Žemės ūkio naujienos: 2026-07-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas priėmė vadinamąjį pieno įstatymą
Seimas antradienį priėmė vadinamąjį pieno įstatymą, kuris, tikimasi, užtikrins sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. Už Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektą balsavo 89 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Pokyčiai įsigalios nuo 2027 metų kovo.
Kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“ Bronio Ropės teigimu, įstatymo laukia ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai. Jis taip pat pripažino, kad nepavyko kai kurių norų įgyvendinti, pavyzdžiui, įtraukti prekybininkų.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika žadėjo, kad nuo rudens bus svarstymai dėl reikalavimų prekybininkams, kad jie laikytųsi sąžiningos prekybos.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Tadas Sadauskis teigė, kad įstatymas netobulas, bet reikalingas.
Seimas uždraudė perdirbėjams vienašališkai nutraukti sutartį apie tai nepranešus gamintojui, keisti jo pristatymo dažnumą, būdą, vietą, laiką arba kiekį, kokybę, kitas sąlygas.
Taip pat įstatymas neleis mokėti už tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomą pieną mažesnę kainą negu už surenkamą tiesiogiai iš ūkio šaldytuvo.
Taip pat nustatyti ribojimai perdirbėjams mokėti gamintojams priemokas ir priedus, kurių dydžiai bendrai būtų didesni kaip 20 proc. pieno pirkimo kainos.
Perdirbėjams neleidžiama taikyti nuoskaitų už perkamą pieną, jeigu jų nebus žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše.
Žemės ūkio ministerijai pradeda vadovauti Kęstutis Mažeika
Antradienį Lietuvos Respublikos Seime prisiekė naujasis žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika. Po priesaikos jis oficialiai pradeda eiti žemės ūkio ministro pareigas. „Žemės ūkio sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikai ir regionams. Sieksiu, kad valstybės sprendimai būtų orientuoti į ūkininkų konkurencingumą, stabilumą ir stipresnį dialogą su žemdirbių bendruomene“, – sako žemės ūkio ministras K. Mažeika.
K. Mažeika turi daugiau nei dešimtmetį politinės ir profesinės patirties žemės ūkio, veterinarijos bei aplinkosaugos srityse. 2019–2020 metais ėjo aplinkos ministro pareigas, o 2024–2025 metais vadovavo Seimo Kaimo reikalų komitetui.
Prieš pradėdamas politinę veiklą K. Mažeika dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Veterinarijos akademijoje, kur vadovavo Karjeros centrams. Jis yra žemės ūkio mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijoje įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
Naujasis žemės ūkio ministras pirmiausia daugiausia dėmesio skirs žemdirbių pasitikėjimo stiprinimui, efektyvesniam Europos Sąjungos paramos panaudojimui ir sprendimams, kurie didintų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atsparumą bei konkurencingumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-14
Lietuva ES Taryboje akcentavo pieno sektoriaus padėtį, BŽŪP ateitį ir sąžiningą tarptautinę prekybą
Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje Airija pristatė savo pirmininkavimo ES Tarybai programą, kartu pradėdama Airijos, Lietuvos ir Graikijos pirmininkaujančių valstybių TRIO darbą. Vienu svarbiausių bendrų TRIO prioritetų išlieka derybos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų, todėl artimiausiu metu laukia intensyvus darbas siekiant pažangos šiuo ir kitais strategiškai svarbiais žemės ūkio politikos klausimais.
Ministrai taip pat aptarė ES gyvulininkystės strategiją, ES baltymų planą, tarptautinės prekybos bei moterų vaidmens žemės ūkyje klausimus.
Diskusijoje dėl ES gyvulininkystės strategijos ir ES baltymų plano žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius atkreipė dėmesį į sparčiai tebeblogėjančią padėtį pieno sektoriuje ir paragino Europos Komisiją imtis skubių priemonių rinkai stabilizuoti.
„Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra žemiausios Europos Sąjungoje ir toliau mažėja. Komisare, dar kartą raginu mobilizuoti žemės ūkio rezervą pieno gamintojams ir aktyvuoti privataus sandėliavimo priemonę sūriui bei sviestui“, – sakė viceministras.
Kalbėdamas apie ES gyvulininkystės strategiją viceministras pabrėžė, kad ilgalaikė sektoriaus vizija turi būti grindžiama konkurencingumu, ūkių ekonominiu gyvybingumu ir veiksmingu rizikų valdymu.
„Siekiant pakeisti neigiamas tendencijas, reikalinga ilgalaikė, nuosekli ir į konkurencingumą orientuota Gyvulininkystės strategija. Modernizavimas, inovacijos, rizikų valdymas ir smulkiųjų ūkių stiprinimas turi tapti prioritetu. Siūlant naujus reikalavimus, būtina užtikrinti realius pereinamuosius laikotarpius ir pakankamą ES finansavimą“, – pažymėjo R. Taraškevičius.
Aptariant ES baltymų planą Lietuva pabrėžė vietinės baltymų gamybos svarbą ES atsparumui ir konkurencingumui bei akcentavo Ukrainos, kaip strateginės partnerės, vaidmenį stiprinant Europos baltyminių augalų tiekimo grandines.
