Žemės ūkio naujienos: 2025-11-24

Pasak renginį atidariusio žemės ūkio viceministro Artūro Pekausko, gyvename laikmečiu, kai turime matyti ir platesnį kontekstą to, kas vyksta pasaulyje, Baltijos jūros regione, ir kokią tai daro įtaką kaimo bendruomenėms ir kaime verslu užsiimantiems žmonėms.

Seminare diskutuota, kiek esame atsparūs įvairioms krizėms, kaip biokonomikos potencialas ir ES Baltijos jūros regiono strategija gali padėti sprendžiant iššūkius. Į šiuos klausimus padėjo atsakyti Lietuvos mokslininkės dr. Alvija Šalaševičienė ir dr. Eugenija Bakšienė bei ekspertai iš įvairių Baltijos jūros regiono valstybių. Dr. Ieva Birka iš Latvijos universiteto pasidalijo tyrimo rezultatais apie grėsmes, didžiausias žmonių baimes ir reakcijas. Lietuvos šaulių sąjungos mokomosios kuopos vadas dr. Gabrielius E. Klimenka, atkreipęs dėmesį, kad gyvename laikmečiu, kai „ekstremalioji situacija ‒ naujoji norma“, padrąsino jungtis į bendruomenes ir būti atsakingiems. Viešnios iš Suomijos, Švedijos ir Estijos pasidalijo sėkmingų bendradarbiavimo projektų patirtimi.

Seminaro dalyviai sutarė, kad Baltijos jūros regionas yra puiki vieta gyventi kokybišką, nenutolusį nuo gamtos gyvenimą, paremtą stipriais ryšiais tarp žmonių bendruomenėse. Regionas turi labai didelį potencialą apsirūpinti pagrindiniais resursais: vietoje gaminamu kokybišku maistu, energetiniais ištekliais. O gyventojai turi galimybes plėtoti tvarius verslus, išnaudojant vietos gamtinius išteklius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-21

„Maisto saugumo užtikrinimas yra pasaulinė atsakomybė, kuriai būtinas solidarumas, bendradarbiavimas ir atsparumas. Suprantame tvarių maisto sistemų kūrimo ir mūsų veiksmų derinimo su platesnėmis tarptautinėmis pastangomis svarbą. Todėl Lietuva tvirtai palaiko ir toliau rems Ukrainos pastangas išlaikyti Juodosios jūros koridoriaus veikimą, nepaisant nuolatinių karinių grėsmių, o kaip išminavimo koalicijos ko-pirmininkė teikia reikšmingą pagalbą Ukrainai išminuojant žemės ūkio laukus, kurie buvo okupuoti Rusijos. Toliau dalinsimės savo integracijos į ES patirtimi ir remsime Ukrainą siekiant tapti svarbia prekybos partnere ne tik ES, bet ir užtikrinant patikimas maisto tiekimo grandines pasauliniu mastu“, – sakė ministras.

Dvišaliame susitikime su Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru O. Sobolev aptarti aktualiausi Ukrainos integracijos į ES klausimai, susiję su žemės ūkiu, bei tolesni veiksmai, siekiant užtikrinti sklandų ES rinkos atvėrimą Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktams, kartu užtikrinant ir aukštų ES standartų įgyvendinimą.

Ukrainos ministras pasidžiaugė sėkmingu grūdų kokybės patikros sistemos išvystymu bei įgyvendinimu, išsakė norą vystyti tokias sistemas ir su kitomis ES šalimis, imant Lietuvos atvejį kaip sėkmės istoriją. Anot Ukrainos ministro, šiuo metu šalis eksportuoja apie 85 proc. savo žemės ūkio žaliavų, beveik 80 proc. atitinka ES taikomus kokybės standartus, todėl šalis siekia didinti perdirbimą šalyje, keliant pridėtinę vertę. Ministras O. Sobolev pakvietė Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės atstovus aktyviai bendradarbiauti su Ukrainos verslo atstovais vystant bendrus projektus.

