Žemės ūkio naujienos: 2026-03-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai: neblogai peržiemojusiems pasėliams reikia lietaus, ankstyvajai sėjai – šilumos
Šalies ūkininkai sako, kad pasėlių laukai po sniegingos ir šaltos žiemos atrodo gražiai, tačiau vieni pabrėžia vandens trūkumą, kiti sako, kad traktoriams įvažiuoti į laukus dar pavojinga – jie gali įklimpti. Grūdininkų ir uogų augintojų teigimu, riziką kelia pernelyg šilti orai – jie skatina vegetaciją, o užėjus pavasarinėms šalnoms pasėliai iššaltų. Tačiau šiluma reikalinga pradėti ankstyvųjų daržovių sėją.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, rudenį kai kur sėja buvo vėlyva bei sėta į išmirkusią žemę, tad dabar kai kurie pasėliai silpnoki. Tačiau, anot jo, anksčiau pasėti tiek rapsai, tiek žieminiai pasėliai, pavyzdžiui, kviečiai, kai kuriuose laukuose yra visiškai išsivystę.
„Buvusi žiema kaip ir gąsdino dėl didelių šalčių, bet turėjom pakankamai didelę sniego dangą, kuri gelbėjo“, – BNS sakė A. Vanagas.
„Norėčiau geresnio pasėlio, bet tenkins toks, koks yra. Svarbu, kad išgyveno tą tokią neeilinę žiemą. Svarbiausia, kad nereikia atsėti laukų su žieminiais pasėliais“, – tvirtino jis.
Žiema pasėliams žalos pridarė nedaug
Pasak A. Vanago, tik pietinėje Lietuvos dalyje, kur sniego danga buvo mažesnė, ūkininkai pastebi didesnių pasėlių pažeidimų – iššutusių ar iššalusių plotų.
„Yra pavienių laukų, kur buvo drėgnesnė dirva ir nespėjo nusidrenuoti vanduo – ten nemažai pamerkimų tuose pasėliuose ir visoje Lietuvoje. Bet situacija kol kas nėra dramatiška“, – BNS sakė jis.
Bendrovės „Linas Agro“ agronomų teigimu, aplink Pasvalį, Pakruojį ir kitus šiaurės Lietuvos miestus, kur sniegas laikėsi bene ilgiausiai, pasėliai pernelyg nenukentėjo.
Jie sako, kad rapsai, kviečiai, kaip ir žieminiai miežiai bei kvietrugiai atrodo gražiai – ypač tie, kurie pernai rudenį buvo pasėti laiku ir sėkmingai peržiemojo, tuo metu pasėliai iššuto tik pavieniuose ūkiuose.
„Linas Agro“ agronomas Remigijus Laucius tikina, kad žiema pasėliams daugiau žalos pridarė Žemaitijoje. Pasak jo, čia šalčiai atėjo tik pasnigus, todėl šlapias, sunkus sniegas labiau pakenkė žiemojusiems pasėliams: dalis jų iššuto, supuvo, kitus apniko grybelinės ligos. Kita vertus, yra laukų, kur žiemkenčiai pakankamai sėkmingai peržiemojo, pabrėžė R. Laucius.
Tuo metu Suvalkijoje, „Linas Agro“ teigimu, kai kuriems ūkiams gali tekti atsėti pasėlius.
„Kai kuriuos žieminių rapsų plotus teks atsėti – praktiškai kaip ir kasmet, nes dalis jų ar nesudygsta, ar nuvysta. Tuo metu žieminių kviečių atsėti gal ir neprireiks, bet ne visi yra pakankamai išsivystę. Pernai anksčiau pasėti spėjo sustiprėti iki žiemos, o dabar jie – gerai sukrūmiję. Tačiau pasėti vėliau yra retesni – teturi tik po du–tris lapelius“, – teigiama „Linas Agro“ pranešime.
Baiminamasi pavasarinių šalnų
A. Vanago teigimu, tolesnę pasėlių būklę lems tai, koks bus pavasaris – reikia lietaus, o ne šalnų.
„Atrodo, kad žiemą buvo daug sniego, daug kritulių ir turėtų tą dirvožemį prilaistyti, bet kovas yra sausesnis ir vanduo greitai nuseko į upes. Tikimės, kad greitai ateitų papildomos drėgmės – šilto pavasariško lietaus, kuris pasotintų pasėlių laukus“, – BNS sakė A. Vanagas.
Jo teigimu, dabar baiminamasi šalnų, nes praėję metai parodė, kad vėlyvos šalnos gali pridaryti labai daug žalos.
„Augalų augimas dar nėra spartus, šalnos nėra tokios labai pavojingos, kol kas. Jos bus pavojingesnės, kai visiškai atsinaujins vegetacija – matysime ir medžius žalesnius, ir žolę, kai pasėliai bus žalesni, kai eis viskas link žydėjimo“, – kalbėjo A. Vanagas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad, skirtingai negu grūdininkai, sodininkai mato rizikų.
