Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-09

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkas Šiaučiūnas: jeigu Vyriausybė siekia visus išvaryti iš Lietuvos, tegul nors tikslą pasako

Ūkininkai vėl buriasi protestuoti ir kūrena laužus. Pokalbis apie žemės ūkio situaciją – laidoje „Dienos tema“ su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Rokiškio krašto ūkininku Petru Šiaučiūnu. Ištrauka iš pokalbio: ” Apie ekologiškumą, apie tvarumą – jūs pažiūrėkit į mano vaizdo įrašus, kaip aš ūkininkauju, ir aš to nelabai sugebu įgyvendint, o vat ministrui, šitaip puikiai apsirengusiam, šiltai besėdinčiam, viskas yra gerai ir viskas labai lengva. Ant popieriaus ūkininkaut yra lengva, natūroj prašom pabandykit.”

– Ministre, kiek suprantu, nebuvote šiandien išlindęs į lauką pasišildyti prie laužų ir su ūkininkais aptarti problemų? Kabinete pasirinkote kalbėtis?

K. Navickas: Buvo gana karšta Vilniuje ir be laužų, nes vyko tikrai ne vienas susitikimas. Ir kelios organizacijos šiandien rengė ir spaudos pranešimus. Bet, matyt, svarbiausias yra susitikimas su premjere ir tikiuosi, kad ūkininkai išėjo ramesni ir išgirdo tai, ką norėjo išgirsti.

– Ministre, ūkininkai kelia daugybę problemų – nuo pievų atkūrimo iki kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo. Mes visų jų laidoje tikrai neaptarsime, bet jūs pats kokias svarbiausias problemas išskirtumėte, su kuriomis pastabomis sutinkate ir jau tikrai pripažįstat, kad tai yra didelės problemos?

K. Navickas: Mes jau nuo ankstyvo rudens dirbame su viena tokia mums, visiems ūkininkams, aktualia problema, – tai daugiametės pievos ir ganyklos. Reikia paminėti, kad Europos Sąjungos parama yra duodama su tam tikromis sąlygomis ir nuo pat 2004 metų Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimus, kaip ir aplinkinės šalys – tiek Latvija, tiek Estija, tiek ir Lenkija – išlaikyti 24 proc. vadinamųjų daugiamečių pievų. Tai yra pievos, kurios yra neariamos, atsėjamos nesuarus ir jas būtina išlaikyti dėl klimato kaitos pasekmių švelninimo ir biologinei įvairovei.

Tai tas procentas yra ir aš galėčiau pakritikuoti metodus, kaip to yra siekiama. Bet klausimas tikrai aktualus, nes nuo 2004 metų žemės ūkio struktūra pasikeitė iš esmės ir daugiau ūkių perėjo prie augalininkystės sektoriaus, todėl toks ir tiek tas suarimo skaičius atsirado, bet manau, kad mes šiandien sutarėme, jog dar vieną galimybę pabandome su Europos Komisija. O kas buvo sutarta iki šio susitikimo, kas buvo aptarta su pačių ūkininkų asociacijom, tai yra atsėjimo palengvinimai, galimybė atsėti ir visos priemonės, kurios jau yra pateiktos Europos Komisijai. Tikiuosi, kad problemą spręsim, nes nespręsti negali. Bet kokiu atveju tai vis tiek bus palikta kitam politiniam sezonui.

– Petrai, jūs turit 200 hektarų dirbamos žemės, auginat daugiau nei 500 avių ir taip pat turite daugiau nei 50 000 sekėjų savo „Youtube“ platformoje. Su kokiomis bėdomis jūs ūkininkaudamas susiduriat? Nes šiandien iš socialinių tinklų mačiau, kad aktyviai dalyvavote protesto akcijoje ir šildėtės prie laužų.

P. Šiaučiūnas: Šildėmės sielas prie laužų, susiduriam su neklausymu, neišklausymu, nenoru padėt ir tiesiog labai blogu požiūriu į vietos gyventojus, į lietuvius. Ir čia jau nebe ministro kompetencija, čia jau, manau, Vyriausybė pamiršo, kam ji dirba ir ką ji turi dirbti. Kiek suprantu, Vyriausybė yra valstybės tarnautojai, o valstybė tai esam mes. Ir tiesiog laužų akcija buvo mūsų pačių, ūkininkų, palaikymo, mūsų ūkininkų pasitikrinimas, ar mes vieningi. Šiandieną parodė, kad mes vieningi, ir laukit miestuke mūsų, atvažiuosim. Vyriausybės mums reikia. Mums ne ministro reikia.

