Julija Sachnevyč | Melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT. Kai termometro stulpelis pakyla virš 25 °C, dauguma ūkių visą dėmesį skiria melžiamoms karvėms. Įjungiami ventiliatoriai, tikrinamos girdyklos, stebima, ar nemažėja pieno kiekis. Tačiau tuo metu taip pat kenčia kita gyvulių grupė – veršeliai.
Dažnai atrodo, kad veršelis, gulintis namelyje, tiesiog ramiai ilsisi. Tačiau vasarą toks „ramumas“ ne visada reiškia gerą savijautą. Per didelis karštis mažina norą judėti, silpnina apetitą, didina skysčių poreikį ir verčia organizmą daugiau energijos skirti kūno atvesinimui, o ne augimui. Kitaip tariant, karštis gali „pavogti“ dalį to augimo potencialo, kurį vėliau jau bus sunku susigrąžinti.
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad pieno veršeliui visiškai pakanka ir vandens jam nereikia. Tai vienas labiausiai paplitusių mitų. Pienas yra pašaras, o vanduo yra skystis reikalingas sveikam augimui ir vystymui, ne tik troškuliui numalšinti. Pienas patenka į šliužą, o vanduo į didįjį prieskrandį, todėl mes negalima pakeisti laisvai prieinamo geriamojo vandens.
Karštuoju metų laiku šis skirtumas tampa ypač svarbus. Veršelis prakaituodamas ir kvėpuodamas netenka daugiau skysčių, todėl vandens poreikis labai padidėja. Tyrimai rodo, kad karštomis dienomis veršeliai gali išgerti du ar net tris kartus daugiau vandens nei vėsesniu oru. Jei vandens trūksta, pirmiausia sumažėja starterinio pašaro suvartojimas, o kartu lėtėja prieskrandžių vystymasis. Būtent todėl vanduo veršeliui turi būti prieinamas visą parą – švarus, vėsus ir lengvai pasiekiamas. Vasarą vien tik pripildyti kibirą ryte neužtenka. Vanduo greitai įšyla, jame sparčiau dauginasi mikroorganizmai, todėl kibirus ar lėkštes su vandenių reikėtų tikrinti ir plauti kelis kartus per dieną, per kiekvieną girdymą.
Ne mažiau svarbus ir pieno girdymas. Kai lauke labai karšta, kartais norisi pieną sugirdyti greičiau arba pakeisti įprastą rutiną. Tačiau būtent karščio metu veršeliui ypač svarbus pastovumas. Pienas turėtų būti girdomas tuo pačiu metu kiekvieną dieną ir tinkamos temperatūros – apie 38–40 °C. Per šaltas arba per karštas pienas sukelia papildomą stresą virškinimo sistemai, kuri ir taip dirba sudėtingesnėmis sąlygomis.
Karštomis dienomis verta atkreipti dėmesį ir į pieno higieną. Aukšta aplinkos temperatūra sudaro puikias sąlygas bakterijoms daugintis. Jei pieno pakaitalas paruošiamas gerokai iš anksto arba kibirai po girdymo nepakankamai kruopščiai išplaunami, bakterijų kiekis gali labai greitai padidėti. Pasekmės dažniausiai pasimato po kelių dienų – atsiranda viduriavimas, sumažėja apetitas, sulėtėja augimas. Dažnai manoma, kad problema slypi pašare ar infekcijoje, nors tikroji priežastis gali būti paprasčiausia – netinkama pieno higiena karštuoju metų laiku.
Dar viena klaida – manyti, kad per karščius veršeliui reikia mažiau starterinio pašaro, nes jis jo vis tiek suėda mažiau. Iš tikrųjų tikslas turėtų būti priešingas – sudaryti sąlygas, kad jis norėtų ėsti. Starteris visada turi būti šviežias, sausas ir kvapnus. Per karščius pašaras greičiau praranda kvapą, sugeria drėgmę, todėl jo likučius reikėtų pašalinti kasdien ir papildyti mažesnėmis, bet dažnesnėmis porcijomis. Jeigu veršelis karštą dieną beveik neliečia starterio, verta ieškoti priežasties, o ne susitaikyti su mintimi, kad „vasarą taip ir būna“. Labai dažnai problema slypi ne pašare, o aplinkoje – namelyje per karšta, nėra pakankamo oro judėjimo arba veršelis neturi pakankamai vandens.
Svarbu prisiminti, kad karštis daro įtaką visam augimo tempui. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis šiluminis stresas gali sumažinti vidutinį paros prieaugį 5–10 %, o tai reiškia, kad veršeliui prireiks daugiau laiko pasiekti norimą svorį. Ilgainiui tai gali atsiliepti pirmojo sėklinimo amžiui, pirmojo veršiavimosi laikui ir net būsimam produktyvumui.
Ką tokiu atveju gali padaryti ūkis? Dažniausiai nereikia sudėtingų investicijų. Daug svarbiau nuoseklumas. Karštomis dienomis verta dažniau keisti vandenį, kruopščiau plauti girdymo įrangą, starterį papildyti mažomis šviežiomis porcijomis, pasirūpinti pavėsiu ir gera oro cirkuliacija prie namelių ir gardelių. Taip pat verta stebėti pačius veršelius. Jie labai greitai parodo, ar jiems komfortiška. Jei jie vangūs, dažniau kvėpuoja, mažiau juda ar sumažėja apetitas, tai jau pirmieji signalai, kad organizmas kovoja su karščiu.
Karštuoju metų laiku verta bent savaitę skirti daugiau dėmesio ne tik tam, kiek pieno veršeliai išgeria, bet ir kiek vandens jie suvartoja bei kiek starterio lieka tarp indo vakare. Dažnai būtent šie du rodikliai pirmieji parodo, kad veršeliai pradeda patirti šiluminį stresą. Kuo anksčiau tai pastebėsite, tuo lengviau bus išvengti augimo sulėtėjimo ir sveikatingumo problemų.
Žinoma, karščio mes išvengti negalime, tačiau galime padėti veršeliui jį įveikti. Pakankamas švaraus vandens kiekis, kokybiškas pieno girdymas, šviežias starterinis pašaras ir komfortiška aplinka nėra tik geros praktikos pavyzdžiai. Tai investicija į būsimos karvės sveikatą, augimo tempą ir produktyvumą. Kiekvienas papildomas kilogramas prieaugio pirmosiomis gyvenimo savaitėmis yra žingsnis link stipresnės pirmaveršės ateityje. Todėl vasarą verta savęs paklausti „ar padariau viską, kad karštis nesutrukdytų veršeliams augti?“
Ekspertė Julija Sachnevyč
Daugiau naudingų straipsnių apie prieauglio auginimą, pieno ūkio valdymą, karvių gerovę, fermos projektavimą.
