Žemės ūkio naujienos: 2026-01-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ES siūlo ūkininkams papildomų lėšų, kad numalšintų pyktį dėl MERCOSUR prekybos susitarimo
Europos Komisija (EK) ūkininkams, pasipiktinusiems prekybos susitarimu su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku ir planais peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio subsidijas, antradienį pasiūlė nuolaidą – pažadėjo šiam sektoriui skirti papildomų lėšų. Komisija planuoja pakoreguoti savo 2028–2034 metų biudžeto pasiūlymą, kad, be kitų reformų, skirtų Europos žemės ūkio pramonei remti, ūkininkams būtų sudarytos sąlygos gauti apie 45 mlrd. eurų, laiške rašė ES vadovė Ursula von der Leyen.
MERCOSUR susitarimas susidūrė su aršiu ūkininkų, ypač Prancūzijos ir Italijos, pasipriešinimu.
Šis susitarimas turėtų padėti ES į Pietų Ameriką eksportuoti daugiau transporto priemonių, mašinų, vynų ir spiritinių gėrimų.
Susitarimas taip pat palengvina Pietų Amerikos mėsos, cukraus, ryžių, medaus ir sojos pupelių patekimą į Europos rinką.
Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Ispanija, džiaugiasi susitarimu, kuris galėtų padėti padidinti eksportą tuo metu, kai pasaulinėje prekyboje nestinga įtampos.
Tačiau susitarimas sukėlė nerimą ūkininkams, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnių prekių srautas iš žemės ūkio milžinės Brazilijos ir jos kaimynių.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-06
Skelbiamas kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas melioracijos statinių rekonstravimui
Nuo 2026 m. sausio 7 d. iki 2026 m. vasario 18 d. imtinai savivaldybės kviečiamos teikti finansavimo paraiškas pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų bei apleistų žemės plotų mažinimo priemones. Finansavimo paraiškas Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) priims darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val., tačiau ne ilgiau, nei bus pasiekta šiam paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.
Renkamos finansavimo paraiškos pagal Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių 2025–2027 metų programos priemonę – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų funkcionalumo atkūrimą, užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (toliau – Priemonė).
Šiuo finansavimo paraiškų teikimo etapu Priemonei skirta 1 mln. Eur.
Svarbu. Pasiekus finansavimo paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, kitą darbo dieną apie tai informuojama Žemės ūkio ministerija, o informacija paskelbiama ŽŪDC interneto svetainėje.
Nuo informaciniame pranešime nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento (data ir valanda) paraiškų teikimas pagal Priemonę nutraukiamas. Paraiškos, pateiktos po šio momento, nebus priimamos ir vertinamos.
Kas gali kreiptis paramos
Dėl paramos gali kreiptis savivaldybių administracijos.
Kokio dydžio paramą galima gauti
Bendra projekto įgyvendinimo finansavimo suma, įskaitant savivaldybės administracijos lėšas, negali viršyti 300 000 Eur (įskaitant PVM).
Projektai finansuojami iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant:
melioracijos statinių tyrinėjimo ir projektavimo išlaidas;
melioracijos statinių projekto ekspertizės paslaugas;
melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo darbus;
melioracijos statinių statybos techninės priežiūros paslaugas.
Svarbu. Savivaldybės administracija įsipareigoja prie Priemonės įgyvendinimo prisidėti ne mažiau kaip 10 proc.
Kaip teikti finansavimo paraiškas
Finansavimo paraiška ir kartu teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir išsiųsti el. paštu abiem šiais adresais:
info@zudc.lt ir melioracija@zudc.lt.
INFORMACIJA TEIKIANTIEMS PARAIŠKAS
Dokumentų formos
Finansavimo paraiškos forma;
Priemonės finansavimo objektų suvestinės sąrašo forma;
Ataskaitos apie finansavimo lėšų panaudojimą ir atliktus darbus forma.
Kartu su finansavimo paraiška teikiami dokumentai
Projektavimo užduotis;
Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvada dėl numatomo įgyvendinti projekto planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (jei taikoma);
ŽŪDC suderintas Priemonės finansavimo objektų suvestinės sąrašas;
Juridinio asmens registravimo pažymėjimas;
Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo aktai;
Duomenys apie kadastro vietovę, kurioje įgyvendinamas projektas, pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių kiekius ir vertes.
