Žemės ūkio naujienos: 2026-08-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2026 m. liepos mėnesį
Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. liepos mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,10 proc., vidutinis baltymingumas – 3,36 proc.) supirkimo kaina sudarė 353,78 Eur/t (be PVM). Lyginant su 2026 m. birželio mėn., vidutinė natūralaus pieno kaina padidėjo 1,76 proc. (birželio mėn. – 347,67 Eur/t). Palyginti su 2025 m. liepos mėn., natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 27,61 proc. mažesnė (2025 m. liepos mėn. – 488,69 Eur/t). 2026 m. liepos mėn. vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 289,66 Eur už toną ir buvo 3,30 proc. didesnė nei birželį.
Vis dėlto, palyginti su 2025 m. liepos mėn., bazinių rodiklių pieno kaina išliko 28,16 proc. mažesnė. Stambiųjų pieno gamintojų grupėje bazinių rodiklių pieno kaina 2026 m. liepą sudarė 316,32 Eur už toną, t. y. buvo 3,99 proc. didesnė nei birželį, tačiau 26,74 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai rodo, kad po kainų kritimo laikotarpio rinkoje stebimas nuosaikus pieno supirkimo kainų atsigavimas, tačiau kainų lygis vis dar reikšmingai atsilieka nuo praėjusių metų.
PAIS duomenimis, pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, 2026 m. liepos mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 392,91 Eur/t (be PVM). Tai yra apie 2,73 proc. daugiau nei 2026 m. birželio mėnesį (birželio mėn. – 382,48 Eur/t). Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis 2026 m. liepos mėn. sudarė 68,28 proc. viso supirkto natūralaus pieno.
2026 m. liepos mėn. iš Lietuvos pieno gamintojų buvo supirkta 129,65 tūkst. tonų natūralaus pieno, tai yra 3,6 proc. daugiau nei birželį, tačiau 1,4 proc. mažiau nei 2025 m. liepos mėn. Tuo tarpu stambiųjų pieno gamintojų grupėje supirkimas per metus padidėjo 5,0 proc. iki 88,5 tūkst. t. Duomenys rodo tolesnę pieno gamybos koncentraciją didesniuose ūkiuose, nes gamintojų skaičius per metus sumažėjo 16,1 proc., o pieno supirkimo kiekiai išliko panašiame lygyje.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2026 m. liepos mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2026-08-18
Lietuvoje 2026 m. liepos mėn. pabaigoje grūdų supirkimo kainos sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 31 savaitę (07 27–08 02) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 192,89 EUR/t., tai 2,85 proc. mažesne kaina palyginti su prieš savaitę (2026 m. 30 savaitę (07 20–26) buvusia kaina, bet 1,43 proc. didesne negu 2025 m. 31 savaitę (07 28–08 03). Rugių vidutinė supirkimo kaina 31 sav. sudarė 125,41 EUR/t ir buvo 5,54 proc. mažesnė, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio kaina.
Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu buvo 166,69 EUR/t, tai 1,09 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 14,4 proc. didesnė negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 31 savaitę sudarė 164,82 EUR/t ir buvo 8,68 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 0,45 proc. didesnė, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina 2026 m. liepos mėn. pabaigoje sudarė 500,39 EUR/t ir buvo atitinkamai 0,33 ir 9,46 proc. didesnė negu prieš savaitę ir metus.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-08-10 Nr.8 (478)
Kviečiame teikti paraiškas pagal SP priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“
Rugsėjo 1–28 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Kvietimui skirta bendra paramos suma: 18 259 842 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 10 403 827 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 7 856 015 Eur).
Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas:
Didžiausias dotacijos dydis:
– kai vykdoma tik ŠESD veikla – 200 000 Eur;
– kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla ir papildomai vykdoma biodujų jėgainių veikla – 800 000 Eur;
– kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla ir papildomai vykdoma gyvūnų gerovės veikla – 900 000 Eur;
– kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla bei papildomai vykdomos abi biodujų jėgainių ir gyvūnų gerovės veiklos – 1 500 000 Eur.
