Žemės ūkio naujienos: 2025-11-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tręšimo mėšlu ir srutomis reikalavimai šaltuoju metų laikotarpiu
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) netrukus planuoja pradėti tikrinti, kaip ūkininkai laikosi reikalavimo šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ir (ar) srutų deklaruotuose plotuose gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones bei kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, todėl primena pagrindinius mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus.
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeitus Mėšlo ir srutų tvarkyto aplinkosaugos reikalavimų aprašą (Aprašas), draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų kovo 20 d.
Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (Aprašas) nustatytus reikalavimus. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.
Šis reikalavimas yra vienas iš paramos sąlygų reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems SP intervencinėse priemonėse: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jei nustatomi paramos sąlygų reikalavimų pažeidimai, paramos sumos sumažinimas taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms.
Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti:
-prie melioracijos griovių, kuriųilgis ne mažesnis kaip 3 km, arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų;
-prie melioracijos griovių, kurių ilgis mažesnis kaip 3 km, arčiau kaip 1 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
Žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ar srutomis, tik mėšlu, tik srutomis ar tik mėšlu ir srutomis, kurių suminis bendrojo azoto kiekis (kg/ha) viršija Aprašo 3 priede nurodytas ištręšiamas maksimalias azoto normas konkrečiam augalui, privalo turėti konkretaus lauko tręšimo planą ir tręšdama neviršyti tręšimo plane apskaičiuotų mėšlo ir srutų bei kitų azoto turinčių trąšų kiekio. Tręšimo planas turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo, jis gali būti sudarytas naudojantis Paraiškų priėmimo informacinės sistemos Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu.
Dažniausiai nustatomi neatitikimai
Dažniausiai nustatomi neatitikimai draudžiamuoju laikotarpiu yra susiję su laiku neįvestais duomenimis apie panaudotą mėšlą ar srutas ir netinkamu tirštojo mėšlo rietuvių ir mėšlidžių įrengimu, todėl NMA, siekdama padėti išvengti neatitikimų reikalavimams, primena pagrindinius reikalavimus.
Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ir srutas10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus iki gruodžio 10 d.privalo įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir srutas per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.
Tręšiantys mėšlu ir srutomisiki 10 ha, iki gruodžio 10 d.duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas gali pateikti pasirinktinai – informacinėje sistemojearbapildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą (Aprašo 2 priedas).
Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, taip pat šioje vietoje turi būti įrengtas skysčiams nelaidus ir sandarus sluoksnis, apsaugantis nuo pratekėjimo, ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
Tirštąjį mėšlą laikant laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose ir kompostuojant su ūkyje susidarančiomis augalinėmis priemaišomis kompostavimo rietuvėse laukuose, privaloma įrengti rietuves laikantis nurodytų reikalavimų:
1. Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad rietuvių neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų.
2. Vieta rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
3. Įrengiant rietuves, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip20 cm smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, medžio pjuvenų, durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už rietuvę bei aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
4. Rietuvės turi būti uždengiamos vandeniui nelaidžiomis lanksčiosiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
5. Rietuvės turi būti įrengtos taip, kad srutos iš jų netekėtų į aplinką, į atmosferą būtų išmetama mažiau amoniako ir mažiau skistų kvapai.
6. Rietuvės laikuose gali būti laikomos ne ilgiau kaip 24 mėnesius.
Atkreipiame dėmesį, jog, jeigu planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites, 3 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-19
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2025 m. spalio mėnesį
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – PAIS) duomenimis, šių metų spalio mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,45 proc., vidutinis baltymingumas – 3,60 proc.) supirkimo iš šalies pieno gamintojų kaina, lyginant su šių metų rugsėjo mėnesiu, sumažėjo 1,67 proc. ir siekė 492,41 eurus už toną (be PVM) ir buvo 4,01 proc. mažesnė, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina, palyginus tiek su praėjusiu mėnesiu, tiek su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, taip pat krito – atitinkamai sumažėjo 7,30 proc. ir 5,87 proc. ir siekė 365,57 eurų už toną.
PAIS duomenimis, stambiems Lietuvos pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, už žalio natūralaus riebumo pieną Lietuvos pieno supirkėjai šių metų spalį vidutiniškai mokėjo 528,91 eurus už toną (be PVM) – 2,47 proc. mažiau nei rugsėjį. Supirkto pieno dalis iš stambių pieno gamintojų sudarė apie 65 proc. viso supirkto žalio natūralaus riebumo pieno kiekio Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų.
