Žemės ūkio naujienos: 2026-08-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvos ūkių ekonominis portretas: bendra VED vertė pasiekė 2,84 mlrd. Eur
Artėjant rudeniui, žemės ūkyje įprasta skaičiuoti derlių. VED (žemės ūkio valdos ekonominio dydžio) duomenys leidžia pamatyti, kokio ekonominio svorio šiandien yra Lietuvos žemės ūkio valdos. 2026 m. bendra jų VED vertė priartėjo prie 3 mlrd. Eur – nuo 2,76 mlrd. Eur pernai išaugo iki 2,84 mlrd. Eur šiemet. 2026 m. Lietuvos žemės ūkio portretas turi kelis ryškius bruožus. Valdų daugiausia Vilniaus apskrityje, bet ekonomiškai didžiausios dažniau telkiasi Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Beveik 60 proc. viso VED sudaro kviečiai, pieninės karvės ir rapsai, o jaunesni nei 40 metų valdytojai tarp didžiausio ekonominio dydžio valdų matomi maždaug dvigubai dažniau nei bendroje struktūroje.
Per metus bendra VED vertė ūgtelėjo 3,1 proc. Kartu keitėsi ir valdų struktūra – jų skaičius kito nuo 146,1 iki 142,7 tūkst. Tai leidžia kalbėti apie brandesnę žemės ūkio sektoriaus struktūrą.
„Šiandien galime įvertinti ir paties sektoriaus ekonominį svorį. Per metus bendra žemės ūkio valdų ekonominė vertė išaugo iki 2,84 mlrd. eurų. Svarbu ir tai, kad tarp didžiausio ekonominio svorio valdų jaunesni nei 40 metų ūkininkai matomi maždaug dvigubai dažniau nei bendroje ūkių struktūroje. Tai geras signalas – jaunoji karta ne tik ateina į žemės ūkį, bet ir kuria ekonomiškai stiprius ūkius. Tai yra kryptis, kurioje matome stipresnį, konkurencingesnį ir ateičiai pasirengusį Lietuvos žemės ūkį“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
VED galima vadinti savotiška ūkio ekonomine vizitine kortele. Jis parodo ne tai, kiek ūkis uždirbo ar kokį pelną gavo, bet kokio ekonominio dydžio yra jo veikla – pagal auginamas kultūras, laikomus gyvulius ir kitus rodiklius.
Sudėjus visų šalies valdų VED, galima pamatyti jau ne pavienį ūkį, o visą Lietuvos žemės ūkio portretą – ir kaip jo veidas keičiasi bėgant metams.
Du Lietuvos žemėlapiai: kur daugiausia valdų ir kur telkiasi ekonomiškai didžiausios
Vien valdų skaičius neparodo viso regiono žemės ūkio ekonominio profilio: teritorija, kurioje valdų daugiausia, nebūtinai yra ta, kurioje didžiausia ekonomiškai stambių valdų koncentracija.
Tuo tarpu VED duomenys regionuose atskleidžia du gana skirtingus Lietuvos žemės ūkio žemėlapius.
Pagal bendrą valdų skaičių 2026 m. pirmauja Vilniaus apskritis – 18,2 tūkst. valdų, po jos rikiuojasi Kauno – beveik 18 tūkst. ir Utenos – 17,2 tūkst.
Tačiau pažvelgus, kur telkiasi daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED valdos, lyderiai pasikeičia. Daugiausia jų yra Šiaulių apskrityje – 918, Panevėžio – 873 ir Kauno – 854.
Skiriasi ne tik absoliutūs skaičiai, bet ir tokių valdų koncentracija. Šiaulių ir Panevėžio apskrityse daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED siekia apie 6,5 proc. visų valdų, kai šalies vidurkis – 3,7 proc.
Dar ryškesni skirtumai matyti savivaldybių lygmeniu. Daugiausia daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED valdų yra Kėdainių rajone – 252, Šakių – 227, Biržų – 221.