– Ką tai Vyriausybei norit pasakyt? Kokias galite išskirti pagrindines žemės ūkio bėdas? Kokius sprendimus reikėtų, jūsų akimis, atšaukti?

P. Šiaučiūnas: Gal investuoti labiau reiktų į maisto gamybą, o ne į pelkes. Pirmoj vietoj, į pievas daugiametes. Pirmiausia, pieno krizės nėra, bet pieno ūkiai traukiasi, mes tiktai verkt temokam, kažkaip taip atrodo ponams. O mums, paprastiems, tiems, kurie, va, su šakėm dirbam, kitaip atrodo. Ir nežinau, jeigu jie siekia visus išvaryti iš Lietuvos, tai tegul pasako nors tikslą, ką toj Lietuvoj veiks, kai visi išvažiuos?

– Ministre, klausantis ūkininkų ir ministerijos atstovų susidaro toks įspūdis, kad čia vyksta labiau toks ideologinis ginčas dėl klimato kaitos, dėl tvaresnių ūkininkavimo būdų, nes ministerija ir Europos Sąjunga ragina keistis, keisti įpročius.

K. Navickas: Čia yra toksai susidūrimas, na, miesto kaip organizuotos visuomenės ir kaimo visuomenės. Bet aš nematyčiau čia kažkokių ekstremumų šitam kontekste, nes aplinkosauginė politika ateina iš Europos Sąjungos ir reikia pabrėžti, kad žemės ūkis tikriausiai vienas iš labiausiai veikiamų sektorių, kurį nulemia bendra Europos Sąjungos politika, nes ji, kaip ir sakiau, taip pat pagrįsta ir parama. Tai niekas iš valdžios tikrai neturi siekio išvaryti žmogaus iš kaimo, yra priešingai, ir mūsų paramos per kooperaciją, per trumpąsias grandines yra gerokai pakeistos ir palankesnės, kad ūkininkas galėtų pats parduoti, pats perdirbti produkciją, jauniesiems ūkininkams yra parama, taip pat yra ir patiems smulkiausiems, ir visa kita.

Būtų labai gerai, būtų kažkaip lengva kalbėti, jeigu to užtektų, bet yra, matyt, daug kitų dalykų, dėl kurių jauną žmogų išlaikyti kaime yra sudėtingiau ir sudėtingiau. Čia jau mes turime ieškoti bendro sprendimo, kaip padaryti darbą ne su šakėm, o lengvesnį tam pačiam kaime, modernesnį. Dalis ūkių tikrai modernizavosi, o kitiems reikia padėti. Tokia mūsų misija ir yra.

– Petrai, jūs esat jaunas žmogus, ūkininkaujat kaime, kaip apibūdintumėte situaciją? Vadinasi, neblogai, nes likot ir dirbat, užsiimat žemės ūkiu?

P. Šiaučiūnas: Labai juokinga ir tiktai juoktis belieka, kai šitaip pats žmogus iš tvarto neišeina, dabar gimdymus priiminėju, ir sakom mes, kad nėra gerai, su žemės ūkiu taip neturi būti. Apie ekologiškumą, apie tvarumą – jūs pažiūrėkit į mano vaizdo įrašus, kaip aš ūkininkauju, ir aš to nelabai sugebu įgyvendint, o vat ministrui, šitaip puikiai apsirengusiam, šiltai besėdinčiam, viskas yra gerai ir viskas labai lengva. Ant popieriaus ūkininkaut yra lengva, natūroj prašom pabandykit.

– Tai įvardinkite gal porą problemų, kas dabar labiausiai kelia jums nerimą? Jūs minit tas daugiametes pievas, kad ūkininkai raginami atkurti, toks aplinkosauginis Europos Sąjungos reikalavimas.