Išankstiniais Europos Komisijos (toliau – EK) duomenimis Europos Sąjungos šalyse vidutinė žalio natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų spalio mėn., lyginant su rugsėjo mėn., sumažėjo nežymiai –0,9 proc. ir siekė 529,1 Eur už toną. ES–27 vidutinė žalio pieno supirkimo kaina padidėjo tik Austrijoje (+0,9 proc.), kitose kaimyninėse šalyse žalio pieno supirkimo kaina mažėjo – Latvijoje (–1,4 proc.), Estijoje (–1,1 proc.), Lenkijoje (– 0,8 proc.). Pagrindinėse Europos Sąjungos pieno gamintojų šalyse žalio pieno supirkimo kainos svyravo įvairiai: Vokietijoje ir Italijoje – nepakito, Nyderlanduose – sumažėjo – 4,9 proc., Prancūzijoje – sumažėjo – 0,5 proc.
Lyginant su praėjusių metų pabaiga, šių metų spalio mėnesio žalio pieno supirkimo kainos beveik visose Europos sąjungos šalyse narėse buvo didesnės. Išankstiniais EK duomenimis, 2025 m. spalio mėnesį Europos Sąjungoje vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina buvo 3,2 proc. didesnė už 2024 m. spalio mėnesį fiksuotą kainą ir siekė 529,1 eurų už toną (be PVM).
2025 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo supirkta 121,73 tūkst. t pieno, 5,58 proc. daugiau, palyginus su 2024 m. spalio mėn., bet, palyginus su rugsėju, 3,62 proc. mažiau.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → meniu punktas „Prekyba žaliu pienu, pieno supirkimas“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2025 m. spalio mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2025-11-19
Iki gruodžio 1 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje praneškite apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus
Primename, kad ūkininkai, rengdamiesi naujam žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, iki 2025 m. gruodžio 1 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turi pranešti apie kontrolinių žemės sklypų ribų, žemės ūkio naudmenų pasikeitimus, apie kraštovaizdžio elementų, durpžemio ar erozijos duomenų netikslumus savo laukuose. Tai galima padaryti prisijungus prie PPIS (adresu paseliai.vic.lt) Išankstinių kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų tvarkymo posistemio.
Jeigu Jūsų laukuose įvyko pasikeitimų, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje svarbu pranešti:
-apie kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus sutvarkius buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertus juos tinkamais, pvz., iškirtus medžius, išrovus kelmus, išvežus nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkius daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.;
-apie kraštovaizdžio elementus, kurie nebuvo įtraukti į kraštovaizdžio elementų sluoksnį ar kuriuos reikia patikslinti arba panaikinti, arba apie užsodinus naujus medėjančius kraštovaizdžio elementus – medžių ir krūmų juostas;
-jeigu tinkami paramai plotai virto netinkamais (pvz., juose buvo pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.);
-apie žemės ūkio naudmenų sluoksnio pasikeitimus suarus daugiamečių pievų, deklaruotų 5 metus iš eilės ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus, panaikinus ar naujai pasodinus daugiamečių sodinių plotus;
-jeigu įžvelgiama durpžemių plotų nustatymo netikslumų ariamosios žemės plotuose, kurie patenka į nustatytas durpžemių teritorijas;
-jeigu įžvelgiama dirvos erozijos plotų nustatymo netikslumų ariamosios žemės plotuose, kurie patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas;
-jeigu bearimiu būdu atnaujinama ganykla ar pieva iki 5 metų.
Kaip galima pranešti apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus
Pranešimus apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus galima pateikti prisijungus prie PPIS Išankstinių kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų tvarkymo posistemio adresu https://paseliai.vic.lt per E. valdžios vartų portalą savarankiškai arba su savivaldybės (seniūnijos) darbuotojo pagalba, pasirinkus PPIS skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“.
Plote, kuriame atlikti darbai arba įžvelgiami netikslumai, reikia padėti tašką (-us), iš klasifikatoriaus pasirinkti aprašymą ir pridėti vietovės nuotrauką (-as). Nuotrauka turi būti JPG, PNG arba GIF formato, dydis negali viršyti 5 MB. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Kada patikslinami kontrolinių žemės sklypų ribų ir kiti pasikeitimai
Iki 2025 m. gruodžio 1 d. aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus ŽŪDC darbuotojai įvertins ir patikslins iki 2026 m. balandžio 1 d. Aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimai tikslinami vadovaujantis einamųjų metų ortofotografine medžiaga arba labai aukštos skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų informacija, palydovo „Sentinel“ vaizdais bei kita medžiaga arba nuvykus į patikras vietoje.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2025 m. gruodžio 2 d. iki 2026 m. birželio 30 d. aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimai bus patikslinti iki 2026 m. spalio 15 d.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-11-17
Ką svarbu žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad žemės sklypai gali būti naudojami tik pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį. Tačiau gyventojams vis dažniau ieškant galimybių pritaikyti savo turimą žemę naujiems poreikiams, NŽT primena kaip Lietuvoje vyksta žemės sklypo paskirties keitimas ir kur kreiptis norint pradėti procesą.