Tačiau santykiniu lyderiu tampa Joniškio rajonas. Čia daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED turi 12,3 proc. visų valdų – daugiau kaip tris kartus didesnė dalis nei šalies vidurkis. O daugiau kaip 50 tūkst. Eur VED siekia maždaug kas penkta Joniškio rajono valda.
Kviečiai, pieninės karvės ir rapsai – beveik 60 proc. Lietuvos VED
Bendras augalininkystės ir gyvulininkystės santykis parodo tik vieną Lietuvos žemės ūkio portreto sluoksnį. Pažvelgus giliau matyti, kad itin didelę ekonominio dydžio dalį sutelkia vos kelios produkcijos rūšys.
2026 m. didžiausia VED vertė teko kviečiams – 833,1 mln. Eur, arba beveik 29,3 proc. viso šalies valdų VED. Antroje vietoje – pieninių veislių melžiamos karvės – 458,1 mln. Eur, trečioje – rapsai – 378,9 mln. Eur.
Šios trys produkcijos rūšys kartu sudaro beveik 59 proc. viso Lietuvos žemės ūkio valdų VED. Kitaip tariant, daugiau kaip pusė viso ekonominio dydžio tenka trims labai aiškioms Lietuvos žemės ūkio kryptims: grūdininkystei, pienininkystei ir rapsų auginimui.
Per metus jų dinamika skyrėsi. Kviečių VED ūgtelėjo apie 1,8 proc., pieninių karvių – 3,3 proc., o rapsų sumažėjo 11,2 proc.
Tarp ryškesnių pokyčių išsiskyrė miežiai, kurių VED padidėjo apie penktadalį, o gyvulininkystėje – mėsiniai viščiukai, kurių VED augo beveik 28 proc.
Šie skaičiai pirmiausia rodo gamybos struktūros, o ne ūkininkų pajamų ar pelno pokyčius. VED skaičiuojamas naudojant standartinės produkcijos vertes, todėl jo dinamika neturėtų būti tapatinama su rinkos kainų ar faktinių ūkių uždarbių pokyčiais.
Juridinių asmenų valdų nedaug, bet tarp ekonomiškai didžiausių jų gerokai daugiau
Didžiąją Lietuvos žemės ūkio valdų dalį valdo fiziniai asmenys – juridiniams asmenims tenka vos apie 1,2 proc. visų valdų.
Tačiau tarp ekonomiškai didžiausių valdų vaizdas kitoks. Daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED pasiekia maždaug kas ketvirta juridinio asmens valda, o tarp fizinių asmenų – tik apie 3,4 proc.
Todėl juridinių asmenų valdos, nors jų skaičius nedidelis, gerokai dažniau patenka į aukščiausią VED segmentą.
Jaunesni – tarp ekonomiškai stipresnių
Valdytojų amžius atskleidžia dar vieną įdomų Lietuvos žemės ūkio portreto bruožą. Jaunesni kaip 40 metų valdytojai sudaro apie 12,4 proc. visų fizinių asmenų valdomų valdų, tačiau tarp daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED valdų jų dalis siekia beveik 24,8 proc.
Kitaip tariant, tarp ekonomiškai didžiausių valdų jaunesnių valdytojų dalis yra maždaug dvigubai didesnė nei visoje fizinių asmenų valdomų valdų struktūroje.
Taigi jaunesnių nei 40 metų valdytojų grupėje ekonomiškai didžiausių valdų dalis yra daugiau kaip penkis kartus didesnė nei tarp pensinio amžiaus valdytojų. 2026 m. jaunesni nei 40 metų žmonės valdė apie 17,5 tūkst. fizinių asmenų valdų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-08-25
Mažeika: esant ekstremaliai situacijai, įsipareigojimų nevykdę tiekėjai negautų baudų
Po savaitgalio audros svarstant skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad tai leistų dėl finansavimo kreiptis į Europos Komisiją (EK), užtikrintų, kad dėl elektros trikdžių įsipareigojimų neįvykdę tiekėjai negautų baudų. „Tai atrakintų galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl pagalbos fondo aktyvavimo, įjungti force majore mechanizmą tiems ūkiams, kurie negalės įvykdyti sutarčių pasirašytų, tai padėtų lengviau įrodyti, kad jie negali įvykdyti įsipareigojimų “, – LRT radijui sakė ministras.
