėšų priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą“ įgyvendinimui, jas perskirstant iš kitų Strateginio plano intervencinių priemonių, kuriose yra susidaręs nepanaudotų lėšų likutis. Papildomai numatoma skirti 2,56 mln. eurų, kad ūkininkai galėtų investuoti į biosaugos priemones ir geriau apsaugoti ūkius nuo ligų ir kitų grėsmių.

Dėl trumpųjų tiekimo grandinių

Priemonėje „Trumpos tiekimo grandinės“ siūloma atsisakyti reikalavimo užtikrinti visų bazinių maisto produktų asortimentą (pagal 3 paramos schemą). Tai leis ūkiams kooperuotis viename ar keliuose sektoriuose, efektyviau planuoti ir dalintis investicijomis, greičiau pasiekti ekonominę grąžą bei didesnį veiklos tvarumą. Be to, siūlomu pakeitimu sudaromos sąlygos ūkiams įsigyti įvairesnių, bendrai naudojamų specializuotų transporto priemonių efektyvesnei trumpųjų tiekimo grandinių veiklai plėtoti.

Daugiau lėšų dotacijoms

Atsižvelgiant į mažesnį nei planuota finansinių priemonių (lengvatinių paskolų) poreikį, siūloma lengvatinėms paskoloms nepanaudotas lėšas perkelti į dotacijas. Tai leis efektyviau panaudoti lėšas ten, kur jų poreikis šiuo metu didžiausias. Numatomi pakeitimai:

· priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 22,5 mln. eurų perkelti iš finansinių priemonių į dotacijas;

· priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ 4,86 mln. eurų iš finansinių priemonių perkelti į dotacijas.

Valdymo ir kontrolės sistemos keitimas

Siūloma, kad įgyvendinant intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ mokymų vykdymo faktą patikrintų Žemės ūkio agentūra. Pakeitimu siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir valdymo institucijoms, racionaliau naudoti bei optimizuoti institucijų išteklius ir užtikrinti efektyvesnį Strateginio plano įgyvendinimą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-24