Ši javapjūtė kitokia – pirmieji kuliami geriausiai šalčius atlaikę rugiai.
Artėjant rugpjūčiui, į laukus jau keliauja kombainai. Šiemet, priešingai negu keletą ankstesnių metų – pirmieji iš maistinių grūdų į supirkimo punktus keliauja rugiai. Būtent šios grūdinės kultūros geriausiai atlaikė gegužės šalčius ir turi daugiausiai potencialo. Ūkininkai neslepia optimizmo ir tikisi gausesnio derliaus. „Gegužės mėnuo buvo tikrai šaltas, augalai vystėsi sunkiai. Kviečiai ir avižos praktiškai vegetavo, o štai rugiai yra atsparesni šalčiui, jie nesustojo augti, todėl šiemet startuoja pirmi. Pastarieji keleri metai buvo labai sausi – tokiomis sąlygomis avižos subręsdavo pirmos iš maistinių kultūrų. Plačiau
Aukštaitijos ūkininkas: išmokos padės, bet visų problemų neišspręs. Europos Komisijai nusprendus padidinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių ūkininkams, pastarieji žinią sutinka džiugiai, bet papildomi 23 eurai už hektarą visų žemės ūkio problemų neišspręs. „Norėtųsi, kad išmokos būtų 30 ar 50 eurų didesnės, bet reikia dėkoti, kad buvo iškovota nors tiek. Ši pinigų suma bus tikrai naudinga, nes daugeliui ūkininkų padeda išgyventi ir toliau ūkininkauti. Jeigu nebus išmokų ir ateis prastas derlius, daliai smulkių ir vidutinio dydžio ūkių nebus šansų išgyventi“, – pasakoja Aukštaitijoje mišrų ūkį turintis Valdemaras Raščiauskas. Plačiau
Pieno gamintojams pradedama mokėti valstybės pagalba. Pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių, pradedama mokėti valstybės pagalbos parama. 10 534 pareiškėjų jau pasiekė 6,974 mln. eurų. Šia parama kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. 27 122 pieno gamintojams, pateikusiems paraiškas, bus išdalinta 18,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu patvirtintos pagalbos dydis – 77,80 eurų už pieninę karvę. Plačiau
Grūdų supirkimo kainos pasiekė piką. Liepos pradžioje Lietuvos ir pasaulio rinkose kelias savaites iš eilės buvo stebimas grūdų kainų kilimas. Pasak ekspertų, šiuo metu grūdinių kultūrų supirkimo kainos pasiekė piką ir, tikėtina, per artimiausias kelias savaites kainų kreivės rodyklė kryptelės žemyn. „Ūkininkams šiuo metu – geriausias momentas fiksuoti grūdų supirkimo kainas. Stebint situaciją tarptautinėse biržose, taip pat Rusijoje, Ukrainoje, kur jau pradedamas imti kviečių derlius ir jų derliaus prognozės gali būti pagerintos, tikėtina, kad artimiausiu metu kainos gali smuktelt žemyn“, – sako Svajūnas Banelis, vienos Lietuvos įmonės grūdų prekybos vadovas. Plačiau
Reikia riboti stambiųjų žemės ūkio bendrovių gaunamas išmokas – prezidento patarėjas. Lietuvai naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete išsiderėjus didesnes tiesiogines išmokas ūkininkams, šaliai reikėtų pagalvoti apie nacionalinių lubų, kurios apribotų stambiųjų žemės ūkio bendrovių galimybę gauti išmokas, įvedimą, sako prezidento patarėjas. „Išmokų koncentracija Lietuvoje yra didelė. Reikia įvesti nacionalines lubas, reikia apriboti galimybę gauti tiesioginių išmokų sumą. Čia yra diskusijos klausimas, bet, pavyzdžiui, judant link 60 tūkst. eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Neverovičius. Plačiau
„Kauno grūdai” rengiasi grūdų supirkimo iš Lietuvos ūkininkų sezonui. „Jei praėjusiais metais turėjome mažesnį nei vidurkis derlingumą, planuojama, jog šiemet derlingumas vidurkį viršys, kadangi keliais procentais yra padidėjęs pasėlių plotas. Kalbant apie derliaus kokybę, pernai daugiau turėjome aukštesnės klasės grūdų. Pavyzdžiui, 2019-aisiais Lietuvoje iš augintojų bendrai buvo supirkta beveik 70 proc. pirmos arba ekstra klasės kviečių. Šiemet numatoma, kad bus supirkta daugiau žemesnės klasės grūdų”, – pažymi AB „Kauno grūdai” Žaliavų prekybos verslo vadovas Raimundas Surdokas. Plačiau
Dėl sugulusių pasėlių javapjūtė truks ilgiau. Dvidešimties metų kombainininko patirties turintis Gediminas Žebrauskas pastebi, kad šį sezoną dėl išgulusių didelių pasėlių plotų laukia ilgesnė ir sunkesnė javapjūtė nei paprastai, o kombaino operatorius turi daugiau dėmesio skirti ne tik kombaino paruošimui, bet ir pjaunamosios tiksliam sureguliavimui. Kuliant sugulusius javus beveik dvigubai sumažėja darbo našumas, gerokai padidėja degalų sąnaudos ir pjovimo, valymo, kratymo grūdų nuostoliai. Jei kuliant stačius javus lauku vidutiniškai galima važiuoti 4,5–6 km/val. greičiu (priklausomai nuo derliaus), tai kuliant sugulusius – tik 2,5–3 km/val. greičiu. Atitinkamai išauga degalų sąnaudos: nuo 2–2,5 iki 4 l ir daugiau vienai tonai grūdų iškulti. Plačiau