„Taip pat netgi tiekimuose į prekybos tinklus, kur vėlgi įmonės, kurios dėl elektros nebuvimo negalėjo pagaminti ir patiekti pagal įsipareigojimus vienokios ar kitokios produkcijos, jiems taip pat galiotų ta išimtis, kad jiems nebūtų taikomos baudos tiekimo grandinėje“, – tikino K. Mažeika.
Po audros ekstremalioji situacija šiuo metu paskelbta Biržų, Telšių ir Anykščių rajonuose.
Kaip skelbė ELTA, po savaitgalio audros trečiadienį elektros vis dar neturi dešimtys tūkstančių „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, gyventojams bus mokamos kompensacijos.
Po audros sutriko ir mobilusis ryšys, tačiau operatorės pranešė jau atkūrusios didžiąją dalį tinklo.
Per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas tuo metu buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
Kviečiame teikti paraiškas nacionalinės paramos kompensacijoms gauti už augalų ir pasėlių draudimą
Rugsėjo 1 – gruodžio 31 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti nacionalinę paramą kompensacijai už augalų ir pasėlių draudimą nuo pavojingų meteorologinių reiškinių sukeltų padarinių. Pagalbos intensyvumas sudaro iki 50 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant didžiausių galimų draudimo įmokų įkainių. Kompensuojama už meteorologinių reiškinių rizikas – krušą, audrą, liūtį, snygį, šalną, ilgalaikį lietų, sausringą laikotarpį, iššalimą ir kt.
Finansuojama veikla, susijusi su augalų draudimu nuo nuostolių, kuriuos sukelia gaivalinėms nelaimėms prilyginami pavojingi meteorologiniai reiškiniai ir (arba) kiti pavojingi meteorologiniai reiškiniai. Remiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje auginamų augalų ir (arba) pasėlių, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, draudimas.
Galimi pareiškėjai:
-fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą;
-užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba;
-labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai priklausanti įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2472 I priede;
-sunkumų nepatirianti įmonė (nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos).
Pareiškėjas arba pagalbos gavėjas įsipareigoja:
-Užtikrinti, kad draudimo sutartyje nurodytas augalų plotas pagal augalų rūšis nėra didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą (toliau – deklaruotas plotas) ir plotai buvo atsodinti arba atsėti.
Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami ar sėjami augalai ne vieną kartą ir tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu metu augančių augalų plotas negali būti didesnis už deklaruotą bendrą šių augalų plotą.
Apdraudus didesnį augalų plotą pagal augalų rūšis už deklaruotą plotą, pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą ir sumažintą draudimo įmoką už šią augalų rūšį, išskyrus tuos atvejus, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, už juos yra sumokėtos draudimo išmokos;
Sudaryti sąlygas asmenims, turintiems teisę audituoti, kontroliuoti, tikrinti, kaip yra vykdoma veikla, laikomasi sąlygų, už ką buvo skirta kompensacinė išmoka.Teikti visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams ir stebėsenai bei reikalingiems vertinimams atlikti.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
-faktiškai patirtos ir pagrįstos mokėjimą įrodančiais dokumentais;
-patirtos, atsiskaitant su draudimo įmonėmis per finansų įstaigas;
-patirtos, draudimo paslaugą įsigijus iš pripažintų tinkamų teikti augalų draudimo paslaugas draudimo įmonių ar kitų ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų, turinčių teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą;
-patirtos ne anksčiau, kaip kitą dieną nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos (netaikoma, jei paraiškoje pasirenkama nereikšminga (de minimis) pagalba);
-apskaičiuojamos pagal didžiausius galimus draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis, kurių nustatymo metodika patvirtinta atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiška pateikiama asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-26
Kartų kaitai vien pažadų nebeužtenka
Per 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000 – daugiau kaip 52 proc. Pastarųjų metų duomenimis, jaunieji ūkininkai sudaro vos 13,3 proc. visų valdų valdytojų, o pensinio amžiaus valdų valdytojų yra beveik tris kartus daugiau. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vertinimu, tai jau ne vien žemės ūkio problema. Turime atsakyti į platesnį klausimą – kas po 10 ar 20 metų dirbs Lietuvos žemę, gamins maistą, kurs darbo vietas ir išlaikys gyvybingus regionus?
