Žemės ūkio naujienos: 2026-08-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje stabilizuojasi, žaliavinis pienas ES pinga
Pasaulinėje pieno produktų rinkoje pastebimi stabilizavimosi ženklai, tačiau žaliavinio pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje (ES) toliau mažėja. Naujausioje „Global Dairy Trade“ (GDT) prekybos sesijoje bendras pieno produktų kainų indeksas padidėjo 0,1 proc. Skelbiama, kad kainų indeksas kilo antrą kartą iš eilės. Ankstesniame aukcione jis padidėjo 1,5 proc., o prieš tai mažėjo tris kartus iš eilės.
Naujausios prekybos metu labiausiai pabrango laktozė, kurios kainų indeksas pakilo 4,1 proc. Taip pat čederio sūrio kainų indeksas padidėjo 3,8 proc., nugriebto pieno miltelių – 1,2 proc., mocarelos sūrio – 1 proc., o nenugriebto pieno miltelių – 0,2 proc.
Tuo metu pasukų miltelių kainų indeksas sumažėjo 2,8 proc., sviesto – 2,3 proc., o bevandenių pieno riebalų – 0,8 proc.
GDT duomenimis, aukcione parduota 40,5 tūkst. tonų pieno produktų, o jų vidutinė svertinė kaina siekė 3 778 JAV dolerius už toną.
Europos Komisijos (EK) Pieno rinkos stebėjimo centro išankstiniais duomenimis, birželį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina ES sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 42,34 euro cento už kilogramą. Tai buvo devintas kainos mažėjimo mėnuo iš eilės.
Nuo praėjusių metų rugsėjo, kai kilogramas žaliavinio pieno vidutiniškai kainavo 53,4 euro cento, supirkimo kaina sumažėjo 20,7 proc.
Pieno supirkimas, EK apžvalgos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiai augo Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.
Apžvalgoje prognozuojama, kad pieno gamyba ES šiemet padidės 1,6 proc., tačiau antroje metų pusėje jos augimas turėtų sulėtėti dėl didėjančių sąnaudų ir jų poveikio ūkių pelningumui.
Taip pat numatoma, jog sūrių gamyba ES šiemet padidės 1,8 proc., o išrūgų – 1,4 proc., nugriebto pieno miltelių gamyba turėtų augti 6,9 proc., o sviesto gamybą skatins didesnė žaliavinio pieno pasiūla.
Tuo metu nenugriebto pieno miltelių gamyba gali sumažėti 3,1 proc., o šviežių pieno produktų – 0,6 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-07
Iki rugsėjo 1 d. svarbu įterpti žaliąjį pūdymą
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, jog ūkininkai iki rugsėjo 1 d. turi į dirvą įterpti žaliąjį pūdymą. Žaliasis pūdymas ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. turi būti įterpiamas į dirvą ar kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas). Prieš įterpiant ar sutvarkant žaliąjį pūdymą, nuimti augalų derlių yra draudžiama.
Žaliajame pūdyme turi būti auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys, kuris turi vyrauti ar būti sudarytas iš: vasarinių rapsų, rapsukų, garstyčių (baltųjų ir rudųjų, juodųjų), ridikų (aliejinių ir baltųjų, juodųjų), vasarinių avižų, žieminių avižų, facelijų, grikių, saulėgrąžų ir visų Klasifikatoriaus II bei III grupės augalų.
Šaltinis: 2026-08-07
Nepatogios sąlygos Veisiejų ūkininkų turguje: prekiaujama kelio dalyje
Ne vienus metus Lazdijų rajono Veisiejų ūkininkų turgaus prekiautojai ir pirkėjai piktinasi netvarkoma infrastruktūra. Prekiaujama iš automobilių ar vagonėlių tiesiog kelio dalyje. Lazdijų rajono savivaldybė tikina – pavasarį bus pradėti naujo turgaus įrengimo darbai. 10:30 val. ryto ūkininkas Arūnas rodo, kiek nedaug liko neparduotų pomidorų, sako, agurkus ir braškes pirkėjai išnešė per gerą valandą. Turguje būna kiekvieną ketvirtadienį, prekybos sąlygos nedžiugina, prekiaujama kelkraštyje.
„Kaimo sąlygos, ką padarysi, žada naują turgų padaryt. Žiūrėsim, kaip su tais pažadais bus“, – sako ūkininkas Arūnas Karoblis.
Apie Lazdijų savivaldybės pažadus įrengti naują ūkininkų turgų jau ne vienus metus sako girdėję visi – ir pardavėjai, ir pirkėjai. Nuomonė bendra – modernus turgus reikalingas, čia apsiperka poilsiautojai, aplinkinių kaimų gyventojai, veisiejiškiai.
„Aišku, būtų smagu, kad žmonės prekiautų ne ant smėlio, ne ant pievelės, o kad būtų paruošta turgavietė. Kad būtų įrengtas tvarkingas tualetas turguje“, – kalba vilnietė Zita.
„Dėl prekybininkų, kurie prekiauja gėlėmis, ūkio prekėmis, tai jiems bus patogiau, nereikės čia ant gatvės, ir saugiau, ir patogiau jiems ir mums, pirkėjams, bus geriau aikštelėje, ne gatvėje pirkti. Ne per balas, ne per dulkes. Nežiūrėti, kad mašina nenutrenktų“, – teigia Veisiejų gyventojas Karolis.
Ūkininkų turguje galima įsigyti visko, – sako pirkėjai.
