Žemės ūkio naujienos: 2026-09-04

Aistė Prielgauskaitė BNS teigė, kad tarnyba ketvirtadienį iš muitinės sandėlio Klaipėdoje paėmė grūdų mėginius kilmės šaliai nustatyti, jie bus tiriami Prancūzijos laboratorijoje. Pasak jos, tyrimas gali užtrukti dvi-tris savaites.

„Kalba eina apie tai, ar pristatomi rusiški grūdai nėra ukrainietiškos kilmės. (…) Gali būti, kad nėra rusiški, kaip deklaruojama. (…) Jie gali būti ir vogti“, – sakė A. Prielgauskaitė.

„Gali būti pažeidimas ir dėl to, kas yra deklaruojama. (…) O kitas dalykas yra tas moralinis aspektas, kad mes dabar suradome, užčiuopėme, kad vis dėlto yra vežami rusiški grūdai, kurių kilmės šalis yra Ukraina. Ir net ne deklaracijos čia klausimas, o turbūt tų grūdų pasisavinimo dar klausimas, čia toks jau politinis dalykas. Tai ir tiriama grūdų kilmės šalis.“

K. Mažeika BNS teigė, kad Rusija gali bandyti eksportuoti Ukrainos grūdus per Latvijos ir Lietuvos uostus.

„Vakar su Ukrainos ministru turėjome nuotolinį susitikimą ir jis informavo, kad Rusija, jų žvalgybos duomenimis, per Latviją bandys išvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų, ir dalis jau yra Latvijoje per uostus, ir gali būti, kad bus bandoma pasinaudoti ir Lietuvos uosto infrastruktūra vežti kaip latviškus ar europietiškus grūdus. Tačiau šita siunta yra iš Kaliningrado pusės, kur irgi sukėlė tų abejonių ir todėl buvo imtasi veiksmų“, – BNS kalbėjo ministras.

Jis nei patvirtino, nei paneigė informacijos, kad grūdai pakrauti į laivą „Donatello“, plaukiojantį su Liberijos vėliava. Ministras tvirtino, kad grūdai atvyko iš Kaliningrado srities, o jų mėginiai paimti iš „Begos“ krantinės.

„Panašu, kad taip („Begos“ krantinėje – BNS), tarnyba (VMVT – BNS) man taip pasakė“, – teigė K. Mažeika.

K. Mažeika taip pat teigė pavedęs VMVT tikrinti per Lietuvą gabenamus maistinius grūdus – iki šiol tai nebuvo daroma.

„Pašariniai ir taip jau buvo tikrinami, bet pasirodo, kad maistiniai nebuvo tikrinami. Ta galimybė iki šiol buvo, bet kažkaip nebuvo ja naudojamasi. Ir šiuo momentu galimai bandoma išnaudoti ir šitą spragą, – teigė ministras. – Jeigu matysim, kad reikia griežtesnių priemonių, tai esam pasiruošę imtis.“

Ministras, be kita ko, žada kalbėti ir su susisiekimo ministru ir ieškoti būdų, kad šalių agresorių grūdams nebūtų galimybės keliauti per Lietuvą.

Tiek K. Mažeika, tiek susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog nepaisant to, kad rusiški grūdai nėra sankcionuojami, situacija, kai jie gabenami per Klaipėdos uostą, yra politiškai nepriimtina.

„Principas yra aiškus – rusiški grūdai neturėtų būti gabenami per Klaipėdos uostą. Vykstant karui Ukrainoje tokia situacija yra politiškai nepriimtina“, – BNS sakė K. Mažeika.

„Neturėtų būti eksportuojami per mūsų infrastruktūrą rusiški grūdai. Moralinis kompasas tų subjektų, kurie krauna ar užsiima tuo, tikrai nerodo į tinkamą pusę. Tinkama pusė yra Vakarų pusė, o ne Rytų pusė, ir mano vertinimu, tai yra labai blogai, jeigu tai vyksta ir to neturėtų būti“, – BNS sakė J. Taminskas.

Algis Latakas: rusiškos kilmės grūdai keliauja per Klaipėdos uostą

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas po susitikimo su J. Taminsku ketvirtadienį BNS patvirtino, kad deklaruojamos rusiškos kilmės grūdai keliauja per Klaipėdos uostą – per aštuonis šių metų mėnesius jų perkrauta 47 tūkst. tonų.

Anot jo, tokie kroviniai atkeliauja ne iš žemyninės Rusijos, o iš Kaliningrado srities, tarp jų daugiausia – kukurūzai.

„Tie produktai tokie yra: yra grūdai, yra tam tikri chemijos produktai, kurie neturi sankcijų, yra šiek tiek gyvūninės kilmės produktų labai epizodiškai, kurie neturi sankcijų. Ir tas vyksta, nes nesankcionuotų krovinių mes neturime teisės sustabdyti“, – BNS sakė A. Latakas.