„Grūdininkystėje atrodo, kad viskas yra neblogai, pašalimai minimalūs. Bet sodininkai mato rizikų – yra didelis karštis, saulutė šviečia. Tas karštis pavojingas augalams, kurie gali pradėti skleistis. Pumpurai jau eina, gyvybė atsiranda. Jeigu augalai sužys ir bus neigiama temperatūra, tai pakenks derliui“, – BNS teigė V. Buivydas.
Braškėms nepakenkta, vasarinės avietės nukentėjo
Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad pavasarinės šalnos baugina: jiems svarbiausia, jog temperatūra žemiau nulio nenukristų gegužę.
„Žiema ne taip mums baisu, kaip gegužės mėnesio šalnos“, – BNS sakė T. Gurskas.
Anot jo, sniego patalai išgelbėjo serbentus, braškes: „Joms viskas gerai. Braškės geriau peržiemojo po sniegu, nei šiltnamiuose arba tuneliuose.“
Vis dėlto šiek tiek nušalo šilauogės, avietės: „Brazdas (sultinga plėvelė, skirianti medieną nuo žievės – BNS) lengvai parudęs, bet tikimės, kad atsigaus, nes brazdas greitai keičiasi.“
„Vasarinės avietės pašalo – jos nenukerpamos. Kas virš sniego, tas nušalo. Remontantinėms avietėms šaltis nesvarbu, jos nukerpamos. Po sniegu peržiemojo labai gerai“, – pridūrė jis.
Sodinti daržoves dar anksti
V. Buivydas pabrėžia, kad ankstyvųjų daržovių į laukus sodinti dar negalima, laukuose dar per daug drėgmės: „Reikia palaukti, kol drėgnumas nueis, nes laukai dar yra iš po žiemos. Kur sniegas nutirpo dar šlapesnės vietos, dar kai kur ir vanduo teliūškuoja.“
Tačiau jis tikisi, kad ūkininkai netrukus traktorius pradės varyti į laukus – bus pirmieji pavasariniai tręšimai. Pasak ūkininko, ankstyvųjų daržovių sėjos darbai dar nevėluoja.
„Žemė turi įšilti, į šaltą žemę sėklą pasodinta nieko ji neduoda“, – BNS kalbėjo V. Buivydas.
Vyriausybė spręs, ar atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl šalnų ir liūčių
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar atšaukti pernai pavasarį ir vasarą paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją – dėl šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkiui. Žemės ūkio ministerija tai siūlo atsižvelgusi į tai, jog reiškiniai, dėl kurių buvo paskelbta ši situacija, yra pasibaigę, jų sukelti padariniai likviduoti, o grėsmė nebeegzistuoja.
Be to, atšaukti ekstremalią situaciją pasiūlė ir Nacionalinio krizių valdymo centras.
Kaip rašė BNS, dėl šalnų poveikio ekstremalią situaciją Vyriausybė paskelbė 2025 metų gegužės 28-ąją, o dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių – rugpjūčio 13-ąją. Tai leido netaikyti sankcijų ūkininkams ir ūkiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įvairių įsipareigojimų.
Lietuvoje buvo nustatyta 4818 hektarų šalnų pažeistų vaiskrūmių ir uogynų plotų, dar 9116 ha – kitų žemės ūkio augalų ir pasėlių. Dėl ilgo lietingo laikotarpio nukentėjo 17,6 tūkst. ha augalų ir pasėlių plotų.
Europos Komisija skyrė Lietuvai 1,1 mln. eurų paramą nukentėjusiems ūkininkams. Kartu su nacionaline parama žemdirbiams, pateikusiems 368 paraiškas dėl nuostolių sodų ir uogynų derliui, pernai išmokėta 3,3 mln. eurų.
Pasak ŽŪM, praėjusią vasarą kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai būna per visą mėnesį. Vien liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net dvi ar trys normos.
ES žemės ūkio vizija susidūrė su realybe: Briuselyje išsakyta griežta kritika
Briuselyje įvykusioje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje aptarta žemės ūkio bei maisto sektoriaus vizija, taip pat aktualūs prekybos, žuvininkystės klausimai. Ši diskusija vyksta itin sudėtingu laikotarpiu, kai geopolitinė situacija išryškina sektoriaus pažeidžiamumą dėl energijos kainų svyravimų ir priklausomybės nuo iškastinio kuro.
Europos Komisijai pristačius, kaip sekėsi per vienerių metų laikotarpį įgyvendinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, ministrai išsakė daug pastabų. Jie pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms – bendroji žemės ūkio politika turi išlikti atskira, tinkamai finansuojama ir lanksti.
