Žemės ūkio naujienos: 2026-08-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Verslas atmeta ministro įtarimus dėl grūdų džiovinimo kainų: reikia vertinti visą paketą
Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai toliau stebintis, kad grūdų džiovinimo kainos Lietuvoje yra dvigubai didesnės nei Latvijoje ar Lenkijoje, šias paslaugas teikiantys verslininkai pabrėžia, kad situaciją lemia rinka, o ne kokie nors nesąžiningi susitarimai. Problemų šioje srityje kol kas nemato ir Konkurencijos taryba.
Dėl Lietuvoje įsibėgėjusios javapjūtės vėl aktualia tema tampa grūdų džiovinimo kainos. K. Mažeika pasakojo, kad dar liepos pabaigoje jo vadovaujama ministerija kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu įvertinti šios rinkos konkurencinę situaciją.
„Kėlėme klausimą, kodėl Lietuvoje grūdų džiovinimo įkainiai yra dvigubai didesni nei Lenkijoje ar Latvijoje“, – paaiškino jis.
LRT.lt peržvelgus oficialiai skelbiamus elevatorių kainoraščius, išties susidaro įspūdis, kad grūdų džiovinimo kainos Lietuvoje yra didesnės nei kaimyninėse šalyse. Labai apibendrinant, iš tonos grūdų pašalinti procentą drėgmės Lietuvoje kainuoja nuo 7 iki 9 eurų, Latvijoje 2,5–5 eurus, o Lenkijoje 15–20 zlotų (3,5–4,6 euro).
Vis dėlto kalbinti šios rinkos dalyviai aiškino, kad tiesiogiai lyginti tik vieno elevatoriaus paslaugos įkainį tarp skirtingų šalių yra neteisinga.
„Reikia vertinti visą paslaugų paketą: valymą, priėmimą, krovimą, saugojimą ir kitas dedamąsias, o ne vieną, nes konkurencijos ir kaštų struktūra kiekvienoje šalyje skiriasi. Kai kuriose kaimyninėse šalyse ūkininkai papildomai apmoka ir kitas paslaugas, kurios Lietuvoje įskaičiuotos į bendrą įkainį“, – sakė „Agrokoncerno grūdų“ direktorius Karolis Šimas.
Siūlė premiją
Savo ruožtu K. Mažeika stebėjosi Konkurencijos tarybos sprendimu nepradėti tyrimo.
„Penktadienį ji pasiūlė ūkininkams kreiptis ir pasiūlė 100 tūkst. eurų premiją, jeigu jie suteiktų reikšmingos informacijos, o pirmadienį pranešė, kad tyrimo nepradeda. Sako, kad trūko duomenų. Esame nusivylę šiuo sprendimu.
Svarbu ne tai, kad mes turime surinkti duomenis ir juos pateikti tarybai, taryba galėjo pirmiausia pasiklausti rinkos dalyvių, kodėl jų džiovinimo kaina yra dvigubai didesnė nei Lenkijoje. Be to, rinkoje yra tikrai reikšmingą vietą užimančių žaidėjų. Aišku, yra smulkių elevatorių, bet kalbame apie didžiuosius, kurie valdo apie 30 proc. rinkos, gana didelę dalį“, – dėstė K. Mažeika.
Ministras praėjusią savaitę dėl šio klausimo buvo susitikęs su Konkurencijos tarybos vadovais.
Pačios Konkurencijos tarybos atsakyme LRT.lt patvirtinama, kad informacija apie K. Mažeikos įvardytą 100 tūkst. eurų premiją yra teisinga.
„Pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, Konkurencijos taryba gali asmenims, pateikusiems įrodymų apie galimą konkurenciją ribojantį susitarimą, išmokėti atlygį, siekiantį iki 100 tūkst. eurų. Tokia galimybė gali paskatinti asmenis, žinančius apie kartelius, pasidalinti turima informacija su mūsų institucija, nes tiek Lietuvos, tiek kitų šalių praktika rodo, kad karteliai dažniausiai yra sudaromi slapta ir juos atskleisti vien tik konkurencijos priežiūros institucijos pastangų neužtenka.
