Žemės ūkio naujienos: 2026-02-26

SP administravimo taisyklėseneliko įsipareigojimo paramos gavėjams pagal minėtas priemones teikti metines ataskaitas kiekvienais metais, tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienai šių priemonių numatyta atskira ataskaitų teikimo NMA tvarka:

pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ užbaigto projekto metinė ataskaita turės būti teikiama tik paskutiniais, t. y. trečiaisiais, projekto kontrolės metais;pagal intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ – trečiaisiais ir paskutiniais kontrolės laikotarpio metais;pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – užbaigto projekto metinė ataskaita teikiama atitinkamai pagal nustatytą kontrolės laikotarpį: jei projektui nustatyti treji kontrolės laikotarpio metai – ataskaita teikiama paskutiniais kontrolės laikotarpio metais, jei penkeri kontrolės metai – trečiaisiais ir paskutiniais kontrolės laikotarpio metais.

Primintina, kad paramos gavėjai užbaigto projekto ataskaitos teikimo metais ją NMA turi pateikti iki gegužės 1 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-25

Dažniausiai pranešimuose būna neteisingai nurodytas vardas ir pavardė, valdos numeris, taip pat į netinkamus laukelius įrašyta informacija.

Dėl netinkamai pateiktų pranešimų pailgėja jų administravimo laikas, taip pat tokie pranešimai nėra matomi NMA Informaciniame portale.

Kaip tinkamai išsiųsti pranešimą per „NMA agro“ programą?

Norint išsiųsti pranešimą, reikia:

Pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, iš pasirenkamo sąrašo nurodyti tipą, potipį (jei toks yra),tiksliai įrašyti savo vardą, pavardę, valdos numerį ar asmens kodą (tais atvejais, kai pranešama apie įvykdytus įsipareigojimus pagal plotinio pobūdžio priemones) arba vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą bei projekto numerį (kai pranešama apie įsipareigojimus pagal investicinio pobūdžio priemones).Tuomet nufotografuoti paspaudus fotoaparato ženkliuką. Pranešimą galima išsiųsti paspaudus laiško ženkliuką.

Atkreipiame dėmesį, kad naudotojo duomenys, ypač vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas, turi būti nurodomi tiksliai, kaip asmens dokumente ar įmonės registracijos dokumentuose, atsižvelgiant į lietuviškas raides ar kitus rašybos ypatumus (netinkamo duomenų pateikimo pvz.: pranešime įrašyta ‘XXX’ UAB, kai dokumentuose nurodoma UAB „XXX“, su gramatinėmis klaidomis įrašoma pavardė, pridėti papildomi žodžiai, tokie kaip „V. K. ūkis“ ir kt.).

Taip pat atkreipiame dėmesį, jog siunčiant pranešimą svarbu nurodyti visą kontaktinę informaciją to asmens, kuris įsipareigojo įgyvendinti veiklas ir apie jas pranešti (aktualu tais atvejais, kai pranešimą pildo kitas asmuo).

Svarbu, jog dėl kiekvieno atlikto įsipareigojimo reikia atsiųsti bent dvi nuotraukas iš skirtingų lauko vietų (t. y. nuotraukos turi būti nufotografuotos iš skirtingų matymo vietų, pvz., iš vieno lauko kampo ir iš kito), kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan.

Klientų patogumui „NMA agro“ programoje suvesti duomenys automatiškai išsaugomi

Klientų patogumui siunčiant pranešimus apie atliktas vieną kartą suvesti duomenys (vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas, veiklos aprašymas, valdos kodas ar projekto numeris) yra automatiškai išsaugomi „NMA agro“ programos duomenų laukeliuose.

Tai leidžia išvengti klaidų pildant pranešimo duomenis ir palengvina pranešimų siuntimą ypač tiems naudotojams, kurie siunčia keletą pranešimų.

