Žemės ūkio naujienos: 2026-07-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Akola Group“ užbaigė 11 mln. eurų vertės biometano jėgainės statybas Šakių rajone
Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ baigė biometano jėgainės statybas Lukšiuose, Šakių rajone ir pradėjo jo gamybą, skelbia portalas „Verslo žinios“. Į projektą investuota 11 mln. eurų, iš kurių beveik 3,5 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. Jėgainė per metus galės pagaminti iki 36,35 gigavatvalandės (GWh) biometano, kuris bus tiekiamas į magistralinį dujų tinklą ir eksportuojamas į Europos rinkas, rašo portalas.
Lukšių biometano jėgainė yra pirmas atsinaujinančios energetikos projektas „Akolos“ įmonių grupėje.
BNS birželio pabaigoje rašė, kad „Akola group“ įsteigė antrinę įmonę „Akola bioenergy“.
„Akola group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams ir investicijoms Mažvydas Šileika tuo metu BNS teigė, kad bendrovė vystys bei valdys biometano ir kitus atsinaujinančios energetikos projektus.
Pernai liepą skelbta, kad „Akola group“ netiesiogiai valdomas Kaišiadorių paukštynas laikinai atideda 19,4 mln. eurų vertės biometano dujų gamybos jėgainės statybas.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-22
Iš ūkininko „rojaus“ išgelbėta galvijų banda melžia Radviliškio savivaldybės biudžetą
25 800 eurų – tokią sumą iš biudžeto už 33 galvijų bandą, išgelbėtą nuo speigo ir bado, jau sumokėjo Radviliškio rajono savivaldybė. Tai – ne pabaiga, nes sprendimas konfiskuoti gyvulius apskųstas teismui. Administracinės bylos nagrinėjimas teisme dar net nepradėtas, o suma už galvijų priežiūrą auga kasdien.
„Savivaldybei tai yra problema, nes tokių pinigų biudžete nebuvo numatyta,“ – sako Radviliškio mero patarėjas Linas Garbenis.
Pridėjus galvijus prižiūrinčio ūkininko sąskaitą liepą, pervežimo ir gydymo kaštus, išlaidos netruks viršyti ir visos bandos vertę.
Gyvuliai klaidžiojo po kaimą
Istorija prasidėjo šių metų kovo 6 d., kai iš Šeduvos pašonėje esančio Niauduvos kaimo buvo paimta baisiomis sąlygomis laikyta banda: 9 karvės, 22 telyčios ir 2 buliai.
Buvusiose kolūkio dirbtuvėse įlūžusiu stogu dar buvo rastos ir į mėšlą įšalusios 4 gaišenos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pagalbos paprašė vietos gyventojai, kuriems įsipyko po kaimą vaikščiojantys palaidi, aplinką dergiantys, turtą gadinantys, eismui kliudantys galvijai.
Mat, įlūžus pastato stogui, ūkininkas leido gyvuliams išeiti, todėl banda klajojo po visą kaimą. Tiesa, prieš atvykstant tikrintojams, iš šiaudų ritinių buvo padarytas lauko aptvaras.
Ūkininkas grasino teismais
VMVT specialistai nusprendė, kad bandos palikti negalima, todėl nutarė ją kuo skubiau paimti iš ūkininko. Tikrintojai pažymėjo, kad galvijai neturėjo nei pašaro, nei vandens.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad iš savininko paimtais augintiniais pasirūpinti privalo vietos savivaldybė.
Šis ūkis priklauso televizijos muzikiniuose projektuose išgarsintam šeduviui Mindaugui Diliautui. Pastarasis svaidėsi žaibais, kai išgirdo ūkio tikrintojų verdiktą išvežti bandą, – grasino skųstis teismui.