Taigi, ir jūsų minėtu atveju paraginome asmenis, turinčius informacijos apie galimus pažeidimus žemės ūkio ar kitame sektoriuje, pateikti ją tiesiogiai Konkurencijos tarybai. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad vieši pareiškimai apie pastebėtus įtarimus apsunkina ekspertų galimybes surinkti pažeidimų įrodymus, kadangi šie gali būti sunaikinti“, – paaiškino tarybos atstovai.
Konkurencijos taryba dar pridūrė, kad iki šiol ji nebuvo gavusi informacijos, kuri būtų leidusi įtarti konkurenciją ribojantį susitarimą grūdų džiovinimo paslaugų rinkoje.
„Teisinio pagrindo pradėti tyrimą nesuteikė ir Žemės ūkio ministerijos atsiųstas raštas bei institucijos surinkta prieinama vieša informacija. Jeigu būtų gauta įrodymų ar paaiškėtų naujų aplinkybių apie galimą pažeidimą, Konkurencijos taryba dar kartą svarstytų, ar yra pagrindas pradėti tyrimą“, – rašoma atsakyme.
Įtarimai nepagrįsti
Didžiosios grūdų džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės ministro K. Mažeikos įtarimus atmeta.
K. Šimas pažymėjo, kad „Agrokoncerno grūdų“ džiovinimo įkainis jau ketvirtą sezoną iš eilės nesikeičia.
„Ir tai yra faktas, nors sąnaudos per tą laiką augo. Didžiąją elevatorių sąnaudų dalį, apie 40 proc., sudaro darbo užmokestis, jis kasmet vidutiniškai auga apie 10 proc. Likusią dalį sudaro finansavimo, energijos ir einamosios sąnaudos, jos per pastaruosius metus taip pat išaugo. Banko palūkanų normos, palyginti su laikotarpiu iki energetikos krizės, yra padidėjusios apie du kartus. Tiek pat, lyginant su praėjusiu sezonu, padidėjo ir dujų kaina. Nors sąnaudos augo, grūdų džiovinimo įkainį lėmė ir toliau lemia rinka, o ne pavienės įmonės sprendimas“, – dėstė jis.
Kalbant apie kaimyninę Lenkiją, verslininkas teigė, kad ten vieni didžiausių grūdų supirkėjų yra ūkininkų kooperatyvai, kurių beveik visi elevatoriai yra pastatyti su Europos Sąjungos parama (50 proc. ir daugiau).
„Todėl jie turi kitokius kaštus nei Lietuvos įmonės. Dėl šių priežasčių vienareikšmiškai teigti, kad Lietuvoje paslauga yra dvigubai brangesnė nei, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje, būtų nekorektiška be išsamesnės palyginamosios analizės“, – sakė K. Šimas.
Be to, pašnekovas aiškino, jog Lietuvoje grūdų džiovinimo ir supirkimo rinkoje konkurencija yra reali ir gana didelė – šioje srityje veikia apie 20 įmonių ir perdirbimo bendrovių.
„Be komercinių elevatorių, tokių kaip mūsų, tą pačią paslaugą panašiomis kainomis teikia ir stambūs ūkininkų kooperatyvai, valstybinis elevatorius, taip pat patys ūkininkai, kurie džiovina grūdus sau ir parduoda šią paslaugą kitiems. Komerciniai elevatoriai, mūsų vertinimu, sudaro tik apie trečdalį visos džiovinimo paslaugų rinkos. Tarp mūsų tiesioginių konkurentų – visos didesnės Lietuvoje veikiančios grūdų supirkimo ir perdirbimo bendrovės ir kooperatyvai“, – pasakojo „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.
K. Šimas apibendrino, kad K. Mažeikos teiginiai apie galimus kartelinius susitarimus yra nepagrįsti.
„Konkurencijos taryba jau anksčiau nagrinėjo panašų kreipimąsi – dar tuomet, kai K. Mažeika buvo Seimo narys. Tyrimai nebuvo pradėti. Dabar, jau eidamas ministro pareigas, jis vėl kelia tą pačią temą, tačiau, mūsų vertinimu, tam nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ministras pats yra ūkininkas, todėl jo aktyvumas šia tema, mūsų nuomone, kelia interesų konflikto klausimą, nes komercinės naudos gavėjas būtų ir jo ūkis“, – pridūrė K. Šimas.
Skelbia viešai
Panašų požiūrį išdėstė ir bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.
