Žemės ūkio naujienos: 2022-10-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Grūdų ir trąšų kainos kraupina ūkininkus
Kviečių kainai nukritus ketvirtadaliu, o trąšoms pabrangus trečdaliu ir net daugiau, ūkininkai sako, kad dar tokios situacijos rinkoje nėra buvę. Grūdų eksportas per Klaipėdos uostą praktiškai yra sustojęs. Lietuvos ūkininkai šiuo metu grūdų neparduoda dėl mažų supirkimo kainų. Klaipėdos uosto nepasiekia ir Ukrainos bei Rusijos grūdai. Kitais metais grūdų sektoriuje prognozuojama dar sudėtingesnė situacija. Tikimasi mažesnio grūdų derlius, nes žiemkenčių laukų tręšimas sumažintas 3-4 kartus.
Klaipėdos rajone dirbantis ūkininkas Rytis Kernagis sako, kad įprastais metais šiuo laikotarpiu, pasibaigus derliaus nuėmimo karštinei, grūdų kaina jau pradėdavo kilti, tačiau dabar ji išlieka labai žema. „Dar balandžio-gegužės mėnesiais antros klasės kviečius uoste parduodavome po 400 eurų už toną, o dabar moka tik 310 eurų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Kernagis.
Jo šeimos ūkis, kur dirba su broliu ir tėvu bei vienas samdomas žmogus, specializuojasi auginti grūdus. Greitai persiorientuoti auginti daržoves ar galvijus nėra galimybės, nes reikalingos didelės investicijos.
Atsiskaitė su bankais
Šiemet R.Kernagio ūkį išgelbėjo tik tai, kad pavyko parduoti grūdus pagal išankstines sutartis, kurios buvo pasirašytos užfiksavus didesnes kainas. Jis džiaugiasi, kad pardavus grūdus pavyko atsiskaityti su bankais, padengti kitas išlaidas. „Tačiau kitų metų laukiame su nerimu. Kokia bus situacija, neįmanoma prognozuoti“, – visiškai nesigirdi optimizmo ūkininko, kurio ūkis turi 600 ha dirbamos žemės, balse.
Rinkoje – pasyvumas
Pasak „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo Svajūno Banelio, šiandien grūdų rinkos yra pasyvios, ir tai yra dėl keleto priežasčių.
„Pirmiausia – ypač aktyvūs buvo pirmieji sezono mėnesiai, liepa ir rugpjūtis. Per šiuos mėnesius iš Lietuvos buvo išplukdyta nemažai grūdų, nes pirkėjai, matydami nestabilią geopolitinę situaciją, pirko ankstyvas pozicijas ir jas plukdėsi į savo malūnus“, – sako S. Banelis. Anot jo, taip norėta užsitikrinti pakankamą grūdų ir produkcijos likutį savo šalyse. Tačiau jau rugpjūtį kraunat paskutinius laivus buvo pradėta šnekėti apie eksporto koridorių iš Ukrainos, apie į Europos Sąjungą vis dėlto atvykstančius grūdus iš Rusijos, ir tai po truputį virto realybe.
„Ukrainai buvo atidarytas eksporto koridorius vandens transportu per Juodąją jūrą, o iš Rusijos grūdų srautai, taip pat ir į Baltijos šalių uostus, pradėjo važiuoti didesniais tempais“, – situaciją rinkoje apibūdina S. Banelis. Anot jo, pirkėjai, atidarius koridorių, rinkosi ir šiuo metu renkasi gerokai pigesnius grūdus iš Ukrainos, todėl natūralu, kad srautai ir krovimo tempai iš Baltijos šalių jūrų uostų mažėjo, dėl to kainos taip pat mažėjo, nes Baltijos šalių grūdams atsirado labai stipri konkurencija.
Konkuruoja ir kokybe
Anot „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo, derlius Lietuvoje buvo gana geras kiekybės prasme, tačiau kokybės prasme, kaip ir kasmet, keliantis nemažai iššūkių. Tenka susidurti su mažesniu baltymų kiekiu, mažesniu saiko svoriu ir glitimo kiekiu kviečiuose. „Rapsų kokybė panaši į praeitų metų – aliejingumas sausoje medžiagoje siekia šiek tiek per 45 proc. Ankštinių kultūrų kokybė geresnė nei pernai metais, nes ūkiams laiku pavyko nuimti derlių ir gamtos sąlygos buvo palankios auginimui“, – sako S. Banelis. Anot jo, kiekio prasme Lietuva nepasiekė 2019-2020 metų rekordo, tačiau esame netoli jo. Skaičiuojame, kad šių metų visų kultūrų derlius Lietuvoje turėtų siekti apie 7,5 mln. tonų.
Atsigavimas prieš Naujuosius?
Didesnio aktyvumo kraunant grūdus galima būtų tikėtis prieš Naujuosius metus, nes susitarimas dėl eksporto koridoriaus vandens transportu iš Ukrainos galioja iki 2022 metų lapkričio 22 dienos, todėl pirkėjai, nežinodami, ko toliau tikėtis, dairosi į vėlyvesnes pozicijas prieš Naujuosius metus.
„Taip pat didelė nežinomybė, kokių sankcijų Europos Sąjunga dar imsis prieš Rusiją, nes šios šalies šių metų grūdų derlius yra rekordinis, o būtent kviečių eksporto potencialas yra 47-48 mln. tonų“, – teigia S. Banelis.
