Žemės ūkio naujienos: 2026-08-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Jaunųjų ūkininkų sąjungai vadovaus buvęs viceministras Paulius Astrauskas
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos suvažiavime šeštadienį organizacijos pirmininku išrinktas Paulius Astrauskas. „Žemės ūkis nėra vienų metų ar vienos politinės kadencijos projektas. Jaunas žmogus, investuojantis į žemę, techniką ir technologijas, turi žinoti, kad veiklos taisyklės nebus keičiamos nebaigus įgyvendinti pradėtų investicijų.
Tarp svarbiausių naujosios vadovybės veiklos krypčių – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir investavimo sąlygų gerinimas, administracinės naštos mažinimas, sklandesnė kartų kaita, šiuolaikinių technologijų diegimas bei Lietuvos ūkių konkurencingumo stiprinimas.
Sąjunga taip pat sieks aktyviau įtraukti pačius jaunuosius ūkininkus į sprendimų priėmimą.
Artimiausiu metu naujoji vadovybė inicijuos susitikimus su Vyriausybės vadovu ir žemės ūkio ministru. Jų metu bus siekiama pristatyti svarbiausius jauniesiems ūkininkams kylančius iššūkius ir aptarti konkrečius galimus sprendimus.
Paulius Astrauskas – agronomijos mokslų daktaras, ūkininkas ir buvęs žemės ūkio viceministras. Jis šias pareigas ėjo nuo 2021 metų pabaigos iki 2023 metų vidurio.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-29
ŽŪM dėl nepalankių orų dviem savaitėmis pratęsė pievų sutvarkymo terminą
Dėl gausių kritulių ir per didelės dirvožemio drėgmės Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dviem savaitėmis – iki rugsėjo 15 d. – pratęsė privalomą pievų nuganymo ir šienavimo terminą, ketvirtadienį pranešė ministerija. Įprastai pievos ir kiti reikalavimuose numatyti plotai turi būti bent kartą nušienauti arba nuganyti iki rugsėjo 1 d. Ministerijos teigimu, terminas pratęstas, nes dėl pastarojo meto kritulių sunkiasvorė technika ne visur gali įvažiuoti į laukus, o nupjauta žolė džiūsta lėčiau.
Kaip nurodo ŽŪM, pratęstas terminas taikomas 2026 m. pateiktoms paraiškoms, prižiūrint pievas ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje bei vykdant dalies ekologinių sistemų įsipareigojimus.
Tai apims tokių ekologinių sistemų kaip: „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ bei „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ įsipareigojimus.
Iki rugsėjo 15 d. taip pat bus galima nušienauti kraštovaizdžio elementus – palaukes, ribines juostas, vandens telkinių pakrantes, pagriovius bei plotus po pavieniais medžiais ir krūmais.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-28
Siūloma didinti tiesiogines išmokas, stiprinti ūkių atsparumą ir skatinti kartų kaitą
Europos Komisijai pateikti svarbūs Strateginio plano pakeitimai, kuriais siekiama didinti ūkių ekonominį atsparumą, padėti jiems geriau pasirengti nepalankiems klimato reiškiniams ir sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams bei jauniems asmenims perimti veikiančius ūkius. Tiesioginėms išmokoms – papildomai iki 58,65 mln. eurų.
Todėl Žemės ūkio ministerija siūlo 2027 m. beveik 59 mln. eurų padidinti tiesioginėms išmokoms skirtą finansavimą. Jeigu siūlomi pakeitimai bus patvirtinti Europos Komisijos, 2027 m. tiesioginių išmokų finansavimas padidėtų nuo 612,7 mln. iki 671,4 mln. eurų. Visą papildomą – iki 58,65 mln. eurų – sumą siūloma skirti bazinei pajamų paramai tvarumui didinti. Tai leistų bazinės išmokos dydį padidinti nuo šiuo metu planuojamų 81,1 Eur/ha iki maždaug 101,7 Eur/ha. Tai yra maždaug 20,6 Eur/ha daugiau, palyginti su šiuo metu Strateginiame plane numatytu orientaciniu dydžiu.