„Lietuvoje grūdų saugojimo ir apdirbimo paslaugų rinkoje veikia daugiau kaip 30 įmonių, iš kurių apie 10 yra stambesni rinkos dalyviai. Džiovinimo paslaugas taip pat teikia dalis ūkininkų, kurių taikomi įkainiai yra panašaus lygio, o dalis kooperatyvų turi savo džiovinimo pajėgumus. Toks rinkos dalyvių skaičius sudaro intensyvią konkurencinę aplinką, todėl vien panašios kainos savaime nesuteikia pagrindo kalbėti apie rinkos dalyvių susitarimą.
Latvijoje dalis džiovinimo įkainių yra mažesni, tačiau, mūsų vertinimu, ne perpus. Vien galutinių skirtingose valstybėse skelbiamų įkainių palyginti nepakanka, nes skiriasi paslaugų sąlygos, sąnaudos, konkurencinė aplinka ir valstybių vykdoma žemės ūkio politika. Pavyzdžiui, amonio salietra Lenkijoje kai kuriais atvejais kainuoja apie 100 eurų už toną mažiau nei Lietuvoje, nors konkurencija trąšų rinkoje egzistuoja abiejose šalyse. Todėl kainų skirtumas savaime neįrodo konkurencijos trūkumo“, – teigė jis.
M. Vasiliauskas dar pridūrė, kad grūdų džiovinimas yra sezoninė ir daug investicijų reikalaujanti veikla.
„Jei įkainiai būtų nepagrįstai dideli, o veikla – itin pelninga, ūkininkai, kooperatyvai ir kiti rinkos dalyviai didintų džiovinimo pajėgumus ir investuotų į naujus elevatorius. Tačiau tokios plėtros rinkoje beveik nematome, o tai rodo ribotą šių investicijų atsiperkamumą“, – sakė jis.
Apie tai, kad paslaugų kainas pirmiausia formuoja objektyvios veiklos sąnaudos ir rinkos sąlygos, kalbėjo ir „Agrochemos“ generalinis direktorius Aurimas Lukoševičius.
„Didžiausią elevatorių paslaugų kainodaros dalį sudaro energijos ištekliai – elektra ir dujos bei darbo užmokestis. Prie jų prisideda įrangos eksploatavimo ir priežiūros, remonto, gedimų šalinimo ir atnaujinimo išlaidos, turto nusidėvėjimas. Todėl net ir esant dabartiniams įkainiams šios veiklos pajamos tik ribotai padengia visas jai vykdyti būtinas sąnaudas. Mes elevatorių paslaugų įkainius oficialiai skelbiame savo interneto puslapyje dar iki javapjūtės ir šiais metais jų nekeitėme“, – sakė jis.
„Agrochemos“ tinklapyje nurodoma, kad tonos grūdų drėgmę sumažinti vienu procentu kainuoja 7,43 euro.
„Kaimyninių šalių kainų komentuoti nenorėtume, nes analogiškos veiklos jose nevykdome ir neturime pakankamai patikimos ir palyginamos informacijos apie paslaugų apimtį, struktūrą ir į kainą įtraukiamas sąnaudas. Vien tik galutinio įkainio palyginimas, neįvertinus šių aplinkybių, galėtų sudaryti netikslų vaizdą“, – sakė A. Lukoševičius.
Šaltinis: lrt.lt, Edgaras Savickas, 2026-08-17
Plintant fuzariozei, ŽŪM ragina ūkininkus laiku apsaugoti pasėlius
Dalyje Lietuvos laukų pradėjus plisti fuzariozei, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ūkininkus atidžiai stebėti javų pasėlius, o pastebėjus ligą – laiku panaudoti augalų apsaugos priemones. Ministerijos teigimu, kviečių apsaugai nuo fuzariozės šiuo metu yra registruota 60 fungicidų.
„Fungicidai javų pasėliuose nuo fuzariozės naudojami nuo varpos pasirodymo iki žydėjimo pabaigos. Todėl augintojams svarbu stebėti pasėlių būklę ir augalų apsaugos priemones panaudoti tinkamu laiku, laikantis jų naudojimo reikalavimų“, – Eltai nurodė institucija.
Ūkininkams taip pat primenama apie Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą (IKMIS), kurioje teikiama informacija apie augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimą, integruotą augalų apsaugą bei augalų apsaugos produktus.
