Žemės ūkio naujienos: 2026-06-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kad ūkiai neliktų be šeimininkų: planuojamas naujas postūmis jauniesiems ūkininkams
Lietuvos žemės ūkis šiandien susiduria ne tik su ekonominiais ar klimato iššūkiais, bet ir su vis ryškėjančia demografine problema – sparčiu ūkininkų senėjimu bei kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudaro vos apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. 2014–2024 m. kaimo vietovių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 13 proc. – tai vienas didžiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje.
„Gyvulininkystės ūkiams tokios tendencijos kelia ypač didelę grėsmę. Skirtingai nei kai kuriose kitose žemės ūkio šakose, gyvulininkystė reikalauja kasdienės priežiūros, nuolatinio darbo ir didelių ilgalaikių investicijų, kurių grąža dažnai pasiekiama tik po daugelio metų. Be to, gyvulių bandų neįmanoma greitai atkurti, todėl nutraukus veiklą ją atnaujinti tampa sudėtinga ir brangu. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų kaimo vietovėse, vis sunkiau rasti žmonių, kurie perimtų ūkius ar dirbtų juose. Dėl to didėja rizika, kad ypač smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai bus priversti mažinti veiklą arba visai pasitraukti iš rinkos“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Jaunieji ūkininkai, pradėdami veiklą, susiduria su reikšmingomis kliūtimis. Didžiausios jų – ribotos galimybės įsigyti ar išsinuomoti žemę bei gauti finansavimą investicijoms. 2018–2023 m. laikotarpiu vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina padidėjo apie 65 proc. – nuo maždaug 3,3 tūkst. Eur/ha iki 5 417 Eur/ha, o nuomos kaina per tą patį laikotarpį išaugo apie 50–60 proc., pasiekdama vidutiniškai apie 241 Eur/ha per metus.
„Vyresniosios kartos ūkininkų sukauptos patirties perdavimas yra labai reikšmingas, nes gali prisidėti prie ūkių veiklos tęstinumo, atsparumo ir tvarios sektoriaus plėtros. Jauni žmonės ne visada ryžtasi perimti ūkius, matydami, kaip sunkiai dirba tėvai, todėl siūlome galimybę modernizuoti ūkius. Ieškojome galimybių, kaip paskatinti vyresnių ir jaunesnių ūkininkų bendradarbiavimą, sudaryti palankesnes sąlygas ūkių perdavimui ir sumažinti kliūtis naujai kartai įsilieti į žemės ūkio veiklą. Siekiame, kad sukaupta patirtis nebūtų prarasta, o perduodama tiems, kurie yra pasirengę tęsti ūkininkavimą ir investuoti į Lietuvos kaimo ateitį. Toks kartų bendradarbiavimas padėtų išlaikyti gyvybingus ūkius, stiprintų sektoriaus konkurencingumą ir prisidėtų prie ilgalaikio kaimo regionų tvarumo“, – apie sprendimą papildyti Strateginį planą nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ kalba ministras A. Palionis.
Sprendimui papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ jau pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komitetas. Jam dar turės pritarti Europos Komisija. Toks sprendimas pasiektas po aktyvių diskusijų su socialiniais partneriais ŽŪM Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdžiuose.
Nauja priemonė – kokie pokyčiai siūlomi?
Ši priemonė taps savotišku pasitikrinimu prieš naująjį finansinį laikotarpį. Pirmą kartą startuosianti priemonė orientuota į gyvulininkystės sektoriuje veikiančių ūkių perdavimą jaunesniems ūkininkams ir jauniems asmenims, susijusiems su ūkio perdavėju artimais šeimos ryšiais (tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai). Ateityje – naujoje finansinėje perspektyvoje – galima bus svarstyti ją taikyti plačiau, visiems žemės ūkio sektoriams ir išplečiant perdavėjų bei perėmėjų ratą, t. y., sudaryti galimybę priemonėje dalyvauti ir ne šeimos nariams, svarstyti galimybes teikti lengvatines paskolas ūkiams įsigyti.
Planuojamas biudžetas – 6 mln. Eur.
Numatytos dvi pagrindinės veiklos:
1. Ūkių perėmimo dokumentacijos rengimas, konsultacijos ir pajamų palaikymo išmoka ūkį perduodančiam asmeniui – iki 100 proc. paramos intensyvumas, didžiausia paramos suma – 70 tūkst. Eur.
2. Ūkių perėmimas ir modernizavimas, kuriam galės būti skiriama iki 270 tūkst. Eur, iš jų 70 tūkst. Eur dalis – perėmimo procesui (iki 100 proc. paramos intensyvumu), o likusi 200 tūkst. Eur – investicijoms (iki 80 proc. paramos intensyvumu), siekiant modernizuoti ūkį ir prisitaikyti prie aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos, higienos bei kitų reikalavimų.