Didinant bendrą tiesioginių išmokų finansavimą bus užtikrinta, kad ekoschemoms būtų skirta ne mažiau kaip 25 proc. privalomų tiesioginių išmokų asignavimų.
„Mūsų ūkininkai šiuo metu išgyvena itin sudėtingą laikotarpį. Prie aukštų gamybos kaštų – brangių trąšų bei kuro – prisidėjo ir gamtos stichijos: pastarosios audros bei gausūs krituliai skaudžiai smogė būsimam derliui. Puikiai suprantame šią įtemptą padėtį, todėl imamės visų įmanomų priemonių: ne tik spartiname tiesioginių išmokų avansų mokėjimą, bet ir numatome papildomą beveik 59 mln. eurų finansinę injekciją 2027 metams. Šis papildomas užnugaris padės ūkiams stabilizuoti finansinę situaciją, išgyventi šį sunkmetį ir atsitiesti po patirtų nuostolių“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Daugiau dėmesio ūkių apsaugai nuo nepalankių klimato reiškinių
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vis dažnėjančios gamtos stichijos daro didelę žalą žemės ūkiui, todėl tampa gyvybiškai svarbu veikti iš anksto, o ne tik kompensuoti jau patirtus nuostolius. Reaguojant į šiuos iššūkius, inicijuojamas Strateginio plano pakeitimas, kuriuo atveriamos naujos galimybės sodininkystės, uogininkystės bei daržininkystės ūkiams.
Svarbiausias šio sprendimo tikslas – suteikti ūkininkams realius įrankius prevencijai, kad būsimas derlius būtų apsaugotas dar iki nepalankių klimato reiškinių pradžios. Atsižvelgiant į sektoriaus poreikius, išplečiamas remiamų investicijų sąrašas intervencinėje priemonėje „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Nuo šiol parama bus skiriama tokioms technologijoms kaip sodo tuneliai, ventiliatoriai bei karšto oro šildytuvai, kurie tiesiogiai didina ūkių atsparumą šalnoms ar kitoms stichijoms. Šioms naujoms galimybėms ir investicijoms į prevenciją planuojama skirti 1,3 mln. eurų.
Nauja priemonė padėtų jauniems žmonėms perimti ūkius
Kitas svarbus siūlomas pokytis – nauja intervencinė priemonė „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Jos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas veikiančius ūkius sklandžiai perduoti jaunesnei kartai, skatinti kartų kaitą žemės ūkyje ir užtikrinti, kad jau sukurti bei ekonomiškai gyvybingi ūkiai tęstų veiklą.
Priemonė būtų orientuota į ūkių, veikiančių gyvulininkystės sektoriuje, perdavimą jaunesniems ūkininkams ir jauniems asmenims, kuriuos su ūkio perdavėju sieja artimi giminystės ryšiai – tėvams ir vaikams, seneliams ir anūkams.
Taip siekiama spręsti kelias žemės ūkiui aktualias problemas – ūkininkų kartų kaitą, jauniems žmonėms ribotą žemės prieinamumą ir sunkumus pradedant žemės ūkio veiklą. Tikimasi, kad priemonė padės daugiau jaunų žmonių įsitvirtinti žemės ūkyje, o vyresniems ūkininkams suteiks daugiau galimybių perduoti veikiančius ūkius jaunajai kartai ir taip išsaugoti jų tęstinumą. Priemonė bus įgyvendinama kaip pilotinė iniciatyva, kurios startas planuojamas 2026 m. pabaigoje. 2027–2028 m. šiai priemonei numatoma skirti 6 mln. eurų.
Strateginio plano pakeitimams turės pritarti Europos Komisija
Pagal ES teisės aktus valstybės narės apie sprendimą koreguoti 2027 m. tiesioginių išmokų asignavimus Europos Komisiją turi informuoti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., pateikdamos prašymą pakeisti BŽŪP strateginį planą.
