Žemės ūkio naujienos: 2026-08-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Rapsoila“ už 13 mln. eurų Kėdainiuose vystys rapsų sėklų perdirbimo gamyklą
Paleičikų šeimos netiesiogiai kontroliuojama Mažeikių rajono biodyzelino gamybos įmonė „Rapsoila“ Kėdainiuose vystys rapsų sėklų perdirbimo gamyklą, į projektą investuojama beveik 13 mln. eurų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Planuojamas gamyklos pajėgumas – iki 100 tūkst. tonų rapsų sėklų per metus. Numatoma per metus pagaminti apie 40-44 tūkst. tonų techninio rapsų aliejaus, 56–60 tūkst. tonų pašarų ir apie 1,5 tūkst. tonų lecitino.
Kaip „Verslo žinioms“ nurodė įmonė, gamyklai 7,62 mln. eurų skirta iš ES, o 5,1 mln. eurų – bendrovės lėšos. Šiuo metu vykdomi įrangos pirkimo procesai. Projektą planuojama užbaigti iki 2029 metų rugpjūčio 31 dienos.
BNS rašė, kad liepą „Rapsoila“ buvo viena iš keturių įmonių, kurios gavo paramą investuoti Kauno regione.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-28
ŽŪM siūlo beveik 59 mln. eurų padidinti tiesiogines išmokas ūkininkams
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo 2027 m. beveik 59 mln. eurų padidinti tiesioginėms išmokoms ūkininkams skirtą finansavimą. Jeigu siūlomiems Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginio plano pakeitimams pritartų Europos Komisija (EK), bendra išmokų suma kitąmet augtų nuo 612,7 mln. iki 671,4 mln. eurų. Ministerijos teigimu, visą papildomą – iki 58,65 mln. eurų – sumą siūloma skirti bazinei pajamų paramai tvarumui didinti. Tokiu atveju bazinės išmokos dydis didėtų nuo šiuo metu planuojamų 81,1 euro už hektarą iki maždaug 101,7 euro už hektarą.
„Mūsų ūkininkai šiuo metu išgyvena itin sudėtingą laikotarpį. Prie aukštų gamybos kaštų – brangių trąšų bei kuro – prisidėjo ir gamtos stichijos: pastarosios audros bei gausūs krituliai skaudžiai smogė būsimam derliui“, – pranešime aiškino žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Kartu siūloma plėsti paramą investicijoms, skirtoms ūkiams apsaugoti nuo nepalankių klimato reiškinių. Į remiamų investicijų sąrašą būtų įtraukti sodo tuneliai, ventiliatoriai ir karšto oro šildytuvai, skirti, be kita ko, apsaugai nuo šalnų.
Šioms investicijoms planuojama skirti 1,3 mln. eurų. Parama būtų aktuali sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės ūkiams.
Dar vienu Strateginio plano pakeitimu siūloma sukurti naują priemonę „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“, skirtą skatinti kartų kaitą žemės ūkyje.
Ji būtų orientuota į gyvulininkystės ūkių perdavimą jaunesniems ūkininkams ar jauniems asmenims, kuriuos su ūkio perdavėju sieja artimi giminystės ryšiai – tėvams ir vaikams, seneliams ir anūkams.
Šios priemonės pradžia planuojama 2026 m. pabaigoje, o 2027–2028 m. jai numatyta skirti 6 mln. eurų.
Visiems siūlomiems BŽŪP strateginio plano pakeitimams dar turės pritarti EK. Lietuva apie sprendimą koreguoti 2027 m. tiesioginėms išmokoms numatytus asignavimus EK turi informuoti iki rugpjūčio 31 dienos.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-27
Nesuvokiamas Biržų ūkininko cinizmas: sunkiai sužeistą darbuotoją išvežė į laukus
Biržų rajono ūkininkas stos prieš teismą dėl darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimo ir dokumentų klastojimo. Byla teismui perduota po pernai ūkyje įvykusios nelaimės, per kurią darbuotojas buvo sunkiai sužalotas ir vėliau ligoninėje mirė, pranešė prokuratūra. Nelaimė įvyko ūkyje 2025 metų rugsėjo 4-osios rytą, ūkininkui G. K. nurodžius dviem, manoma, nelegaliai jo ūkyje dirbusiems vyrams išvalyti grūdų perkrovimo priekabą.
Vienas jų iš traktoriaus valdė priekabos mechanizmą, o kitas, stovėdamas ant priekabos krašto, stebėjo, kad visi grūdai iš jos būtų pašalinti. Baigus šį darbą, pastarasis darbininkas, kolegai nematant, įšoko į priekabos vidų ir buvo prispaustas joje tuo metu veikusio mechanizmo.
Sunkias galvos bei stuburo traumas patyrusio vyro niekas nepasigedo iki pat vakaro, kai G. K. išgirdo skambant telefoną iš kieme stovinčios priekabos. Nuėjęs jos apžiūrėti, ūkininkas pamatė prispaustą ir sunkiai sužalotą samdinį.
G. K. pasikvietė į pagalbą savo tėvą bei ūkio darbininką su jo šeimos nariu. Keturi vyrai sužeistąjį iškėlė iš priekabos ir, baimindamiesi galimos atsakomybės dėl įvykusios nelaimės, išvežė jį iš ūkio į šalia esančius laukus. Ten nuvežtam sunkiai sužalotam vyrui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Sužeistasis skubiai nugabentas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur tą pačią naktį mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ūkininkas G. K. po nelaimės, siekdamas išvengti atsakomybės, atgaline data surašė darbo sutartis dėl kitų dviejų darbuotojų įdarbinimo.
