Žemės ūkio naujienos: 2026-08-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Konkurencijos taryba: neturime pagrindo pradėti tyrimo dėl galimų pažeidimų grūdų rinkoje
Konkurencijos taryba informavo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) neturinti duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų būti sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus. Praėjusią savaitę ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą informuodama, kad grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės ūkininkams taiko labai panašius ar vienodus įkainius, todėl prašė įvertinti, ar kainos nustatomos savarankiškai, ir, esant pagrindui, pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.
Vis dėlto, kaip skelbia taryba, ministerija nenurodė, kurios konkrečios įmonės galėjo padaryti pažeidimą, o paminėtos aplinkybės nesuteikia institucijai įstatyminio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą.
„Konkurencijos taryba įvertino savo turimą, taip pat viešojoje erdvėje esančią informaciją, tačiau šiuo metu neturi duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai galimai yra sudarę konkurenciją ribojančius susitarimus“, – rašoma atsakyme ministerijai.
Teigiama, kad taryba, spręsdama, ar pradėti tyrimą, turi remtis objektyviais duomenimis, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad rinkoje veikiančios įmonės galėjo derinti savo veiksmus.
„Vien panašus ūkio subjektų elgesys rinkoje, nesant kitų tokį įtarimą pagrindžiančių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo“, – rašoma Konkurencijos tarybos pranešime.
Jos teigimu, jeigu paaiškėtų naujų aplinkybių apie galimą pažeidimą, institucija galėtų tyrimą pradėti savo iniciatyva.
Taip pat institucija atkreipia dėmesį, kad vieši pareiškimai apie pastebėtus įtarimus apsunkina ekspertų galimybes surinkti pažeidimų įrodymus, kadangi šie gali būti sunaikinti. Todėl visi asmenys, turintys svarbios informacijos apie galimus pažeidimus tiek žemės ūkio, tiek kituose sektoriuose, raginami neviešinti įtarimų, o kuo skubiau kreiptis tiesiogiai į Konkurencijos tarybą.
Praėjusią savaitę ŽŪM teigė sulaukusi ūkininkų skundų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Dėl to, pasak jos, kyla abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas.
ŽŪM taip pat ragino grūdus ir aliejingąsias sėklas superkančias įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo įkainių. Žemės ūkio viceministro Kęsto Spūdžio teigimu, grūdų mėginio įkainis turi būti pagrįstas tik faktinėmis sąnaudomis.
Praėjusių metų sausį įsigaliojo reikalavimas grūdų ir aliejingųjų sėklų supakuotus laboratorinius mėginius užplombuoti taip, kad juos atidarant neliktų nepastebėta.
Ministerijos žiniomis, kai kurios supirkimo įmonės taiko laboratorinių mėginių plombavimo įkainius, nors šis reikalavimas buvo nustatytas tik tam, kad būtų gerinami santykiai ir auginamas pasitikėjimas tarp supirkėjo bei pardavėjo intensyviu derliaus supirkimo laikotarpiu.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-03
Atnaujintas apleistų žemių žemėlapis: ką daryti, kad netektų permokėti žemės mokesčio
Lietinga vasara keičia Lietuvos laukų vaizdą: augmenija stiebiasi ne tik pasėliuose, bet ir neprižiūrimuose sklypuose. Vis dėlto riba tarp sužaliavusio ir apleistu laikomo žemės ploto brėžiama ne iš akies – ji pažymima žemėlapyje ir gali turėti įtakos žemės mokesčiui. Žemės ūkio duomenų centras atnaujino Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį. 2026 m. liepos 1 d. būklės duomenys jau paskelbti Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje ŽISIS ir Lietuvos erdvinės informacijos portale „Geoportal.lt“. Liepos mėnesį paskelbti duomenys naudojami apskaičiuojant 2026 metų žemės mokestį.
„Atnaujindami apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenis siekiame, kad žemėlapyje būtų kuo tiksliau atspindėta tikroji situacija. Tam svarbus ir pačių žemės savininkų bei naudotojų įsitraukimas – pastebėjus netikslumų, apie juos reikėtų mums pranešti iki gruodžio 1 dienos“, – sako Gintautas Vasiliauskas.
Daugiau kaip 30 proc. apleistų naudmenų – penkiose savivaldybėse
Atnaujintais duomenimis, Lietuvoje nustatyta 32 159 ha apleistų žemės ūkio naudmenų.