Diskusijoje dėl tarptautinės prekybos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis pabrėžė būtinybę nuolat stebėti ES ir Mercosur šalių prekybos susitarimo įgyvendinimą. Valstybės narės paragino Europos Komisiją reguliariai teikti informaciją apie tarifinių kvotų naudojimą, sanitarinių ir fitosanitarinių procedūrų pažangą bei kitus praktinio susitarimo įgyvendinimo aspektus.
Aptariant ES žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugą Lietuva pabrėžė, kad būtina stiprinti jų apsaugą trečiosiose šalyse ir užtikrinti veiksmingą apsaugą visų valstybių narių, įskaitant mažesnių šalių, regioninius produktus.
Ministrai taip pat aptarė moterų vaidmens stiprinimą žemės ūkyje ir kartų kaitos skatinimą, siekiant užtikrinti tvarią ir konkurencingą Europos žemės ūkio ateitį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-14
Grūdų supirkimo kainų pokyčiai 2026 m. birželio pabaigoje
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 26 savaitę (06 22–28) kviečių vidutinė supirkimo kaina siekė 214,93 EUR/t ir buvo 13,45 proc. didesnė negu prieš savaitę (25 sav. 06 15–21) bei 4,13 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Tuo tarpu pašarinių miežių (II klasės) supirkimo kaina sudarė 170,63 EUR/t – buvo 3,04 proc. mažesnė negu ankstesnę savaitę ir 17,38 proc. mažesnė negu prieš metus.
Šiuo metu grūdų supirkimo apimtys labai nedidelės – laukiama naujojo derliaus. Dėl sezoniškumo grūdų prekyba yra sulėtėjusi, o didesnis aktyvumas ir augančios supirkimo apimtys prognozuojamos prasidėjus naujo derliaus nuėmimui.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-07-07 Nr. 7 (477)
Baigėsi žemės ūkio naudmenų deklaravimas: pirmieji rezultatai
Pasibaigus kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, kuris šiemet truko nuo balandžio 13 d. iki birželio 22 d., Žemės ūkio ministerija apibendrino pirmuosius rezultatus. Šiemet patvirtinta 107,2 tūkst. paraiškų (pernai – 110,1 tūkst.), kuriose deklaruota 2 910,1 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (pernai – 2 915,1 tūkst. ha).
Statistikos duomenys patvirtina ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio tendenciją – pareiškėjų skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai beveik nesikeičia, todėl didėja vidutinis vienam pareiškėjui tenkantis deklaruotas plotas. Šiemet jis siekia 27,1 ha (2025 m. – 26,5 ha). Pastebima, kad vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai ir tvaresniam ūkininkavimui.
Populiarėja tvarios ūkininkavimo praktikos
Nuo pat Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) įgyvendinimo pradžios populiariausios išlieka ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Pernai įsigaliojus SP pakeitimams, dalyvaujant gamybinėse veiklose nebereikalaujama rinktis negamybinių veiklų.
Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2025 m., deklaruotas 4 proc. didesnis plotas: 2026 m. – 821,2 tūkst. ha, o 2025 m. – 788,9 tūkst. ha. Veikloje dalyvavo beveik 5 proc. daugiau pareiškėjų.
Šiemet pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ deklaruotas plotas 8 proc. didesnis nei pernai (2026 m. – 435,9 tūkst. ha, o 2025 m. – 404,8 tūkst. ha), nors paraiškų pateikta 4 proc. mažiau.
Pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ deklaruotas plotas (1,581 mln. ha) nežymiai (1 proc.) sumažėjo, palyginti su 2025 m. (1,601 mln. ha). Pareiškėjai (93 proc.) mieliau rinkosi kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (1,478 mln. ha), kuriems taikomi paprastesni reikalavimai ir už kuriuos skiriama mažesnė išmoka – 20 Eur/ha. Pasirinkusiems tiesioginę sėją (7 proc. arba 103 tūkst. ha) mokama 66 Eur/ha išmoka.
Deklaravimo rezultatai rodo, kad pagal veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ deklaruotas plotas padidėjo 13 proc. iki 296,6 tūkst. ha (2025 m. – 262,8 tūkst. ha), nors paraiškų pateikta 4 proc. mažiau.
Šiemet mažiau ūkininkų dalyvavo veikloje „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“, nes daliai jų jau baigėsi 2023 m. prisiimti įsipareigojimai. Pagal šią veiklą ne tik 15 proc. sumažėjo deklaruotas plotas (2026 m. – 7,5 tūkst. ha, o 2025 m. – 8,9 tūkst. ha), bet ir pateikta 11 proc. mažiau paraiškų (2026 m. – 10,7 tūkst., o 2025 m. – 12 tūkst.).
Šiemet ūkininkai noriau prisiėmė vienerių metų įsipareigojimus pagal veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, pagal kurią deklaruota 43 proc. daugiau ploto nei praėjusiais metais (2026 m. – beveik 2,5 tūkst. ha, o 2025 m. – 1,7 tūkst. ha).
