Žemės ūkio naujienos: 2024-07-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Per „NMA agro“ programą praneškite apie išlaikytą pasėlį ir kitus įvykdytus įsipareigojimus
Pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, iki rugpjūčio 1 d. privalo užtikrinti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, vykdantys patikrą vietoje, lauke rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį ar jo liekanas. Pasėlio nuotraukas galima atsiųsti per „NMA agro“ mobiliąją programą (tuomet jo nereikės išlaikyti iki nustatyto termino). Taip pat per „NMA agro“ programą galima pranešti apie kitus įvykdytus įsipareigojimus bei informuoti apie force majeure aplinkybes.
Paraiškoje deklaruotą pasėlį būtina išlaikyti iki rugpjūčio 1 d., o daugiamečius sodinius būtina išlaikyti nuo paraiškos pateikimo visus kalendorinius metus.
Pareiškėjai iki rugpjūčio 1 d. gali neišlaikyti pasėlių arba jų liekanų, jei jie pateikia įrodymus, t. y. nuotraukas per „NMA agro“ mobiliąją programą. Svarbu, kad nuotraukoje aiškiai matytųsi auginamas pasėlis, nuotraukos turi būti padarytos iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėpti bendrą lauko vaizdą. Siunčiant informaciją NMA būtina nurodyti valdos numerį ar pareiškėjo vardą, pavardę.
Taip pat, jei daugiamečiai sodiniai neišlaikomi iki kalendorinių metų pabaigos, pareiškėjai privalo per „NMA agro“ programą pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.
Nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas, per „NMA agro“ programą turi pateikti ir pareiškėjai, kurie deklaruoja 2 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte ar 1 ha ir didesnį moliūgų ar riešutų plotą. Šias nuotraukas būtina pateikti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d.
Primename, kad naudodamiesi „NMA agro“ programa visi Lietuvos gyventojai gali pranešti apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti paramą žemės ūkiui, piktnaudžiavimo parama atvejus, netinkamai prižiūrimus laukus ir kitus pažeidimus.
Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galima rasti interneto svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-03
Patvirtintas pirmasis natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių pakeitimų paketas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) patvirtino pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapių pakeitimų pirmąjį paketą tarnybos direktoriaus 2024 birželio 27 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai buvo parengti ir patvirtinti 2023 metų pabaigoje tenkinant viešąjį interesą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (SŽNSĮ), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo tvarkos aprašu.
Patvirtinus žemėlapius buvo pradėta kaupti informacija šių žemėlapių tikslinimui. Atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, patikrų vietoje rezultatus, žemės savininkų ir valdytojų pateiktus duomenis ir kitą informaciją VSTT priėmė sprendimus dėl teritorijų panaikinimo arba jų ribų keitimo. Pirmuoju žemėlapių pakeitimų paketu įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos.
Didžioji dalis pakeitimų susijusi su 2023 m. pasėlių deklaravimo duomenimis – iš natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio buvo išimti naujai suarti ar užsodinti plotai, apie kuriuos neturėta duomenų rengiant pirminį žemėlapį.
Nuo 2024 m. balandžio pabaigos informacija apie pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių pakeitimo projektą buvo viešinama VSTT tinklalapyje (https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos), nacionaliniame dienraštyje ir vietiniuose laikraščiuose, Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje (https://biomon.lt/szns), Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, taip pat papildomai VSTT, saugomų teritorijų direkcijų socialiniuose tinkluose.
Patvirtinti žemėlapių pakeitimai bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o šis patikslins Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Žemės sklypų, kuriuose keičiami, panaikinami arba naujai nustatomi pelkių ir šaltinynų ar natūralių pievų ir ganyklų plotai, savininkai ir naudotojai bus informuojami SŽNSĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka – fiziniais registruotais laiškais arba siunčiant elektroninius pranešimus (turintiems aktyvuotas E.pristatymo sistemos el. pašto dėžutes). Informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8
Primename, kad pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino. Tai nuolatinis procesas vykstantis atsižvelgiant į kintančias gamtines aplinkybes. Šie gamtiniai objektai susiformuoja, kinta ir išnyksta arba keičiasi jų ribos; kinta ir šių teritorijų teisinis reglamentavimas.
Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys ir toliau galės teikti argumentuotus prašymus dėl patvirtintų pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypų, patenkančių į koreguotinas arba įtrauktinas teritorijas, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl reikėtų keisti, tikslinti žemėlapį. Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Prašymai dėl žemėlapių tikslinimo gali būti teikiami VSTT registruotu laišku (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius) arba el. paštu vstt@vstt.lt, szns@vstt.lt.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, patiriantys nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, turi teisę gauti vienkartines ar periodines kompensacijas. Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339.