Didžiausias jų plotas išlieka Vilniaus rajono savivaldybėje – 3015 ha. Molėtų rajone nustatyta 2260 ha, Trakų rajone – 1604 ha, Zarasų rajone – 1483 ha, o Utenos rajone – 1386 ha apleistų žemės ūkio naudmenų.
Šiose penkiose savivaldybėse yra beveik 10 tūkst. ha, arba apie trečdalis visų Lietuvoje nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų.
Tarp rajonų savivaldybių mažiausias apleistų žemės ūkio naudmenų plotas nustatytas Joniškio rajone – 24,2 ha.
Daugiausia naujų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų šiais metais nustatyta Vilniaus rajono, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.
Šiais metais duomenys atnaujinti remiantis 2025 m. Lietuvos teritorijos skaitmeniniu ortofotografiniu žemėlapiu, apimančiu dalį centrinės, pietinės ir rytinės Lietuvos.
Apleistoms žemės ūkio naudmenoms priskiriami plotai, kuriuose auga sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, išskyrus želdinius. Jeigu toks plotas užima daugiau kaip 10 arų, žemės savininkui gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas.
Duomenis svarbu pasitikrinti iki š. m. gruodžio 1 dienos Žemės sklypų savininkai ir naudotojai raginami pasitikrinti, ar žemėlapyje pažymėti apleistų žemės ūkio naudmenų plotai ir jų ribos atitinka tikrąją padėtį sklype.
Žemės ūkio duomenų centrą reikėtų informuoti, jeigu: netiksliai pažymėtas apleistos žemės plotas ar jo ribos; sklypas jau sutvarkytas ir sumedėjusi augalija pašalinta; pažymėtas plotas yra vietoje, kuri sklypo plane priskirta krūmams, želdiniams, pelkėms, pažeistai ar nenaudojamai žemei; pasikeitė kita žemėlapyje pateikta informacija.
Apie pastebėtus AŽ_DRLT duomenų netikslumus Žemės ūkio duomenų centrui svarbu pranešti iki gruodžio 1 dienos. Jeigu pateikta informacija patvirtina, kad duomenys buvo netikslūs, žemės mokestis gali būti perskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kur pasitikrinti duomenis?
Apleistų žemės ūkio naudmenų duomenis galima peržiūrėti: Lietuvos erdvinės informacijos portalo „Geoportal.lt“ apleistų žemių žemėlapyje, paieškos laukelyje įvedus žemės sklypo unikalų numerį; Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje ŽISIS; Registrų centro informacinėje sistemoje REGIA; mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-04
VMVT: net ir trumpi ūkinių gyvūnų pervežimai turi būti kruopščiai planuojami
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad net ir trumpi ūkinių gyvūnų pervežimai reikalauja atsakingo pasiruošimo. Šiltuoju metų laiku gyvūnai dažniau perkeliami į ganyklas, tarp skirtingų ūkio vietų, vežami sverti, gydyti ar atskirti į kitą grupę. Nors tokios kelionės dažniausiai trunka neilgai, būtent jų metu praktikoje padaroma daugiausia klaidų. Trumpa kelionė gyvūnams nebūtinai reiškia mažesnį stresą. Didelė jo dalis kyla dar prieš transporto priemonei pajudant – gyvūnus surenkant, maišant, varant, keliant rampa ar laukiant transporto priemonėje.
Todėl ir trumpi pervežimai turi būti planuojami taip pat atsakingai, kaip ir ilgesnės kelionės.
Pervežimą reikia planuoti iš anksto
Planuojant pervežimą pirmiausia verta įvertinti, ar jis būtinas būtent tuo metu. Jei diena karšta, gyvūnai pavargę po kitų darbų ar numatomi eismo trikdžiai, kelionę geriau planuoti anksti ryte arba vakare, kai oro sąlygos palankesnės, o gyvūnai patiria mažiau papildomo streso.
Ne mažiau svarbi ir gyvūnų būklė – vežami turi būti tik sveiki, judrūs ir tinkami transportuoti gyvūnai. Jei gyvūnas atrodo nusilpęs, sužeistas ar sunkiai juda, kelionę reikėtų atidėti, pirmiausia įvertinus jo būklę ir, jei reikia, pasitarus su veterinarijos gydytoju.