Siūlomi pakeitimai nekeičia pagrindinių Lietuvos BŽŪP strateginio plano tikslų. Priešingai – jais siekiama sustiprinti ūkių ekonominį atsparumą, suteikti daugiau galimybių valdyti su klimatu ir gamyba susijusias rizikas, skatinti kartų kaitą bei užtikrinti ilgalaikį Lietuvos žemės ūkio sektoriaus tvarumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-08-27
Patvirtinti susietosios pajamų paramos už pienines karves dydžiai
Žemės ūkio ministro įsakymupatvirtinti 2026 m. susietosios pajamų paramos už pienines karves dydžiai. Paramos dydžiai už pienines karves, diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių: 1 pakopa – už pirmąsias 10 karvių (imtinai) – 208,53 Eur už pieninę karvę; 2 pakopa už 11–50-tąją karves (imtinai) – 268,16 Eur už pieninę karvę; 3 pakopa už 51–150-tąją karves (imtinai) – 297,98 Eur už pieninę karvę; 4 pakopa – nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves – 223,33 Eur už pieninę karvę.
-einamaisiais metais pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus ir šiose paraiškose nurodė, jog prašo skirti susietąją paramą už pienines karves;
-parama mokama už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ar partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje einamųjų metų gegužės 1 d. – birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;
-taip pat parama mokama jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėn. iki einamųjų metų balandžio 30 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-27
Pluoštinių kanapių versle – lenktynės su laiku
Pluoštinės kanapės agrosektoriaus panoramoje yra vienas jauniausių verslų. Jis kol kas nišinis ir, palyginti su kitais verslais, labiausiai kontroliuojamas, tačiau jau ganėtinai brandus, išsigryninęs lūkesčius. Pluoštinės kanapės patikimai įsitvirtina kaip tradiciniai žemės ūkio augalai, o jų pritaikymo bei perdirbimo galimybės, pasaulinės tendencijos skatina verslo plėtrą. Regione ir pasaulyje vyksta lenktynės su laiku – ateityje išliks stipriausieji.
Panevėžio rajono, Smilgių seniūnijos ūkininkas Julius Martinonis neslepia: laikas sudėtingas, daug įtampos, mažai miego. Vienas dalykas – savas ūkis, 900 ha pluoštinių kanapių laukai, iš kurių nemaža dalis yra ekologiniai. Darbas veja darbą, derliaus nuėmimo darbus komplikuoja lietingi orai, laukuose klimpsta technika. Žemdirbiams tai gerai žinoma kasdienybė.
Tačiau J.Martinonis, jau 10 metų stažą turintis ūkininkas su inžineriniu išsilavinimu, yra prisiėmęs dar didesnį rūpestį ar iššūkį. Juo gyvena jau antrus metus – su partneriais Raguvoje kuria pluoštinių kanapių perdirbimo įmonę. Į klausimą „kada“ atsako atsargiai: po mėnesio gal pavyks paleisti įrengimus.
Apie tai vyras niekur nesigarsina, o pašnekintas kalba nenoriai. Nesunku suprasti kodėl. Viena vertus, kol įmonė nepradėjo veikti, labai daug neapibrėžtumo, neįmanoma pateikti jokių skaičių ir apskritai neaišku, kaip seksis. Kita vertus, įmonė kuriama savo jėgomis, pritaikant senus linų perdirbimo linijos įrengimus.
Iškyla įvairių nenumatytų kliūčių. Būtų idealu tokį projektą įgyvendinti su europine parama, įsigyti naujus pažangius įrengimus, tačiau ūkininkui Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paaiškino, kad jo projektas netinkamas būtent dėl pluoštinių kanapių.
Kaip sako projekto sumanytojas, to reikalo jis ėmėsi tiesiog sutapus aplinkybėms: turėjo idėją, atsirado bendraminčių partnerių. Kolegos ūkininkai palaiko užmojį.
Kurs papildomą pridėtinę vertę
J.Martinonis yra žemės ūkio kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ narys, nors jo projektas su tuo tiesiogiai nesusijęs. Kooperatyvas telkia 35 ūkininkus grūdų augintojus, kurie bendrai dirba 13 tūkst. ha plotą.