Informacija teikiama
0 626 17 492, 0 614 77 892, melioracija@zudc.lt
—
Priemonės tikslas – atlikti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo darbus, atkuriant melioracijos sistemų funkcionalumą ir sudarant galimybes naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, mažinant apleistų žemės plotų kiekį.
Šaltinis: zudc.lt, 2026-01-06
Jauniesiems ūkininkams – beveik 19 milijonų lengvatinėms paskoloms
Žemės ūkis Europoje sensta greičiau nei kiti sektoriai. Šiuo metu vidutinis ūkininko amžius Europos Sąjungoje (ES) yra 57 metai. Tik 12 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Be to, kaimo vietovėse gyvena vis mažiau jaunimo*. Europos Komisija šį rudenį pristatė Kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, kurioje išdėstytos aiškios veiksmų gairės, kaip remti jaunuosius ūkininkus ir pritraukti daugiau žmonių ūkininkauti. Siekiama iki 2040 m. jaunųjų ūkininkų dalį ES padvigubinti, kad jaunieji ir nauji ūkininkai sudarytų apie 24 proc. Europos ūkininkų.
Viena priemonių, galinčių jaunus žmones sudominti ūkininkavimu – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, pagal kurią teikiamos tiek dotacijos, tiek lengvatinės paskolos.
Beveik 19 mln. eurų – tiek skirta pirmajam šių metų kvietimui (truksiančiam nuo sausio 2 d. iki gegužės 29 d.)tapti jaunuoju ūkininku kreipiantis lengvatinės paskolos. Kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal minėtą priemonę truks visus metus. Kvietimas teikti paraiškas bus stabdomas, kai prašoma lengvatinių paskolų suma pagal pateiktas paraiškas pasieks kvietimo sumą.
Didžiausias lengvatinės paskolos dydis – 100 tūkst. Eur. Šiomis lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Lengvatinėms paskoloms skirta 18 726 012 Eur paramos lėšų.
Iš jų sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 3 745 202 Eur.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-01-05
Iš Žemaitijos – į pasaulio titulus ir atgal į ūkį
Telšių rajone, Degaičiuose, gyvenantis Kęstutis Kasparavičius – ne tik Europos ir pasaulio svarsčių kilnojimo čempionas, nacionalinės kategorijos teisėjas, bet ir daugiau nei tris dešimtmečius šeimos ūkį puoselėjantis ūkininkas. Jo gyvenime sportas ir žemė – dvi neatskiriamos ašys, o ryškiausi pasiekimai gimsta nuosekliai, tyliai, iš savito žemaitiško užsispyrimo. Kęstutį pažįstantys žmonės sako, kad jis viską daro iš širdies – ar tai būtų svarsčio kėlimas, ar kasdienis darbas ūkyje.
Sporto kelias nuo vaikystės iki pasaulio čempionatų
Kęstučio istorija sporte prasidėjo dar mokykloje. Jau tada jo kūno sudėjimas stebino bendraamžius – vienas draugas, žiūrėdamas, kaip penktokas Kasparavičius ant skersinio daro prisitraukimus, ištarė: „Tu tikriausiai esi nesveikas.“ Ši frazė tapo savotišku komplimentu – berniuko pilvo presas buvo toks tvirtas, kad kartą net apsaugojo nuo rimtesnio sužeidimo: pjaunant žolę, kaimyno dalgis, šoktelėjęs per kupstą, atsitrenkė tiesiai į Kęstučio pilvą, bet paliko tik lengvą žymę.
Vėliau gyvenimas atvedė ir prie štangos, ir prie futbolo veteranų komandos, tačiau didžiausi pasiekimai – svarsčių kilnojimo arenoje. Rimčiau sportuoti Kęstutis pradėjo tada, kai brolis į namus parnešė 32 kilogramų girą. Iš pirmo smalsumo kilęs pomėgis netruko virsti keliu į tarptautines varžybas. Šiandien Kęstutis turi apie 200 medalių – tiek daug, kad vienos kambario sienos jų sukabinti tiesiog nebeužtenka. O kur dar taurės ir kiti prizai.