Remiamos veiklos:
1. Ūkio perėmimo organizavimas. Ši veikla skirta užtikrinti sklandų ūkio perėmimo procesą. Paraiška teikiama ir projektas įgyvendinamas pagal ūkio perėmimo planą, kuris yra neatskiriama paraiškos dalis ir kuriame nustatomi ūkio perėmimo etapai, bendradarbiavimo tarp šalių sąlygos, teisių ir pareigų perdavimo tvarka bei žinių ir patirties perdavimo procesas. Ši veikla apima konsultacijas teisiniais (nuosavybės dovanojimo, pardavimo sutarčių sudarymo ir pan.), finansiniais ir mokestiniais (pvz. ūkio vertinimo, mokestinių prievolių perėmimo pasekmių) klausimais, ūkio perėmimo plano parengimą, mokymus perėmėjui (pagal poreikį) ir pajamų palaikymą pasitraukiančiam iš žemės ūkio veiklos ūkininkui.
2. Ūkio perėmimas su investicijomis. Ši veikla apima 1 veikloje „Ūkio perėmimo organizavimas“ numatytas veiklas, taip pat būtinąsias investicijas, skirtas, visų pirma, atitikti aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kokybės bei higienos reikalavimus, taip pat kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus (būtinosios prisitaikymo investicijos) (kai būtina).
Pareiškėjas galėtų kreiptis paramos pagal 1 veiklą arba pagal 2 veiklą. Pasirinkus 2 veiklą, remiamos tiek 1 veiklos išlaidos, tiek būtinosios prisitaikymo investicijos į perimtą ūkį.
Parama būtų skiriama ūkio perėmėjui, jeigu jis yra artimas pasitraukiančio ūkininko giminaitis ir perima visą ūkį, tapdamas vieninteliu valdos valdytoju. Ji gali būti teikiama:
-jaunajam ūkininkui (iki 40 metų imtinai), kuris jau vykdo žemės ūkio veiklą ir perima pasitraukiančio artimo giminaičio ūkį;
-18–40 metų fiziniam asmeniui, kuris dar nėra jaunasis ūkininkas, tačiau projekto įgyvendinimo metu įsipareigoja juo tapti ir perimti pasitraukiančio artimo giminaičio ūkį, tapdamas vieninteliu valdos valdytoju.
Pajamų palaikymo išmokos taip pat bus skiriamos iš žemės ūkio veiklos pasitraukiančiam ūkininkui, kuris yra įregistravęs valdą savo vardu, vykdo pieninės arba mėsinės gyvulininkystės veiklą (išskyrus bitininkystę) ir perduoda ūkį kitam asmeniui. Paraiškos teikimo metu jis turi būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba dėl sunkios ligos nebegalėti tęsti ūkininkavimo.
Jei ūkis vykdomas naudojant keliems asmenims bendros nuosavybės teise priklausantį turtą (pavyzdžiui, žemę ar pastatus), pajamų palaikymo išmoka gali būti skiriama vienam iš pasitraukiančių ūkininkų, jeigu jis atitinka nustatytus reikalavimus.
Tinkamumo sąlygos, reikalavimai ir įsipareigojimai:
-tais atvejais, kai ūkinė veikla vykdoma naudojant keliems asmenims (bendraturčiams) priklausantį turtą (žemę, pastatus ar kitą turtą), turi būti gautas visų bendraturčių rašytinis sutikimas dėl šio turto perdavimo ir su tuo susijusių teisių bei pareigų perleidimo.
-perduodamo ūkio perėmimo faktas turi būti įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės ir (ar) valdymo teisės pasikeitimas turi būti įregistruotas valstybės registruose įgyvendinimo taisyklėse nustatytas terminais.
-pareiškėjas įsipareigoja tapti vieninteliu perimto ūkio valdos valdytoju.
Perduodamas ūkis:
-paraiškos pateikimo metu turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka ne trumpiau kaip 5 metus;
-pasitraukiantis iš žemės ūkio veiklos ūkininkas turi būti nepertraukiamai vykdęs žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip paskutinius 5 metus iki paraiškos pateikimo dienos;
-žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos pateikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur;
-ekonominio dydžio potencialas (planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis), išreikštas SP verte, turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.
Pasitraukiantis iš žemės ūkio veiklos ūkininkas įsipareigotų:
-perduoti ūkio perėmėjui visas su ūkiu susijusias teises ir pareigas (ūkinės veiklos vykdymui naudojamą turtą ir jo naudojimo teises);
-nuo ūkio perdavimo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos nevykdyti gamybinės žemės ūkio veiklos, negauti su ja susijusių pajamų ir neteikti paramos paraiškų tiesioginėms išmokoms ar kitai žemės ūkio veiklai skirtai paramai gauti , išskyrus žemės ūkio veiklą, vykdomą tik savo asmeniniams poreikiams (saviūkiui).