Pluoštinės kanapės jų ūkiuose įtrauktos į sėjomainą ir teikia įvairiopos naudos, taip pat ir aplinkai: hektaras kanapių per metus iš atmosferos sugeria net 15 tonų anglies dvideginio – tiek pat kiek hektaras atogrąžų miškų. Kooperatyvo nariams svarbiausia, kad iš kanapių gauna apčiuopiamą finansinę naudą: „Panevėžio aruodas“ turi perdirbimo įmonę su aukštos klasės apdorojimo laboratorija, iš kanapių biomasės gamina kanabidiolio (CBD) produktus, kurie turi paklausą ir užsienyje.
Ūkininkams vertėtų į javų sėjomainą įtraukti kanapes, nes jos tręšia dirvą ir didina būsimą derlių.
Raguvoje kuriama įmonė anaiptol nekonkuruos su kooperatyvo įmonės produkcija – priešingai, ji sudarys galimybę gauti papildomų pajamų iš augalo dalies, kuri iki šiol likdavo laukuose. Įmonei pradėjus veikti Lietuvoje atsiras galimybė auginti ir pelno gauti iš dvejopos paskirties pluoštinių kanapių veislių, kurios auginamos dėl sėklų ir vadinamojo trumpojo pluošto.
Vasarai baigiantis ar rudeniop nuėmus kanapių sėklų derlių, stiebeliai paliekami lauke žiemoti. Per žiemą stiebeliai atsiklojėja ir pavasarį surenkami kaip vertinga žaliava. Anksčiau likusi po sėklų nuėmimo kanapių biomasė laikyta mažaverte. Ji dažniausiai buvo naudojama trąšai (su mikroorganizmų pagalba organinė medžiaga suskaidoma ir kaip trąša įterpiama į dirvą). Taip dirvožemyje lieka daug organikos ir augalo iš atmosferos absorbuotos anglies.
Patobulėjus kanapių pluošto perdirbimo technologijoms, dabar kanapių stiebelius apsimoka perdirbti. Nors per žiemą iš paliktų atsiklojėti kanapių stiebelių gaunamas trumpasis pluoštas, technikos pažanga iš šios žaliavos dabar leidžia gaminti kokybišką įvairią produkciją popieriaus, pakuotės, statybų, kitai pramonei. Pasak J.Martinonio, vien iš savo ūkio jis turi sukaupęs tiek žaliavos, kad įmonė galės ilgokai dirbti perdirbdami tik ją.
Pluoštinių kanapių statistika per pastarąjį dešimtmetį bangavo – buvo pakilimų ir atoslūgių, tam tikro nusivylimo. Keli pastarieji metai rodo, kad kanapės įsitvirtina Lietuvoje.
Beje, tekstilės gaminiams šis pluoštas netinkamas. Reikalingas ilgasis kanapių pluoštas, tam auginamos specialios veislės. Ypatumų turi ir šios paskirties kanapių auginimas siekiant gauti kuo ilgesnius stiebelius. Šioje srityje specializuojasi Kėdainiuose veikiantis fabrikas „Natūralus pluoštas“.
Plečiasi plotai, auga verslai
Šių metų pasėlių ir plotų deklaravimo rezultatus pateikia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Keli pastarieji metai rodo, kad kanapės įsitvirtina Lietuvoje, nors tikrai negali prilygti strateginėms kultūroms, tokioms kaip rapsai ar javai.
ŽŪDC duomenimis, šiais metais pluoštinės kanapės auginamos 4,6 tūkst. ha plote, o sertifikuotų pagal ekologinę gamybą plotas siekia beveik 2,4 tūkst. ha.
Mokslininkai iki šiol negali laboratorijose eksperimentuoti su kanapėmis ir tuo pačiu vykdyti šiuolaikišką jų selekciją, grindžiamą naujausiais genetikos mokslo laimėjimais.