Jo pasiekimų sąrašas įspūdingas: dalyvavo turnyruose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje bei kitur. Latvijoje jis užėmė pirmąją vietą, o Lenkijoje net sugebėjo 12 kg svarstį iškelti 271 kartą, taip pelnydamas antrą vietą pasaulyje. Tokie rezultatai pasiekiami tik nepaprasto ryžto ir disciplinos žmonėms.
Šiandien Kęstutis – nacionalinės kategorijos teisėjas, Degaičių sporto klubo prezidentas, suburiantis ne tik jaunimą, bet ir savo šeimą. Buvo turnyrų, kuriuose dalyvavo net penki šeimos nariai – jis pats, žmona Dalytė, du sūnūs ir žentas. Sportas Kasparavičių namuose – daugiau nei laisvalaikis, tai gyvenimo būdas ir stipri jungtis tarp kartų.
Šeimos ūkis – darbas, tikėjimas ir kartų tęstinumas
Sportinė šlovė Kęstučiui niekada neužgožė kitos jo gyvenimo dalies – žemės. Šeimos ūkis įkurtas 1992 metais, nuo tų laikų augo ir stiprėjo kartu su visa šeima. Šiandien ūkyje dirbama apie 150 hektarų žemės, laikoma apie 160 galvijų, iš kurių maždaug 60 yra melžiamos karvės. Tai didelis, kruopštumo ir nuolatinio darbo reikalaujantis ūkis.
Kęstutis niekada nesiskųsdavo, nors puikiai žinojo, ką reiškia kova dėl derliaus ar sveikos bandos. Ūkio dienos dažnai prasidėdavo prieš aušrą ir baigdavosi vėlai vakare, o tarp darbų dar reikėjo rasti laiko treniruotėms. Dalyvavimas Europos ar pasaulio čempionatuose kainuoja nemažai – tiek laiko, tiek finansų. „Gerai, kad sūnus Mantvydas ūkininkauja“, – šypsosi Kęstutis. Mantvydas baigė kūno kultūros mokslus ir pasirinko grįžti į tėvoniją bei tęsti šeimos tradicijų.
Sportiškumas – tai dar viena paveldėta savybė. Kęstučio žmona Dalytė taip pat baigė tuometį Kūno kultūros institutą. Tad nenuostabu, kad Kasparavičių šeima vadinama pavyzdine – gebančia suderinti darbą, sportą ir bendruomeniškumą. Jų ūkis yra pelnęs nominaciją už sėkmingą ūkio veiklos ir sporto sintezę – tai įvertinimas, kurį pelno ne tik rezultatai, bet ir gyvenimo būdas.
Bendruomenė, šeima ir įkvėpimas kitiems
Kęstutis – ne tik sportininkas ir ūkininkas, bet ir žmogus, be kurio Degaičių bendruomenę būtų sunku įsivaizduoti. Jis vadovauja sporto klubui, palaiko vietos jaunimą, organizuoja turnyrus, dalyvauja šventėse ir renginiuose. Daugelis jį vadina žmogumi, galinčiu sujungti kitus bendram tikslui – jo užsidegimas tarsi persiduoda kitiems.
Ne vienas turnyras Žemaitijoje įvyko būtent jo iniciatyva, o svarsčių kilnojimo populiarumas regione išaugo irgi degaitiškio dėka. Degaičiai jau seniai tapo tarsi mažuoju šio sporto centru. Kęstutis šmaikštaudamas sako, kad svarsčiai jam tokie paklusnūs, jog 32 kilogramų girą gali kelis kartus iškelti net vienu – dešinės rankos didžiuoju pirštu. Toks triukas stebina ne tik žiūrovus, bet ir sporto profesionalus.
Neseniai, minint Kęstučio 70 metų gimtadienio sukaktį, į jo ūkį su sveikinimais atvykusios Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ laikinai einanti žaliavos pirkimo regiono vadovės pareigas Vaida Baltinienė palinkėjo jam tvirtos sveikatos, sėkmingo ūkininkavimo ir dar ne vieno sportinio pasiekimo, garsinančio Žemaitiją ir Lietuvą.
