Žemės ūkio naujienos: 2025-11-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje šių metų rudenį
Siekiant įvertinti realią situaciją šalyje ir užtikrinti tvarią maisto gamybą bei aplinkosaugą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio laboratorija atnaujino mineralinio azoto (Nmin) stebėseną. Ji vykdoma remiantis naujai patvirtinta metodika, rudenį surinkus ir išanalizavus daugiau kaip 260 dirvožemio ėminių iš įvairių Lietuvos vietovių.
Dirvožemyje esantis mineralinis azotas yra svarbus žemės ūkio augalų produktyvumo ir aplinkosaugos rodiklis, nes jo kiekiai tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, ūkininkavimo intensyvumo ir regioninių sąlygų.
Vertinant mineralinį azotą pagal auginamus augalus, mažiausi Nmin kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose (26 kg/ha). Po vasarojaus (39 kg/ha) ir kaupiamųjų augalų ar kukurūzų rasti Nmin kiekiai (40 kg/ha) – vidutiniai. Ryškiau išsiskiria plotai, kuriuose augo žiemkenčiai – čia rudenį Nmin kiekis siekė vidutiniškai 56 kg/ha. Didžiausi Nmin kiekiai (70 kg/ha) nustatyti žieminių rapsų ir iš rudens sėtų žiemkenčių laukuose.
Šį rudenį Vidurio Lietuvoje dirvožemio Nmin kiekiai yra pakankamai dideli, tačiau jų išsilaikymas, pasak mokslininkų, priklausys nuo žiemos sąlygų. Jei žiema, kaip ir pernai, bus be pašalo, o kritulių iškris daug, tikėtinas ryškus nitratinio azoto išplovimas į gilesnius, augalams nepasiekiamus sluoksnius. Rytų ir Vakarų Lietuvoje, kur rudenį Nmin atsargos buvo mažesnės, pavasarį jų natūraliai nepadaugės, nes žiemą organinės medžiagos mineralizuojasi lėtai.
Todėl šiose zonose ypač svarbu laiku ir tiksliai patręšti augalus, net ir mažesnėmis normomis. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje, kur rudenį Nmin sukaupta daugiau, būtina anksti pavasarį atlikti dirvožemio tyrimus. Jei Nmin kiekis viršys 60 kg/ha, reikės koreguoti azoto trąšų normas – pertekliaus vengimas padės optimizuoti trąšų sąnaudas ir sumažinti išplovimo riziką intensyviose augalininkystės sistemose.
Praktiniai mokslininkų patarimai 2026 metų pavasariui:
-Atlikite pavasarinius Nmin tyrimus savo laukuose – tai padės tiksliai nustatyti azoto trąšų poreikį.
-Taupykite trąšas ten, kur Nmin atsargos didelės (>60 kg/ha).
-Planuokite azoto tręšimą skirtingais laikotarpiais – tai leidžia geriau prisitaikyti prie augalų azoto poreikio visos vegetacijos metu.
-Nepamirškite sieros – be jos azotas nebus efektyviai įsisavinamas.
-Stebėkite pasėlių būklę: vešlūs, intensyviai žali augalai rodo pakankamą azoto kiekį, o užmirkę plotai ar prastai augantys augalai parodo, jog azoto gali būti nepakankamai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-20
Pirmadienį – tiesioginė transliacija apie paramą smulkiems ūkiams
Lapkričio 24 d., pirmadienį, bus vykdoma tiesioginė transliacija apie paramą labai smulkiems, smulkiems ir vidutiniams ūkiams pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.Transliaciją kviečiame stebėti nuo 13.30 val. internetu Youtube platformoje, paspaudus šią nuorodą: https://youtube.com/live/JKvhdl5uXy0?feature=share.
Transliacijos metu apie šiųmetę paramą labai smulkiems, smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, reikalavimus ją gauti, paraiškų teikimą kalbės NMA atstovės Toma Eidintaitė ir Reda Kaktavičiūtė. Transliacijos metu žiūrovai bus kviečiami užduoti klausimus, į kuriuos bus atsakyta antroje transliacijos dalyje.
Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-20
Tęsiamas dialogas su ūkininkais dėl KPP projektų finansavimo
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus, kurie, pritrūkus lėšų investiciniams projektams iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP), ūkininkams leistų skolintis iš platesnio asmenų rato (t.y., ne tik iš finansų įstaigų, bet ir iš fizinių ar juridinių asmenų). Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de-minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekėjams ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas.
Šie sprendimai inicijuoti atsižvelgus į lapkričio 17 d. susitikime ūkininkų išsakytas rizikas, kylančias dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol keičiamas finansavimo šaltinis bei susijusias su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais.
Siekdama palengvinti ūkininkų situaciją, ministerija kreipėsi į bankus ir kitas kredito institucijas, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklauso nuo ūkininkų veiklos, ir ragindama taikyti lankstesnį požiūrį. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) aktyviai dirba su finansų įstaigomis, technikos bei įrangos tiekėjais, kad šiems būtų aiškiai pristatyta ūkininkų padėtis ir užtikrintas kuo sklandesnis bendradarbiavimas.
NMA įsipareigojo ūkininkams pateikti raštus, kuriuose bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesius. Šiuos raštus ūkininkai galės pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.
Visi šie sprendimai priimti atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl rizikos, kad dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas bei bankų palūkanas.
Kodėl susidarė lėšų trūkumas?
Lietuvai skirta Europos Sąjungos (ES) parama turi būti panaudota maksimaliai efektyviai. Kiekvienas nepanaudotas euras – prarasta galimybė modernizuoti ūkius ir stiprinti šalies žemės ūkio konkurencingumą. Tai ypač svarbu įvertinant nežinomybę dėl būsimo laikotarpio po 2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir galimo lėšų investicijoms mažėjimo. ŽŪM ir NMA siekia, kad visos lėšos būtų panaudotos ir nė vienas pareiškėjas neliktų be sprendimo.
2014–2020 m. KPP priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ išlieka viena svarbiausių, padedančių ūkininkams modernizuoti savo ūkius ir didinti jų konkurencingumą. 2014–2025 m. pagal šią priemonę patvirtinti 7 326 projektai, kuriems skirta net 743 mln. eurų paramos.
2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, visi likę mokėjimai turi būti atlikti iki metų pabaigos, o dalis projektų, kuriems trūksta KPP lėšų, kaip numato ES teisės aktai, gali būti perkelti į 2023–2027 m. strateginį planą.
Pastaraisiais metais projektų įgyvendinimą paveikė daugybė išorinių veiksnių: COVID-19 pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai, sudėtingas statybos leidimų išdavimas ir ekstremalios klimato sąlygos, įskaitant 2025 m. liūtis.
Dėl šių priežasčių dalis projektų buvo nutraukti, o į KPP grįžo net 100 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Iki šiol nėra buvę tokių didelių svyravimų ūkininkų sprendimuose dėl paramos panaudojimo, todėl laikotarpiui einant į pabaigą kilo reali rizika, kad dalį lėšų gali tekti grąžinti ES.
Siekiant užtikrinti, kad visos galimos lėšos būtų panaudotos, 2025 m. buvo skelbiamas papildomas supaprastintas paraiškų rinkimas. Nors jam skirta 40 mln. eurų, paraiškų pateikta už 75,5 mln. eurų – dvigubai daugiau nei planuota. ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, taip suteikdama galimybę beveik 130 ūkininkų gauti 9 mln. eurų paramą (dėl šio sprendimo bendras galimų finansuoti ūkininkų skaičius padidėjo nuo 489 iki 619). Šis sprendimas padidino lėšų poreikį 6,4 mln. eurų, tačiau apsaugojo pareiškėjus nuo investicinių galimybių praradimo.
Dar 2024 m., susitikimų su ūkininkais metu, buvo sulaukta prašymų pratęsti projektų įgyvendinimo terminus, nukelti mokėjimo prašymų pateikimo terminus. Sunkiausia numatytais terminais įgyvendinti projektus buvo gyvulininkystės sektoriaus atstovams dėl problemų gaunant statybos leidimus. Įvertinus ūkininkų ir socialinių partnerių prašymus, mokėjimo prašymų pateikimo terminas buvo nukeltas iš birželio 30 d. į rugsėjo 30 d.