Išsamią „NMA agro“ programos naudojimo ir laukų fotografavimo instrukciją galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-25

Tuo atveju, jei bus pasiekta visa etapui skirta lėšų suma, dokumentų priėmimas gali būti sustabdytas anksčiau. Apie Tikslinių investicijų projektų priėmimo stabdymą NMA turės paskelbti NMA interneto svetainėje www.nma.lrv.lt informaciniu pranešimu, kuriame būtų nurodytas šių dokumentų priėmimo sustabdymo momentas datos ir laiko sekundžių tikslumu. Tikslinių investicijų projektai, pateikti po šio momento, toliau nebebūtų priimami.

Pagrindinės sąlygos gauti paramą

Vadovaujantis Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo taisyklėmis (Taisyklės), pagal tęstinę investicinę priemonę tikslinių investicijų projektusgali teikti savivaldybės.

Remiama veikla – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, esančių melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje, rekonstravimas. Tai darbai, padėsiantys užtikrinti efektyvų žemės ūkio paskirties žemės sausinimą ir infrastruktūros atnaujinimą.

Tikslinių investicijų projektus gali teikti savivaldybių administracijos.

Numatoma paramos suma vienai savivaldybei vienam projektui įgyvendinti – nuo 100 tūkst. Eur iki 500 tūkst. Eur (su PVM). Jei projekto vertė viršija maksimalią sumą, likusią dalį privalo padengti projekto vykdytojas.

Svarbu žinoti, jog viena savivaldybė gali pateikti tik vieną tikslinių investicijų projektą.

Vertinimo kriterijai

Tikslinių investicijų projektų, prieš teikiant juos NMA, atitikimą reikalavimams įvertina Žemės ūkio agentūra (ŽŪA). ŽŪA vertinami reikalavimai yra:

-vertinama, ar projekto vykdytojo pateiktame melioracijos inžinerinių statinių būklės vertinimo akte nurodyti rekonstruotini melioracijos inžinerinių statinių objektai yra blogos būklės;
-vertinama, ar projekto vykdytojo pateiktoje Priemonių investicijų projektų ir (ar) Tikslinių investicijų projektų finansavimo paramos suvestinėje parinkti ketinami rekonstruoti melioracijos inžineriniai statiniai atitinka *shp formatu pateiktų duomenų skaitinę reikšmę;
-“vertinama, ar ketinami rekonstruoti melioracijos inžineriniai statiniai yra projekto vykdytojo teritorijos ribose.

ŽŪA taip pat derina NMA privalomą pateikti Taisyklių 4 priedą (Blogos būklės valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo paramos suvestinė) (priedą pildo projekto vykdytojas), įvertina ketinamų rekonstruoti melioracijos inžinerinių statinių atitiktį aukščiau nurodytiems kriterijams bei įvertina Priemonių investicijų projektų ir (ar) Tikslinių investicijų projektų atitiktį 243.1–243.6 papunkčiuose nurodytiems atrankos kriterijams. Atlikusi vertinimą, ŽŪA pateikia išvadą projekto vykdytojui dėl Priemonių investicijų projektų ir (ar) Tikslinių investicijų projektų pagrįstumo. Išvadoje nurodoma, kuriuos Taisyklių 243.1–243.6 papunkčiuose (ir jų dalyse) nurodytus atrankos kriterijus projektai atitinka.

Dokumentų teikimas

NMA per kvietime nurodytą terminą turi būti teikiamas su ŽŪA suderintas užpildytas Taisyklių 4 priedas, ŽŪA išvada dėl ketinamų rekonstruoti melioracijos inžinerinių statinių tinkamumo finansuoti bei Tikslinių investicijų projektas. Dokumentai NMA turi būti teikiami dviem egzemplioriais – elektroninė laikmena ir pasirašytas popierinis variantas. Dokumentai priimami NMA adresu Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-25

Jei Seimas pritartų, savininkas iki pat sprendimo dėl piniginio atlyginimo už paimamą žemę išmokėjimo dienos galėtų kreiptis dėl to į projektą įgyvendinančią instituciją, nurodydamas pageidaujamo žemės sklypo savybes, pavyzdžiui, teritoriją, reljefą, plotą ar kt. Prašymą gavusi projektą įgyvendinanti institucija kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kuri ne vėliau kaip per 30 dienų privalėtų raštu pasiūlyti tokiam žemės savininkui ne mažiau nei tris jo poreikius atitinkančius analogiškus sklypus iš valstybinio žemės fondo. Jų rinkos kaina turėtų būti ne mažesnė nei paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo.