Prieš pakrovimą gyvūnai neturėtų būti ištroškę ar perkaitę. Švarus vanduo turi būti prieinamas iki pakrovimo, o po kelionės – kuo greičiau. Pašaro atžvilgiu svarbu išlaikyti įprastą šėrimo rutiną ir jos nekeisti vien dėl trumpos kelionės.
Tinkama transporto priemonė
Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir tinkama transporto priemone. Grindys turi būti neslidžios, viduje neturi būti aštrių ar išsikišusių detalių, o gyvūnams turi būti užtikrintas pakankamas vėdinimas. Taip pat svarbu apsaugoti juos nuo lietaus, vėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Paprasti sprendimai, pavyzdžiui, pakratai, gali sumažinti slydimo riziką ir padėti gyvūnams išlaikyti stabilumą kelionės metu.
Transportuojant paukščius būtina naudoti tinkamas dėžes ar konteinerius. Jie turi būti švarūs, sausi, neperpildyti ir sudėti taip, kad netrukdytų oro cirkuliacijai.
Ramus pakrovimas ir saugi kelionė
Skubėjimas, triukšmas ar netinkamai paruošta aplinka didina gyvūnų stresą ir traumų riziką. Gyvūnus reikėtų varyti ramiai, vengti staigių judesių ir triukšmo. Jei gyvūnas sustoja ar nenori judėti, pirmiausia reikėtų pašalinti to priežastį, o ne versti jį judėti jėga.
Svarbu užtikrinti ir tinkamą gyvūnų tankumą. Per didelis gyvūnų skaičius vienoje erdvėje didina susižalojimų, užspaudimo ir perkaitimo riziką, tačiau pernelyg daug laisvos vietos taip pat nėra tinkamas sprendimas – svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą.
Net ir trumpų pervežimų metu didelę reikšmę turi vairavimo stilius. Staigūs stabdymai, posūkiai ar nelygus važiavimas gali lemti gyvūnų griuvimus, todėl rekomenduojama važiuoti tolygiai ir atsargiai.
Karštu oru papildomą riziką kelia transporto priemonės įkaitimas. Net ir trumpam sustojus saulėje temperatūra jos viduje gali greitai pakilti, todėl reikėtų vengti nereikalingų sustojimų.
Atsakomybė nesibaigia iškrovus gyvūnus
Kelionė nesibaigia atvykus į paskirties vietą. Iškrovimo vieta turėtų būti paruošta iš anksto, užtikrinant laisvą priėjimą, vandens prieinamumą ir tinkamas sąlygas gyvūnams nurimti. Po iškrovimo verta stebėti, ar gyvūnai stovi stabiliai, ar neturi sužeidimų ir ar geria vandenį.
Svarbiausia nepamiršti, kad saugus pervežimas prasideda ne kelyje, o dar prieš pakrovimą. Atsakingai suplanuota ir tinkamai organizuota net ir trumpa kelionė padeda sumažinti gyvūnų patiriamą stresą, traumų riziką ir tampa neatsiejama geros gyvūnų gerovės užtikrinimo dalimi.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-07-30
Baigėsi ketverius metus trukęs neįregistruotų gręžinių įteisinimo laikotarpis
Liepos 31 d. baigėsi laikotarpis, per kurį pagal laikinąją tvarką ir netaikant administracinių bei ekonominių sankcijų buvo galima įteisinti anksčiau įrengtus, bet Žemės gelmių registre neįregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Nuo rugpjūčio 1 d. nauji prašymai pagal šią tvarką nebepriimami. Dokumentams pateikti gyventojams buvo skirti ketveri metai. Per visą šį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo 22 431 prašymą, pateiktą pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką. Iš jų 8 540 pateikti per papildomai suteiktus metus.
Liepos 31 d. duomenimis, Žemės gelmių registre įregistruoti 5 892 anksčiau neįregistruoti gręžiniai. Apie 2,2 tūkst. prašymų pareiškėjams grąžinta patikslinti dėl nustatytų klaidų, o 14 330 dar laukia eilėje patikrinti.
Prašymų srautas ypač išaugo artėjant galutiniam terminui. Balandį Lietuvos geologijos tarnyba per savaitę priimdavo 108–166 prašymus ir paraiškas, o gegužę, neskaičiuojant trumpo šventinio laikotarpio, – 156–222. Birželį savaitinis skaičius išaugo iki 219–320, o liepą augimas dar paspartėjo: liepos 6–12 d. priimta 416, liepos 13–19 d. – 595, liepos 20–26 d. – 878 prašymai ir paraiškos.
