Žemės ūkio naujienos: 2026-02-25

Iš ūkininkų ir šeimos ūkių superkamo pieno kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 27,6 proc., o iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių – 23,5 proc.

Pastarojo meto pieno kainų sumažėjimą lėmė Europoje išaugusi pieno gamyba ir susitraukusios eksporto rinkos. Dėl to rinkoje susidarė pieno perteklius.

Prekybos tinklų parduotuvėse parduodamas sviestas per metus neatpigo nė procentu. Praėjusių metų gruodį 1 kg į 170–200 g pakuotes supakuoto ir be akcijų pardavinėjamo sviesto kainavo 14,62 euro.

Tiesa, duomenys rodo, kad irgi be akcijų pardavinėjamo privačių prekių ženklų sviesto kainos per metus sumažėjo labiau – 4,3 proc., 2025 metų gruodį 1 kg taip supakuoto sviesto kainavo 10,85 euro.

Išaugo mažmenininkų dalis

Per praėjusius metus gana smarkiai pasikeitė sviesto mažmeninės kainos struktūra.

Sausį žaliavos gamintojo dalis sudarė 41,8 proc. mažmeninės kainos, o gruodį – jau tik 24,5 proc.

Gamintojo ar didmeninės prekybos dalis liko panaši – apie 19 proc.

Tačiau pastebimai išaugo mažmeninės prekybos dalis: nuo 22,2 proc. sausį iki 39 proc. gruodį.

Kitaip sakant, jei metų pradžioje parduotuvei pardavus kilogramą sviesto tekdavo 3,26 euro, tai pabaigoje – 5,71 euro, t. y. 2,45 euro daugiau.

Pastebėtina, kad į vidutinės mažmeninės kainos apskaičiavimą neįtrauktos privačių prekių ženklų ir akcinės kainos, taip pat ekologiškų gaminių kainos.

Žemės ūkio ministerijos atstovai LRT.lt teigė, kad pasaulinėje rinkoje sviesto kainos reikšmingai sumažėjo dėl sezoniškai didesnės gamybos Europos šalyse ir susikaupusių sviesto atsargų.

„Lietuvoje mažmeninės sviesto kainos pastaraisiais mėnesiais išliko gana stabilios ir ne visada atspindėjo didmeninės rinkos pokyčius. (…) Kainų mažėjimas Lietuvoje nevienodas ir pirmiausia atsispindi privačių prekių ženklų kategorijoje“, – sutiko jie.

Ministerijos komentare dar priduriama, kad būsimame Maisto tarybos posėdyje bus pristatyta rinkos apžvalga, gali būti aptarta ir ši situacija.

„Tikimasi, kad prekybos įmonių atstovai pateiks paaiškinimus dėl kainų pokyčių ir jų neatitikimų su didmeninės rinkos tendencijomis“, – nurodoma atsakyme LRT.lt.

Savo ruožtu įmonės „Pienas LT“ vadovas A. Skučas stebėjosi, kodėl reikšmingo žaliavos pigimo proporcingai neatspindi galutinės kainos vartotojui, įskaitant sviesto kainą mažmeninės prekybos sektoriuje.

„Natūralu, kad ir pirkėjai, ir žemdirbiai turi klausimų dėl kainodaros mechanizmų grandinėje. Mūsų, kaip pieno kooperatyvo, pozicija yra tokia, kad sąžininga ir skaidri vertės paskirstymo grandinė – nuo ūkininko iki vartotojo – yra esminis veiksnys užtikrinant tvarią žemės ūkio sektoriaus plėtrą.

Šiuo metu žaliavinio pieno gamintojai susiduria su dideliu finansiniu spaudimu dėl žemų supirkimo kainų, todėl būtų logiška, kad smarkūs žaliavos kainų svyravimai turėtų aiškų atspindį ir galutinėse kainose vartotojui“, – sakė jis.

Kaimyninių šalių žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie tai, kad sviestas pinga. Pavyzdžiui, lenkų portalai skelbia, kad lietuviai itin pamėgo apsipirkinėti jų parduotuvėse. Užsimenama apie „didįjį sviesto eksportą“, kai po savaitgalinių „lietuvių reidų“ rasti pigesnio sviesto būna sunku.