Pasiūlytas reguliavimas leistų savininkui, nurodant motyvus, tris kartus nesutikti su NŽT pasiūlymais. Jei po trijų kartų savininkui netiktų nė vienas žemės sklypas, jam būtų atlyginama pinigais.

Sumažėtų pasipriešinimas

Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto nario K.Mažeikos, įstatymo projektu siūloma teisingiau atlyginti žmonėms už jų turėtą žemę. Jo teigimu, įstatymo pakeitimai suteiktų galimybę gyventojams tęsti ūkinę veiklą kitoje teritorijoje.

Pagal dabartinį reguliavimą, vykdant valstybinės svarbos projektus ir paimant žemę visuomenės poreikiams, savininkas už ją gali gauti piniginį atlygį.

„Visgi toks atlyginimas nėra teisingas, nes žemės savininkai, pardavę žemę, dažnai negali nekilnojamojo turto rinkoje rasti analogiškų žemės sklypų, kuriuos galėtų įsigyti. Dėl šios priežasties jie negali tęsti savo ūkinės veiklos“, – dokumento aiškinamajame rašte sako K.Mažeika.

Jo nuomone, pakeitus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą sumažėtų gyventojų pasipriešinimas ir būtų galima greičiau įgyvendinti tokius projektus.

Nori tobulinti procedūras

Kaip Elta jau skelbė, vasario mėnesį Seimo nariai liberalai Viktoras Pranckietis ir Simonas Gentvilas įregistravo Žemės įstatymo pataisas, kuriomis irgi siekiama tobulinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Jie siūlo išplėsti galimybę visuomenės poreikiams paimtų sklypų savininkams atlyginti natūra, t.y. kitu žemės sklypu. Projektas numato, kad nesant galimybės suteikti besiribojančio sklypo, gali būti suteikiamas kitas valstybinės žemės sklypas.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir subjektyvių vertinimų, įstatyme siūloma įtvirtinti tris privalomus kriterijus, kuriuos turi atitikti siūlomas sklypas. Jis turi būti toje pačioje savivaldybėje; sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis turi sutapti su paimamo sklypo paskirtimi; jo plotas negali skirtis daugiau kaip 15 proc. nuo paimamo sklypo ploto. Beje, vertės skirtumas visais atvejais būtų kompensuojamas pinigais.

Siekiant išvengti procedūrų vilkinimo, siūloma nustatyti, kad institucija turi teisę pateikti pasiūlymą dėl konkretaus analogiško sklypo suteikimo tik vieną kartą. Jeigu žemės savininkas atsisako tokio pasiūlymo, įstatymo pataisos numato, kad jam atlyginama pinigais arba, esant galimybei, suteikiamas besiribojantis žemės sklypas.

Tikimasi, kad priėmus pakeitimus sumažės socialinė įtampa ir pasipriešinimas, nes ūkininkai turės galimybę tęsti veiklą kitame sklype, o ne tik gauti piniginę kompensaciją, už kurią rinkoje ne visada įmanoma įsigyti lygiavertį turtą.

Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme pagrindinis atlyginimo už paimtą žemę būdas yra pinigai, tik išimtiniais atvejais galima atlyginti besiribojančiu sklypu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-25

Kaip paaiškina „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, dirvožemio našumas vertinamas balais. Vidutinis Lietuvos dirvožemių našumo balas yra 39,79, o mažo našumo dirvožemiai įvertinami nuo 29 iki 39 balų.

Pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (LTDK 99) didžiausiu našumu tarp mažo našumo dirvožemių pasižymi žemės Kretingos (39,7 balo), Tauragės, Kazlų Rūdos ir Ukmergės (po 39 balus) bei Kaišiadorių (38,6 balo) rajonuose. Mažiausio našumo dirvožemiai plyti Visagino (27,6 balo), Trakų (29,2 balo), Zarasų (29,9 balo) ir Utenos (30,2 balo) rajonuose.

„Mažo našumo dirvožemiuose augančių pasėlių derlius dažnai – mažesnis, nes juose trūksta augalams reikalingų maistinių medžiagų: azoto, fosforo, kalio, mikroelementų. Šioms dirvoms taip pat būdingas mažas humusingumas. Tokie dirvožemiai gali būti linkę rūgštėti ar šarmėti, o esant netinkamam pH lygiui blokuojamas maistinių medžiagų įsisavinimas juose“, – sako G. Pšibišauskienė.

Reikalinga žmogaus pagalba, bet – su saiku

Žemės ūkio ekspertė papildo, kad mažo našumo dirvožemiai pasižymi prasta granuliometrine sudėtimi, taip pat jie būna arba supuolę, suspausti, arba itin lengvi. „Smėlingi dirvožemiai apibūdinami kaip itin laidūs vandeniui, todėl žemės ūkio augalams augti jie – netinkami arba sunkiai pritaikomi. Prastai augalai auga ir molinguose dirvožemiuose, kurie – nelaidūs vandeniui ir orui.“

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mažas biologinis aktyvumas būdingas ne tik eroduotiems dirvožemiams, bet ir tiems dirvožemiams, kurie dėl vienokios ar kitokios priežasties yra linkę degraduoti.

„Tokiems dirvožemiams ypač reikalinga žmogaus pagalba – tokia ūkinė veikla, kuri leistų padidinti jų našumą. Yra mažiausiai keletas priemonių, kaip tai galima padaryti: taikyti tinkamą sėjomainą, auginti tarpinius pasėlius, paliekant jų augalinę masę lauke, sėti ir auginti ankštinių ir javų mišinius dviem derliams gauti. Taip pat verta dirvą tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, kalkinti, naudoti mikrobiologinius produktus“, – pataria G. Pšibišauskienė.

Vis dėlto, anot agrotechnologijų ekspertės, kad tokia žemė būtų rentabili, patartina mažinti važiavimų skaičių ir jos neperspausti, t. y., dar labiau nesugadinti ir taip ne pačios geriausios granuliometrinės būklės dirvos. „Patartina pasėlius tręšti kompleksinių trąšų ir mikroorganizmų mišiniu, taip pat rinktis azotines trąšas su skirtingos formos azotu, kurio tręšimo ekvivalentas būtų rentabilus ūkiui, pavyzdžiui, dalį amonio salietros keisti į karbamidą. Jei trūksta sieros, rinktis amonio salietros mišinį su organika, kurioje yra sieros. „Amonio salietra + Organic NS“ mišinys yra naujai sukurtas sprendimo būdas taupantiems. Pastarasis mišinys sudarytas iš mineralinio ir organinio azoto N25, sieros S11 ir organinės frakcijos, kurioje yra ir huminių medžiagų. Trąšų mišinys tinka skleisti iki 24 metrų. Ši amonio salietra papildyta organinėmis trąšomis Organic NS leidžia sutaupyti važiavimus į lauką, nes vienu kartu ištręšiamos dviejų rūšių trąšos. Šis amonio salietros ir organinės trąšos mišinys, dėka organinės dalies, prailgina augalų mitybą, papildo dirvą organinėmis medžiagomis bei mažina CO2 emisijas. Ši trąša yra tvarus sprendimas ūkiams norintiems sutaupyti.
Dirvos kokybės gerinimui ir žemės ūkio augalų derliaus formavimui ekspertė rekomenduoja, iš gausaus AB „Linas agro“ asortimento išsirinkti tinkamiausią, organinę trąšą Green Circle NS 12-34 (tinka EKO), Organic NS Fast, Organic NS, Organiq 3-7-1, linkusias rūgštėti ir rūgščias dirvas kalkinti granuliuota kreida Suplacal ar kalkėmis Suplagran ar trupinta klintimi. O mineralines trąšas yra galimybė rinktis mišinyje su mikroorganizmais NPK 14-14-14 S(10) B Zn +BIO5 kurios ypatingai dera pupinių ir miglinių augalų tręšimui trumpose sėjomainose.