Šiuo pakeitimu pasinaudojo 270 projektų vykdytojai, kurių projektų bendra vertė – 125,8 mln. eurų. 24 projektams, kurių bendra vertė – 14 mln. Eur, mokėjimo prašymų pateikimo terminas vėliau pratęstas dar kartą – iki lapkričio 14 d. Dauguma šių projektų susiję su fermų statyba, jų modernizavimu. Jei ŽŪM nebūtų nukėlusi mokėjimo prašymų pateikimo terminų, šiandien būtų kalbama apie šių lėšų grąžinimą Europos Komisijai.
Pasigirsta siūlymų papildyti KPP nacionalinėmis lėšomis, dėl jų raginama kreiptis į Finansų ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Tačiau pagal ES reglamentus po rugsėjo 30 d. lėšų perskirstyti tarp priemonių ar papildyti nacionaliniu finansavimu nebegalima, todėl visi sprendimai dėl KPP projektų finansavimo galėjo būti priimti iki šios datos, kas ir buvo padaryta 2025 m. rugsėjo 3 d. vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos stebėsenos ir vertinimo komitete. Šiame posėdyje dalyvavo ir ūkininkų atstovai, kurie pozityviai įvertino ministerijos siekį panaudoti visas KPP lėšas, o projektus, kuriems pritrūks KPP lėšų – finansuoti iš Strateginio plano lėšų. Šio posėdžio protokolą galite rasti čia.
KPP lėšų poreikis ir Strateginio plano sprendimai
Taigi dėl visų šių aplinkybių KPP lėšų poreikis susikoncentravo į 2025 m. pabaigą. NMA duomenimis, KPP biudžete trūksta 20,5 mln. Eur patvirtintiems projektams finansuoti. Šią sumą planuojama išmokėti Strateginio plano lėšomis, tokiu būdu užtikrinant visų paramos gavėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.
NMA duomenimis, iki šiol gauti preliminarūs paramos gavėjų sutikimai pakeisti projektų finansavimo šaltinį iš KPP į Strateginį planą sudaro 18,1 mln. Eur. Likę projektų vykdytojai svarsto dėl sutikimo arba, preliminariais duomenimis, išreiškė nesutikimą pakeisti finansavimo šaltinį.
Pažymėtina, kad finansavimo šaltinio pakeitimas nekeičia projektų vykdytojų prisiimtų įsipareigojimų ir nepablogina paramos sąlygų, šiems projektams galios KPP taisyklės. Taip pat į Strateginį planą perkeltų KPP projektų suma nebus įskaičiuojama į maksimalią laikotarpio sumą, kurią bus galima gauti per Strateginį planą. Šiam tikslui atlikti atitinkami teisės aktų pakeitimai.
Lėšos bus išmokėtos kaip įmanoma greičiau
Dedamos visos pastangos, kad paramos lėšos paramos gavėjus pasiektų jau 2026 m. sausio pabaigoje, bet ne vėliau kaip iki I ketvirčio pabaigos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-18
Ūkininkai skolintis galės lanksčiau
Pritrūkus lėšų investiciniams projektams iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, Žemės ūkio ministerija siūlo (ŽŪM), kad ūkininkai galėtų skolintis ne tik iš finansų įstaigų, bet ir iš fizinių ar juridinių asmenų. Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekėjams ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas, pranešė ŽŪM. Anot ministerijos, tokie siūlymai inicijuoti dėl ūkininkų išsakytų rizikų, kurios kyla dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol keičiamas finansavimo šaltinis.
Ministerija kreipėsi į bankus ir kitas kredito institucijas, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklauso nuo ūkininkų veiklos, ir ragindama taikyti lankstesnį požiūrį.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įsipareigojo ūkininkams pateikti raštus, kuriuose bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesius. Šiuos raštus ūkininkai galės pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.
Taip nuspręsta dėl to, jog dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas bei bankų palūkanas.
NMA duomenimis, Kaimo plėtros programos biudžete trūksta 20,5 mln. eurų patvirtintiems projektams finansuoti. Šią sumą planuojama išmokėti Strateginio plano lėšomis. Iki šiol paramos gavėjai preliminariai sutiko keisti finansavimo šaltinį dėl 18,1 mln. eurų. Likę – svarsto arba nesutiko keisti.