Apie sviesto pigimą skelbė ir Latvijos nacionalinis transliuotojas, o estų žiniasklaidoje teigta, kad jų parduotuvėse kol kas atpigusi tik lietuviška produkcija.

Kainą sudaro ne tik žaliava

„Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebėjo, kad skirtingose šalyse kainų dinamiką lemia nevienodos rinkos sąlygos, todėl tiesioginiai palyginimai ne visuomet yra korektiški.

Kalbėdama apie sviesto kainas Lietuvoje ji pažymėjo, jog žaliavinio pieno supirkimo kaina yra tik viena iš kainos dedamųjų.

„Galutinę kainą reikšmingai veikia gamybos, energijos, logistikos, pakavimo, transporto ir darbo sąnaudos, kurios išlieka padidėjusios arba svyruoja.

Mažmeninės prekybos dalis kainoje nėra tapati pelnui – ji apima parduotuvių išlaikymo, darbuotojų, energijos, logistikos, mokesčių ir kitus veiklos kaštus. Kainų pokyčiai taip pat priklauso nuo tiekėjų kainodaros ir kontraktinių sąlygų, todėl žaliavos kainos mažėjimas ne visada iš karto atsispindi lentynose“, – aiškino ji.

Panašiai kalbėjo ir „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

„Galutinę produkto kainą lentynose lemia ne tik žaliavos kaina – ją veikia ir daugybė kitų veiksnių: didėjantys degalų akcizai, besikeičiantys pakuočių mokesčiai, auganti minimali mėnesinė alga, brangstantys energijos ištekliai. Visuomet siekiame pirkėjams pasiūlyti kuo palankesnę kainą rinkoje.

Pastaruoju metu derybose su tiekėjais sviesto kainos iš tiesų yra dažna tema. Nors reguliarios kainos kito nežymiai, akcijų metu nuolaidos siekė iki 40 proc. įprastos kainos. Todėl trumpuoju laikotarpiu, kol su tiekėjais deramės dėl mažesnių tiekimo kainų, pirkėjai, pasinaudoję akcijų pasiūlymais, gali reikšmingai sutaupyti“, – teigė jis.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pastebėjo, kad produktų kainos tiesiogiai priklauso nuo tiekimo kainų.

„Nuolat sekame kainų judėjimą žaliavų rinkose, pastebėję menkiausią galimybę, deramės su tiekėjais dėl tiekimo kainų. Atsiradus galimybei prekybos tinklui sviesto iš gamintojų įsigyti pigiau, norime, kad tai kuo greičiau pajustų ir mūsų pirkėjai, tad kainų pokytį jie gali pamatyti per kategorijai taikomas akcijas.

Mūsų duomenimis, lyginant praėjusių metų sausį ir šį sausį, galutinė sviesto kaina pirkėjui mažėjo beveik 20 proc.“, – sakė ji.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad tikroji pieno produktų kaina, kurią moka pirkėjas, šiuo metu yra akivaizdžiai sumažėjusi.

„Kainų pokytis amortizuojamas per akcijas, o ne per reguliarios kainos mažinimą. Šiuo metu akcinių pieno produktų kaina yra gerokai mažesnė nei analogiškų prekių kaina per akcijas prieš metus. Pirkėjai mėgsta akcijas ir jų ieško, o prekybininkai prisitaiko prie rinkos tikrovės. Jei žaliavinio pieno kaina ilgesnį laiką išliks žema, labai tikėtina, kad sumažės ir nuolatinės reguliarios pieno gaminių kainos.

Manyčiau, kad kainų grandinėje didžiausia vertės dalis tenka valstybei, o ne prekybai ar ūkininkams. Šiuo metu „Norfos“ tinklo parduotuvėse vartotojai nuperka iki 10 proc. daugiau pieno produktų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nes jų kainų lygis yra palankus“, – dar sakė jis.