Lietuvos žemėlapyje jau nėra baltų dėmių – savivaldybių, kuriose nebūtų auginamos kanapės. Lyderiai pagal deklaruojamus plotus yra Šakių, Radviliškio, Panevėžio, Šilutės rajonai.
Nesunku pastebėti, kad lauko kultūra labiau įsitvirtina ten, kur yra stiprūs grūdininkų kooperatyvai, didesni ar mažesni pluoštinių kanapių perdirbimo centrai, kur telkiasi augalo panaudojimo įvairioms paskirtims entuziastai. Valstybinė augalininkystės tarnyba į pluoštinių kanapių tiekėjų sąrašą yra įtraukusi daugiau nei 300 fizinių ir juridinių asmenų. Didžiąją sąrašo dalį sudaro augintojai, tačiau apstu ir pridėtinę vertę kuriančių verslumo pavyzdžių. Regionuose jų yra dešimtys.
Gyventojų jau nestebina kanapių sėklų aliejus, kanapių biomasės arbata, CBD aliejus ir panašūs produktai. Iš kanapių biomasės Lietuvoje gaminami interjero elementai (akustinės sienelės), ji naudojama statybai, taip pat kanapių augintojai rengia įvairias edukacijas…
Verslai kovoja dėl rinkų ir… dėl žaliavos
Lietuva versli ir, atrodo, neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. O kaip yra iš tikrųjų? Apie aktualijas pakalbinome Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorių Rimantą Čiūtą.
Pluoštinių kanapių pasėlių plotai plečiasi, ypač ten, kur yra perdirbimo galimybė. Tai globali tendencija. Plačiąja prasme, kas skatina ūkininkų susidomėjimą šiuo žemės ūkio augalu?
Iki šiol nišinė kultūra tampa vis aktualesnė augant atsinaujinančių žaliavų poreikiui, tiesiogiai susijusiam su bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos sparčia plėtra. Iš kanapių galima labai daug ką pagaminti. Be to, geopolitinė situacija verčia trumpinti pramonės žaliavų tiekimo grandines.
Kanapės – tai pelninga, produktyvi ir tvari kultūra. Ji atspari ekonominiu ir klimato kaitos požiūriu. Ekonominiu požiūriu svarbu, kad kanapių auginimo agrotechnikai nereikia ypatingų priemonių. Klimato kaitos požiūriu ji atspari, nes neblogai ištveria pavasario šalnas ir kitus klimato kataklizmus. Lietuvoje pastaraisiais metais įsigalėję sausi ir šalti pavasariai nėra geriausias metas kanapėms, tačiau jos lepios tik augimo pradžioje. Kai įsikrūmija, kanapės pakelia ir sausras, ir karščio bangas.
Grūdininkų kooperatyvams seniai siūlėme kanapes įtraukti į sėjomainų sistemas kaip atokvėpio nuo „chemijos“ kultūrą. Po kanapių derliaus nuėmimo žemė atsigauna, nes dirvoje lieka daug organikos ir mineralinių medžiagų turintis šaknynas – pastebimas teigiamas poveikis kitoms kultūroms. Kanapės pagerina dirvožemį dar ir dėl to, kad gilios šaknys iš gilesnių sluoksnių iškelia mikro-, makroelementus ir veikia kaip sanitaras: ne tik pačios ginasi nuo ligų, bet ir naikina nematodus, piktžoles, suriša sunkiųjų metalų jonus.
Daugelio požiūriu kanapių auginimas yra naudingas. Tik laiko klausimas, kada jos taps strategine kultūra.
Tai žemdirbiui labai patrauklu, tačiau kad pamatytų teigiamą poveikį laukui, prireikia laiko, stebėjimų. Kaip vertinamas šios žemės ūkio kultūros pelningumas?
Pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad kitų kultūrų derliai po kanapių padidėja 10–20 proc. Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimų duomenimis, žieminių kviečių derlius po kanapių išaugo 47 proc. Efektas buvo ir antrais metais – derliaus priedas siekė 9 proc. Štai koks gali būti efektas be jokio tręšimo, vien į sėjomainą įtraukus kanapes.