Uostas jau pajuto
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, rugsėjo mėnesį grūdų eksportas per Klaipėdos uostą yra pasiekęs rekordines žemumas. Nors oficialios rugsėjo mėnesio statistikos dar nėra, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys rodo, kad ir sausio-rugpjūčio mėnesių duomenys jau yra neigiami. Šiemet grūdų krova per aštuonis mėnesius sumažėjo 9 procentais, arba 174 000 tonų mažiau perkrauta grūdų nei pernai per tą patį 2021 metų laikotarpį. 2021 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais krauta 1,924 milijono tonų grūdų, šiemet – 1,750 milijono tonų. UAB Birių krovinių terminalo savininkas Igoris Udovickis yra pareiškęs, kad vien jo valdomas terminalas galėtų perkrauti apie 10 milijonų tonų grūdų.
Daug kalbama apie galimybę krauti Ukrainos grūdus. Tačiau šiandien jie į Klaipėdos uostą nevežami. O ir geležinkelio pajėgumai per Lenkiją, skirtingais duomenimis, vertinami apie 2-3 milijonus tonų grūdų per metus. Panašu, kad paskutinės tendencijos Klaipėdos uostui nėra optimistinės. Čia neplūsta ne tik ukrainietiški grūdai, bet dėl kitąmet prognozuojamo mažesnio derliaus gali sumažėti ir vietinių grūdų srautas. Dėl geopolitinės situacijos maži tikėtina, kad Klaipėdoje bus kraunami ir rusiški grūdai.
USDA padidino 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozę pasaulyje
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2022 m. rugsėjo mėn. prognozės duomenimis, 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su rugpjūčio mėn. derliaus prognoze, padidinta 4,32 mln. t ir turėtų sudaryti 783,92 mln. t. Kviečių derliaus prognozė padidinta Rusijoje ir Ukrainoje. Rusijoje derliaus prognozė padidinta 3,0 mln. t (iki 91,0 mln. t). Pasitvirtinus kviečių derlingumui kokį prognozuoja Rusijos Žemės ūkio ministerija, Rusijoje turėtų būti gautas rekordinis kviečių derlius.
Ukrainoje kviečių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu dėl didesnio derlingumo kai kuriuose regionuose gali būti padidinta 1,0 mln. t (iki 20,5 mln. t). Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022–2023 m. prognozė padidinta 2,42 mln. t (iki 791,02 mln. t). Prognozė padidinta dėl didesnio pašarinių ir maistinių kviečių sunaudojimo. Rusijoje kviečių sunaudojimo pašarams prognozė padidinta 1,0 mln. t (iki 21,0 mln. t), o ES – 1,0 mln. t (iki 44 mln. t). USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 0,24 mln. t ir sudaryti 208,89 mln. t. Kviečių importo prognozė pasaulyje padidinta 0,25 mln. t ir turėtų sudaryti 204,14 mln. t.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 17 (409) / 2022 m.
NŽT indėlis į valstybės ir savivaldybių biudžetus – 45,2 mln. Eur
Per 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pajamos už parduotą valstybinę žemę išaugo iki 45,2 mln. Eur ir gerokai viršijo planuotus pardavimus. NŽT už valstybinės žemės pardavimo sandorius į valstybės biudžetą jau pervedė 27,1 mln. Eur ir tai sudarė 97 proc. metinių planuotų įplaukų. Į savivaldybės biudžetus NŽT atitinkamai pervedė 18,1 mln. Eur arba 13 mln. Eur daugiau nei buvo planuota per 2022 metus.
Tokius rezultatus lėmė išaugusios sudarytų sandorių apimtys ir bendras, jau kelis pastaruosius metus besitęsiantis nekilnojamojo turto rinkos kainų augimas.
Per pirmąjį 2022 m. pusmetį NŽT buvo sudaryta 3990 žemės pardavimo sutarčių arba 19 proc. daugiau nei per 2021 m. tą patį laikotarpį. Padidėjo ir sutartyse nurodomas parduodamos žemės plotas – per pirmą šių metų pusmetį buvo parduota 1855,2 ha valstybinės žemės arba 54 proc. daugiau nei per 2021 m. pirmą pusmetį.
„Valstybinės žemės kainai didžiausią įtaką darė jau keletą metų besitęsiantis nekilnojamojo turto kainų augimas, taip pat įtakos turėjo ir bendros 2022 metų pirmojo pusmečio nuotaikos rinkoje,- sako NŽT vadovas Saulius Mocevičius. – Dėl didėjančios infliacijos tiek gyventojai, tiek verslas, nepaisant recesijos pavojaus, aktyviai investavo į nekilnojamąjį turtą ir aktyviai pirko žemės sklypus“.
Pernai per visus metus NŽT indėlis į valstybės ir savivaldybių biudžetus už žemės pardavimą, suteiktas paslaugas ir kitas įmokas siekė 58,14 mln. Eur.
Atsižvelgdama į bendrą šiandienos situaciją šalyje, kai dėl kylančių kainų raginama taupyti energijos išteklius ir kartu – tam skiriamas valstybės lėšas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atsisako dalies šiuo metu Vilniuje esančių patalpų ploto. Jau šį rudenį Vilniuje esančio NMA centrinio padalinio darbui skirtas plotas bus 17 proc. (940 kv. m.) mažesnis – siekdama optimaliai išnaudoti turimas erdves ir kartu sumažinti pastato išlaikymo kaštus, NMA atsisako dalies patalpų.
Darbuotojų darbo sąlygos bloginamos nebus, kadangi dalis darbuotojų turi galimybę pasirinkti dirbti visą arba dalį darbo laiko nuotoliniu būdu. NMA nusprendė pasinaudoti šia jau nusistovėjusia tvarka ir optimizuoti darbo vietų skaičių.
Atsisakius dalies turimo ploto, bus išvengta ir jam skirtų brangstančių patalpų išlaikymo paslaugų išlaidų, o kartu taip bus prisidėta prie bendro Vyriausybės tikslo taupyti energetinius išteklius.