Pirmasis žingsnis kiekvienam, svarstančiam apie žemės sklypo paskirties keitimą, yra kreipimasis į vietos savivaldybę. Būtent savivaldybės specialistai gali įvertinti, ar planuojami pokyčiai atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas nuostatas ir ar paskirtį išvis galima pakeisti.
„Žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas nėra automatinis procesas. Kiekvienoje teritorijoje galioja skirtingi planavimo sprendiniai, todėl pirmiausia būtina kreiptis į savivaldybę, kuri gali tiksliai įvertinti visas aplinkybes ir galimybes“, – sako NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vadovė Gabrielė Valentaitė.
Sprendimai dėl žemės sklypo paskirties keitimo priimami tada, kai tvirtinami detalieji planai, specialieji teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai. Teritorijose, kuriose neparengti detalieji planai, sprendimą keisti sklypo paskirtį gali priimti savivaldybės meras arba jo įgaliotas administracijos direktorius, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrąjį planą.
NŽT pažymi, kad dauguma žemės sklypų paskirties keitimų įvyksta rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokiais atvejais paskirtis gali būti keičiama, kai, pavyzdžiui, padalijami žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypai, formuojami atskiri sklypai prie pastatų ar sprendžiamos situacijos, susijusios su bendraturčių turtu.
NŽT ragina gyventojus, planuojančius vykdyti kitokią veiklą nei numatyta pagal esamą žemės sklypo paskirtį ar būdą ar sklypo pertvarkymą, iš anksto pasidomėti galiojančiais savivaldybės teritorijoje planavimo dokumentais ir prireikus konsultuotis su specialistais.
Teritorijų planavimo dokumentai yra skelbiami viešai interneto svetainėje www.planuojustatau.lt.
Šaltinis: amlrv.lt, 2025-11-17
Konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškos – pirmumo eilėje
Informuojame, kad paraiškos, spalio 1 d. pateiktos dėl konsultavimo paslaugų įsigijimo kompensavimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“, jau surikiuotos paraiškų pirmumo eilėje. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistams atlikus konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškų administracinį vertinimą, paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 1 425 iš 1 432 pateiktų paraiškų. Įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams, paaiškėjo, jog paramos lėšų pakanka 742 paraiškoms, surinkusioms 55–80 atrankos balų, jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau nei 1,3 mln. Eur.
Paramos iš dalies pakanka 407 pareiškėjams, surinkusiems 50 atrankos balų. Bendra prašoma paramos suma – 729 814 Eur.
Likusioms 276 konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškoms, surinkusioms 45 ir mažiau balų (taip pat – nesurinkusioms balų), paramos lėšų nepakako. Bendra jų prašyta paramos suma sudarė 479 080 Eur.
Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Vadovaujantis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, ir atsižvelgiant į tai, kad paraiškoms, surinkusioms vienodą balų skaičių (šiuo atveju – 50 atrankos balų), reikalingų finansuoti lėšų poreikis viršija 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtos lėšų sumos, sprendimą dėl papildomo lėšų skyrimo šioms paraiškoms finansuoti priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas. Jei papildomų lėšų nebus skirta, šie konsultavimo paslaugų gavėjai bus atrenkami pagal paraiškos pateikimo pirmumą (datą ir laiką).
Primintina, jog per vieną pirmosios paraiškų teikimo dienos valandą NMA buvo pateiktos 1 432 paraiškos – kaip numatyta Priemonės įgyvendinimo taisyklėse ir SP administravimo taisyklėse, pasiekus 50 proc. didesnę nei šiam kvietimui skirta prašomą paramos sumą, paraiškų priėmimas buvo sustabdytas. Bendra jose prašoma paramos suma sudarė 2 545 040 Eur, tai yra 50 proc. daugiau nei šiam kvietimui skirtoji paramos suma – 1 689 637 Eur.
Dėl paramos kreipėsi ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), miško valdytojai, paramos lėšomis norintys kompensuotikvalifikuotų ir specializuotos individualių konsultacijų gavimą. Kompensuojamos konsultavimo paslaugos, kurių vertė – 2 000 Eur be PVM ne daugiau kaip 34 konsultacijoms įsigyti SP įgyvendinimo laikotarpiu, įskaitant 2024 metais gautas konsultavimo paslaugas pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“. Kompensuojama 100 proc. tinkamų finansuoti patirtų išlaidų.
