Žemės ūkio naujienos: 2026-06-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuva prašo EK daugiau paramos žemdirbiams, priemonių pienininkams
Lietuva prašo Europos Komisijos (EK) daugiau paramos žemdirbiams iš žemės ūkio rezervo bei skubiai įvertinti galimybę aktyvuoti privataus pieno produktų, įskaitant ir sūrius, sandėliavimo paramos priemonę. Kaip Liuksemburge vykstančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje sakė viceministras Rolandas Taraškevičius, geopolitinė įtampa ir sudėtingos rinkos sąlygos kelia grėsmę šalies žemės ūkio gyvybingumui.
„Lietuvai ypač didelį susirūpinimą kelia kritinė padėtis pieno sektoriuje, apsirūpinimo trąšomis klausimas bei nuostoliai, patirti dėl šalnų“, – ministerijos pranešime teigė R. Taraškevičius.
Anot jo, situacija pieno sektoriuje Lietuvoje išlieka itin sunki. Pieno supirkimo kainos šalyje – žemiausios ES, stabilizavimosi požymių nėra. Be to, ūkių pajamos mažėja, o gamybos sąnaudos didėja.
Dėmesį viceministras atkreipė ir į pavasarį fiksuotas šalnas, kurios padarė didelę žalą sodams ir uogynams. Pasak R. Taraškevičiaus, pasekmės bus ilgalaikės, nes nukentėjusius sodus reikės iš dalies atsodinti, o gamybos pajėgumams atkurti prireiks kelerių metų.
Pasak R. Taraškevičiaus, šioms problemoms spręsti būtinos ES lygio priemonės – iš žemės ūkio rezervo.
ES taryboje taip pat aptarta bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų. Lietuvos atstovas pabrėžė poreikį užtikrinti politikos nuoseklumą, paprastumą ir efektyvumą.
Pasak jo, BŽŪP reglamente liko nemažai tobulintinų nuostatų. Pavyzdžiui, išmokų mažinimas ir ribojimas. Be to, kartų kaitos priemonės turėtų skatinti ūkių perdavimą ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, bet neturėtų tapti netiesiogine pensinio amžiaus ūkininkų diskriminacija.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-06-23
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba: Lietuva prašo paramos žemdirbiams
Antrą dieną Liuksemburge vykstančioje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje aptarta daug žemdirbiams aktualių klausimų. Kaip visada, ypatingo dėmesio sulaukė neatidėliotini iššūkiai rinkose, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis ir sektoriaus finansavimas. Taryboje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pabrėžė, kad geopolitinė įtampa ir sudėtingos rinkos sąlygos kelia rimtą grėsmę mūsų šalies žemės ūkio gyvybingumui.
„Lietuvai ypač didelį susirūpinimą kelia kritinė padėtis pieno sektoriuje, apsirūpinimo trąšomis klausimas bei nuostoliai, patirti dėl šalnų“, – teigė R. Taraškevičius.
Viceministras akcentavo, kad situacija pieno sektoriuje Lietuvoje išlieka itin sunki. Pieno supirkimo kainos šalyje – žemiausios ES, o stabilizavimosi požymių nematyti. Ūkių pajamos mažėja, kai tuo tarpu gamybos sąnaudos tik didėja.
Dėmesį viceministras atkreipė ir į pavasarį fiksuotas šalnas, kurios padarė didelę žalą sodams ir uogynams. Pasak R. Taraškevičiaus, šalnų pasekmės bus ilgalaikės, nes nukentėjusius sodus reikės iš dalies atsodinti, o gamybos pajėgumams atkurti prireiks kelerių metų.
Pasak R. Taraškevičiaus, šioms problemoms spręsti būtinos ES lygio priemonės – iš žemės ūkio rezervo. Jis taip pat paragino Europos Komisiją skubiai įvertinti galimybę aktyvuoti privataus pieno produktų, įskaitant ir sūrius, sandėliavimo paramos priemonę.
Diskusijose dėl BŽŪP po 2027 metų Lietuvos atstovas pabrėžė poreikį užtikrinti politikos nuoseklumą, paprastumą ir efektyvumą. Pasak jo, BŽŪP reglamente liko nemažai tobulintinų nuostatų. Pavyzdžiui, išmokų mažinimas ir ribojimas, taip pat tokių intervencijų kaip smulkiųjų ūkininkų schema, parama vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, perėjimo prie tvarių ūkininkavimo sistemų planai ir supaprastintų išlaidų metodo taikymas turėtų likti valstybių narių pasirinkimu. O kartų kaitos priemonės turėtų skatinti ūkių perdavimą ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, bet neturėtų tapti netiesiogine pensinio amžiaus ūkininkų diskriminacija.