Apie kartų kaitą kalbama ne vienus metus. Keitėsi Vyriausybės, ministrai ir paramos programos, tačiau jaunam žmogui pagrindinės kliūtys iš esmės liko tos pačios – žemė, finansavimas ir reali galimybė pasinaudoti parama.
Šių problemų LJŪJS nepriskiria naujai darbą pradėjusiai Vyriausybei. Priešingai – tai galimybė pradėti jas spręsti kitaip. LJŪJS kviečia Ministrą Pirmininką susitikti su jaunaisiais ūkininkais ir kartu aptarti, kokių konkrečių sprendimų reikia Lietuvos kartų kaitos politikai.
„Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus – ką galime pakeisti, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti, įsitvirtinti ir savo ateitį kurti Lietuvoje“, – sako LJŪJS vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Ne tik išlaikyti, bet ir sudaryti sąlygas
Kartų kaitos negalima atskirti nuo jaunų ir darbingo amžiaus žmonių išvykimo iš Lietuvos. Valstybės tikslas turėtų būti ne tik mažinti emigraciją, bet ir sudaryti sąlygas grįžti tiems, kurie užsienyje įgijo žinių, profesinės patirties, sukaupė kapitalo ir norėtų savo ateitį kurti Lietuvoje.
Regionai ir žemės ūkis gali būti viena iš tokių galimybių. Tačiau neužtenka žmogui pasakyti – grįžk ir kurk ūkį. Jis turi matyti realią perspektyvą: galimybę įsigyti žemės, gauti finansavimą, investuoti ir iš savo darbo išlaikyti šeimą.
Tai svarbu ne tik žemės ūkiui. Jaunas žmogus, kuris lieka ar grįžta į regioną, čia kuria savo gyvenimą, verslą, darbo vietas ir ekonominę vertę.
Didžiausia problema – kaip įsigyti žemės
Viena pagrindinių kliūčių pradedančiajam ūkininkui – žemės prieinamumas. Pagal dabar galiojančią tvarką pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi besiribojančių sklypų savininkai.
Praktiškai daugiau galimybių turi tie, kurie žemę jau valdo, o žmogus, kuris nori pradėti nuo nulio, tokio pranašumo neturi. Jeigu jaunas žmogus nepaveldi šeimos ūkio, jo galimybės įsigyti pirmuosius hektarus labai ribotos.
„Kalbėdami apie kartų kaitą pirmiausia turime atsakyti į labai paprastą klausimą – kaip jaunam žmogui įsigyti pirmuosius hektarus? Negalime raginti jaunimo ateiti į žemės ūkį ir kartu palikti jį sistemoje, kurioje didžiausias pranašumas atsiranda tada, kai žemės jau turi“, – sako V.Buivydas.
Norinčių daug – galimybių mažai
Per vieną iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų buvo pateiktos 1 022 paraiškos, kuriose prašyta daugiau kaip 61 mln. eurų paramos. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų. Kitaip tariant, paramą gavo maždaug kas penktas pareiškėjas.
Šie skaičiai rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti. Norinčių yra – klausimas, kiek jų gauna realią galimybę pradėti.
Pradedantis ūkininkas dažniausiai dar neturi ilgos veiklos istorijos, sukaupto kapitalo ar pakankamo turto banko užstatui, nors būtent pradžioje investicijų reikia daugiausia. Todėl būtinos realiai veikiančios garantijos, lengvatinės paskolos ir kitos finansavimo priemonės, pritaikytos žmogui, kuris ūkį dar tik pradeda kurti.