Uosto vadovas negalėjo atsakyti, kokios bendrovės eksportuoja rusiškus grūdus, tačiau, pasak jo, jų gali būti ne viena.

„Dabar aš jums nepasakysiu, tai yra prekybinės įmonės, bet jos yra nesankcionuotos. Yra labai didžiulė kontrolė tam, kad jie negali būti po sankcijomis. Ir atkeliauja į uostą, ir laivai yra tikrinami, ir savininkai, ir patys grūdai, – sakė A. Latakas. – Krovinių srautas kasmet mažėja, nes įsiveda papildomos sankcijos, tai suprantama, kad kažkas užsidaro.“

„Bega“ neigia kraunanti rusiškus grūdus

Muitinės duomenimis, laivas „Donatello“ pasikrovė 38 tūkst. tonų deklaruotos lietuviškos kilmės kviečių, atgabentų geležinkeliu iš Kaliningrado, o juos pakrovė jūros krovinių kompanija „Bega“.

Jos atstovas Gediminas Gudavičius BNS ketvirtadienį neigė, kad „Donatello“ gabena rusiškus grūdus: „Ten yra lietuviški grūdai – yra lietuviškos kompanijos, kurios suvežė tuos grūdus, pakrovė, yra kilmės sertifikatai.“

Tuo metu paprašytas patvirtinti, jog įmonė apskritai nekrauna rusiškų grūdų, jis teigė, kad jų šiemet nebuvo krauta: „Apie grūdų kilmę iškart nepasakysiu, nes reikia žiūrėti. Bet įmonių iš Rusijos, kurioms mes teiktume paslaugas, nėra.“

Ministras K. Mažeika kartu su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi kitą trečiadienį lankysis Klaipėdos uoste, kur žada įvertinti situaciją ir su institucijomis ieškoti sprendimų, kad tokie atvejai, anot jo, nesikartotų.

Pasak uosto vadovo A. Latako, problema į viešumą iškilo dėl konkurencijos tarp grūdininkų: „Latvija jų (rusiškų grūdų – BNS) priima nemažai, tai turbūt baiminamasi, kad į Latviją patekę rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.“

Grūdininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija ketvirtadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis Kaliningrado sritis eksportuoja grūdus tranzitu per Baltijos šalių uostus.

„Kai dėl nuolatinių laivų apšaudymų Juodojoje jūroje laivyba pasidarė nesaugi, Rusija neskuba sudaryti eksporto susitarimų su Ukraina, nes rado būdą, kaip savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją. Jos pačios Vysotsko ir Ust-Lugos uostų pajėgumai riboti, todėl labai gaila, kad Baltijos šalys įsileidžia rusiškus grūdus į savo uostus“, – pranešime teigė asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

K. Šimas BNS teigė, kad rusiškus grūdus Turkijos pirkėjui siūloma iš Klaipėdos uosto gabenti 30 JAV dolerių pigiau nei tokią paslaugą siūlo jo vadovaujamas „Agrokoncernas“.

„Kelias dienas siunčiau pavyzdžius ir panašiai, bet Turkija atsitraukė. Sakė: „Kaip iš jūsų galim pirkti, jeigu tam pačiame uoste 30 dolerių pigesni grūdai yra, tiesiog rusiškos kilmės, rusiškos kokybės“, – BNS kalbėjo K. Šimas.

Anot jo, Lietuvos ir Latvijos institucijos į šią problemą žiūri paviršutiniškai, nes pagal Jungtines Tautas grūdai yra nesankcionuota prekė.

„Didžiausia problema yra Latvija. Ten pasiūlymų (rusiškų grūdų – BNS) krūva yra, keli milijonai tonų išmesta pasiūlymų per Latvijos uostus“, – BNS sakė K. Šimas.

Anto jo, Žemės ūkio ministerija, Muitinė, Veterinarijos tarnyba, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ ir uostai „gali pasitelkti kūrybiškumą“ ir surasti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Latviją padaryti nepatraukliu.

„Jei sprendimus priimančios institucijos nesiims skubių priemonių, nukentės ne tik Lietuvos bei Latvijos ekonomika, bet ir reputacija“, – priduria grūdininkų atstovas.

Pasak K. Šimo, dabar „šiek tiek primiršta“ dar konservatorių Vyriausybės metu įvesta griežtesnė grūdų kilmės kontrolė nustatant, ar per Lietuvą vežami rusiški ar okupuotose Ukrainose teritorijose užauginti grūdai. Jo teigimu, tuomet per Lietuvą keliaudavo pašariniai grūdai, o dabar keliauja ir maistiniai.