Įsisavinus dvejopos paskirties kanapių auginimą bendra kanapių derliaus vertė (iš sėklų ir biomasės) leidžia tikėtis keturis kartus didesnio pelno negu iš kviečių!
Jungtinėje Karalystėje dabar „paleidžiamos“ trys naujos veislės, kurių pelningumas, palyginti su rapsais (lyginimas sąlyginis, JK rinkos sąlygomis), 2–9 kartų didesnis. Kai kurios veislės iš hektaro duoda daugiau kaip 6 tūkst. svarų sterlingų pajamas.
Skamba neįtikėtinai. Kas tai per superveislės? Ar britų naujovė prieinama mūsų augintojams?
Kanapių verslas juda mokslo laimėjimų nubrėžta trajektorija. Naujų veislių kūrimui pasitelkiami nauji genominiai metodai, genų modifikavimas (neįterpiant kokių nors pašalinių genų) – nuo 2026 m. vasaros tai įteisinta ir ES. Tai atveria galimybę kurti naujas labai produktyvias veisles, jas pritaikant vietos sąlygoms.
JK tai įteisinta ir praktiškai veikia nuo 2023 m. Pernai britai naujai išvestomis veislėmis pasėjo pirmuosius pasėlius.
Kokį dėmesį britai skiria kanapių sektoriaus pažangai, galima spręsti iš to fakto, jog 2025 m. tarp valstybės paramą gavusių 19 inovacijų, skirtų žemės ūkiui, buvo jau minėtų naujai išvestų veislių tobulinimo programa. Valstybė naujoms pluoštinių kanapių veislėms tobulinti skyrė net 900 tūkst. svarų sterlingų. Masiniam komerciniam auginimui naująsias kanapių veisles planuojama pradėti platinti 2032 m.
Įdomu, kad viena iš trijų naujai JK sukurtų veislių skirta nederlingoms dirvoms. Pagrindinė šios veislės paskirtis yra ne tiek didesnis derlius, kiek dirvožemio turtinimas, jo atkūrimas – organinės anglies kaupimas. Selekcija pasitelkta siekiant užtikrinti spartų ir gausų kanapių šaknų augimą ir tuo pačiu sustiprinti kanapių gyvybingumą pasėjus jas į prastą dirvą.
Ši kryptis aktuali ir Lietuvos nederlingoms žemėms, nors turime nualintų ir derlingų… Tarp kitko, Vokietija skiria nemažus pinigus nualintų dirvožemių atkūrimo programai. Pernai į šią dirvožemio atkūrimo programą buvo įtraukta dešimtys tūkstančių hektarų. Regeneracinės žemdirbystės bandymams buvo pasitelktos ir pluoštinės kanapės.
Naujos produktyvios veislės teoriškai galėtų būti kuriamos ir Lietuvoje. Turime mokslo centrus. Mokslininkams tarsi leidžia dirbti Pluoštinių kanapių įstatymas.
Visi pamename, kad vienas iš genomų redagavimo technologijos pradininkų (2014–2015 m.) yra prof. Virginijus Šikšnys. Turime mokslo potencialą, mokslininkų žinias galima būtų permesti praktinėms reikmėms, taip pat pritaikyti kuriant mūsų sąlygoms skirtas produktyvias kanapių veisles.
Pluoštinių kanapių įstatymas nuo 2021 m. leidžia mokslo ir eksperimentinėms reikmėms kanapes auginti uždarose patalpose. Tačiau tame pačiame įstatyme galioja nuostata, kuri užkerta kelią tokiems tyrimams. Yra teisinė aklavietė. Mokslininkai iki šiol neturi teisės patalpose daryti tokius tyrimus.
Reikia žvelgti toli į priekį (kaip minėtu JK pavyzdžiu). Jei atsibusime, kai visos aplinkinės šalys turės savo konkurencingas veisles, būsime nustumti į paraštes.
Kanapių verslas Lietuvoje, palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, yra aiškiau reglamentuojamas. Naujausios įstatymo pataisos verslui atvėrė kelią eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis. Kas lemia Jūsų minėto teisinio reglamentavimo aklavietes?