Pasak ūkininko, gyvuliai buvo išleisti tik todėl, kad įlūžo sniego neatlaikęs stogas: „Taigi aš kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą važiuoju, šeriu ir girdau, ir melžiu, ir viską pats darau. Aš kiekvieną dieną tai darau jau 8 metus. Dirbu be jokių atostogų, be jokio atokvėpio, net sirgdamas einu prie gyvulių. Žmonės nemato, kad, pavyzdžiui, kai buvo minus 30, aš lauke šienainio rulonus kirviu kapojau. Nu, žodžiu, aš sau priekaištų neturiu.“
Sąskaitos – savivaldybei
Administracinę teiseną dėl gyvūnų kankinimo pradėjusi VMVT nutarė bandą konfiskuoti, bet ūkininkas M. Diliautas šį sprendimą apskundė teismui.
Bylos nagrinėjimas teisme dar nepradėtas, o išlaidų našta tenka Radviliškio rajono savivaldybei.
Bandą priimti sutikusiam ūkininkui už karvės priežiūrą kasdien mokama po 12,1 euro, už telyčios – 6,05 euro. Tad per mėnesį sukapsi apie 8 tūkstančius eurų.
Savivaldybės atstovas sako, kad šis ūkininkas atvežtą bandą prižiūri tinkamai – galvijai priaugo svorio, nors šalčio ir badavimo pasekmės dar juntamos.
Pasak Radviliškio mero patarėjo L. Garbenio, neplanuotos išlaidos šiai bandai išlaikyti tapo tikru galvosopiu, nes biudžete tam pinigų neskirta: „Savivaldybė kreipėsi ir į teismą, prašė nagrinėti šią bylą skubos tvarka. Tačiau byla dar neatversta, nes atostogauja ieškovo advokatė.“
Jo manymu, tokių situacijų sprendimas prasilenkia su logika, nes visa našta užkraunama savivaldai: „Anksčiau sprendimą dėl konfiskavimo priimdavo teismas, o dabar ši teisė perleista VMVT. Jei sprendimas įsiteisėja, ši tarnyba parduoda gyvulius, o pinigus perveda į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad išlaidų patyrusiai savivaldybei atiteks kita našta – pačiai išsiieškoti pinigus iš kaltininko.“
Ragina būti atidesniems
VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Kazlauskienė pabrėžia, kad už tinkamą elgesį su augintiniais atsakinga ir vietos valdžia – seniūnijos darbuotojai tikrai gali užkardyti tokius atvejus.
„Įstatymas numato, kad atimtus augintinius, gyvulius visais atvejais privalo perimti ir jais pasirūpinti vietos savivaldybė. Kai paimamas šuo ar katė, problemų, aišku, mažiau,“ – sako D. Kazlauskienė.
Pasak VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėjos, nubaustieji dažniausiai nesinaudoja teise kreiptis į teismą, nes per tyrimą surenkami visi įrodymai.
Išvežė visą karvių bandą
Tiesa, gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvoje yra labai daug: šiemet vien iki birželio iš 19 asmenų konfiskuoti 95 augintiniai.
Gegužės pabaigoje iš Kelmės rajono ūkininko buvo paimta 20 karvių. VMVT patikrinimas atliktas gavus informaciją iš savivaldybės ir bendradarbiaujant su Liolių seniūnijos specialistais.
Tikrintojai buvo sukrėsti: galvijai buvo laikomi tarp susikaupusio mėšlo krūvų, pašaras metamas tiesiai ant mėšlo. Dalis karvių buvo pririštos už ragų taip, kad negalėjo pakelti galvos, kai kurioms buvo susidariusios kraujuojančios žaizdos.
Išsekę, sužaloti ir murzini galvijai stokojo net vandens. Per patikrinimą aptikta ir užkastų gaišenų.
Šaltinis: lrt.lt, Gintaras Šiuparys, LRT.lt, 2026-07-21
Žemės ūkio duomenų centras: pieno supirkimo kainos birželį toliau mažėjo
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, sumažėjo 3,27 proc. ir siekė 347,67 euro už toną, pranešė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Tuo metu bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 0,15 proc. iki 280,41 euro už toną. Panašios tendencijos fiksuotos ir stambiuose ūkiuose. Jiems, ŽŪDC duomenimis, birželį už pieną buvo mokama vidutiniškai 382,48 euro už toną – 2,23 proc. mažiau nei gegužę. Stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis sudarė 68,19 proc. viso birželį supirkto natūralaus pieno kiekio.
