Žemės ūkio naujienos: 2026-06-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
2026 m. balandžio mėn. sumažėjo kai kurių pieno gaminių pasaulinės kainos
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, šių metų balandžio mėn. pieno gaminių kainų indeksas siekė 119,6 punktus ir buvo 1,08 proc. mažesnis nei kovo mėn. bei 21,18 proc. mažesnis nei praėjusių metų balandžio mėn. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės pasaulinės sviesto ir sūrių kainos, kurios kompensavo nugriebto pieno miltelių (toliau–LPM) kainų kilimą, o nenugriebto pieno miltelių (toliau֪–NPM) kainos išliko stabilios.
Pasaulinėje rinkoje sviesto ir sūrių kainos mažėjo daugiausia dėl gausios žalio pieno pasiūlos ES, augant sezoninei gamybai, ir didesnei nei tikėtasi vėlyvuoju sezonu žalio pieno gamybai Okeanijoje. Šios sąlygos padidino grietinėlės kiekius. Nuolatinis konkurencinis spaudimas tarptautinėse rinkose taip pat turėjo neigiamos įtakos pieno gaminių kainoms, ypač sūrių. Tačiau LPM kainos didėjo dėl išaugusios paklausos Šiaurės Afrikoje, Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijoje. Tuo tarpu NPM kainos beveik nepakito, nes kainų sumažėjimą Okeanijoje, susijusį su išaugusia minėto gaminio gamyba ir sumažėjusia paklausa pagrindinėse rinkose, įskaitant Kiniją, kompensavo tvirtesnės kainos Europos Sąjungoje.
Šaltinis: AGRO rinka, 2026-06-08 Nr. 6 (476)
Ūkininkų anglies kreditų įsigijo „Thermo Fisher“, „Anew Climate“, „Key Carbon“
Pirmuosius Lietuvos ūkininkų sukurtus anglies kreditus įsigijo JAV biotechnologijų milžinė „Thermo Fisher Scientific“, JAV ir Kanados klimato sprendimų kompanijos „Anew Climate“ ir „Key Carbon“ bei Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“. Kaip pranešė didžiausią anglies ūkininkavimo programą Lietuvoje valdanti klimato finansų bendrovė „InSoil“ ir žemės ūkio bendrovė „Linas Agro“, programa ūkininkams pradėjo duoti dešimttūkstantines pajamas.
„Pirmoji ūkininkų gauta grąža iš anglies kreditų rodo, kad ši programa gali kurti aiškią ekonominę vertę ūkiams. Lietuvos ūkininkams tai tampa papildomu pajamų šaltiniu šalia derliaus pardavimo, padedančiu stiprinti ūkio pelningumą“, – pranešime teigė „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys.
„InSoil“ vadovas ir vienas įkūrėjų Laimonas Noreika teigė, kad siekiant toliau išlaikyti aukštus rezultatus šiais metais taikomas įtraukiamos žemės limitas. Į anglies ūkininkavimo programą šiemet bus priimta tik 50 tūkst. hektarų dirbamos žemės. Iki šiol į ją įtraukta per 140 tūkst. hektarų.
Anot pranešimo, visoje Europoje „InSoil“ programoje dalyvauja beveik 1 mln. ha dirbamos žemės.
Kaip pernai birželį rašė BNS, Kanados savanoriškos kreditų rinkos įmonė „Key Carbon“ per „InSoil“ ūkininkams numatė paskolinti 100 mln. eurų – pastaroji buvo suplanavusi išplėsti savo tarptautinę anglies ūkininkavimo programą iki 1 mln. ha iki 2026 metų pabaigos.
„Key Carbon“ taip pat investavo 3,7 mln. eurų į „InSoil“ programos plėtrą įgyjant teisę į dalį jos sugeneruojamų anglies kreditų.
2024 metais su Europos investicijų fondo (EIF) garantija į bendrovės paskolas smulkiems ir vidutinio dydžio ūkiams pradėjo investuoti bankas „Multitude Bank“.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-06-22
Gręžinio įteisinimo dokumentus reikia pateikti iki liepos 31-osios
Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei mėnuo. Todėl, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d. Po šios datos nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami.