Vien per paskutines penkias dienas – liepos 27–31 d. – tarnyba jų priėmė 2 012. Tai daugiau kaip devynis kartus viršijo net didžiausią gegužę per vieną savaitę gautų prašymų ir paraiškų skaičių.
Vertinant taip išaugusias darbo apimtis, neįregistruotų gręžinių įteisinimas tapo vienu didžiausių pastarojo dešimtmečio organizacinių iššūkių Lietuvos geologijos tarnybai. Specialistai turi patikrinti daugiau kaip 14 tūkst. eilėje laukiančių prašymų ir paraiškų, įvertinti pateiktus duomenis, prireikus juos tikslinti, registruoti gręžinius ir rengti jų pasus. Kartu tarnyba nepertraukiamai vykdo ir kitus darbus, nesusijusius su gręžinių įteisinimu.
Visi prašymai ir reikalingi dokumentai, Lietuvos geologijos tarnybai pateikti iki 2026 m. liepos 31 d. imtinai, bus išnagrinėti. Gręžinys iki šios datos neprivalėjo būti jau įregistruotas Žemės gelmių registre – svarbu, kad tarnyba iki nustatyto termino būtų gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus. Jeigu nagrinėjant prašymą reikės patikslinti informaciją ar pateikti papildomų duomenų, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai susisieks prašyme nurodytais kontaktais.
Lietuvos geologijos tarnybos informacija
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-03
Kaip kaimo bendruomenei teisėtai sutvarkyti valstybinę žemę ir pritaikyti ją vietos gyventojų poreikiams
Viešojoje erdvėje vis pasigirsta istorijų apie gyventojus, kurie savo iniciatyva sutvarko valstybinę žemę, įrengia joje poilsio vietą, vaikų žaidimų ar sporto aikštelę. Tokios iniciatyvos dažnai sulaukia vietos gyventojų palaikymo, tačiau kartais paaiškėja, kad darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kaip kaimo bendruomenės gali teisėtai įgyvendinti tokius projektus.
„Suprantame bendruomenių norą tvarkyti ir puoselėti viešąsias erdves, tačiau tam, kad graži idėja nevirstų nemalonumais, prieš pradedant darbus verta pasidomėti, koks teisinis reglamentavimas yra taikomas norint bendruomenės poreikiams naudoti valstybinę žemę. Laikantis nustatytų reikalavimų bendruomenės gali teisėtai įgyvendinti savo sumanymus, tuomet jų sukurta viešoji erdvė vietos gyventojams tarnaus ilgus metus“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų statyti statinius išdavimo taisykles, NŽT gali išduoti sutikimą statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius ar įrenginius tik nesuformuotoje valstybinėje žemėje, esančioje kaimiškose vietovėse.
Toks sutikimas išduodamas tik tada, kai įgyvendinamas valstybės, savivaldybės arba Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, skirtas viešosioms erdvėms sutvarkyti ir pritaikyti vietos gyventojų poreikiams.
Svarbu žinoti, kad sutikimą gali gauti tik Juridinių asmenų registre įregistruota kaimo bendruomenė arba savivaldybė.
Siekdama finansavimo ar jį gavusi, kaimo bendruomenė turi gauti NŽT sutikimą statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius ar įrenginius. Prašymą sutikimui gauti bendruomenė turi pateikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Sistemoje taip pat galima stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti priimtą sprendimą. ŽIS pasiekiama adresu https://www.planuojustatau.lt/eptp/services.html, o išsamios naudojimosi instrukcijos skelbiamos NŽT interneto svetainėje: https://nzt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zis-paslaugu-atmintines/.
Pasibaigus išduoto sutikimo galiojimo terminui, jei viešąją erdvę planuojama naudoti ir toliau, reikėtų kreiptis į savivaldybę dėl valstybinės žemės sklypo formavimo.
Jeigu gyvenvietėje nėra įsteigtos kaimo bendruomenės arba ji neplanuoja įgyvendinti projekto, gyventojai gali kreiptis į savo savivaldybę. Savivaldybė taip pat gali būti projekto vykdytoja ir kreiptis į NŽT dėl reikalingo sutikimo.
NŽT taip pat primena, kad valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ji nagrinėja pranešimus apie galimus pažeidimus ir vertina, ar valstybinė žemė naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų.