Pajamas galima didinti ne tik mokesčiais
Kai kalbama apie poreikį didinti valstybės biudžeto pajamas, diskusija dažnai sukasi apie didesnius mokesčius. Tačiau yra ir kitas kelias – didinti žmonių, kurie Lietuvoje dirba, investuoja, kuria verslus ir moka mokesčius, skaičių.
Jaunas žmogus, sukūręs gyvybingą ūkį, ilgainiui nėra vien paramos gavėjas. Jis investuoja, perka techniką ir paslaugas, gamina produkciją, kuria darbo vietas ir moka mokesčius. Todėl parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui turėtų būti vertinama kaip investicija į būsimus mokesčių mokėtojus bei regionų ekonomiką.
„Prieš svarstydami, kiek dar galima didinti mokestinę naštą jau dirbantiems žmonėms ir verslams, turėtume lygiai taip pat rimtai klausti – ką darome, kad Lietuvoje būtų daugiau dirbančių, investuojančių ir mokesčius mokančių žmonių. Jaunas ūkininkas po kelerių metų gali būti ne paramos gavėjas, o darbdavys, investuotojas ir mokesčių mokėtojas. Jeigu žmogus savo ūkį ir verslą sukuria Lietuvoje, jo kuriama ekonominė vertė taip pat lieka Lietuvoje“, – pabrėžia V.Buivydas.
Kartų kaitos neišspręs viena išmoka ar dar vienas paramos kvietimas. Reikia ilgalaikės politikos, kuri apimtų pirmųjų žemės hektarų prieinamumą, finansavimą, ūkių perdavimą jaunajai kartai ir sąlygas išvykusiems žmonėms grįžti.
Tai nėra vien klausimas, kiek jaunųjų ūkininkų turėsime. Tai klausimas, kiek Lietuvoje turėsime žmonių, kurie čia kuria savo ateitį, investuoja, augina verslus ir prisideda prie valstybės pajamų.
Sprendimai, kuriuos priimsime šiandien, lems, kas Lietuvos žemę dirbs ateityje ir kokie bus mūsų regionai po 10 ar 20 metų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-24
2026 m. liepos mėn. USDA prognozės duomenimis, 2026–2027 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė
Palyginti su birželio mėn. prognoze, sumažinta 2,54 mln. t (iki 1,59 mlrd. t). Kukurūzų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta 3,29 mln. t (iki 1,30 mlrd. t). Mažesnio kukurūzų derliaus laukiama ES ir Kenijoje (dėl birželio mėnesį užklupusios sausros). Minėtą sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas didesnis kukurūzų derlius Kanadoje. ES kukurūzų derliaus prognozė sumažinta dėl mažesnio jų derlingumo Prancūzijoje. Miežių derlius pasaulyje prognozuojamas nedaug didesnis dėl jų derliaus padidėjimo Kanadoje.
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2026–2027 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 1,19 mln. t ir turėtų sudaryti 1,62 mlrd. t. Bendra 2026–2027 m. kitų grūdų eksporto ir importo prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta – atitinkamai 2,46 mln. t (iki 252,41 mln. t) ir 4,37 mln. t (iki 244,10 mln. t). Pagrindiniai kitų grūdų pasaulinės prekybos pokyčiai 2026–2027 m. apima didesnį kukurūzų eksportą iš JAV ir Kanados. Kukurūzų importo prognozė padidinta į ES, Keniją, Iraką, Jordaniją ir Tunisą.
2026–2027 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė sumažinta 6,17 mln. t ir turėtų sudaryti 306,2 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 5,96 mln. t (iki 275,26 mln. t). Mažesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Kinijoje, Ukrainoje ir ES. Kukurūzų atsargų sumažėjimą dalinai turėtų kompensuoti laukiamos didesnės atsargos Kanadoje.