Grūdininkų atstovas tikino, kad tokia kontrolė gali būti sugriežtinta nesudėtingai.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, Evelina Paškovskytė, Lukas Juozapaitis, BNS, 2026-09-04

Lietuvoje yra itin palankios klimato sąlygos žemės ūkiui ir gausiam derliui, o mūsų ūkininkai kasmet užaugina beveik pusę milijono tonų ankštinių augalų. Tačiau tikslas nėra tik eksportuoti žaliavą – norima ją perdirbti čia, Lietuvoje, ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus.

„Palaikome šį projektą, padėsime jį įgyvendinti ir patikiname, kad baltyminiai augalai išliks strateginiu šalies prioritetu tiek dabar, tiek bendrosios žemės ūkio politikos etape po 2028 metų“, – pažymėjo R. Taraškevičius.

Susitikime pabrėžta, kad ilgametes tradicijas turinčio Nyderlandų kooperatyvo atėjimas į Lietuvą atvers naujas galimybes Lietuvos ūkininkams bei kooperatyvams sklandžiai parduoti užaugintą derlių, o valstybė prisidės prie sėkmingo projekto vystymo ir ilgalaikės partnerystės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-02

-iki 500 000 Eur – kai Vietos veiklos grupės (VVG) ir VVG partnerės (-ių) veiklai, susijusiai su sumanaus kaimo strategija(Strategija), įgyvendinti paraišką teikia viena VVG,
-iki 600 000 Eur – kai įgyvendinant Strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG;
-iki 700 000 Eur – kai įgyvendinant Strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 3 ir daugiau VVG.
Į šią sumą, neįtraukiant Strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje yra daugiau kaip 40 000 gyventojų.

Strategijos administravimo išlaidos finansuojamos iki 100 proc., taikant fiksuotąją normą. Strategijos administravimo išlaidoms Strategijoje gali būti numatyta ne daugiau kaip 12 proc. visų tinkamų finansuoti Strategijos išlaidų, kai Strategija apima 5 ir daugiau projektų, iki 9 proc. – kai Strategija apima 4 projektus, ir iki 7 proc. – kai Strategija apima 3 projektus.

Finansuojama veikla: Strategijos vystymas, valdymas, koordinavimas, administravimas, projektų vykdytojų įtraukimas ir aktyvinimas bei skatinimas bendradarbiauti.

Remiami projektų vykdytojų projektai: verslo (įskaitant žemės ūkio verslą), socialinio ir (ar) bendruomeninio verslo, viešųjų paslaugų prieinamumo didinimo projektai, viešosios naudos (ne pelno) projektai, skirti vietos bendruomenės atsparumui didinti ar kurti.

Galimi Strategijos pareiškėjai:

Paraišką Strategijai įgyvendinti gali teikti VVG ir VVG partnerė (kai taikoma), turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją pagal SP priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, veikloms, susijusioms su Strategijos vystymo, valdymo, koordinavimo, administravimo, projektų vykdytojų įtraukimo ir aktyvinimo, skatinimo bendradarbiauti veiklomis.

Galimi Strategijos projektų vykdytojai:

tinkamais pareiškėjais VVG projektus teikiantys projektų vykdytojai (bei jų partneriai) laikomi:

-fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus;
-fizinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį ir valdą;
-viešasis ir (ar) privatus juridinis asmuo, įskaitant užsiimantį žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara. Juridinis asmuo turi atitikti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme;
-savivaldybės administracija, savivaldybės tarybos įsteigtas juridinis asmuo;
-mokslo ir mokymo įstaiga.

Svarbiausi reikalavimai Strategijos pareiškėjui: VVG ir VVG partnerė turi turėti Strategijos administravimo, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus įgyvendinti Strategiją ir administruoti viešąsias lėšas. VVG turi suformuoti atskirą Strategijos administravimo darbuotojų komandą, atitinkančią sąlygas, nurodytas Fiksuotosios normos Sumaniųjų kaimų strategijų administravimo išlaidoms apmokėti nustatymo ir taikymo tvarkos apraše (Įgyvendinimo taisyklių 1 priedas), arba aiškiai paskirstyti Strategijos administravimo funkcijas turimiems darbuotojams, išskirdama darbuotojo darbo su Strategija laiką, funkcijas, užduotis ir užtikrindama apskaitą.

Svarbiausi reikalavimai Strategijai:

Strategija turi būti pagrįsta VPS teritorijos situacijos analizės teiginiais.

Strategijoje turi būti pasirinkta viena konkreti tema – vietos ekonomika, įtrauki vietos infrastruktūra ir paslaugos, sumanios vietos bendruomenės arba aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.