P. Šiaučiūnas: Taip, tai man reikia 39 hektarus atkurti iš 150 ariamų. Esu pasiėmęs paramas, pasiėmęs paskolas. Esu įsipareigojęs Europos Sąjungai, kad išlaikysiu ir pakelsiu savo žemės ūkį, ir man tiesiog liepė grąžinti atgal. Tai ką, aš turėsiu grąžinti paramas? Ne mes pasirašėm tas pievas išlaikyt. Vyriausybė pasirašė, tai Vyriausybė tegul randa tas pievas dabar. Ant mūsų negalima taip paimti ir nuleist, kad jūs privalot atstatyt, mes nepasirašėm to, pasirašė Vyriausybė.

– Ministre, tai kaip buvo, kodėl dabar Petras turi atkurt? Kodėl jam buvo leista jas sunaikint?

K. Navickas: Matot, pirmiausiai kalbamės apie Vyriausybę, tai kur ta 2004 metų Vyriausybė? Bet ne apie tai tikriausiai. Atkurti pievas reikalaujama tų ūkininkų, kurie buvo ją deklaravę kaip daugiametę pievą ir ganyklą. Bet nepaliekame mes ūkininkų vienų ir yra numatyta nuo šių metų deklaravimo laikotarpio atkuriamom pievom pripažinti vandens apsaugos juostas prie vandens telkinių, galimybė pievas atsėti ir tam numatyta geresnė parama, ganymo intensyvumo mažesni reikalavimai ir kiti aplinkosauginiai reikalavimai, jeigu turi daugiamečių pievų ir ganyklų.

Na, nėra taip, kad mes sakome, kad verskitės, kaip norit, deklaravot kartą ir verskitės, kaip norit, bet, iš kitos pusės, reikia pasakyti ir kitą dalyką, irgi negali būti taip, kad už visus sprendimus, įskaitant ir ūkininkų, turi atsakyti Vyriausybė. Yra, matyt, kažkur per vidurį tas sprendimas, bet mes tikrai einame tuo keliu, ieškome sprendimų, kaip padėti, kad tie, kas nemato tų pievų poreikio, neturi poreikio, kuo mažesnėmis sąnaudomis tai padarytų.

– Petrai, dar pabaigoje norėčiau pacituoti aplinkosaugininkus. Baltijos aplinkos forumas ir jo vadovo Žygimantas Morkvėnas išplatino tokį pranešimą, pacituosiu, kad daugelis ūkininkų akcijos keliamų reikalavimų yra orientuoti į surinkti kuo daugiau viešųjų pinigų paramos ir užsitikrinti sąlygas toliau teršti vandenį, alinti dirvožemį ir skurdinti mūsų gamtą. Kitaip tariant, aplinkosaugininkai sako, kad ūkininkai nenori keistis, kad jie tiesiog nori iš gamtos tik pinigų, žemės ir toliau naikinti bioįvairovę. Ką kaip jiems atsakytumėt?

P. Šiaučiūnas: Niekaip neatsakyčiau. Tegul mokslus pabaigia gal, pirmiausia pasižiūri, kaip iš tikro ūkiai dabartiniai egzistuoja. Jie, aš nežinau, gal žiūri ten į Amazonę, kur kerta, ir lygina, kad ir mes taip pat darom. Yra labai blogai. Aš nemokinu miestiečių, kaip jiems gyvent. Jūs kaip mokat, taip gyvenkit, kodėl miestiečiai mus moko, kaip mums gyvent? Čia man yra nesuprantama. Aš augindamas avis gal geriau žinau, kaip jas reikia auginti, o ne miesto žmogus man aiškina, kaip aš turiu avis augint.

– Ir, pone ministre, ūkininkai sako, kad nėra vizijos, strategijos, kas bus toliau, kaip atrodys žemės ūkis po dešimties, dvidešimties metų. Štai ir juokaujama, kad karvės jau kaime tapo deficitu.

K. Navickas: Vizija tikrai yra, nesgi ir šita visa europinė parama yra pagal strateginį planą. Vizija yra, visos priemonės, kaip ir sakiau, yra orientuotos į tai, kad būtų galima kuo labiau padėti smulkiam, vidutiniam ūkiui. Karvės nėra mūsų kraštovaizdžio deficitas, reikia nepamiršti to, kad moderniuose pieno ūkiuose karvės yra laikomos tvartuose ir neganomos laukuose. Čia, vėlgi, yra technologiniai pasikeitimai, tai yra paprasčiau. Kaimas turi būti gyvybingas ir tas bendras siekis tikrai yra. Šiuo atveju mūsų požiūris su pono Petro požiūriu sutampa.