Dokumentuose buvo nurodyta, kad jie ūkyje dirbo nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos, buvo instruktuoti dėl saugos ir sveikatos reikalavimų bei supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais. Įtariama, kad suklastoti dokumentai buvo pateikti „Sodrai“ bei ikiteisminį tyrimą dėl vyro mirties pradėjusiems teisėtvarkos pareigūnams.
Pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis tam, kas pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-27
Iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmieji šių metų grūdų derliumi pakrauti laivai
Iš Klaipėdos uosto jau išplaukė pirmieji šių metų grūdų derliaus kroviniai – laivus naujuoju derliumi pakrovė uoste veikiančios bendrovės „Bega“ ir „Klasco“, taip pat Malkų įlankos terminalas. Anot Uosto direkcijos, šiųmetis naujo derliaus grūdų krovos sezonas Klaipėdos uoste prasidėjo kiek anksčiau nei pernai, o šiuo metu krova jau įgavo pagreitį ir prasideda sezono pikas.
„Po šiam segmentui sudėtingos metų pradžios krova užtikrintai auga ir pasitinkame sezono piką. Siekiame, kad sunkiai plušantys ūkininkai Klaipėdos uoste gautų kokybiškas bei jų poreikius atliepiančias paslaugas ir Klaipėdos uostas būtų pirmasis pasirinkimas produkcijos eksportui. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta beveik 4 mln. tonų grūdų. Ne prastesnio rezultato tikimės ir šiemet“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Į uosto terminalus naujo derliaus grūdai toliau gabenami keliais, geležinkeliais ir vidaus vandens keliais, o iš Klaipėdos jie iškeliauja į Europos ir Afrikos rinkas.
„Bega“ jau išlydėjo tris laivus, kuriuose pakrauta per 100 tūkst. tonų grūdų. Rugpjūčio pabaigoje „Bega“ prognozuoja iš viso pakrausianti apie septynis laivus, į kuriuos bus pakrauta po 35–45 tūkst. tonų grūdų.
Malkų įlankos terminale šį sezoną jau pakrauta beveik 100 tūkst. tonų grūdų. Terminalas taip pat įrengė papildomą infrastruktūrą grūdus gabenančiam transportui bei įdiegė naują išankstinės registracijos sistemą, leidžiančią ūkininkams iš anksto rezervuoti grūdų pristatymo laiką.
Pirmuosius laivus šių metų derliumi jau pakrovė ir iš uosto išlydėjo ir kompanija „Klasco“. Į įmonės terminalą per dieną priimama apie 100 autotransporto priemonių, o geležinkeliu per savaitę atrieda apie 600 vagonų su įvairiomis grūdinėmis ir aliejinėmis kultūromis.
Bendrovės grūdinių ir aliejinių kultūrų derliaus eksporto potencialas šiemet gali siekti maždaug 5,2 mln. tonų. Vis dėlto galutinius krovos per uostą rezultatus, pasak jos, šiemet lems derliaus kokybė, eksporto kainų dinamika ir prekybininkų formuojama laivų programa.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-27
Mažeika: ŽŪM kolegija spręs ne tik maisto kainų, bet ir platesnes sektoriaus problemas
Maisto tarybos funkcijas perimanti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegija spręs ne tik maisto kainų, bet ir platesnius žemės ūkio strateginius klausimus, įskaitant trumpąsias maisto tiekimo grandines, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. „Maisto taryba virsta kolegija. Tai naikinama taryba, suformavome naują ministro kolegiją, kuri svarstys ne tik maisto kainas“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Mažeika.
Anot ministro, naujoji kolegija turėtų pasitelkti ministerijai pavaldžių institucijų, rinkos dalyvių, mokslo institucijų ir ekspertų įžvalgas. K. Mažeikos teigimu, atskiriems klausimams spręsti būtų galima sudaryti specialias ekspertų ir specialistų grupes.
„Mes kalbame šiek tiek plačiau ir turbūt bendrai dėl to paties žemės ūkio strategiškumo, dėl trumpųjų grandinių. Ir matome, kad tų klausimų yra kur kas daugiau, ne vien maisto kainos“, – teigė ministras.
Pasak K. Mažeikos, tokį pokytį lėmė ir tai, kad ankstesnė Maisto taryba, nors posėdžiaudavo plačiu formatu, buvo tik patariamoji institucija ir neturėjo konkrečių funkcijų. Jo teigimu, todėl nebuvo logiška tęsti veiklą tokiu pačiu principu.
Ministras taip pat pabrėžė, kad maisto kainos išlieka svarbiu klausimu, tačiau, jo vertinimu, naujoji kolegija neturėtų būti orientuota vien į jų mažinimą. Tikimasi, kad platesnis ekspertų ir institucijų įsitraukimas leis ieškoti konkrečių sprendimų įvairiose žemės ūkio srityse.
Kaip anksčiau skelbė ŽŪM, į naująją kolegiją taip pat bus prijungta iki šiol atskirai veikusi Žemės ūkio mokslo taryba. Kolegiją sudarys ministro politinio pasitikėjimo komanda ir socialiniai partneriai – ūkininkų, mokslo, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Pirmasis ŽŪM kolegijos posėdis numatomas rugsėjį–spalį.
