Julija Sachnevyč | Melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT. Mes ūkiuose dažnai galvojame, kad sprendimus priimame mes – kur veršelis gyvens, kiek turės vietos, kokiomis sąlygomis augs. Tačiau kai veršeliui suteikiama galimybė rinktis, paaiškėja labai įdomus dalykas: jis gana greitai ir aiškiai parodo, kas jam yra geriau.
Tai patvirtino tyrimas, atliktas University of Wisconsin–Madison. Mokslininkai stebėjo poromis laikomus veršelius dvigubuose nameliuose ir suteikė jiems galimybę pasirinkti – būti namelyje su papildoma ventiliacija arba be jos. Kitaip tariant, tai buvo paprastas, bet labai praktiškas klausimas: ar tikrai veršeliai jaučia skirtumą, ir ar jų pasirinkimas gali mums kažką pasakyti apie jų gerovę.
Rezultatai pasirodė labai aiškūs jau gana anksti. Vos sulaukę maždaug 6 savaičių amžiaus, veršeliai pradėjo ryškiai dažniau rinktis ventiliuojamus namelius. Tai nėra atsitiktinis elgesys. Tokio amžiaus veršelis dar tik vystosi, jo termoreguliacija nėra pilnai susiformavusi, todėl šiluma jį veikia stipriau nei dažnai manome. Net ir esant vidutinėms vasaros temperatūroms, organizmas jau pradeda jausti apkrovą, kuri tiesiogiai veikia jo savijautą.
Šitas pasirinkimas labai daug pasako apie tai, kas vyksta veršelio viduje. Kai jam per šilta, jis mažiau juda, daugiau guli, lėčiau geria ir ėda. Iš išorės tai gali atrodyti kaip „ramus veršelis“, bet iš tikrųjų tai dažnai yra pirmas signalas, kad organizmas taupo energiją kovai su šiluma. Ilgainiui tai reiškia lėtesnį augimą – net 5–10 % mažesnį prieaugį – ir silpnesnį imuninį atsaką. Kitaip tariant, tai nėra tik komforto klausimas, tai yra augimo ir būsimos karvės potencialo klausimas.
Dar vienas labai įdomus tyrimo aspektas buvo socialinis elgesys. Veršeliai, laikomi poromis, apie 80 % laiko praleido kartu, net ir tada, kai turėjo galimybę atsiskirti. Tai rodo, kad socialinis kontaktas jiems yra natūralus ir svarbus. Tačiau čia atsiranda niuansas, kuris ūkyje dažnai nepastebimas. Kai du veršeliai karštą dieną guli viename namelyje, jie ne tik dalijasi erdve – jie kartu „kelia“ temperatūrą. Šiluma kaupiasi greičiau, oras tampa tvankesnis, ir jei nėra pakankamos ventiliacijos, diskomfortas didėja.
Būtent šioje vietoje ventiliacija tampa ne papildomu privalumu, o būtinybe. Veršeliai, pasirinkdami geriau vėdinamą aplinką, iš esmės „parodo“, kad jiems reikia pagalbos išlaikyti kūno balansą. Ir tai labai vertinga informacija ūkininkui, nes leidžia pamatyti situaciją ne per technologiją ar rekomendacijas, o per paties gyvulio elgesį.
Jei pažvelgtume į savo ūkį, labai dažnai atsakymas slypi paprastuose dalykuose. Įėjus į namelį, ar jaučiasi sunkus, šiltas oras? Ar veršeliai vidurdienį tampa vangūs, mažiau juda, mažiau geria? Ar jie linkę gulti susigrūdę vienoje vietoje? Tokie momentai dažnai laikomi nereikšmingais, bet iš tikrųjų jie yra labai aiškūs signalai apie aplinkos poveikį.
Gera žinia ta, kad sprendimai dažniausiai nėra sudėtingi. Kartais pakanka pagerinti oro judėjimą, atidaryti papildomas angas, pasirūpinti pavėsiu ar tiesiog atidžiau stebėti, kur veršeliai patys renkasi būti. Jie labai aiškiai „pasako“, kur jiems geriau – tik reikia išmokti tai pamatyti.
Šio tyrimo esmė labai paprasta, bet kartu labai stipri: net jaunas veršelis jau geba pasirinkti aplinką, kuri jam padeda geriau jaustis ir augti. O jei mes į tai reaguojame, mes ne tik pageriname jo šiandienos savijautą, bet ir investuojame į stipresnę, sveikesnę ir produktyvesnę karvę ateityje.
Ekspertė Julija Sachnevyč
Daugiau naudingų straipsnių apie prieauglio auginimą, pieno ūkio valdymą, karvių gerovę, fermos projektavimą.