Kompensacijos išmokamos pagal nurodytų asmenų pateiktą metodikos 1-ame priede nurodytą prašymą VSTT Prašymo ir jo priedų turinys turi atitikti metodikos 3 punktą.
Papildomos informacijos apie natūralias pievas ir ganyklas, pelkes ir šaltinynus galite rasti VSTT svetainėje (https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos).
Primename, kad:
Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Tačiau jose nedraudžiama ir netgi rekomenduojama reguliariai šienauti ir/ar ganyti, šalinti ar retinti sumedėjusią augaliją. Šiuo atveju būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus, saugotinus želdinius ir kraštovaizdžio elementus. Taip pat svarbu išsaugoti pusiau atviras Europos Bendrijos svarbos buveines 6530 Miškapieves ir 9070 Medžiais apaugusias ganyklas. Šalis yra įsipareigojusi išsaugoti šias buveines, palaikyti gerą jų būklę. Natūralių pievų ir ganyklų nedraudžiama aptverti. Ganydami gyvulius ir šienaudami vadovaukitės ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. Daugiau informacijos apie natūralių pievų priežiūros gerąją praktiką rasite VSTT skelbtame pranešime .
Pelkėse ir šaltinynuose pagal SŽNSĮ 102 str. neleidžiama:
* sausinti teritorijos, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
* pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;
* pelkes ir šaltinynus paversti paviršiniais vandens telkiniais, bet leidžiama žemės sklype įrengti vieną, ne didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.
Pelkėse ir šaltinynuose galima šienauti ir šalinti ar retinti medžių grupes ir krūmus, jei nesuardoma pelkių ir apypelkių augalinė danga, o ypač jei tokia veikla atitinka saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslus, taip pat kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus ir saugotinus želdinius.
Tiek natūraliose pievose ir ganyklose, tiek pelkėse ir šaltinynuose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, atitinkančią specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir gauti atitinkamas išmokas. Be to, tinkamuose plotuose gali būti ūkininkaujama laikantis ekologinių sistemų reikalavimų. Daugiau informacijos šia tema rasite Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.
DAUGIAU INFORMACIJOS apie natūralias pievas ir ganyklas, taip pat pelkes ir šaltinynus, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite rasti svetainėje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos, taip pat konsultuotis susisiekę el. paštu szns@vstt.lt arba telefonu +370 620 87952.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-07-03
Lietuvoje šių metų birželio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina padidėjo, pašarinių miežių ir žirnių – sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. 25 savaitę (06 17–23) kviečius supirko vidutiniškai po 221,01 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (24 savaitę (06 10–16), ji padidėjo 3,51 proc., bet buvo 11,03 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 25 savaitę (06 19–25). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 154,26 EUR/t – 14,87 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 36,99 proc. pigiau negu prieš metus.
Žirniai buvo superkami vidutiniškai po 232,92 EUR/t – 8,13 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę.
Šaltinis: Agro RINKA nr.11 (447), 2024-07-02
Sudarytos sąlygos steigti saugomas teritorijas privačioje žemėje
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių 6 teisės aktų pakeitimai, kurie sudaro teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje sukeliant mažiau konfliktų. Sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams, nustatytos aiškesnės saugomų teritorijų steigimo ir kompensavimo procedūros. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nuo šiol įgaliota įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politiką šalies mastu.
Įteisinta, kad privačios saugomos vietovės gali būti nustatomos žemės savininko valia ten, kur valstybės ar savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų nėra. Tai bus daroma apsaugos sutartimi tarp privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti.
Taip pat supaprastintas apsaugos sutarčių sudarymas tais atvejais, kai esamose saugomose teritorijose reikia užtikrinti tinkamą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugą „Natura 2000” teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas. Nebelieka reikalavimo, kad prieš sudarant tokią apsaugos sutartį būtina parengti vietovės gamtotvarkos planą.
Numatyta buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose proceso pabaiga. Prašymus buvusiai sodybai saugomose teritorijose atstatyti bus galima teikti tik iki 2028 m. sausio 1 d., vėliau tokios galimybės nebeliks.
Nustatyta, kad prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas žemės savininkai turės būti informuojami individualiai. Iki šiol tai buvo atliekama tik nacionalinių saugomų teritorijų steigimo atveju.