Pardavėjas Mindaugas sako – nors ir atvyksta retai, bet patogumų irgi pasigenda: „Savo ką užauginu, kai atsiranda ką parduot, tada atvažiuoju. – Tai ką šiandien parduodat? – Agurkų, pomidorų, voveruškų, bulvių. – Norėtumėt geresnių sąlygų? – Kas geresnio nenori.“
Veisiejų seniūnas rodo vietą, kur jau pavasarį prasidės naujo turgaus statyba. Tiesa, kelerius metus jau parengtas projektas, bet jis savivaldybei pasirodė per brangus. Dabar naujam turgui skirta pustrečio šimto tūkstančių eurų.
„Šiuo metu tai jau nėra pažadai ar vizija, tai jau yra realūs darbai, kurie netrukus prasidės. Projektas yra parengtas, finansavimas jam yra skirtas, Dzūkijos vietos veiklos grupė yra lyderiaujanti šiame kontekste, savivaldybė prisideda savo dalį, šiuo metu vykdomas projekto ekspertavimas“, – komentuoja Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
„Numatyta įrengti 83 vietų automobilių stovėjimo vietas. Sutvarkyta visa infrastruktūra, inžineriniai sprendiniai, apšvietimas, elektros apkrovimo vietos ir viskas, ko reikia šiuolaikiniam, patogiam, saugiam prekybos turgui“, – sako Lazdijų rajono savivaldybės investicijų skyriaus vedėja Eglė Kubilienė.
Ūkininkų turguje prekiauja kelios dešimtys pardavėjų žemės ūkio produkcija, sodinukais, gėlėmis, pašarais gyvuliams.
„Garsėja du šimtus metų, tai jau yra, matyt, rodiklis, dėl sutraukimo aš jums pasakysiu, sutraukia tiek, kiek yra vietos, aš tikrai garantuoju, kad kai bus padarytas naujas turgus ir tų vietų atsiras daugiau, užsipildys, be abejo, nes populiarumas šito turgaus yra, tik dabar va tokios sąlygos“, – sako Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.
Naują Veisiejų turgų įrengti planuojama iki kitų metų pabaigos.
Šaltinis: Rūta Ribačiauskienė, lrt.lt, 2026-08-06
Beveik 1,8 mln. eurų biologinei įvairovei išsaugoti: kas gali gauti paramą?
Žemės savininkai ir valdytojai, kurių teritorijose yra saugomų rūšių ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, kviečiami pasinaudoti parama joms atkurti ir išsaugoti. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai galima teikti iki rugsėjo 30 d. Šiam kvietimui skirta beveik 1,8 mln. eurų. Vienam paramos gavėjui per 2023–2027 m. laikotarpį gali būti skirta iki 70 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas kai kuriais atvejais gali siekti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Parama skiriama vertingoms pievoms, kadagynams, miškapievėms, medžiais apaugusioms ganykloms ir kitoms natūralioms buveinėms atkurti bei saugomų rūšių gyvenimo sąlygoms gerinti. Priemonė apima meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, stulgio, didžiosios kuolingos ir kitų saugomų rūšių buveines.
Kreiptis gali fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatytus saugomų rūšių arba Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotus.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtame interaktyviame žemėlapyje galima pasitikrinti, ar konkreti teritorija patenka į tinkamų finansuoti plotų sluoksnį. Paramai tinkami Europos Bendrijos svarbos buveinių plotai pažymėti geltona spalva.
Paraiškos priimamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.
Dokumentus galima pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS arba elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt. Elektroniniu paštu siunčiama paraiška ir jos priedai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Daugiau informacijos apie paramos sąlygas ir paraiškų teikimą galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-08-05
Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau ženklins riboženkliais naujai formuojamus valstybinės žemės sklypus
Įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių pakeitimams, nuo 2026 m. liepos žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis gali priimti sprendimą atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais.
Siekdama užtikrinti vienodą šių nuostatų taikymo praktiką visoje Lietuvoje, Nacionalinė žemės tarnyba nusprendė, kad valstybinės žemės sklypai, kuriuos ji valdo patikėjimo teise ir kurie formuojami įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektus bei jiems prilyginamus žemės sklypų planus, ir toliau bus ženklinami riboženkliais.
Tokia tvarka bus taikoma formuojant įvairios paskirties valstybinės žemės sklypus: grąžinamus natūra, perduodamus neatlygintinai nuosavybėn, parduodamus, išnuomojamus, perduodamus naudoti ar patikėjimo teise, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomus miškų ūkio, vandens ir kitos paskirties žemės sklypus.
Sprendimas ženklinti sklypus riboženkliais priimtas siekiant užtikrinti aiškiai vietovėje pažymėtas naujai suformuotų valstybinės žemės sklypų ribas, sumažinti galimų ginčų riziką ir sudaryti sąlygas sklandžiam tolesniam žemės naudojimui.
Primename, kad nuo 2026 m. liepos 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių pakeitimai. Jais nustatyta žemės sklypo ribų parodymo vietovėje, jų ženklinimo riboženkliais ir sunaikintų riboženklių atstatymo tvarka, patikslintos kvietimų dalyvauti žemės sklypo ribų parodymo ir ženklinimo procedūrose formos bei atnaujinta žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto forma.
Kartu primename, kad nuo liepos 1 d. įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai suteikė galimybę žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais. Toks sprendimas įforminamas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kurio nauja redakcija pateikta pakeistų Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 2 priede.