Dar aktyviau nei praėjusiais metais ūkininkai rinkosi dalyvauti „Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos“ veikloje „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Toks aktyvumas sietinas su tuo, kad ūkininkai su tais pačiais gyvuliais gali dalyvauti ir ekologinėje sistemoje „Gyvūnų gerovė“, ir šioje veikloje. Palyginti su 2025 m., šiemet pagal minėtą veiklą deklaruotas 13 proc. didesnis plotas (2026 m. –74,7 tūkst. ha, o 2025 m. – 66,2 tūkst. ha).
Tarp ūkininkų populiari išlieka ir ekologinė sistema „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“. Šiemet deklaruotas plotas (8,9 tūkst. ha), palyginti su 2025 m. (beveik 7,9 tūkst. ha), padidėjo 14 proc., o paraiškų pateikta 23 proc. daugiau. Tai rodo, kad priemonė populiarėjo ir tarp smulkesnių pagal plotą ūkių.
Be to, šiais metais suaktyvėjo dalyvavimas ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jos išlaikymas ir priežiūra“. Pagal jos veiklą „Ariamosios žemės keitimas pievomis“ deklaruota 49 proc. daugiau ploto (2026 m. – 15,9 tūkst. ha, o 2025 m. – 10,7 tūkst. ha), o pagal veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – 23 proc. daugiau ploto (2026 m. – 55,5 tūkst. ha, o 2025 m. – 45,2 tūkst. ha).
Auga ekologinių ūkių plotai
Šiemet ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologinį ūkininkavimą) deklaravo apie 325,8 tūkst. ha, t. y. 48,8 tūkst. ha (18 proc.) daugiau nei 2025 m.
Pereinančiųjų prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas šiais metais, palyginti su praėjusiais, padidėjo 1,5 karto.
Sertifikuotų vaisių, uogų, daržovių, vaistažolių ir prieskoninių augalų deklaruotas plotas šiemet buvo 2,9 tūkst. ha (34 proc.) didesnis, palyginti su pernai.
Deklaruotų daugiamečių žolių plotas (124,6 tūkst. ha) 15 proc. viršijo deklaruotą praėjusiais metais (108 tūkst. ha). Padidėjo (19 proc.) ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2025 m. – 138,5 tūkst. ha, o 2026 m. – 165,4 tūkst. ha). Taip pat 14 proc. išaugo plotai, kuriuose auginami javai ir daugiametės žolės sėklai (2025 m. – 18,5 tūkst. ha, o 2026 m. – 21,1 tūkst. ha).
Deklaruoti plotai – panašūs
Šiemet paraiškos buvo teikiamos ir pagal kitas SP priemones. „Natura 2000“ teritorijoje deklaruota 19,9 tūkst. ha pievų ir 10,7 tūkst. ha miško ploto. Pagal priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ daugiamečių pievų deklaruota 13,5 tūkst. ha. Šiose teritorijose deklaruoti plotai panašūs, kaip ir praėjusiais metais. Vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis taip pat išlaikyti panašūs rezultatai, kaip ir praėjusiais metais (apie 726,7 tūkst. ha).
Daugiamečių pievų atkurti nereikės
2026 m. deklaruotos daugiametės pievos ir joms priskiriami plotai sudaro apie 540,4 tūkst. ha, t. y. lieka panašūs, kaip ir ankstesniais metais. Kaip ir prognozuota, šie plotai reikšmingai nesumažėjo. Iš šio ploto apie 423,1 tūkst. ha sudaro daugiametės pievos, o likusią dalį – kiti daugiametėms pievoms priskiriami plotai, įskaitant plotus, dalyvaujančius ekologinėse bei aplinkosaugos priemonėse. Bendras Lietuvos daugiamečių pievų plotas, įskaitant ir nedeklaruotas daugiametes pievas, siekia apie 654,7 tūkst. ha.
Svarbu pažymėti, kad nuo 2026 m. pagal GAAB 1 standartą leidžiamas daugiamečių pievų ploto referencinio santykio sumažėjimas, palyginti su 2018 m., padidintas iki 10 proc. (anksčiau buvo 5 proc.). Kol kas Lietuvoje nėra rizikos, kad ūkininkams tektų atkurti daugiametes pievas. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, išlieka bendra daugiamečių pievų plotų mažėjimo tendencija, susijusi su struktūriniais žemės ūkio pokyčiais, todėl ūkininkai raginami išlaikyti turimus daugiamečių pievų plotus ir jų nearti be būtino poreikio, siekiant išvengti galimos atkūrimo prievolės.
Ką dar svarbu žinoti
Galutiniai žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo duomenys paaiškės vėliau, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos baigs administruoti visas 2026 m. gautas paraiškas.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad SP nustatyti ekologinių sistemų, kaip ir kitų tiesioginių išmokų rūšių, finansiniai vokai 2026 metams nesikeičia. Todėl populiarėjant vienoms priemonėms ir pagal jas deklaruojant daugiau, nei buvo numatyta, ploto, išmokų dydžiai mažėja, tačiau ne labiau nei pagal SP priemonei nustatytas mažiausias išmokos dydis.