Svarbiausia – tinkamai parinkti agrotechnologinius sprendimus

Paklausta, kokias agrotechnologines priemones vertėtų rinktis mažo našumo dirvožemiams, mokslininkė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėja dr. Monika Toleikienė pataria pirmiausia pasirūpinti dirvos drėgmės balansu.

„Tinkamas drėgmės balansas gali būti palaikomas suformuojant kuo didesnę augalų biomasę ir dirvožemio padengimą, kuris leis apsaugoti jį nuo erozijos. Augalinės dangos suformavimas leis padidinti anglies, humuso kiekį ir iš esmės pagerinti dirvožemio struktūrą“, – sako M. Toleikienė.

Mokslininkė teigia, kad ūkininkai dažnai kreipiasi į tyrimų institutą norėdami nustatyti dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį bei ištirti cheminių elementų kiekį. Tačiau svarbiausia – šiuos duomenis pritaikyti renkantis ūkininkavimo tipą ir pasėlių struktūrą nenašiuose dirvožemiuose.

Paaiškino, kokias kultūras verta rinktis

Anot mokslininkės, LAMMC atlieka nemažai tyrimų, kuriais siekiama atrasti tokias žemės ūkio augalų rūšis, kurios būtų atsparesnės sausrai ir kitoms nepalankioms sąlygoms. Nenašiems dirvožemiams Lietuvoje tinkamiausios mažai reiklios kultūros, pasižyminčios gilia šaknų sistema arba gebėjimu įsisavinti sunkiai prieinamas maistines medžiagas.

„Smėlinguose ir rūgščiuose dirvožemiuose geriausiai dera grikiai, rugiai, avižos bei lubinai, kurie ne tik auga prastomis sąlygomis, bet ir praturtina žemę azotu. Siekiant pagerinti dirvos struktūrą ir gauti geresnį derlingumą, rekomenduojama rinktis specialius mišinius, pavyzdžiui, lubinų ir avižų, žirnių–avižų, vikių–avižų derinį, o žaliajai trąšai – raudonųjų dobilų ir daugiamečių svidrių mišinius atsparioms ganykloms formuoti. Sėkmę tokiuose ūkiuose užtikrina teisinga rūšių atranka, nuoseklus tarpinių pasėlių auginimas ir, esant poreikiui, dirvos rūgštingumo reguliavimas kalkinant“, – teigia M. Toleikienė.

Vis dėlto, pasak jos, tikrasis tikslas – ne visomis priemonėmis siekti šiek tiek aukštesnio derliaus ar prilygti našiems ūkiams, bet nuolat palaikyti gerą dirvožemio būklę. Todėl vienos priemonės – nepakaks.

„Dėl to būtina įgyvendinti kompleksinius nenašių dirvožemių tyrimus, kurių pagrindą sudaro netradicinių augalų – sorų, šerytės, burnočių, avinžirnių, bei avižų ir lešių, sorų ir grikių derinių auginimas įvairinant pasėlius. Kaip rodo ilgamečiai tyrimai, viena efektyviausių priemonių atstatyti ir padidinti anglies kiekį dirvožemyje – darna tarp žolinių pupinių augalų, tarpinių pasėlių panaudojimo ir organinių trąšų įnešimo, pasirinkus mišraus ūkininkavimo praktikas“, – teigia LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslininkė M. Toleikienė.

Šaltinis: linasagro.lt, 2026-02-13