Patikslinus kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką, žemės savininkams nepriklausomai nuo to, kada buvo įsteigta saugoma teritorija, sudarytos galimybės ir toliau gauti kompensaciją už veiklos apribojimus žemės sklype. Skaičiuojant kasmetines kompensacijas privataus miško savininkams bus taikoma mažiausia 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojama palūkanų norma, kuri užtikrins minimalų kasmetinės kompensacijos dydį. Numatoma kompensuoti ir miškotvarkos projektų, reikalingų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, parengimo išlaidas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir saugomų teritorijų direkcijų kompetencija biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politikos įgyvendinime išplečiama dalykiniu ir teritoriniu aspektu: šios įstaigos įgyvendins ne tik saugomų teritorijų politiką, bet visos šalies mastu rūpinsis biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo praktiniais klausimais.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais sudarytos sąlygos ir laisvesniam rezervatų lankymui, atsižvelgus į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis. Jų lankymo tvarką ir terminus uogavimo ir grybavimo, mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais nustatys atskirų valstybinių gamtinių rezervatų nuostatai, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai. Pavyzdžiui, ar lankytis galima laisvai, ar tik lydint saugomų teritorijų direkcijos specialistui, ar tik tam tikru metu ir pan.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, įteisinta žaliosios infrastruktūros sąvoka, paaiškinta jos koncepcijos sąveiką su gamtinio karkaso sistema, išdėstytos jos esminės funkcijos ir tikslai.
Kartu su Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais įsigaliojo Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinių augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Augalų nacionalinių genetinių išteklių ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-01
Liepos 1 d. baigėsi šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas
Žemės ūkio ministerija ragina suskubti ūkininkus, kurie sukūrė, bet dar nepatvirtino savo paraiškų – žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas truks iki liepos 1 d. pabaigos. VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iki 2024 birželio 28 d. ryto patvirtintos 111 088 paraiškos, deklaruotas 2 800 294,54 ha plotas. Sukurtų, bet dar nepatvirtintų, paraiškų yra 1317, įbraižytas plotas –104 813,05 ha.
Bendras 2024 m. įbraižytų laukų plotas yra 2 905 107,59 ha arba 100,03 proc., palyginti su praėjusiais metais deklaruotu plotu (2023 m. 116 168 pareiškėjai deklaravo 2 904233,22 ha).
ŽŪM primena, kad pasibaigus deklaravimo laikotarpiui, paraiškos galės būti priimamos tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės – nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d., seniūnijos darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Seniūnijos darbuotojas į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) įveda paraiškos duomenis ir taip ji patvirtinama.
Vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai PPIS neregistruojami, o jų originalai siunčiami paštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Pareiškėjas gali pats pateikti paraišką, ją užpildydamas PPIS, o prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus išsiųsti paštu NMA. Gavusi minėtus dokumentus NMA priima sprendimą dėl vėluojančios paraiškos.
Po spalio 1 d. paraiškos bet kokiu atveju nebus priimamos.
Dėmesys – valstybinės žemės deklaravimui
Nuo 2022 m. sugriežtinus valstybinės žemės deklaravimo tvarką, neturint nuomos sutarties arba suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme jos deklaruoti nebeleidžiama.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl ne visai tikslių valstybinės žemės duomenų ne visa teisėtai naudojama valstybinė žemė įkeliama į žemės ūkio valdas ar atvaizduojama PPIS. Šios informacijos patikslinimas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (NŽT) ir duomenų perdavimas ŽŪDC užtrunka. Taigi ūkininkai deklaruoti naudmenas valstybinėje žemėje gali tik tuomet, kai NŽT atnaujina žemdirbiams laikinai suteiktų valstybinės žemės plotų sluoksnį, o ŽŪDC patikslina duomenis Žemės ūkio valdų registre ir juos integruoja į PPIS.
Vis dar pasitaiko ir tokių plotų, kuriems yra išduotas NŽT laikinas leidimas vienam asmeniui, o ilgalaikė valstybinės žemės nuoma sudaryta ir Registrų centre registruota kito asmens. Tokiu atveju, NŽT patikslinus laikinų leidimų naudotis valstybine žeme grafinius duomenis, juos perdavus ŽŪDC ir atlikus patvirtintos paraiškos duomenų keitimą, tokius plotus galės deklaruoti asmenys, kurie turi sudarę ilgalaikę valstybinės žemės nuomą. Tokiais atvejais pareiškėjai paraiškos duomenis galės keisti PPIS dar 10 kalendorinių dienų po deklaravimo pabaigos (po liepos 1 d.) ir apie tokius pakeitimus turės informuoti NMA.