Ministerija pabrėžia, kad siekiama, jog paramos lėšos būtų išmokėtos 2026 metų sausio pabaigoje, bet nė vėliau kaip iki pirmojo ketvirčio pabaigos.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-11-19
Žemės ūkio technikai bus taikomi perpus mažesni mokesčiai už mokamus kelius
Įvedus elektroninės kelių rinkliavos – e-tollingo – sistemą, pirminę produkciją vežantys ūkininkai už mokamus kelius mokėtų perpus mažiau nei kiti vežėjai, sako susisiekimo ministras Roderikas Žiobakas. „Kelių rinkliavos sistemos metodikoje yra numatyta nuolaidų sistema žemės ūkio sektoriuje. Kalbu apie pirminę žemės ūkio produkciją – pieną, grūdus, visas pašarams gaminti skirtas žaliavas.
Šiai veiklai, išgautai produkcijai realizuoti naudojamoms gamintojų transporto priemonėms bus taikomas 0,5 mokesčio koeficientas už mokamų kelių eksploataciją“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo R. Žiobakas.
„Tai reikštų, kad visi žemės ūkio subjektai, vežantys žemės ūkio produkciją, mokėtų per pusę mažiau nei visų kitų sektorių vežėjai ar atstovai“, – patikslino jis. Anot Susisiekimo ministerijos atstovo, toks kompromisas buvo pasiektas bendraujant su žemės ūkio atstovais, kurie nuogąstavo dėl didėjančių kaštų transportuojant žaliavas iš vienos vietos į kitą.
„Toks buvo sprendimas ir manome, kad tai gana neblogas variantas, kuris leidžia išlaikyti lygybę tarp kelių finansavimo užtikrinimo ir atsižvelgimo į žemės ūkio svarbą šalies ekonomikai bei politikai“, – tikino R. Žiobakas. Įsigaliojus e-tollingui, planuojamas beveik triskart didesnis mokesčių surinkimas Pasak viceministro, šiuo metu kelių mokesčiams rinkti naudojama vinječių sistema per 2025 m. sugeneravo apie 75 mln. eurų pajamų. Įdiegus naują sistemą, anot jo, mokesčių surenkamumas turėtų išaugti kelis kartus. „Iš vinječių šiais metais surenkamumas buvo apie 75 mln. eurų. (…)
Su e-tollingo sistemos įdiegimu planuojame, kad surenkamumas iš mokamų kelių tinklo bus nuo 150 mln iki 200 mln. eurų“, – teigė R. Žiobakas. „Galima sakyti, kad pajamos išaugtų tris kartus. Tai greičiau įdiekite ir bent turėsime tvarų šaltinį fondui, kuris, kaip tikimės, gelbės mūsų kelius“, – pridūrė Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius. Susisiekimo ministerijos vadovybės narys taip pat tikina, kad praėjusioje Seimo sesijoje priėmus Valstybinį kelių fondą, kuris pradės galioti nuo 2026 m., visi iš mokamų kelių surinkti mokesčiai keliaus atgal į kelius.
„Su Kelių fondo įstatymo priėmimu Seime, pavyko užsitikrinti teisingumo principą – kai žmonės naudosis keliais ir sumokės mokesčius už tai, ta mokestinė dalis grįš atgal į tuos pačius kelius. (…) Finansų ministerija pajamas skaičiuoja panašias ir galiu patikinti, kad visi tie pinigai grįš atgal į kelius“, – sakė R. Žiobakas. ELTA primena, jog e-tollingas yra dalis praėjusioje Seimo sesijoje priimto Kelių fondo projekto. Fondas bus įsteigtas nuo kitų metų sausio 1 d. ir veiks šalia Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).
Tiesa, parlamente šiuo metu kelią mušasi projektas, siekiantis atidėti e-tollingo sistemos įsigaliojimą iki 2027 m., kad naujoji tvarka būtų visiškai paruošta efektyviai veikti. Didžiąją dalį fondo iki naujos sistemos įsigaliojimo sudarys lėšos iš kelių naudotojo mokesčio rinkliavos vinjetėmis. Pagal Seimui pateiktą valstybės biudžeto projektą finansavimas keliams kitais metais iš viso sieks 815,5 mln. eurų – iš jų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, KPPP – 436,6 mln. eurų, Europos Sąjungos (ES) finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.