UAB „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė teigė, kad reguliarias pieno produktų kainas, įskaitant ir sviesto, prekybos tinklas ėmė mažinti praėjusių metų pabaigoje.

„Pavyzdžiui, dar gruodį „Lidl“ sumažino kainą privataus prekių ženklo sviestui, supakuotam po 180 gramų, jo sumažinta reguliari kaina yra 1,39 euro. 1 litro 3,2 proc. riebumo ilgo galiojimo pieno reguliari kaina yra 0,95 euro, o 2 proc. riebumo – 0,89 euro. Reguliari kaina jau sumažinta ir daugeliui kitų pieno produktų.

Lankstumą ir greitą reagavimą į rinkos pokyčius mums padeda užtikrinti mūsų verslo modelis – didžiąją dalį pieno produktų asortimento sudaro mūsų privačių prekių ženklų gaminiai. Tai leidžia efektyviau valdyti procesus, operatyviai reaguoti į žaliavų pigimą ir taip diktuoti mažesnes reguliarias pieno produktų kainas rinkoje“, – sakė ji ir pridūrė, kad būna ir akcijų.

Šaltinis: lrt.lt, Edgaras Savickas, 2026-02-25

Pasak jo, nacionalinėms institucijoms pasiūlyta inicijuoti daugelį metų neperžiūrėtų intervencinių pirkimų kainų atnaujinimą, numatyti paramą sviesto, sūrio ir kitų ilgo galiojimo pieno produktų sandėliavimui bei svarstyti tikslinę finansinę pagalbą ūkiams.

E. Simonio teigimu, tai padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas ir sumažinti spaudimą rinkai, kol ieškoma ilgalaikių paklausos didinimo sprendimų.

EK duomenimis, žaliavinio pieno vidutinė kaina praėjusių metų gruodį siekė 48,15 euro už 100 kilogramų ir buvo 12 proc. mažesnė nei prieš metus. Preliminarūs šių metų sausio duomenys rodo tolesnį kainų kritimą, perdirbėjai taip pat fiksuoja augančius sandėliavimo kaštus.

Italija, Rumunija ir Slovakija siūlo įgyvendinti neatidėliotinų veiksmų planą, numatant savanorišką pieno gamybos mažinimo programą su kompensacijomis ūkininkams, intervencinių sviesto ir lieso pieno miltų pirkimų aktyvavimą bei privačios sandėliavimo pagalbos mechanizmų išplėtimą.

Šių šalių vertinimu, be ES masto veiksmų kainų nuosmukis gali užsitęsti ir didinti riziką ūkių pajamoms bei kaimo ekonomikai.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-24

Iš viso iki balandžio 30 d. tinkamiems paramai gauti pareiškėjams planuojama išmokėti 8,7 mln. Eur:

-pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ beveik 5,4 tūkst. pareiškėjų pasieks 2,4 mln. Eur paramos;
-pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ beveik 8 tūkst. pareiškėjų pasieks 6,3 mln. Eur paramos.

Kviečiame susipažinti su žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais išmokų dydžiais:

-pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ – 48 Eur;
-pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – 22 Eur.

Primename, jog išmokos mokamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie einamaisiais metais pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas paraiškos teikimo dieną privalo turėti tokį sutartinių gyvulių (SG) skaičių, kad, susumavus SG ekologinės sistemos išmokų dydžius, išmokų suma viršytų 100 Eur sumą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-25

Prieš pradedant rengti konkretų žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą planą, NŽT atskirai informuoja tuos asmenis, kurie pagal suteiktus leidimus laikinai naudoja žemę, tačiau dar nėra pateikę prašymų ją nuomoti ar pirkti. Pranešimai siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Informacija apie rengiamą žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą planą bei terminus taip pat skelbiama vietiniame, o kai tokio nėra, regioniniame laikraštyje ir NŽT interneto svetainėje.