2026 m. birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje jau įteisintas 5591 gręžinys. Daugiausia gręžinių įteisinta rajonų savivaldybėse: Vilniaus rajone – 1359 gręžiniai, Trakų rajone – 301, Klaipėdos rajone – 274, Molėtų rajone – 257 ir Kauno rajone – 248.
LGT specialistai primena, kad Lietuvos geologijos tarnyba gręžinius įteisina nemokamai. Sumokėti reikia tik vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką į VMI sąskaitą. Jei per parą namų ūkio reikmėms sunaudojama iki 10 kub. m vandens, įmoka siekia 15 eurų.
Visa informacija, kaip įteisinti gręžinį ir kokių dokumentų reikia, paskelbta konsultacijų skiltyje. Čia pat rasite ir pildytinų dokumentų šablonus.
Naujų gręžinių registravimo tvarka nesikeičia. Įrengus naują gręžinį, dokumentai LGT turi būti pateikti per 60 kalendorinių dienų. Gyventojams svarbu žinoti, kad tai turi padaryti gręžinį įrengusi įmonė, o ne pats gyventojas. Įrengti gręžinį ir gauti gręžinio pasą gali tik įmonė, turinti leidimą tirti žemės gelmes.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-06-22
Nuo Vydmantų kaimo iki Japonijos: kaip lietuviški burokėliai užkariauja pasaulį
Europos Sąjungos (ES) parama kaimo plėtrai ir žemės ūkiui – tai ne šiaip skaičiai ataskaitose. Tai realios sėkmės istorijos, keičiančios Lietuvos regionų ekonominį veidą, kuriančios darbo vietas ir leidžiančios vietiniam verslui diktuoti madas visame pasaulyje. Puikūs šio darbo rezultatai neseniai įvertinti Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato surengtame tradiciniame projektų gerųjų pavyzdžių konkurse „Ateities kaimo kūrėjai 2026“.
Nominacijos „Drauge su gamta“ pirmosios vietos laimėtoja tapo daržovių perdirbimo įmonė UAB „Jovaigė“. Šis Kretingos rajone užaugęs verslas įrodė, kad paprastas lietuviškas burokėlis gali tapti pasauliniu fenomenu, kai aiški vizija sujungiama su tikslingomis ES investicijomis.
Šaltibarščių festivalis Tokijuje
Vydmantų kaime (Kretingos r.) įsikūrusi UAB „Jovaigė“ šiemet atšventė 30 metų jubiliejų. Per šį laiką įmonė kardinaliai pakeitė savo veidą. „Pradžia buvo padažai, pagardai, konservuotos daržovės, – pasakoja įmonės vadovas Tomas Osencovas. – Tačiau prieš 15 metų išsigryninome vieną kryptį – burokėlius.“
Šis sprendimas pasiteisino su kaupu. Šiandien 140 darbuotojų turinti įmonė yra viena didžiausių burokėlių perdirbėjų visame pasaulyje. UAB „Jovaigė“ perdirba per 30 tūkst. tonų burokėlių per metus ir eksportuoja produkciją į daugiau nei 20 šalių, iš kurių tolimiausios – Naujoji Zelandija, Japonija. Beje, su japonais jau susitarta dėl ambicingo plano – Tokijuje bus surengtas lietuviškas šaltibarščių festivalis.
Įmonė itin aktyviai bendradarbiauja su privačiais prekių ženklais – iš viso jų sąraše daugiau nei 200. „Pavyzdžiui, italai valgo burokėlius net nežinodami, kad jie lietuviški, – šypsosi T.Osencovas. – Mes užimame net 60 proc. Italijos burokėlių rinkos.“
Jei ne robotai, rinką būtų užėmę kiti
Vakuumuotų virtų burokėlių technologija, leidžianti produkcijai pusę metų išbūti kambario temperatūroje, pasaulyje atsirado prieš 30 metų. Žmonės suprato, kad tai neįtikėtinai patogu, ir iš naujo atrado šią naudingą daržovę.