Turime kuo pasidžiaugti, bet mokslui ir verslui dabartinėje pluoštinių kanapių įstatymo redakcijoje dar likę teisinių aklaviečių – veikti leidžia, o kartu ir ne. Mokslininkai iki šiol negali laboratorijose eksperimentuoti su kanapėmis ir tuo pačiu vykdyti šiuolaikišką jų selekciją, grindžiamą naujausiais genetikos mokslo laimėjimais.
2025 m. priimtos įstatymo pataisos atvėrė naujas galimybes kitokiai kanapių žiedų pramonės veiklai. Pluoštinėse kanapėse yra ne tik ribotas psichotropinio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis, bet ir kitų vertingų veikliųjų medžiagų – nenarkotinių kanabinoidų, kurie naudojami farmacijoje, kosmetikoje, kai kuriose šalyse ir pašarų, maisto gamyboje (priminsime, kad ES rinkai tiekiamose pluoštinėse kanapėse maksimalus leistinas THC kiekis neturi viršyti 0,3 proc. ribos, maistui skirtuose gaminiuose – 0,2 proc. ribos).
Siekiant išgauti minėtas vertingas veikliąsias medžiagas reikia produktyvių veislių, kurias lauko sąlygomis galima auginti tik panaudojus sodinukus. Šių veislių kanapėse CBD ir kitų kanabinoidų koncentracija yra apie keturis kartus didesnė nei įprastai auginamų pluoštinių kanapių. Kaune veikianti įmonė „Biosyyd“ dabar perdirba žaliavą, kurią atsiveža iš Pietų Europos šalių. Lietuvoje tokios žaliavos kol kas užsiauginti negalima, nors pluoštinių kanapių įstatymas nuo 2025 m. leidžia kanapių augintojams eksperimentinės plėtros tikslais auginti pluoštines kanapes uždarose patalpose. Tačiau kokia turi būti tokios praktikos tvarka iki šiol nėra nustatyta
Kita labai įdomi neišnaudota verslo niša yra kanapių mikrožalumynų auginimas. Juos irgi galima auginti tik patalpose. Šia galimybe domėjosi Taivano įmonė, kuri Vilniuje turi vertikaliosios žemdirbystės įmonę. Mikrožalumynai gali būti vartojami kaip salotos maistui. Tačiau pasaulio praktika rodo, jog dažniausiai iš kanapių mikrožalumynų spaudžiamos sultys, iš kurių vėliau išgaunami milteliai, labai vertinami farmacijoje ir kosmetikoje. Tiek šiuolaikiškas mikrožalumynų auginimas, tiek jų tolesnis perdirbimas yra aukštųjų technologijų sritis, atverianti labai pelningo verslo galimybes.
Teisinių aklaviečių priežastis viena, ji yra įvardyta pačiame Pluoštinių kanapių įstatyme: nurodyta sąlyga, kad norint kanapes auginti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) selekcijos tikslais uždaruose gruntuose ar laboratorijose būtinas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas. Tačiau tos tvarkos minėtame įstatyme nėra?! Pluoštinių kanapių įstatyme mokslininkams (nuo 2021 m.) ir kanapių augintojams (nuo 2025 m.) suteikta teisė mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais auginti pluoštines kanapes uždarose patalpose iki šiol tėra fikcija. Todėl tik teoriškai galime svarstyti apie kanapių šiuolaikiškos selekcijos naudą arba apie naujai atsiveriančias kanapių verslo galimybes.
Štai ir įvardijote, ko sektorius tikisi iš artėjančio naujo politinio sezono.
Taip, mums būtina toliau tobulinti pluoštinių kanapių įstatymą. Be to, opus dalykas perteklinė administracinė našta. Apie tai dažnai kalbame su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistais.