Be to, registruotiems vartotojams taip pat pateikiami pasėlių stebėjimo, agrometeorologiniai ir kenksmingųjų organizmų plitimo duomenys, padedantys laiku priimti sprendimus dėl pasėlių apsaugos.
Apie tai, kad dalyje šalies laukų pradėjo plisti fuzariozė, laidoje „Verslo požiūris“ užsiminė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas.
Pasak jo, minėtos ligos poveikis jaučiamas Kupiškio ir Anykščių kraštuose, taip pat Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Dėl ligos pažeistuose grūduose galinčių susidaryti mikotoksinų dalis derliaus gali būti priskiriama pašariniams grūdams, o didesnis užterštumas gali lemti ir visišką jų netinkamumą naudojimui.
Fuzariozė yra grybinė augalų, ypač javų, liga, galinti pažeisti grūdus ir lemti juose mikotoksinų susidarymą.
Indonezijos auditoriai vertins Lietuvos pieno įmones dėl jų produkcijos importo galimybių
Lietuvoje šią savaitę lankysis Indonezijos institucijos auditoriai, jie vertins šešias Lietuvos pieno įmones, pastarosioms siekiant eksportuoti savo produktus į šią salų valstybę Pietryčių Azijoje. Lietuvos ir Indonezijos institucijos dėl šių produktų eksporto tariasi nuo 2009 metų, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Tai ilgai lauktas ir Lietuvos pieno sektoriui svarbus etapas. Indonezijos auditorių atvykimas į Lietuvą rodo, kad institucijų ir verslo darbas jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Tikimės, kad sėkmingai atliktas auditas sudarys sąlygas ir daugiau Lietuvos įmonių pateks į Indonezijos rinką“, – pranešime sakė VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Anot pranešimo, Indonezija Lietuvai yra patraukli dėl rinkos masto ir didelio pieno produktų poreikio. Šalyje gyvena apie 280 mln. žmonių, o vietinė pieno gamyba vis dar nepatenkina vidaus paklausos.
JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, 2025 metais Indonezijoje pagaminta apie 723 tūkst. tonų pieno.
„Lietuvos pieno sektorius yra orientuotas į eksportą, todėl kiekvienos naujos rinkos atvėrimas mūsų gamintojams yra reikšmingas. Indonezija – viena didžiausių Pietryčių Azijos rinkų, turinti didelę vartotojų bazę, augantį pieno produktų poreikį ir reikšmingą importo potencialą“, – teigė A. Mikalauskienė.
Audito metu bus vertinama, ar įmonės atitinka Indonezijos reikalavimus maisto saugos, gyvūnų sveikatos, gamybos kontrolės ir kitose srityse. Auditoriai vertins įmonių procedūras, kontrolės sistemas ir kitus reikalavimus.
Galutiniai sprendimai, patvirtinantys konkrečias eksportuojančias į Indoneziją įmones, bus priimami atsižvelgus į audito rezultatus.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-17
Lietuvoje investuoti ketinanti „BinDawood Holding“ laimėjo Estijos gamyklų aukcioną
Į Lietuvos pieno sektorių investuoti svarstantis Saudo Arabijos mažmeninės prekybos konglomeratas „BinDawood Holding“ laimėjo bankrutavusios Estijos pieno perdirbimo įmonės „E-Piim Tootmine“ gamyklų aukcioną, už jas pasiūlęs 135,25 mln. eurų. „BinDawood Holding“ per Saudo Arabijos vertybinių popierių biržą pranešė, kad per savo antrinę įmonę „Juust & Jubn“ laimėjo konkursą įsigyti Estijos „E-Piim Tootmine“ pieno produktų gamyklos turtą.
„Galimo sandorio užbaigimas priklauso nuo taikomų aukciono sąlygų įvykdymo ir reguliavimo institucijų patvirtinimų gavimo“, – skelbia bendrovė.
Anot jos, sandoris padėtų diversifikuoti veiklos segmentus ir pajamų šaltinius, plėsti investicijas į maisto sektorių bei stiprinti maisto gamybos pajėgumus pasitelkiant strategines investicijas.
„Tikimasi, kad galimas sandoris taip pat prisidės prie bendrovės augimo ir plėtros ateityje bei sustiprins jos pozicijas maisto perdirbimo sektoriuje“, – teigia „BinDawood Holding“.