Per mėnesį Lietuvoje supirkta 125,14 tūkst. tonų pieno – 1,14 proc. daugiau nei gegužę, tačiau 0,45 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.
Tarptautinės pieno rinkos apžvalgos rodo, kad Europos Sąjungos (ES) pieno gamybos augimas šių metų antrąjį ketvirtį turėtų pasiekti aukščiausią tašką. „Rabobank“ vertinimu, antrąjį pusmetį ES pieno gamyba turėtų mažėti, o tai galėtų gerinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą pasaulinėje pieno rinkoje.
Analitikų teigimu, mažėjanti pasiūla ilgainiui taip pat galėtų sumažinti spaudimą žalio pieno bei kai kurių pieno produktų kainoms.
Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro duomenimis, sausio–balandžio mėnesiais žalio pieno gamyba ES buvo 4 proc. didesnė nei prieš metus. Gamyba augo 20 valstybių narių, o didžiausias (5–10 proc.) augimas užfiksuotas Belgijoje, Austrijoje, Kipre, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
Lietuvoje pieno gamyba padidėjo 2,3 proc. Tuo metu Estijoje per pirmuosius keturis metų mėnesius ji sumažėjo 9,6 proc., o Latvijoje pieno gamyba buvo 4,8 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-21
Darbą pradeda žemės ūkio ministro komanda
Naujasis žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika suformavo politinio pasitikėjimo komandą. Didžioji dalis darbą pradeda iš karto, o likusieji prisijungs artimiausiu metu, užbaigę profesinius įsipareigojimus. „Didžiuojuosi subūręs visos sudėties profesionalų komandą, kuri atitinka lyčių lygybės principus. Visi jie turi didelę patirtį ir yra savo sričių ekspertai. Mūsų kadencijos prioritetas bus ne garsūs pareiškimai, o konkretūs rezultatai: debiurokratizacija, tvarus dialogas su ūkininkais ir aktyvus Lietuvos žemės ūkio interesų gynimas ES koridoriuose bei palankios Lietuvai darbotvarkės formavimas ES pirmininkavimo metu”, – sako ministras K. Mažeika.
Viceministrė Genovaitė Beniulienė
Viceministrės pareigas pradeda eiti ilgametę patirtį administruojant Europos Sąjungos paramos priemones žemės ūkiui ir kaimo plėtrai sukaupusi specialistė. Ji daugiau kaip du dešimtmečius dirbo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, o pastaraisiais metais vadovavo Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento veiklai.
Viceministrė bus atsakinga už Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir žuvininkystei politikos bei valstybės paramos įgyvendinimą, bendradarbiavimą su institucijomis ir socialiniais partneriais.
Viceministras Rolandas Taraškevičius
Viceministro pareigas tęsiantis R. Taraškevičius bus atsakingas už ES bendrosios žemės ūkio politikos, tarptautinės prekybos ir ekonominės diplomatijos klausimus, koordinuos pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais. Jis – ilgametę patirtį formuojant ir įgyvendinant Lietuvos bei ES žemės ūkio politiką sukaupęs ekspertas. R. Taraškevičius ženkliai prisidėjo prie Lietuvos stojimo į ES derybų žemės ūkio srityje, dalyvavo rengiant ir įgyvendinant Bendrosios žemės ūkio politikos reformas, aktyviai atstovavo Lietuvos interesams ES institucijose.
Viceministrė Ligita Valalytė
Viceministrė bus atsakinga už ministerijos sistemos skaidrinimą, biurokratijos mažinimą ir veiklos procesų pertvarką, tačiau ji neperims tiesioginio pavaldžių įstaigų vadovavimo.