Ministras A. Palionis informavo apie Lietuvos pastangas ribojant rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio ir maisto produktų įvežimą į ES rinką, poreikį toliau plėsti ribojamąsias priemones. Sutarta toliau koordinuoti veiksmus ne tik sprendžiant ES rinkos atvėrimo klausimus, tačiau ir ES integracijos procesus.

Lietuvos žemės ūkio ministras pakvietė ministrą O. Sobolev apsilankyti Lietuvoje, sutarta ir toliau plėtoti bendradarbiavimą perimant gerąją Lietuvos patirtį keliant žemės ūkio ir maisto pramonės pridėtinę vertę, diegiant inovacijas, standartus ir technologijas.

Susitikime su Ukrainos parlamento, Rados, Agrarinės ir žemės ūkio komiteto pirmininku diskutuota apie Ukrainos žemės ūkio iššūkius ir sunkumus, patiriamus vykstant karui. O. Haidu pristatė tarpparlamentinio Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimo patirtį ir poreikį jį toliau skatinti, ypač ES integracijos procese. Taip pat kalbėta apie Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto svarbą ir galimybes jį skatinti bei diversifikuoti į trečiąsias pasaulio šalis, nedidinant konkurencinio spaudimo ES rinkoje. Tikimasi, kad ES integracijos procesas bus baigtas iki 2030 metų, o tam svarbi ir Lietuvos parama ir techninė pagalba, kurią Ukraina labai vertina.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-21

-pieninės galvijininkystės sektoriui – 30 000 000 Eur;
-mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 5 000 000 Eur;
-kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 8 000 000 Eur;
-sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams – 10 087 426 Eur.

Lengvatinėms paskoloms skirta suma bus apskaičiuota atsižvelgiant į ankstesnio kvietimo laikotarpiu, kuris tęsiasi iki 2025 m. lapkričio 21 d., pateiktose paraiškose pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (lengvatinėms paskoloms) prašomą sumą.

Paraišką bus galima teikti dėl:

-investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos);
-investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
-lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Remiama veikla

Pagal intervencinę priemonę remiamos veiklos:

-žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
-žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Galimi pareiškėjai:

-ūkininkai, fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai;
-juridiniai asmenys (savo vardu įregistravę valdą), užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai;
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo:

-projektui negali viršyti 1 000 000 Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) pagal taisyklių 9.1 papunktį;
-projektui negali viršyti 1 200 000 Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola pagal taisyklių 9.2 papunktį;
-didžiausia leistina iš nustatytos paramos sumos investicinei paramai (negrąžintinai dotacijai) suma negali viršyti 1 000 000 Eur, kaip nustatyta taisyklių 30.1 papunktyje, ir didžiausia leistina lengvatinei paskolai suma negali viršyti 200 000 Eur;
-pagal taisyklių 9.2–9.3 papunkčius teikiamos lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur vienam paskolos gavėjui.

Paramos intensyvumas

-negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės;jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią priemonę pirmą kartą ir atitinkantiems Administravimo taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeitimai aktualūs ūkininkams, kurie planuoja investuoti į drėkinimą. Nuo šiol suteikiama galimybė gauti paramą ne tik, kai drėkinimo sistemoms naudojamas lietaus vanduo, bet ir kai naudojamas požeminis ir (ar) paviršinis vanduo.

Pakeistos taisyklės

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeitimai aktualūs ūkininkams, kurie planuoja investuoti į drėkinimą. Nuo šiol suteikiama galimybė gauti paramą ne tik, kai naudojamas požeminis ir (ar) paviršinis vanduo, bet ir kai naudojamos drėkinimo sistemos, kurioms naudojamas lietaus vanduo.

Pareiškėjams, kurie nori gauti paramą investicijoms į drėkinimą (kai naudojamas požeminis ir (ar) paviršinis vanduo), reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą taikomas tokia apimtimi, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Pakeistose taisyklėse nurodoma, kad visi pareiškėjai, kurie sunaudoja ar planuoja sunaudoti daugiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo turi būti įregistruoti paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, kaip nustatyta Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Primintina, kad siekiant atitikti naudotojų poreikius ir užtikrinti dar didesnį aiškumą bei tikslumą NMA direktoriaus įsakymu patvirtinta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodika (Metodika).