Šaltinis: Mindaugas Jackevičius, lrt.lt, 2024-01-08

Ūkininkams deginant protesto laužus – išryškėjusi skirtingų žemdirbių organizacijų priešprieša

Pirmadienį ūkininkams surengus laužų deginimo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į sektoriaus problemas, išryškėjo nesutarimai tarp dviejų skėtinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT). Abi jos prisijungė prie visos šalies mastu vykdyto protesto, tačiau su politikais susitiko atskirai: taryba lankėsi Vyriausybėje pas premjerė, o rūmų vadovai viešėjo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose.

ŽŪT – vienijanti Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją ir kt. didžiąsias žemdirbių asociacijas – kritikuoja ŽŪR neatstovaujant ūkininkų. Pastaroji savo ruožtu tikina, kad kelia stambiesiems ūkininkams nepatogius klausimus.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad vienybės tarp skirtingų ūkininkų struktūrų trūksta. Tačiau, jo teigimu, nesutarimus turėtų spręsti jos pačios.

Dalis ūkininkų nepatenkinti, kad ŽŪR prisijungė prie laužų akcijos

Pirmadienį ryte ŽŪR suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje pristatė rezoliuciją su, jų požiūriu, pagrindinėmis ūkininkų problemomis. Ją vėliau įteikė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms.

Konferencijoje ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus patikino, kad rūmai jungiasi prie pirmadienio protestų, kurie esą vyksta ir kitur Europoje. Jis ragino žemdirbius vienytis.

„Yra laikas ūkininkams veikti kartu, vienytis, kad parodytume mūsų bendrystę, bendrų klausimų sprendimą tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Problemos visiems kyla labai panašios“, – pirmadienį ryte sakė A. Svitojus.

Vis dėlto, nepasitenkinimą tuo, jog ŽŪR jungiasi prie laužų deginimo akcijos, pačių rūmų spaudos konferencijoje išsakė jaunuoju ūkininku prisistatęs Eimantas Eigirdas.

„Tada, kai ūkininkai vienijasi, ŽŪR prisijungia prie to, nors Lietuvos ūkininkų sąjunga viešai paskelbė nesikišti“, – kalbėjo E. Eigirdas.

Tuo metu ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas, po tarybos susitikimo su premjere paklaustas apie santykius tarp abiejų organizacijų, patikino, jog nuo ŽŪR atsiriboja.

Rūmus jis vadino ne ūkininkų savivaldos organizacija, o „iš valstybės pinigų išlaikoma“ įstaiga.

„Tai yra perkami socialiniai partneriai, nes dažniausiai jie visiems valdžios sprendimams pritaria. Kaip taisyklė“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Hofmanas.

„Jau visur viešai paskelbėme, kad ŽŪT, o ne ŽŪR organizuoja akciją. Ir atsiribojome nuo jų, nuo jų veiksmų ir, svarbiausia, nuo ŽŪR vadovybės“, – pabrėžė jis.

ŽŪR: keliame daliai ūkininkų nepalankius klausimus

ŽŪR savo ruožtu priešpriešą pripažįsta. Rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, kuris taip pat yra ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas, sako, jog tarp žemdirbių „tam tikras susiskaldymas“ yra.

„Nematome tikslo išsiskirti klausimuose, kuriuose sutariame. Bet taip, yra klausimų, dėl kurių nesutariame“, – pirmadienio spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas.

Pasak jo, ŽŪR kelia daugeliui žemdirbių aktualius klausimus, pirmiausia – smulkiems ir vidutiniams, šeimos ūkiams. Savo rezoliucijoje rūmai akcentuoja daugiamečių pievų atstatymo ir akcizų didinimo politikos problemas, prašo taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.

V. Buivydo teigimu, kritikos įstaiga sulaukia, nes palaiko tiesioginių bazinių išmokų lubas, ne pirmus metus prašo taisyti 500 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimą.

„Jei ties daugeliu klausimų yra sutarimai, tai kada pradedame kalbėti apie tiesioginių išmokų ribojimą, tada turbūt atsiranda tam tikra žemdirbių grupė, kuriai pradeda skaudėti tas išmokų ribojimas. Daug emocijų kelia ir žemės ūkio paskirties žemės ribojimas“, – kalbėjo V. Buivydas.