Būtina pagaliau sutvarkyti skaitmenines duomenų apskaitos sistemas – jos privalo tarpusavyje „susikalbėti“. Dabar valdininkai ir patys gaišta laiką duomenis perrašinėdami iš vienos sistemos į kitą, ir ūkininkai verčiami teikiant žinias kontroliuojančioms institucijoms po keturis kartus tuos pačius duomenis per sezoną perrašyti.
Pertekliniai reikalavimai atgraso ūkininkus imtis pluoštinių kanapių auginimo. Jie baiminasi labai sudėtingos tvarkos, nuobaudų. Reikėtų atsikratyti seno supratimo, kad pluoštinės kanapės – pusiau narkotinis augalas. Tai žemės ūkio ir bioekonomikos suklestėjimą žadantis augalas.
Lietuvos gamintojai randa pardavimo nišų užsienyje. Minėjote, kad žaliava iš užsienio ir įsivežama perdirbimui.
Lietuvoje išvystyti kanapių sėklų perdirbimo pajėgumai. Kauno rajone įsikūrusi „Allive Europe“ savo produkciją parduoda JAV, Kanadoje, bet nemažus kanapių sėklų kiekius atsiveža iš tos pačios Kanados, Ispanijos, Prancūzijos, Rumunijos. Tą patį daro Šakių rajone registruota bendrovė „Naturus“ (prekės ženklas „Jorùs“) – daug žaliavų atsiveža iš Estijos, Ispanijos, Rumunijos, kitų šalių.
Akivaizdu, kad kol kas Lietuvos ūkininkai neužaugina pakankamai kanapių sėklų, kiek galima būtų perdirbti ir sėkmingai parduoti į užsienio rinkas.
Apie daugelį kanapių verslo sektoriaus galimybių šiandien kalbame avansu, nes perspektyviai plėtrai paprasčiausiai trūksta auginimo masto ir tuo pačiu žaliavos. Pavyzdžiui, į Lietuvos rinką su savo statybine produkcija (kanapių spalių blokeliai) mėgina įeiti italų gamintojas. Kol kas tiria rinką, žvalgosi. Investitoriai norėtų kanapių spalių blokelius gaminti Lietuvoje, panaudodami vietos spalius. Tačiau tų pačių spalių Lietuvoje trūksta. Spalių atsivežame iš Lenkijos, Latvijos, net Ukrainos.
Spalių kaina rinkoje kai kada pasiekia kosminę 600 eurų už toną ribą. Aukšta kanapių spalių kaina kol kas stabdo kanapių statybinių medžiagų gamybą. Jei daugiau augintume kanapių ir sugebėtume užtikrinti pirminį kanapių derliaus perdirbimą, tada pakaktų ir vietos kanapių sėklų, ir pluošto, ir tų pačių spalių.
Taigi vyksta lenktynės tarptautiniu lygiu?
Dar kartą paminėsiu britų gerąją patirtį. JK nuo 2021 m. įgyvendinama valstybės remiama programa „Hemp – 30“, kurios tikslas – per 10 metų kanapių pasėlių plotą šalyje padidinti 100 kartų, t.y. iki 80 tūkst. ha.
Kanapių verslas yra tarptautinis, todėl ir konkurencija tarptautinio lygmens. Čia verslo plėtrai galioja kiti reikalavimai. Vaizdžiai juos apibūdinti galima pavyzdžiu iš pasakos „Alisa Stebuklų šalyje“: jei nori stovėti vietoje, tai reikia bėgti, o jei nori pajudėti nors kiek į priekį, reikia labai stipriai bėgti.
Mokslo pasiekimai spartėja, konkurencija tarptautiniu mastu stipriai auga, technologijos tobulėja. Nedalyvausi toje virtuvėje – liksi vartotojas ar geriausiu atveju žaliavos tiekėjas. Norėtųsi, kad Lietuvos ūkininkai ir verslininkai kuo daugiau vertės grandinės savo rankose turėtų. Tai priklauso nuo bendrų pastangų į tarptautinę rinką išeiti su galutiniais aukštos pridėtinės vertės produktais.
Šaltinis: valstietis.lt, Irma Dubovičienė, 2026-08-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