Ryškų atotrūkį tarp vizijos ir realybės mato ir Lietuva. Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, svarbu, kad visi deklaruojami ambicingi tikslai virstų į konkrečius teisėkūros pasiūlymus ir praktikoje veikiančius sprendimus. Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 m. „Negalime kalbėti apie bendrą rinką ir vienodas sąlygas, kol paramos lygis ūkininkams išlieka nevienodas“, – savo pasisakymo metu akcentavo A. Palionis.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į apsunkintą dėl sudėtingos geopolitinės padėties trąšų prieinamumą ūkininkams. Šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM) kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir ES apsirūpinimo maistu saugumui. „Sprendimų reikia čia ir dabar. Prisijungiame prie Prancūzijos raginimų, kad EK skubiai pateiktų konkrečius sprendimus dėl laikino CBAM taikymo suspendavimo arba pasiūlytų kompensacinį mechanizmą dėl ūkininkams padidėjusių išlaidų kompensavimo“, – sakė A. Palionis.
Aptariant ES žemės ūkio produktų prekybos su trečiosiomis šalimis klausimą, ministras A. Palionis ne tik dar kartą akcentavo CBAM temą, bet ir atkreipė dėmesį į derybas su Jungtine Karalyste, kuri Lietuvos gamintojams yra viena pagrindinių eksporto rinkų. „Nauji sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai ar papildomi sertifikatai reiškia papildomus kaštus. Biurokratija neturi branginti mūsų produktų“, – situaciją kritiškai vertino ministras.
Tarybos posėdyje daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, sutarė, kad Europos pieno rinkai patiriant spaudimą, reikia koordinuoto atsako Europos mastu stabilizuojant rinką. Pasak A. Palionio, kainų mažėjimas – tai ne trumpalaikis svyravimas, bet ryškėjanti neigiama tendencija, kuri gali dar pablogėti dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių. Visa tai kelia didelę grėsmę pieno ūkių gyvybingumui ir išlikimui.
Aptariant energetinės pertvarkos iniciatyvą ES žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, ministras A. Palionis akcentavo, kad tai ekonominio atsparumo klausimas, ypač augant energijos kainoms ir geopolitiniam neapibrėžtumui. ES žuvininkystės sektoriaus reglamentavimas ir drastiškai mažėjantis finansavimas, ypač naujoje daugiametėje perspektyvoje 2028-2034 m., riboja galimybes įgyvendinti realius pokyčius. Siekiant apčiuopiamų rezultatų, būtina nedelsiant supaprastinti taisykles, užtikrinti adekvatų finansavimą ir skatinti investicijas į laivyno modernizavimą bei sektoriaus energijos efektyvumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-31
Lietuva pagal išmokėtą KPP paramos sumą – pirmajame ES šalių 10-uke
Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) pasiekė oficialūs duomenys apie paramos lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) panaudojimo efektyvumą mūsų ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse – pateikta statistika byloja, kad Lietuva pagal šį rodiklį tarp visų 28 ES šalių yra pirmajame 10-tuke.
Turimais duomenimis, Lietuva pagal išmokėtos paramos šalies žemės ūkiui procentą, dalinasi 8-9 vieta kartu su Latvija. Susumavus ES šalims keliamų rodiklių, kuriais matuojamas paramos išmokėjimo apimtys, Lietuva pasiekė net 99,9 proc.
Šie faktai dar kartą parodo, jog 2025 m. gruodžio 31 d. pabaigta 2014–2020 metų KPP programa buvo itin sėkmingai uždaryta – Lietuvos žemės ūkiui skirtos beveik 3 mlrd. Eur paramos lėšos pasiekė šalies ūkius ir užtikrino šio sektoriaus finansavimą` ateityje.
Šis iškalbingas rezultatas – sėkmingas KPP laikotarpio užbaigimas – pasiektas tik bendromis visų mūsų jėgomis. Kurkime klestintį kraštą kartu!
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-30
Paramos galimybės „Natura 2000“ plotuose
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, jog šiemet ūkininkai galės kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Parama „Natura 2000“ miškuose“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“. Pagal šias priemones remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės geros apsaugos būklės užtikrinimu, nustatant ir pritaikant ūkinės veiklos galimybes ir ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų rūšių ir buveinių paplitimo arealams. Visus priemonės „Parama „Natura 2000“ miškuose“ įsipareigojimus ir reikalavimus galite rasti čia.
Informacija apie priemonę „Parama „Natura 2000“ miškuose“
Parama pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama už miško plotą, esantį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje svarbos paukščių veisimosi vietoje.
Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurie yra privačios miško žemės savininkai ir valdytojai ar privačios miško žemės valdytojų asociacijos, kurių valda ar jos dalis patenka į „Natura 2000“ teritoriją arba kitą gamtiniu požiūriu vertingą teritoriją (EB svarbos paukščių veisimosi vietą už „Natura 2000“ teritorijos ribų).
Primename, kad tais atvejais, kai „Natura 2000“ teritorijoje valda ar jos dalis nepatenka į sutartiniais kodais PK, UK, NM ar DM pažymėtus plotus arba dėl taikomų miškų ūkio veiklos apribojimųParaiškų priėmimo informacinėje sistemojenepakanka informacijos, ar įvyko tam tikrų pokyčių, susijusių su konkrečios „Natura 2000“ miško vietovės privalomaisiais apribojimais, pareiškėjas, kuris teikia paraišką, privalo turėti Saugomos teritorijos direkcijos pagal valdos buvimo vietą ne anksčiau kaip 2024 m. išduotą pažymą apie nustatytus miškų ūkio veiklos apribojimus.
Jei valdoje ar jos dalyje taikomas miškų ūkio veiklos apribojimas (sutartinis kodas NM), pareiškėjas privalo turėti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą kirsti mišką, kuriame nurodyta, kad leidžiama vykdyti plynąjį pagrindinį miško kirtimą, paliekant papildomą neiškirstų žalių medžių skaičių. Paraiškos teikimo metu leidimas kirsti mišką pateikiamas savivaldybės ar seniūnijos darbuotojui. Kai Paraiška teikiama savarankiškai – minėtą leidimą privaloma pateikti NMA ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Pavėluotai šis dokumentas priimamas iki rugpjūčio 15 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma mažinama 1 proc.
Kai gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, esančioje už „Natura 2000“ teritorijos ribų, valda ar jos dalis patenka į EB svarbos paukščių veisimosi vietą, kurioje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai, paraiškos teikimo metu turėti vidinės miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti EB svarbos paukščių veisimosi vietoje taikomi miškų ūkio veiklos apribojimai, arba miškininko specialisto išvadą apie nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Vidinės miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti EB svarbos paukščių veisimosi vietoje taikomi miškų ūkio veiklos apribojimai, arba išvadą pareiškėjas turi pateikti NMA iki rugpjūčio 1 d.
Svarbu, jog išvada galioja tik aktualiai EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vietai, įregistruotai Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Duomenų aktualumą SRIS privaloma pasitikrinti prieš pateikiant paraišką. Tai galima atlikti Saugomų teritorijų direkcijoje pagal valdos buvimo vietą arba SRIS pateikus prašymą gauti išrašą.
Išmokų dydžiai:
-275 Eur už vieną ha – kai draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus (pagrindiniai miško kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiama vykdyti nedidelio intensyvumo atrankinius pagrindinius kirtimus (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių);
-47 Eur už vieną ha – kai draudžiama vykdyti ugdomuosius miško kirtimus;
-187 Eur už vieną ha – kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas neiškirstų žalių medžių skaičius;
-72 Eur už vieną ha – kai draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius, vykdant sanitarinius miško kirtimus (retinimo amžių (21 metai) pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose).
Informacija apie priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“
Parama pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama už pievų (ganyklų arba pievų iki 5 m., daugiamečių ganyklų arba pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų) plotą, esantį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ir įtrauktą į „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“ erdvinių duomenų sluoksnį.
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atitinka bendruosius reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje ir kurių žemės ūkio valda ar jos dalis patenka į „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“ erdvinių duomenų sluoksnį.
Pareiškėjai įsipareigojimų laikotarpiu, kurio trukmė 1 metai (skaičiuojant nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo dienos iki einamųjų metų gruodžio 31 d.), visoje valdoje privalo laikytis paramos sąlygų reikalavimų, socialinės paramos sąlygų reikalavimų, kaip nustatyta Tiesioginių išmokų taisyklių II skyriuje, bei visų konkrečiai teritorijai taikomų ūkinės veiklos apribojimų ar draudimų:
-draudimas naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ar kalkinti naudmenas;
-draudimas sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą;
-apribotas ganomų ūkinių gyvūnų skaičius (ganomus ūkinius gyvūnus perskaičiavus į sutartinius gyvulius pagal Tiesioginių išmokų taisyklių 3 priedo lentelės 1–9 eilutes − ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui);
-nustatyti ganymo ar šienavimo terminai.
Išmokų dydžiai:
-88 Eur už vieną ha ganyklų arba pievų iki 5 m.;
-92 Eur už vieną ha daugiamečių ganyklų arba pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų.
Visus priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ įsipareigojimus ir reikalavimus galite rasti čia.
Paraiškų teikimas
Paraiškas pagal priemones „Parama „Natura 2000“ miškuose“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ galima teikti nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d.
Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 22 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.