Taip pat Strategijoje turi būti nustatytas konkretus tikslas, pagrįstas teigiamu Strategijos poveikiu ir susijęs su tema, Strategijos įgyvendinimo vietos poreikiais pagrįsta problema bei aiškiai aprašytos temos, tikslų ir problemos tarpusavio sąsajos, numatomas teigiamas Strategijos poveikis, taip pat pagrįsta, kaip problema (-os) bus sprendžiama (-os) per atrinktus projektus, jų veiksmus ir veiklas, investicijas.

Įgyvendinimo taisyklių (2026-07-13, Nr. 3D-346) pakeitimai:

Taisyklių pakeitimais siekiama aiškiau reglamentuoti sumanių kaimų strategijų rengimą ir projektų atranką, sustiprinti įgyvendinamų veiklų kontrolę bei sudaryti lankstesnes sąlygas strategijoms įgyvendinti.

Svarbiausi pakeitimai:

-Sumanaus kaimo strategiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 projektai. Taip siekiama užtikrinti, kad strategija apimtų tarpusavyje susijusių veiklų visumą ir kurtų didesnį poveikį pasirinktai teritorijai.
-Pakeistos projektų keitimo strategijos vertinimo metu sąlygos. Nebetaikomas ankstesnis reikalavimas, pagal kurį keičiamų projektų bendra prašomos paramos suma negalėjo viršyti 40 proc. visos strategijos prašomos paramos sumos. Pagal naująją tvarką strategijos ir projektų vertinimo metu vieną kartą gali būti pakeistas vienas projektas, jeigu jis pripažįstamas netinkamu finansuoti, atšaukiamas ar susiklosto kitos Taisyklėse numatytos aplinkybės.
-Nebefinansuojami viešųjų paslaugų perdavimo projektai kaip atskira projektų rūšis. Pagal atnaujintas Taisykles gali būti remiami verslo, socialinio ir bendruomeninio verslo, viešųjų paslaugų prieinamumo didinimo bei viešosios naudos projektai, skirti vietos bendruomenės atsparumui didinti ar kurti.
-Patikslintas paramos intensyvumas bendruomenės atsparumo projektams. NVO arba bendruomeninės organizacijos įgyvendinamam viešosios naudos projektui, skirtam vietos bendruomenės atsparumui didinti ar kurti, gali būti skiriama iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Savivaldybės administracijos ar savivaldybės tarybos įsteigto juridinio asmens įgyvendinamam tokio pobūdžio projektui gali būti skiriama iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
-Pakeistos avanso taikymo sąlygos. Išlaidų kompensavimo su avansu būdu gali būti išmokama iki 40 proc. paramos sumos biudžetinėms įstaigoms ir nustatytiems viešiesiems juridiniams asmenims. Privatiems verslo subjektams, įgyvendinantiems verslo pradžios projektus, gali būti išmokamas iki 20 proc. paramos sumos avansas. Tokiu atveju pirmasis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo avanso išmokėjimo, jame deklaruojant ne mažiau kaip 60 proc. išmokėto avanso sumos.
-Sustiprinta mokymų vykdymo kontrolė. Numatyta, kad mokymai, nepriklausomai nuo jų formos, turi būti įrašomi darant viso renginio vaizdo ir garso įrašą. Įrašai turi būti saugomi. Nuotolinių arba hibridinių mokymų atveju NMA taip pat turi būti iš anksto pateikiama mokymų nuoroda.
-Patikslinti statybos dokumentų reikalavimai. Taisyklės suderintos su pasikeitusiomis Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatomis, patikslinant reikalavimus projektiniams pasiūlymams, techniniam darbo projektui, ekspertizės dokumentams ir statybą leidžiantiems dokumentams.

Taip pat išsamiau reglamentuota projektų atrankos tvarka. VVG ir VVG partnerė projektų atrankos kriterijus nustato savarankiškai, tačiau jie turi būti aiškūs, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Informacija apie projektų paraiškų priėmimą ir taikomus atrankos kriterijus turi būti paskelbta iš anksto.

Atnaujintomis Taisyklėmis taip pat detalizuojamos dokumentų formos ir jų pateikimo reikalavimai, strategijų administravimo išlaidos bei kitos projektų įgyvendinimo ir kontrolės procedūros.

Su aktualia priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo taisyklių redakcija rekomenduojama susipažinti prieš rengiant ar tikslinant strategijas ir projektus.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-03

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-03

ŽŪM priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo ūkininkams, pateikusiems paraiškas pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, po atrankos vertinimo surinkusiems vienodą skaičių atrankos balų (55 atrankos balus), papildomai skirta 46 052 Eur paramos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sostinės regiono projektams lėšų pakako visoms pateiktoms paraiškoms.

NMA papildomai informuoja, kad ŽŪM priėmė sprendimą pratęsti visų paraiškų vertinimo terminą 1 mėnesiui, t. y. iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-03