Viešnios vienu balsu tvirtino, kad Kęstučio Kasparavičiaus gyvenimas – tai įrodymas, kad žmogus gali sėkmingai nešti kelias naštas vienu metu, jei tik turi širdies, užsidegimo ir geba džiaugtis tuo, ką daro. Sportas ir žemė jam – ne darbas, o pašaukimas, o šeima – tvirčiausia atrama. Degaičiai gali didžiuotis, kad tarp jų gyvena toks žmogus, kuris savo ryžtu įkvepia ir jauną, ir brandų bei savo pavyzdžiu liudija, kad tikra stiprybė priklauso nuo tvirtos valios.
Šaltinis: kalvotoji.lt, Algirdas Dačkevičius, 2025-12-16
„Global Market Insights“: ilgalaikė rinkos plėtra neišvengiama
Ilgalaikė žemės ūkio technikos rinkos plėtra pasaulyje – neišvengiama, nepaisant trumpalaikių pardavimų svyravimų, geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo. „Global Market Insights“ paskelbtoje naujausioje rinkos analizėje pabrėžiama, kad sektorius ir toliau auga dėl struktūrinių pokyčių žemės ūkyje bei sparčios technologinės pažangos.
Analitikų vertinimu, 2025 m. pasaulinė žemės ūkio technikos rinkos vertė viršys 186 mlrd. JAV dolerių, o iki 2035 m. gali pasiekti apie 350 mlrd. dolerių. Tai atitiktų vidutinį 6,5 proc. metinį augimo tempą, kuris laikomas itin aukštu.
Panašias tendencijas fiksuoja ir kiti rinkos tyrimų centrai, prognozuojantys, kad artimiausią dešimtmetį žemės ūkio technikos rinka augs daugiau nei 6 proc. per metus. Didžiausią rinkos dalį sudarys traktoriai, derliaus nuėmimo kombainai ir kombinuota technika, ypač regionuose, kuriuose intensyviai modernizuojami ūkiai ir didinamas gamybos efektyvumas.
Pagrindiniu ilgalaikio augimo varikliu laikoma tiksliosios žemdirbystės technologijų, automatizacijos ir robotikos integracija į žemės ūkio techniką. Ūkininkai vis dažniau renkasi sprendimus, leidžiančius optimizuoti trąšų, sėklų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, mažinti degalų sąnaudas ir kompensuoti darbo jėgos trūkumą.
Skaičiuojama, kad išmaniosios valdymo sistemos, automatinio vairavimo technologijos ir pažangūs sensoriai gali sumažinti ūkių veiklos kaštus 10–20 proc., o derlingumą padidinti iki 15 proc., todėl investicijos į modernią techniką ilgalaikėje perspektyvoje taps strateginiu prioritetu.
Vis dėlto rinkos plėtra skirtinguose pasaulio regionuose išlieka nevienoda. Pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas šiuo metu demonstruoja sparčiausią augimą, kurį skatina didėjantis maisto poreikis, gyventojų skaičiaus augimas ir aktyvios valstybinės paramos programos, orientuotos į ūkių modernizavimą.
Kinijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijos šalyse pažangios žemės ūkio technikos paklausa auga dviženkliu tempu, todėl šis regionas ilgainiui taps didžiausia pasaulinės žemės ūkio technikos rinkos dalimi.
Europoje žemės ūkio technikos rinka taip pat plečiasi, nors augimo tempai yra nuosaikesni. Griežti aplinkosauginiai ir techniniai reikalavimai bei ūkininkų atsargesnis investavimas neapibrėžtomis ekonominėmis sąlygomis neleidžia rinkai sparčiau plėstis.
Apibendrinant galima teigti, kad žemės ūkio technikos rinka artimiausią dešimtmetį išliks viena perspektyviausių agroverslo sričių. Technologinė pažanga, automatizacija ir tiksliosios žemdirbystės sprendimai taps pagrindiniais konkurenciniais veiksniais, o gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių ūkininkų poreikių lems gamintojų ir tiekėjų sėkmę globalioje rinkoje.
Šaltinis: agrobite.lt, Karolis Petrauskas, 2025-12-23