Taryboje viceministras taip pat pasveikino Ukrainą su pažanga derybose dėl narystės ES ir patikino, kad Lietuva ir toliau tvirtai rems Ukrainą integracijos kelyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-23
ŽŪDC: gegužę pieno kaina Lietuvoje mažėjo
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, sumažėjo 3,92 proc. ir siekė 359,42 euro už toną, o bazinių rodiklių kaina krito 2,04 proc. iki 280,84 euro už toną, praneša Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Skelbiama, kad panašiai kito ir pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams. Jiems mokama kaina gegužę siekė 391,22 euro už toną – 3,10 proc. mažiau nei balandį.
ŽŪDC duomenimis, stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis gegužės mėnesį sudarė 71,45 proc. viso supirkto natūralaus pieno. Iš viso šią gegužę Lietuvoje buvo supirkta 123,73 tūkst. tonų pieno – 9,66 proc. daugiau nei balandį ir 0,96 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Tuo metu Europos Komisija (EK) žemės ūkio rinkų apžvalgoje pažymi, kad stabilizuojantis arba augant pieno produktų kainoms Europos Sąjungoje, artimiausiais mėnesiais turėtų didėti ir žaliavinio pieno kainos, nors šis pokytis gali pasireikšti kiek vėliau. EK Pieno rinkos stebėjimo centro išankstiniais duomenimis, gegužę vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje sudarė 425,3 euro už toną – 0,6 proc. mažiau nei balandį.
Šaltinis: valstiets.lt, 2026-06-23
Ūkininkams skiriama 900 tūkst. eurų parama rūgščių dirvožemių kalkinimui
Lietuvos ūkininkai nuo liepos galės pretenduoti į paramą, skirtą kompensuoti patirtas išlaidas už rūgščių dirvožemių kalkinimą. Šiai priemonei šiemet numatyta 900 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot institucijos, kompensacijos padės padengti pusę kalkinimo medžiagų įsigijimo išlaidų.
Teikti paraiškas paramai gauti bus galima nuo liepos 7 dienos iki rugpjūčio 7-osios, vėlesniais metais – nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d.
Planuojama, kad šiemet bus nukalkinta apie 18 tūkst. hektarų.
Šaltinis: valstiets.lt, 2026-06-23
Seimas linkęs perpus sumažinti kelių rinkliavą žemės ūkio transportui
Seime skinasi kelią siūlymas žemės ūkio bei ekologiškam transportui taikyti iki 50 proc. mokamų kelių mokesčio nuolaidą. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, o paskutinis balsavimas numatytas kitame posėdyje.
Jos numato, kad nuolaida būtų taikoma pieno ar grūdų, žemės ūkio produktų, skirtų tolesnei maisto produktų gamybai, pašarų gamintojų veiklai ir produkcijos pardavimui naudojamoms transporto priemonėms.
Be to, lengvata būtų taikoma elektra, vandeniliu ar biometanu varomiems krovininiams automobiliams bei autobusams.
Kai kurie parlamentarai aiškino, kad tokia nuolaida yra per maža. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika sakė, kad šalies vežėjams, įskaitant ūkininkus ar prekių vežėjus, tai bus didelė našta, tuo metu tranzitu per Lietuvą važiuojantis sunkusis transportas palieka tik teršalus, o jo pelnas ir pajamos lieka Lenkijoje.
„Tai yra tikrai labai svarbus signalas, nes kainos yra gana ženkliai besiskiriančios, o rinka, kurioje konkuruojama, yra ta pati ir mūsų vežėjams arba kalbant net tik apie ūkininkus, bet ir prekių, paslaugų vežėjus, tai yra tikrai didelė našta. Norėtųsi, kad bent jau surastume įrankių ateityje šiek tiek tą kainą amortizuoti, nes kitu atveju tikrai bus nepakeliama konkurencija“, – teigė parlamentaras.
„Valstiečio“ Valiaus Ąžuolo teigimu, taip būtų pažeidžiamas pernykštis žemdirbių ir valdžios susitarimas, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai galės pigiau važiuoti šalies keliais.
Pasak jo, 2025 metais su žemdirbiais, planuojančiais įsigyti arba jau turinčiais netaršų transportą, buvo sutarta, kad jiems bus taikoma 50 proc. nuolaida važiuoti keliais ir šią nuostatą žadėta perkelti įstatymą.
„Įstatyme Vyriausybė nori sau pasilikti labai plačias galimybes – taikyti nuo pusės iki vieno daugiklį. Ką reiškia vienas? Kad jokios nuolaidos Vyriausybė galės visiškai netaikyti ir šis susitarimas metamas į šiukšlių dėžę“, – sakė V. Ąžuolas.
Pasak parlamentaro, jis su dar dviem Kaimo reikalų komiteto nariais įregistravo pataisą, kuria siūlo taikyti 0,4–0,6 daugiklį.
„Vadinasi, galėtų Vyriausybė pritaikyti 60 proc. nuolaidą, arba 40 proc., arba 50 proc.“, – tvirtino jis.