Jei, vadovaujantis Metodika, investicija atitinka ūkio gamybinį potencialą, kartu su paramos paraiška nereikia pateikti skaičiavimų, pagrindžiančių įsigyjamos žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui. Jei planuojama įsigyti didesnių pajėgumų / parametrų techniką ir (arba) įrangą, nei numatyta Metodikoje, kartu su paramos paraiška būtina pridėti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos ir (arba) įrangos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui.

Jei pagrindžiamas didesnių pajėgumų / parametrų technikos ir (arba) įrangos įsigijimo būtinumas, parama skiriama visai investicijai. Tuo atveju, kai nepagrindžiamas didesnių pajėgumų / parametrų technikos ir (arba) įrangos įsigijimo būtinumas, parama skiriama tik atitinkančiai ūkio gamybinį potencialą investicijos daliai, o likusią investicijos vertę pareiškėjas apmoka nuosavomis lėšomis.

Jei Metodikoje nėra konkrečios prašomos kompensuoti investicijos, kartu su paramos paraiška būtina pridėti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos ir (arba) įrangos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui.

Paraiškų pateikimo būdas

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), užpildžius elektroninę formą interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paramos paraiškas pirmą dieną 00.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.

Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 (trims) darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-21

Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai, įgyvendinantys projektus pagal SP, viešindami paramą turi vadovautis šiam programiniam laikotarpiui galiojančiomis SP viešinimo taisyklėmis. Įgyvendinę projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) privalo vadovautis patvirtintomis KPP programos galiojančiomis viešinimo taisyklėmis. Svarbu žinoti, kad skirtingoms programoms viešinti taikomi reikalavimai gali skirtis.

Būtini viešinimo ženklai

Pagal SP:

Visais atvejais viešinant apie ES finansavimą pagal SP, privalomai turi būti panaudota Europos Sąjungos (ES) emblema ir teiginys šalia ES emblemos „Bendrai finansuoja Europos Sąjunga“ (rašomas visas).

Naujai patvirtintose SP viešinimo taisyklėse išskirta, jog įgyvendinantys projektus pagal intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, papildomai turi naudoti ES LEADER ir Lietuvos LEADER logotipus, o įgyvendinantys projektus pagal techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ papildomai turi naudoti Lietuvos kaimo tinklo logotipą. Logotipai ir reikalavimai jiems pateikti SP viešinimo taisyklių 1 ir 2 prieduose.

Pagal KPP:

Viešinant apie ES finansavimą pagal KPP, privalomai turi būti panaudota KPP logotipas ir ES emblema (vėliava), naudojamas teiginys: „Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai: Europa investuoja į kaimo vietoves“. Logotipo ir ES emblemos variantas, pateiktas Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje ir KPP viešinimo taisyklių 1 priedo a punkte.

Norime atkreipti KPP projektų vykdytojų dėmesį – kitaip nei SP projektų atveju, nepriklausomai nuo bendros viešosios paramos projektui sumos, visas paramos projekto lėšomis įsigytas materialusis turtas (automobiliai, kitos transporto priemonės, žemės ūkio ir kita technika, įranga, baldai) nuo jo įsigijimo iki paramos projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (jei kontrolės laikotarpis netaikomas, iki galutinio lėšų išmokėjimo dienos) turi būti pažymėtas – užklijuotas lipdukas.

Visus projektų, įgyvendinamų pagal KPP, viešinimo reikalavimus rasite KPP viešinimo taisyklėse.

Toliau atkreipiame dėmesį į SP projektų viešinimo reikalavimus.

Kada viešinimas yra būtinas?

Fiziniams asmenims, kai jiems skirta parama nesiekia 10 000 Eur, viešinti paramą nėra privaloma. Kitais atvejais paramą viešinti būtina.

Kada reikia pradėti viešinti?