„Problemos, kurias keliame, yra problemos daugeliui žemdirbių. Ir labai liūdna, kai maža grupė žemdirbių, kurie jau yra pakankamai išsivystę, turi galimybes dirbti ir be paramos, nori prieiti prie tų europinių pinigėlių (…) tokiu būdu nesutikdami su rūmų sistemingai skleidžiama informacija“, – savo poziciją dėstė vienas ŽŪR vadovų.

K. Navickas: organizacijos pačios turėtų susitarti

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, žurnalistų klausiamas apie ūkininkų organizacijų nesutarimus, teigė, jog žemdirbių savivalda turi susitarti pati.

„Vienybės tikrai norėtųsi, čia, vėlgi, tas būtų tikrai naudingiau paties žemės ūkio labui. Yra kaip yra, skirtumų matyt atsiranda, yra ir tam tikros pozicijos, ir interesai. Bet čia yra ne valstybės, ne ministerijos rūpestis suvienyti žemdirbius“, – žurnalistams pirmadienį komentavo K. Navickas.

Jis tikino, jog Žemės ūkio ministerija iš savo pusės padarė viską, t. y., suvienodino finansavimo sąlygas visoms žemės ūkio skėtinėms organizacijoms.

„Prieš tai buvo parama (žemdirbių – ELTA) savivaldai buvo skirta vienai organizacijai. Mes tas tvarkas pakeitėme ir dabar bet kuri skėtinė žemdirbių organizacija gali į tą paramą pretenduoti“, – kalbėjo ministras.

ŽŪT 2018 m. įkūrė Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Anot jos pirmininko Igno Hofmano, organizacija vienija 80 proc. prekinę produkciją gaminančių ūkių, atstovauja 10 didžiausių Lietuvos žemės ūkio asociacijų.

Tuo metu ŽŪR priklauso 42 nariai, tarp kurių – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos šiltnamių asociacija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos ūkininkių draugija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir kt.

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-01-09

Žemdirbiams nuo šių metų praradus lengvatą ne traktorių kurui, ministras aiškinasi

Nuo šių metų įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata už įsigyjamus degalus – jie gali būti pilami tik į traktorių bakus. Žemdirbių atstovai prašo tvarką tikslinti, ministerija teigia tai svarstanti. Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS sako, kad akcizo lengvata dabar taikoma tik traktorių kurui – taip įstatymo pataisą išaiškino Mokesčių inspekcija.

„Jam (ūkininkui – BNS) apriboja kuro naudojimo būdą (…) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo išaiškinimas ir tas išaiškinimas labai konkrečiai nurodo, kad, jeigu technika yra universali, kaip priekabos, kaip transportas, tai ji netinkama, tas yra tikrai“, – BNS teigė A. Baravykas.

„Ūkininkai gauna lengvatinį akcizą, kadangi daug Europos šalių padeda taip žemdirbiams, tačiau toks nuslėptas arba praleistas punktelis pernai metais priimtas, niekas į tai neatkreipė dėmesio, tarsi paslapčiom įkištas, kad (…) jis (ūkininkas – BNS) negali naudotis (lengvata – BNS) ne žemės ūkio technika, pavyzdžiui, sunkvežimiais, kuriais pervežami gyvuliai, pašarai iš vieno ūkio į kitą arba teritorijoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Baravykas.

A. Baravykas sako, kad nauja įstatymo nuostata žemdirbius piktina ne dėl papildomų išlaidų, bet dėl pačios logikos.

„Pirmas dalykas, tai labai erzina ūkininkus, tiesiog nelogiškas sprendimas, kiek bekainuotų. Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas“, – BNS kalbėjo A. Baravykas.

Jo teigimu, dėl tokio įstatymo taikymo organizacija kreipėsi į valdžią: „Mes kreipėmės raštais į Žemės ūkio ministeriją, į Vyriausybę, į Seimo Kaimo reikalų komitetą, dabar jie nagrinės“.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad dar tikslinama, kas yra žemės ūkio gamybai skirtos transporto priemonės.