Nurodoma, kad į potencialų sandorį įtraukiamą turtą daugiausia sudaro pieno gamybos ir pakavimo veikla Paidėje bei Peltsamoje. Paidės gamyklos pajėgumas leidžia perdirbti iki 1,1 tūkst. tonų pieno per parą (maždaug 40 proc. viso Estijoje pagaminamo pieno kiekio), o metiniai sūrio gamybos pajėgumai siekia apie 36 tūkst. tonų.
Anksčiau skelbta, kad „E-Piim Tootmine“ bankroto administratoriai sieks parduoti įmonės gamyklas už 88 mln. eurų.
Įmonių konsultantas Alfonsas Navickas, tarpininkaujantis „BinDawood Holding“ vadovui Ahmadui BinDawoodui pokalbiuose su Lietuvos valdžia, BNS sako, kad įmonė neatsisako planų investuoti ir Lietuvoje.
„Ne, visiškai ne. Jų tikslas dirbti šitame regione ir holdingą išplėsti“, – BNS teigė A. Navickas.
Anot jo, gamykla Estijoje ir planuojami pieno perdirbimo pajėgumai Lietuvoje papildytų vieni kitus.
Portalas „Verslo žinios“ rašė, kad gamyklomis domėjosi ir Lietuvos įmonės „Rokiškio sūris“, ir „Vilvi Group“, ir „Belvederis“, tačiau aukcione jos nedalyvavo.
Kaip rašė BNS, „BinDawood Holding“ vadovas A. BinDawoodas praėjusią savaitę susitiko su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi ir žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
A. BinDawoodas tuomet teigė, kad įmonė svarsto galimybes Lietuvoje investuoti į naują gamyklą arba pirkti maisto produktus iš Lietuvos įmonių ir pabrėžė, kad grupė ypač susidomėjusi Lietuvos pienininkystės sektoriumi.
Ministras teigė, kad įmonė taip pat svarsto galimybę įsigyti dalį šalies pieno perdirbimo pajėgumų. Tuo metu premjeras žadėjo bendrovei padėti ieškoti sprendimų įgyvendinant jos planus.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-17
Pratęstas posėlio įsėjimo terminas – jį galima sėti ir į nenukultus augalus
Žemės ūkio ministerija, reaguodama į šių metų nepalankias klimatines sąlygas, apsunkinusias įprastus žemės ūkio darbus, pakeitė 2026 m. deklaruoto posėlio įsėjimo ir išlaikymo terminus. Ūkininkams suteikiama daugiau laiko ir galimybė lanksčiau organizuoti sėjos darbus, siekiant įgyvendinti nustatytus aplinkosauginius reikalavimus. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, nuspręsta, kad šiais metais posėlis turi būti pasėtas iki rugpjūčio 29 d.
Ūkininkams taip pat suteikta galimybė posėlį sėti į nenukultus žemės ūkio augalus – tai leis planuoti sėją nelaukiant, kol bus baigti derliaus nuėmimo darbai.
„Šių metų situacija parodė, kad nustatant žemės ūkio darbų terminus būtina geriau įvertinti realias gamtines sąlygas. Todėl atnaujinta tvarka taikoma visiems 2026 m. deklaravusiems pareiškėjams, įskaitant ir tuos, kurie posėlį įsėjo iki įsakymo įsigaliojimo ar prašo už jį paramos. Svarbu, kad visais atvejais posėlį galima dirvoje išlaikyti nustatytas 6 savaites. Ateityje svarstysime galimybę posėlio įsėjimo terminą vėlinti, kad nustatyta data geriau atitiktų realias žemės ūkio sąlygas“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Posėliui taikomi reikalavimai nustatyti pagal kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklos „Tarpiniai pasėliai“ nuostatas ir žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus.
Svarbiausios nuostatos dėl posėlio išlaikymo:
-pasėtas posėlis dirvoje turi būti nepertraukiamai išlaikytas bent 6 savaites;
-šiuo laikotarpiu leidžiama posėlį tvarkyti – smulkinti ar voluoti, tačiau nepažeidžiant ir nesuardant posėlio dangos;
-pakeitimai taikomi tik 2026 m. pateiktoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoms.
Tarpiniai pasėliai prisideda prie dirvožemio apsaugos, padeda išsaugoti maisto medžiagas ir gerinti dirvožemio būklę.