Kaip nustatyta SP viešinimo taisyklėse, ne vėliau kaip iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos pradėti viešinti paramą privaloma:

-kai vykdomų investicinių į materialųjį turtą projektų bendra patvirtinta paramos suma yra lygi arba viršija 50 000 Eur (išskyrus projektus, kuriuos sudaro infrastruktūros arba statybos veiksmų finansavimas) ir taikomas kontrolės laikotarpis, pakabinama ar pastatoma lentelė arba lygiavertis elektroninis ekranas turi būti įrengtas iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Jei kontrolės laikotarpis netaikomas, aiškinamasis stendas arba lygiavertis elektroninis ekranas turi būti įrengtas per 20 darbo dienų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba nuo sprendimo skirti paramą, kai sutartis nesudaroma, jei intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas kitas terminas;
-jei parama teikiama investicijoms į materialųjį turtą pagal finansines priemones, įskaitant apyvartinio kapitalo finansavimą, kai bendros išlaidos yra lygios arba viršija 500 000 Eur projektų, pakabinama ar pastatoma lentelė arba lygiavertis elektroninis ekranas (pvz., reklaminis monitorius), jei paramos gavėjas tokį turi, būti įrengtas per 20 darbo dienų nuo lengvatinės paskolos sutarties pasirašymo dienos.projektų, kuriuos sudaro infrastruktūros arba statybos veiksmų finansavimas, kurių bendra patvirtinta paramos suma arba bendrosios išlaidos yra lygios arba viršija 500 000 Eur, pakabinama ar pastatoma patvari lentelė arba stendas, turi būti įrengta kai tik fiziškai pradedamas veiksmų įgyvendinimas arba sumontuojama nupirkta įranga, jei intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas kitas terminas;
-jei infrastruktūros arba statybos veiksmams parama teikiama finansinių priemonių, įskaitant apyvartinio kapitalo finansavimą, forma, kurių bendra patvirtinta paramos suma arba bendrosios išlaidos yra lygios arba viršija 500 000 Eur, pakabinama ar pastatoma patvari lentelė arba stendas turi būti įrengtas per 20 darbo dienų nuo lengvatinės paskolos sutarties pasirašymo dienoskai vykdomi projektai, finansuojami pagal SP intervencines priemones „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, „Sumanieji kaimai“ bei pagrindinėms paslaugoms ir infrastruktūrai, kuriems netaikomos SP viešinimo taisyklių 8.4–8.5 papunkčių nuostatos, o bendra patvirtinta paramos suma yra lygi arba viršija 10 000 Eur bei taikomas kontrolės laikotarpis, bent vienas ne mažesnis nei A3 formato plakatas arba lygiavertis elektroninis ekranas, turi būti pakabinamas iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Jei kontrolės laikotarpis netaikomas, viešinimo priemonė turi būti įrengta per 20 darbo dienų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba nuo sprendimo skirti paramą, kai sutartis nesudaroma, jei intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas kitas terminas. Taip pat pagal intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“ finansuojamų vietos veiklos grupių (VVG) patalpose įrengiama viešinimo lentelė arba lygiavertis elektroninis ekranas (pvz., reklaminis monitorius), jei VVG tokį turi;
-kai parama teikiama tik finansinių priemonių, įskaitant apyvartinio kapitalo finansavimą, forma, kurių bendros išlaidos viršija 100 00 Eur, bent vienas ne mažesnis nei A3 formato plakatas arba lygiavertis elektroninis ekranas, turi būti pakabinamas iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Jei kontrolės laikotarpis netaikomas, viešinimo priemonė turi būti įrengta per 20 darbo dienų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba nuo sprendimo skirti paramą, kai sutartis nesudaroma, jei intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas kitas terminas;
-kai vykdomi projektai, kuriuos sudaro parama pagrindinėms paslaugoms ir infrastruktūrai, kurių bendra patvirtinta paramos suma yra nuo 10 000 Eur iki 500 000 Eur.