„Akcizų įstatyme yra pakeitimas, kad lengvatinis dyzelinas turi būti pilamas į žemės ūkio gamybai skirtas priemones. Yra šiek tiek, kas paaiškėjo čia paskutiniu metu, interpretacijos klausimas, kas tai yra, tai mes dar tiksliname ir tikimės, kad surasime tą dalyką“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.

Ministras teigia, kad tikslinti reikia vien dėl bitininkų, kuriems lengvata kurui skiriama pervežant avilius į žydinčias pievas.

„Tai, kaip yra apibrėžta, kad lengvatinis dyzelinas yra gamyboje, ne transportavime, ne perdirbime, bet pačioj gamyboj, tai natūralu, kad į tai įeina žemės ūkio technika. Bet yra toks klausimas, dėl kurio mes peržiūrime, kaip galėtume atliepti, tai yra bitininkystė, kur, pavyzdžiui, jiems lengvatinis dyzelinas daugiausiai yra skiriamas ir buvo skaičiuotas avilių pervežimui į žydinčias pievas, transportavimui, tai čia nebūtinai žemės ūkio technika yra. Tai turime tą pasitikslinti, o visa kita tai, man atrodo, yra natūralu“, – kalbėjo K. Navickas.

A. Baravyko teigimu, iki pataisų įstatymas apibrėžė akcizą, taikomą žemės ūkio veikloje naudojamam kurui, todėl lengvata galiojo ir degalams, kuriuos ūkininkai naudojo universaliems krautuvams, gyvulių pervežimui skirtam transportui ir kitai technikai.

Tuo metu dabar įstatymas apibrėžia, kad lengvata taikoma tik žemės produkcijos gamybai naudojamiems degalams.

„Reikia ūkiams, kiaulininkystės pavyzdį pasakysiu, iš Šilalės nuvežti paršelius auginti į Biržus, kur yra to pačio savininko padaliniai. Tai dabar išeitų, kad jeigu vežtų sunkvežimiu – negalės naudoti to lengvatinio dyzelino, jeigu gabens traktoriumi, tai tada prašom (…) Kodėl tas daiktas būtinai turi būti traktorius?“ – aiškino A. Baravykas.

Praėjusią gegužę Seimo priimtos Akcizų įstatymo pataisos numato, kad žemės ūkio produktų gamybai naudojamai technikai skirtiems gazoliams taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas. Tačiau kuro, kuriam netaikomas akcizas, kiekis kiekvienam ūkininkui nustatomas pagal ūkio dydį bei kitus kriterijus.

Šaltinis: Valdas Pryšmantas, lrt.lt, 2024-01-08

Navickas: susitarti dėl ilgalaikės žemės ūkio strategijos nebėra laiko

Žemės ūkio rūmams pirmadienį ministrui įteikus rezoliuciją su 30 reikalavimų, įskaitant siūlymą politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą, Kęstutis Navickas sako, kad šiai Vyriausybei jau nebėra laiko sukurti tokią strategiją, be to, didžiąją jos dalį lemia Europos Sąjungos politika.  

„Realiai vertinant jau laiko tam nėra. (…) Žemės ūkio politikos, grubiai sakyčiau, 80 proc. nulemia europinė politika, tai susitarti dėl nacionalinių tikslų, o paskiau per visas paramos priemones ateis kitas (tikslas – BNS) per europinę politiką, nelabai yra tikslinga, nes šitas sektorius, skirtingai nuo kitų, yra stipriausiai nulemiamas europinės politikos“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.

Ministras taip pat pridūrė, kad raginimas valdžios institucijoms įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą jau vykdomas, tačiau ūkininkai ne visada atsiliepia į kvietimus.

„Kas aktualiausia šiandieną – mes kalbam apie pievas, tai kai apie pievas kalbėjome, tarybos atstovų nebuvo. Ūkininkų sąjunga buvo, buvo ŽŪM-o (žemės ūkio ministerijos – BNS) atstovai, ieškojom sprendimų, aptarėm“, – pažymėjo K. Navickas.

Anot jo, ūkininkams trūksta konstruktyvumo: „To konstruktyvumo pirmiausia ir palinkėčiau. Ir mums kaip ministerijai, ir man, kaip žemės ūkio ministrui, protestų nereikia, nes kai atsiranda problema, mes sėdam ir sprendžiam ją, nedarom iš to jokių viešų akcijų“.