Šioje rinkoje pirmieji įsitvirtino prancūzai ir italai. Jei „Jovaigė“ nebūtų laiku sureagavusi ir užėmusi savo pozicijų, lietuviai tiesiog būtų nustumti į rinkos paraštes. Čia neįkainojamą pagalbą suteikė ES paramos lėšos – įmonė jau įgyvendino 6 įvairius projektus.
„Ateities kaimo kūrėjų“ apdovanojimas įmonei skirtas už projekto „Investicijos į daržovių perdirbimo bazės plėtrą“ įgyvendinimą. ES lėšomis rekonstruotas gamybos pastatas, išplėstos gamybos linijos, integruoti robotai.
„Jeigu ne modernizacija, mūsų rinką būtų užėmę lenkai. Versle dinamika žiauri, o ES lėšos padeda išlikti – dabar esame iš trijų žaidėjų pasaulyje, kurie diktuoja burokėlių rinkos taisykles. Mūsų didžiausi konkurentai yra ispanai ir prancūzai“, – atvirai sako vadovas.
Viskas pagaminta Lietuvoje
Nepaisant pasaulinio masto, įmonė aplink save buria vietinį verslą. Čia viskas lietuviška: nuo pakuočių iki vežėjų įmonių. O žaliavas tiekia Lietuvos ūkininkai ir jų kooperatyvai pagal ilgalaikius kontraktus.
„Kažkada bandėme fantazuoti, kiek žmonių mūsų dėka turi darbą – suskaičiavome apie 500. Didžiuojamės sukūrę lietuvišką verslą“, – pabrėžia direktorius.
Įmonė išsiskiria ir savo požiūriu į darbuotojus. Įmonė moka vienas didžiausių algų maisto pramonėje – paprastas darbininkas čia „į rankas“ gauna iki 1 400 Eur, todėl žmonės atvažiuoja dirbti net iš Plungės.
Tvarumas nuo A iki Z ir ateities planai
Laimėta nominacija „Drauge su gamta“ įpareigoja ir atspindi įmonės filosofiją – čia gamybinių atliekų tiesiog nelieka, viskas panaudojama maksimaliai efektyviai. Pavyzdžiui, iš burokėlių likučių gaminamas biometanas, o įmonės įrengimai veikia naudojant elektros energiją, pagamintą tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai yra tikrasis žiedinės ekonomikos pavyzdys: burokėlis išnaudojamas nuo A iki Z, užtikrinant visišką tvarumą.
„Norime kurti didesnę pridėtinę vertę, norime žaisti su skoniais, – sako vadovas. – Pavyzdžiui, turime idėją atidaryti bulvių liniją – šaltibarščių mėgėjams pateikti viską, ko reikia.“
Kadangi savo rajone įmonė jau neišsitenka, jos planuose – plėtra.
Pamoka kitiems verslams: ruoštis reikia iš anksto
UAB „Jovaigė“ sėkmės istorija – tai vaizdus įrodymas, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus potencialas yra didžiulis, kai ambicingos idėjos sulaukia reikiamo finansinio užnugario. Šalies verslininkai, ūkininkai ir kaimo bendruomenės gali pasinaudoti plačiomis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano paramos galimybėmis.
Strateginio plano lėšos yra tikslingai nukreiptos į gamybos modernizavimą, skaitmeninių bei tvarių technologijų diegimą ir inovacijų plėtrą, trumpųjų maisto grandinių kūrimą ir kitas sritis. Tai yra realus šansas ne tik išlaikyti konkurencingumą dinamiškoje rinkoje, bet ir, sekant UAB „Jovaigė“ pavyzdžiu, patiems pradėti diktuoti savo taisykles.