Svarbu juridiniams asmenims – nepriklausomai nuo projekto paskirties ir jam skiriamos bendrosios viešosios paramos dydžio, viešinti paramą privaloma visais atvejais per 20 darbo dienų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba nuo sprendimo skirti paramą, kai sutartis nesudaroma, priėmimo dienos. Paramos gavėjo oficialioje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir bent viename socialiniame tinkle (pvz.: Facebook, Instagram, Twitter ir pan.) turi būti paskelbiamas trumpas projekto aprašymas, kuriame pristatomos visos įgyvendinant projektą suplanuotos veiklos, nurodomi projekto tikslai bei rezultatai ir informuojama apie gautą ES finansavimą. Projekto aprašymas interneto svetainėje turi būti lengvai randamas ir aiškiai matomas bent iki paramos projekto kontrolės laikotarpio pabaigos arba, jei kontrolės laikotarpis netaikomas, iki galutinio lėšų išmokėjimo dienos. Žinotina, kad naujienų rubrika nėra tinkama viešinimui dėl jos matomumo riboto laiko.

Pažymėtina, kad paramos gavėjas prisiima atsakomybę ir turi pats pasirūpinti už paramos lėšas vykdomo projekto viešinimu vadovaudamasis viešinimo taisyklių reikalavimais bei jose pateiktomis rekomendacijomis.

Kiek laiko viešinti?

Viešinti privaloma iki paramos projekto kontrolės laikotarpio pabaigos arba, jei kontrolės laikotarpis netaikomas, iki galutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos. Finansinių priemonių atveju – iki lengvatinės paskolos grąžinimo finansų tarpininkui dienos.

Kiti viešinimo elementai

Rengiant plakatą, informacinę lentą ar stendą, paramos gavėjui rekomenduojama naudotis automatine plakatų, lentų ir stendų rengimo priemone, skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje (https://ec.europa.eu/regional_policy/policy/communication/online-generator_lt?lang=lt), ir joje pateikti visą informaciją, kurios yra prašoma rengiant konkrečią viešinimo priemonę, Pažymėtina, kad viešinimo priemonės (pakabinamos ar pastatoma lentelės, lentos, stendo automatinio plakato) dydis turi būti ne mažesni nei numatytas mažiausias dydis automatinėje plakatų, lentelių ir stendų rengimo priemonėje, kurioje nurodoma:

1. projekto pavadinimas, nurodytas paraiškoje, pateiktoje NMA;

2. trumpai aprašytas projekto tikslas;

3. pradžios (paraiškos NMA pateikimo) metai ir mėnuo;

4. pabaigos (projekto įgyvendinimo pabaigos) metai ir mėnuo;

5. projekto vertė su PVM, nurodyta eurais;

6. ES finansavimas – skirtos paramos iš EŽŪFKP dalis, nurodant eurais;

7. pareiškėjo interneto svetainės adresas (jei turi);

8. ES finansavimo logotipas ir teiginys „Bendrai finansuoja Europos Sąjunga“ (lietuvių kalba);

9. nuotrauka, susijusi su įgyvendinamu projektu, atspindinti projektą;

10. nuotraukos autorius, jeigu tai ne pareiškėjas;

11. atsakingo už publikaciją pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas (aktualu rengiant viešinimo plakatą).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-21

Aplinkos ministerija siūlo priimti įstatymo projektą dėl mažų, įsiterpusių žemės ūkio paskirties sklypų išpirkimo ir tų pinigų panaudojimo krašto apsaugai. Kartu taip pat norima sudėti ir tam tikrus saugiklius, siekiant apriboti jau didelius žemės plotus valdančius ūkininkus ir skatinti mažesniuosius.

Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad susijusiais asmenimis būtų laikomos įmonės, kurių bent 5 proc. akcijų priklauso tiems patiems asmenims, vietoje dabar galiojančios 25 proc. ribos. „Esmė būtų tokia – šiuo metu žmogus kaip fizinis asmuo gali turėti 500 ha ir kaip bendrovė dar 500 ha žemės – de facto turėti 1000 ha. Įvedus šitą sąsajumą (…), žmogus galėtų turėti tik 500 ha jau kaip fizinis arba juridinis asmuo, reiškia, negalėtų atsidarę įmonės valdyti dar 500 ha“, – komiteto posėdyje paaiškino aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Tiesa, iš pradžių buvo siūloma susijusiais laikyti ir turinčius vos 1 proc. akcijų, tačiau vėliau šis skaičius padidintas.

Šiuo metu Lietuvoje galioja ribojimas vienam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau, anot minėtame komitete dirbančio demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino, nesąžiningi subjektai kartais apeina šiuos reikalavimus, ypač pirkdami sklypus per susijusias įmones.