Asmenys, iš NŽT gavę pranešimą apie sprendimą rengti žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą planą, prašymus dėl naudojamo žemės sklypo nuomos ar pirkimo (kai sklypas iki 3 ha) turi pateikti per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

Jeigu per nustatytus terminus asmuo prašymo NŽT nepateikia, yra laikoma, kad jis nepageidauja toliau naudotis valstybinės žemės plotu, tai yra jį išsinuomoti ar įsigyti. Tokiu atveju šis žemės plotas gali būti siūlomas kitiems asmenims.

Šiuo metu leidimai laikinai naudotis valstybine žeme yra suteikti 1396 asmenims (3244 ha žemės). Nuo 2023 m., kai buvo pranešta apie planus ateityje atsisakyti galimybės suteikti valstybinę žemę naudoti laikinai, buvo išnuomota 30392 ha valstybinės žemės, kuri buvo suteikta naudoti laikinai.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-02-24

Įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Parduodami gali būti tiek teisėtai naudojami (išnuomoti arba suteikti iki 2026-12-31 laikinai naudotis) valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi (neišnuomoti) sklypai, kurie ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad įsigyti negalima tų valstybinės žemės sklypų, kurie yra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.

Taip pat taikomi įsigyjamo ploto apribojimai: vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha tokios žemės, o bendras jam ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.

Kas gali pirkti?

Reikalavimai fiziniams asmenims

Fiziniai asmenys turi teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jeigu atitinka šias sąlygas:

-ne trumpiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti;
-per pastaruosius 3 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Reikalavimai juridiniams asmenims

Juridiniai asmenys taip pat gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jeigu:

-jie yra žemės ūkio produkcijos gamintojai;
-jų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.

Iki kada galima pirkti?

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme galutinė prašymų pateikimo data nėra nustatyta. Prašymai gali būti teikiami nuolat nuo 2026 m. sausio 1 d.

Kaip pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją?

Ar konkretus sklypas patenka į neurbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, galima pasitikrinti pagal savivaldybių bendruosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) arba savivaldybių interneto svetainėse, kur taip pat viešinami šie teritorijų planavimo dokumentai.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“.

Prašymus NŽT galima teikti ir kitais būdais: per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt), pasirinkus paslaugą „Asmens skundo ar prašymo priėmimas bei nagrinėjimas“; el. paštu nzt@nzt.lt , pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc arba .pdf), arba pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu); per www.ePristatymas.lt, taip pat paštu adresu Kalvarijų g. 147, 08352, Vilnius.

Jeigu perkami keli sklypai, rekomenduojama kiekvienam sklypui teikti atskirą prašymą.

Kokius dokumentus būtina pateikti?

Norint įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę NŽT reikia pateikti:

-Prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo / valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo;

-Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas ne per ŽIS);Nurodyti dokumento, patvirtinančio valstybinės žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę, datą ir numerį;
-Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad įsigijus parduodamą žemės sklypą pirkėjui kartu su susijusiais asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha. Kai prašymą teikia fizinis asmuo, būtina pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad fizinis asmuo per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Turi būti pateiktos pastarųjų 3 metų Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos ir priimtos metines pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311), kuriose matyti, kad pastaruosius 3 metus (šiemet teikiant prašymus turi būti pridėtos 2023 m., 2024 m. ir 2025 m. deklaracijos) buvo deklaruotos pajamos iš žemės ūkio veiklos. Deklaracijas galima suformuoti VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) aplinkoje. Svarbu pabrėžti, kad žemės (pasėlių) deklaravimo ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, ūkio apskaitos žurnalai („žalios knygos“), sąskaitos, čekiai, paramos gavimą patvirtinantys dokumentai ar pan., šiuo atveju nėra tinkami.

-Kai prašymą teikia juridinis asmuo, būtina pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad juridinio asmens gautos žemės ūkio produkcijos gamintojo metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Būtina patiekti 2003 m. vasario 26 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-66 „Dėl žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nurodytą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajams (įsakymo 1 priedas).

-Paveldėjimo teisės liudijimo, jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdinis, kopiją;
-Atstovavimą patvirtinančio dokumento (jeigu prašymą pateikia asmens atstovas) kopiją.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-02-23