Kaip taikliai pastebėjo T.Osencovas, verslo traukinys nelaukia, todėl delsti neverta – sėkmę pasiekia tie, kurie namų darbus atlieka ir projektus planuoja iš anksto. Tereikia aktyviai sekti skelbiamus kvietimus teikti paraiškas, domėtis paramos sąlygomis ir išnaudoti ES fondų investicijas savo verslo ar ūkio proveržiui.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-06-22
K. Mažeika: naujajam žemės ūkio ministrui reikės ne tik kalbėti, bet ir sutelkti visas institucijas
Tarp galimų kandidatų į žemės ūkio ministro postą minimas Seimo narys Kęstutis Mažeika kol kas vengia kalbėti apie konkrečius politinius sprendimus ir sako laukiantis, kol „bus sudėlioti visi taškai ant i“. Vis dėlto paklaustas apie svarbiausius iššūkius būsimam ministrui, jis išskyrė artėjantį naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį, biurokratijos mažinimą bei būtinybę stiprinti dialogą su žemdirbiais.
Didžiausias iššūkis – mažėjantis finansavimas
Pasak K. Mažeikos, naujajam ministrui teks ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir ruoštis sudėtingam laikotarpiui, susijusiam su būsimomis ES finansavimo perspektyvomis: „Pagrindiniai iššūkiai – laukia pirmininkavimas ir ateinantis naujas finansavimo laikotarpis, kuriame numatoma žemės ūkio biudžetą sumažinti apie 20 proc. Numatytos priemonės yra didelis iššūkis tiek mums, tiek ir mūsų ūkininkams“.
Politikas taip pat pabrėžė, kad prioritetu turi likti Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimas bei biurokratijos mažinimas žemės ūkyje.
„Dar vienas prioritetas – biurokratijos mažinimas žemės ūkyje, apie kurį jau kalbėjo visi prieš tai buvę keturi ministrai per tris metus. Daug ką pavyko įgyvendinti, bet yra dar nemažai ir spręstinų dalykų“, – akcentavo parlamentaras.
Jo teigimu, svarbus vaidmuo tenka ne tik ministrui, bet ir visoms valstybės institucijoms: „Susitelkimas visose institucijose yra labai svarbus, neužtenka, kad vienas ar kitas ministras tik kalbėtų – taip darbai patys nepasidaro. Reikia visų palaikymo“.
Todėl, pasak K. Mažeikos, tiek Premjeras, tiek Prezidentas turi turėti stiprius patarėjus žemės ūkio klausimais, kad tokie sprendimai kaip Pieno įstatymas, kuris „daugiau nei 10 metų yra viltis pienininkams“, pagaliau būtų priimti.
Vieno ministro neužtenka
Vertindamas Žemės ūkio ministerijos komunikaciją su žemdirbių bendruomene, pašnekovas akcentavo ne tik ministro, bet ir visos politinės komandos svarbą. Anot jo, ministerijoje dirba daug kompetentingų specialistų, tačiau pastabų esama dėl politinio lygmens.
„Kalbant apie viceministrus ir patarėjus – pastabų tikrai yra. Ir ne iš manęs vieno, ir Kaimo reikalų komitete, ir bendrai iš ūkininkų asociacijų. Vienas ministras visų darbų nepadarys, turi būti stipri komanda“, – kalbėjo jis.
K. Mažeikos teigimu, svarbu, kad ministerijos politinę komandą sudarytų savo srities profesionalai, gebantys ne tik užimti pareigas, bet ir siekti rezultatų.
„Norėtųsi, kad susikalbėjimas tarp ministerijos darbuotojų ir politinės komandos būtų profesionalesnis, o ne atskirų dimensijų atskiros kalbos, kurios dažnai nesusiveda į vieną ir neleidžia priimti sprendimų“, – sakė politikas.
Ministras turi būti ūkininkų pusėje
Kalbėdamas apie tai, kokį signalą naujasis ministras turėtų pasiųsti žemdirbiams, K. Mažeika pirmiausia pabrėžė atvirumo ir dialogo svarbą: „Svarbiausia būti ūkininkų pusėje ir būti atviram, nes ūkininkai dirbdami praktikoje tas problemas, kurias reikėtų spręsti, ir iškelia“.
Anot pašnekovo, svarbu užtikrinti, kad ūkininkų keliami klausimai kuo greičiau pasiektų ministerijos vadovybę ir būtų priimami konkretūs sprendimai.
„Jeigu toks dialogas vyks, tai galbūt kai kurie darbai pajudės ir tie lūkesčiai bus labiau nei iki šiol atliepti“, – užbaigė K. Mažeika.