„Aš darau savo darbą taip gerai, kaip aš jį suprantu“, – pridūrė K. Navickas, kurio atsistatydinimo“ vis dar reikalauja protestuotojai.

Lietuvos žemdirbiai pirmadienį pradėjo protestus – visoje šalyje Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva bus deginami laužai, be to, ūkininkų atstovai susitiks su premjere Ingrida Šimonyte.

Palaikydami protestus pirmadienį Lietuvos žemės ūkio rūmai aplinkos ir žemės ūkio ministrams taip pat įteikė rezoliucijas.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-01-08

Protestuojantys žemdirbiai siekia jų problemų sprendimo aukščiausiu lygiu

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus, jų atstovai norėtų, kad ūkininkų problemos būtų sprendžiamos aukščiausiu lygiu, sako Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.  „Bendradarbiaujam ir su prezidentūra ir artimiausiu metu derinam susitikimą, ir, matyt, pavyks suderinti, kad tie klausimai būtų sprendžiami aukščiausiais lygmenimis“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį po pietų susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams, kuriais valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad svarbiausia problema – valdžios nebendradarbiavimas tarpusavyje ir su visuomene.

„Pagrindinis klausimas yra socialinis bendradarbiavimas, visuomenė turi žinoti, dėl ko yra priimami sprendimai. (…) Daugelis priimamų tvarkų, įstatymų nėra suderinami. Jeigu piliečiai kelia problemas, tai valdžios atstovai nelabai kreipia dėmesį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

V. Buivydas taip pat teigė, kad 2023 metų sausį ūkininkai valdžios jau prašė dar labiau griežtinti žemės įsigijimą didiesiems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai, todėl tie patys klausimai keliami ir naujoje rezoliucijoje, kuri bus įteikta pirmadienį.

„Šiai dienai tas klausimas (iki 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimas privatiems ūkininkams – BNS) vėl yra įtrauktas nepaisant to, kad mes turėjome gal keturis susitikimus su Aplinkos ministerija“, – sakė V. Buivydas.

„Aš matau kaimo ateitį ne stambiuose ūkiuose, aš matau kaimo ateitį smulkiuose ūkiuose“, – pabrėžė jis.

V. Buivydas nurodė, kad itin svarbu orientuotis ne į dirbamos žemės plotus, tačiau į jos efektyvumą.

„Aš norėčiau, kad mes taptume, kaip olandai, kurie už vieną hektarą gali sukurti produkcijos už 13 tūkst. eurų, o mes hektare vos vieną tūkstantį padarom“, – sakė rūmų vicepirmininkas.

Anot jo, nors jau anksčiau yra iškeltas tikslas mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, realybėje ši atskirtis tik didėja.

„Mes tikslą turime mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau dabar viskas, kas buvo daroma eilę metų, ir ne tik Navicko (žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – BNS) kadencijoje, kad tą atskirtį „ant popieriaus“ mažiname, bet realybėje ji vis didėja ir didėja”, – tikino V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžė daugiamečių pievų ir ganyklų problematiką – valdžiai uždraudus jas mulčiuoti ūkininkams finansiškai nebeapsimoka jų turėti.

„Šita valdžia, šita ministerija prisidėjo prie to (daugiamečių pievų ir ganyklų plotų mažėjimo problemos – BNS), kadangi uždraudė mulčiuoti tas pievas. Uždraudus mulčiuoti pievas pranyko prasmė ūkininkui iš viso turėti tą pievą. Jeigu jis ją turi, jis negali jos kitaip sutvarkyti, reiškia, jis ėmėsi suarti tas pievas“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Baravykas.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas taip pat pabrėžė, kad iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo lėšų žemės ūkiui tenka labai nedidelė dalis.

„Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (…) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname“, – sakė J. Kuzminskas.

Asociacijos pirmininkas pridūrė, kad šiuo metu „dalis ūkininkų traukiasi ir jei toliau bus tokia politika, tai nieko gero nebus“.

„Turbūt nėra to vieno punkto, kuris šiandien paėmė ir žemdirbius sugynė į tą akciją, yra daug, metai iš metų einančių klausimų“, – apibendrino A. Baravykas.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-01-08

Ankstesnės žemės ūkio naujienos