Paramos intensyvumas:
– iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;
– jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos pagal šią priemonę pirmą kartą ir atitinkantiems Administravimo taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus, paramos intensyvumas didinamas 15 procentinių punktų.Didžiausias paramos intensyvumas projektams, atitinkantiems šią sąlygą, negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
– projekto daliai, kurioje vykdoma gyvūnų gerovės veikla kiaulininkystės sektoriuje, paramos intensyvumas šios veiklos įgyvendinimui skirtai projekto daliai didinamas 15 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas, taikomas projekto daliai, atitinkančiai šią sąlygą, negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kitoms projekto dalims taikomas Taisyklių 24.1 arba 24.2 papunkčiuose nustatytas paramos intensyvumas.
Finansuojama veikla:
Pagal priemonės veiklos sritį remiama:
– šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (toliau – ŠESD) (privaloma veikla);
– biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų (toliau – biodujų jėgainės);
– investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų (toliau – gyvūnų gerovė).
Galimi pareiškėjai:
Fizinis asmuo:
– ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus;
– savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka;
– savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą.
Juridinis asmuo, kuris savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą (pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas).
Paraiškų teikimo tvarka:
Paraiška ir su paraiška teikiami dokumentai turi būti pateikti Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu http://www.zumis.lt.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.
Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcija (ŽUMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašyti kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Paraiška gali būti teikiama gavus iš NMA informaciją, kad įgaliojime nurodytam asmeniui suteikta atstovavimo teisė. Prie elektroninės paraiškos užpildytos formos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE, JPG, JPEG formatu) ir negali būti didesni negu 50 MB. Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o paraišką pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, paraiška nepriimama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-17
Pirmosiomis bazinės tiesioginės išmokos avansų mokėjimo dienomis planuojama išmokėti net 74 mln. Eur
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai, tai yra nuo rugpjūčio 17 d., pradėjo mokėti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti avansines išmokas. Pirmosiomis dienomis planuojama išmokėti net 74 mln. Eur. beveik 64 tūkst. klientų. Nuo rugpjūčio 17 d. avansinės išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurių paraiškos jau yra patikrintos ir atitinka visus paramos reikalavimus.
Avansinės išmokos bus mokamos etapais iki lapkričio 30 d., taigi pareiškėjai, pašalinę nustatytus neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, bus įtraukiami į artimiausius mokėjimo etapus.
Atkreipiame dėmesį, jog avansas galės būti mokamos tik tada, kai bus įvykdytas reikalavimas nušienauti pievas, NMA turės šienavimo ar ganymo rezultatą ir bus įvykdytos kitos avanso mokėjimo sąlygos. Taigi norinčius anksčiau gauti išmokas NMA skatina nušienauti laukus nelaukiant paskutinės įsipareigojimo dienos.
Primename, jog avansinės išmokos dydis – 59,80 Eur už hektarą, t. y. 75 proc. viso išmokos dydžio. Ji mokama už 2026 m. deklaruotus paramos reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-17
Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 3,3 mln. eurų: paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 1 d.
Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Paraiškas bus galima teikti tik supaprastinta tvarka. Paraiškų kvietimui skirta apie 3,3 mln. Eur: Sostinės regiono projektams – 1 867 247 Eur, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – 1 503 848 Eur.
Remiamos veiklos:
-žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
-žemės ūkio valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimas rinkai. Taip pat remiamas pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
Remiami sektoriai
Remiami pieninės galvijininkystės, mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, kitos gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir kitos augalininkystės sektoriai.
Daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu). Šviežioms daržovėms nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės.
Kas gali teikti paraiškas?
Pareiškėjais gali būti fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir įregistravę ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.
Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.
Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą yra netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba juos perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Paraiškos gali būti teikiamos su partneriais.
Paramos dydis ir intensyvumas
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 80 000 Eur. Bendra paramos gavėjo, susijusių įmonių ir sutuoktinių gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal priemonę negali viršyti 400 000 Eur.
Didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal priemonę besikreipiantiems paramos per penkerių metų laikotarpį nuo jų įsisteigimo dienos, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.
Kam galima panaudoti paramą?
Už paramos lėšas galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, naujus technologinius įrengimus, naują kompiuterinę įrangą, naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti.
Taip pat finansuojama projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujų statybinių medžiagų, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai, infrastruktūros valdoje įrengimas, kompensuojamos su projekto įgyvendinimu susijusios bendrosios išlaidos.
Paramos lėšomis taip pat numatyta remti investicijas į drėkinimo sistemas ir išlaidas ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti.