„Žemės koncentracija turtingiausių žemdirbių ir verslų rankose yra didelė problema. Kai kurios šeimos ir koncernai valdo dešimtis tūkstančių hektarų“, – „Delfi“ teigė parlamentaras.

Beveik milijardas eurų gynybai

Kaip komiteto posėdyje teigė aplinkos ministras, planuojamų parduoti įsiterpusių žemės plotų bendra vertė siekia virš 820 mln. eurų, neatsižvelgiant į numatytus papildomus 25 proc. nuo turto vertinimo: „Be to, pajamos prognozuojamos pagal verčių žemėlapius, kurie keičiasi.“ „Tai yra beveik milijardo eurų klausimas.

Tai yra bendra sklypų vertė, tiek valstybė tikisi greitu metu gauti ir skirti gynybai“, – pabrėžė T. Tomilinas. Jo teigimu, nėra didelių abejonių, kad žemė bus išpirkta: „Ūkininko pagrindinis tikslas yra išpirkti žemę. Dėl jos vyksta didelė kova, nes tai yra baigtinis resursas, kurio nepadaugės.“

Žemės ūkio ministerija vėliau komentare „Delfi“ patikslino, jog siūloma, kad būtent 80 proc. lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, būtų pervedama į Valstybės gynybos fondo sąskaitą.

Verslas: stos investicijos, o ir siūlymai neįmanomi

Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje praėjusį antradienį Lietuvos verslo konfederacijos teisės vadovė Akvilė Razumienė aiškino, jog sąsajumo ribos sumažinimo nuo 25 iki 5 proc. poveikį pajustų visa šalies ekonomika. „(…) Poveikis būtų tai visai šalies ekonomikai, nes būtų stabdomos investicijos į šalies ūkį“, – kalbėjo A. Razumienė.

„Dėl 5 proc. susietumo – tai visiškai neįgyvendinama, net teisiškai. Kuriamas naujas precedentas, nes tiek SVV įstatyme, tiek mokestiniame įstatyme, visur yra 25 proc. (…) Jei bijome, kad didieji supirks, tai ir parašykite įstatyme, kad tai galioja tik jauniems ūkininkams“, – aiškino Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas. Į tai reaguodamas parlamentaras Simonas Gentvilas pastebėjo, jog dabar egzistuoja 500 ha valdomo žemės ploto ribojimo apėjimo schemų, todėl svarbu rasti bendrą sprendimą, norint išvengti manipuliavimo.

„Suprantu, jei tai būtų 1 proc. riba, tai ten akcijos gali keistis, bet 5 proc. yra normalus atskiedimas, nes dabartiniai 25 proc. lemdavo gal 4 akcininkus. Reikia susitarti, kad nebūtų manipuliavimo. Tų schemų tai visi žinome, kai buvo jaunojo ūkininko parama pasiimta per vaikus“, – sakė liberalas.

T. Tomilino manymu, bandymai apeliuoti pasiūlymams, kad taip bus apribojamos investicijos šalyje, yra „eilinė interesų kova“. „Tik priminsiu, kad kai kuriose valstybėse iš viso draudžiama įmonėms turėti žemės nuosavybę. Būtent dėl to, kad nebūtų spekuliacijų tokių. Užsienio fondai, kuriais irgi apeliuojama, tai jie laikosi įstatymų, jie nenori būti apkaltinti viršijamais limitais. Dėl to neperku aš to argumento, kad kažkas stabdys kažkokias investicijas“, – akcentavo demokratas. Anot politiko, dabar žemės koncentracija atliekama pusiau teisiniais legaliais, pusiau nelegaliais keliais: „Buvo likę spragų.“

AM siūlymas neužtikrintų tinkamos kontrolės

Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija, kuriai anksčiau priklausė Nacionalinė žemės tarnyba, iki ją 2023 m. perleidžiant Aplinkos ministerijai, mano, jog pastarosios pirminis siūlymas dėl 1 proc. akcijų ribos – netinkamas.

Šaltinis: delfi.lt, Aurimas Ragelis, 2025-11-24