Ji yra dirbusi Lietuvos kalėjimų tarnybos kaclere, aplinkos viceministre, Užimtumo tarnybos direktore, Centrinėje projektų valdymo agentūroje yra buvusi pokyčių agente. Sukaupta patirtis valstybės valdyme, organizacijų veiklos koordinavimo ir pokyčių įgyvendinimo srityse bus svarbi stiprinant ministerijos veiklą bei įgyvendinant procedūrų ūkininkams debiurokratizaciją.
Viceministras Kęstutis Spūdys
Viceministras bus atsakingas už tvarų žemės ūkio ir maisto pramonės vystymąsi. Jo kuruojama sritis apima visą gamybos ciklą – nuo dirvožemio priežiūros, sėklininkystės ir ūkinių gyvūnų gerovės iki technologinės pažangos, melioracijos bei maisto kokybės užtikrinimo. Be technologinių ir aplinkosauginių klausimų, viceministras bus atsakingas už sklandų dialogą su šalies ūkininkais bei verslo atstovais.
Jis yra dirbęs Kazlų rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi, Seimo nario patarėju, yra Marijampolės savivaldybės tarybos narys.
Kanclerė Dorita Visalgienė
Ministerijos kanclerė bus atsakinga už sklandų administracijos darbą, finansų, žmogiškųjų išteklių bei teisinės aplinkos valdymą. Ji kuruos strateginį planavimą, ekonominę analizę, IT sistemų saugumą bei užtikrins organizacijos atsparumą krizinėmis situacijomis.
Svarbiausia kanclerės misija – ministerijos transformacija: debiurokratizacija, administracinės naštos mažinimas ūkininkams ir verslui bei paslaugų kokybės gerinimas. Pasitelkdama LEAN principus ir duomenų analizę, ji sieks optimizuoti procesus ir pertvarkyti korupcijai jautrias procedūras, prioritetą teikiant Valstybinės augalininkystės tarnybos veiklos skaidrinimui.
Ji yra dirbusi Vilniaus universiteto Vidaus audito skyriaus vadove, vidaus auditore Turto banke, Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitike, Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vadove, yra Vidaus auditorių instituto narė.
Ministro patarėjai
Dr. Silva Lengvinienė kuruos ūkininkų konsultavimo, andragogikos, kaimo bendruomenių kompetencijos temas, ministrui patarinės mokslo, švietimo ir žinių sklaidos klausimais.
Justas Jaskonis bus atsakingas už ministerijos strateginės komunikacijos formavimą ir įgyvendinimą, reputacijos stiprinimą bei svarbiausių žemės ūkio politikos sprendimų pristatymą visuomenei.
Jolita Merkevičiūtė bus atsakinga už ekologinių ūkių, augalininkystės temas, bus ministro atstovė ryšiams su savivalda ir vietos bendruomenėmis.
Mantas Valukonis kuruos trumpųjų maisto grandinių, žemės ūkio kooperacijos, agroturizmo temas, bus ministro atstovas ryšiams su Seimu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-20
Jaunųjų ūkininkų pateiktos paraiškos jau pirmumo eilėje
Informuojame, kad jau įvertinta paraiškų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktų birželio 1–30 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, atitiktis atrankos kriterijams bei sudaryta jų pirmumo eilė. Atlikus pirminį paraiškų vertinimą, iš viso paraiškų pirmumo eilėje yra 540 jaunųjų ūkininkų paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau nei 32 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 22 693 081 Eur. Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Už atitiktį atrankos kriterijams skyrus atitinkamą balų skaičių ir juos susumavus paaiškėjo, kad 307 jaunųjų ūkininkų paraiškoms, surinkusioms 60–85 atrankos balus, paramos sumos visiškai pakanka, – joms bus paskirstyta 18 358 529 Eur. 82 paraiškoms, surinkusioms 55 atrankos balus, paramos lėšų pakanka iš dalies (jų bendra prašoma paramos suma sudaro beveik 5 mln. Eur). 151 paraiškai, surinkusiai 50 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako (jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 9 mln. Eur). Artimiausiu metu NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo ir visų paraiškas pateikusių jaunųjų ūkininkų projektų finansavimo.