Pasitraukiančiam iš žemės ūkio veiklos ūkininkui būtų mokama pajamų palaikymo išmoka. Kai ūkį valdo keli asmenys (bendraturčiai), išmoka būtų skiriama tik vienam iš jų: 24 mėnesių – mėnesinė išmoka, atitinkanti Valstybės duomenų agentūros skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (paraiškos pateikimo metu). Ši išmoka būtų mokama projekto įgyvendinimo metu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-26
Tarpinstitucinėje darbo grupėje – dėmesys išmokų paskirstymui, atsiskaitymams ir sėklų kokybei
Žemės ūkio ministerijoje posėdžiavusi Tarpinstitucinė prioritetinių darbų koordinavimo grupė ieškojo sprendimų dėl tiesioginių išmokų paskirstymo, kovos su peliniu pašiaušėliu, sėklų kokybės kontrolės ir skaidresnių atsiskaitymų su grūdų augintojais. artu pabrėžta, kad rengiantis naujam finansiniam laikotarpiui bus ieškoma sprendimų, kurie leistų paramą dar tiksliau nukreipti aktyviems ūkininkams ir apriboti galimybes gauti tiesioginę paramą žemės ūkio veiklos nevykdantiems ar produkcijos negaminantiems asmenims, vadinamiems „sofos ūkininkais“.
Posėdyje, svarstant XX LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 10.5.1 veiksmą, apžvelgti 2022–2024 m. tiesioginių išmokų mokėjimų rezultatai ir paramos lygio pokyčiai skirtingose pagal dydį ūkių kategorijose. Duomenys rodo, kad nuo 2023 m. tiesioginių išmokų lėšų pasiskirstymas labiau pasislinko iš 1–30 ha ūkių grupės į 30–100 ha ūkių segmentą – būtent šiems ūkiams 2023–2024 m. užtikrintas didžiausias vidutinis tiesioginių išmokų dydis už 1 ha. Tai atitinka 2023–2027 m. strategijos kryptį didinti paramą ne tik patiems smulkiausiems, bet ir perspektyviems smulkiems bei vidutiniams šalies ūkiams.
Darbo grupėje sutarta, kad 2027 m. tikslinga išlaikyti esamą bazinių išmokų ribojimo ir perskirstymo išmokos modelį. Kartu pabrėžta, kad rengiantis naujam finansiniam laikotarpiui bus ieškoma sprendimų, kurie leistų paramą dar tiksliau nukreipti aktyviems ūkininkams ir apriboti galimybes gauti tiesioginę paramą žemės ūkio veiklos nevykdantiems ar produkcijos negaminantiems asmenims, vadinamiems „sofos ūkininkais“.
Kovai su peliniu pašiaušėliu – kompleksinės priemonės
Vienas aktualiausių darbotvarkės klausimų – kova su sparčiai plintančia piktžole, peliniu pašiaušėliu. Akcentuota, kad šiai problemai spręsti būtinas kompleksinis požiūris: sėjomaina, sertifikuotos sėklos naudojimas, efektyvių veikliųjų medžiagų parinkimas bei moksliniai tyrimai. Taip pat, siekiant nustatyti piktžolės paplitimo mastą, numatoma pasitelkti interaktyvius žemėlapius ir stiprinti ūkininkų švietimą.
Laikinai einančio žemės ūkio ministro pareigas Andriaus Palionio teigimu, pelinio pašiaušėlio plitimas yra opi problema, reikalaujanti skubių veiksmų. „Planuojant naują finansinį laikotarpį, turi būti numatytos konkrečios priemonės, kurios padėtų ūkininkams efektyviai kovoti su šiuo iššūkiu ir kompensuoti patiriamus nuostolius“, – pabrėžė A. Palionis.
Keliami reikalavimai sėklų kokybei ir skaidrumui
Lietuvos grūdų augintojų asociacija iškėlė klausimą dėl sėklų gyvybingumo ir jų įsigijimo skaidrumo. Ūkininkų atstovai siūlo įpareigoti tiekėjus sertifikatus arba pirminių tyrimų rezultatus pateikti jau sandorio metu, o sėklų kainą tiesiogiai susieti su jų kokybės rodikliais.
Kaip viena iš priemonių sėklų kokybei garantuoti, pasiūlytas „pereinamasis fondas“, kuriame esančių sėklų daigumas būtų jau išsamiai patikrintas laboratorijoje.
Inicijuotas grūdų pirkimo sutarčių patikrinimas
Darbo grupė sugrįžo prie grūdų augintojams itin aktualios atsiskaitymų terminų problemos. Pristatyta analizė, kaip atsiskaitymo terminai reglamentuojami Europos Sąjungos teisės aktuose ir kaip šios nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę. Atkreiptas dėmesys, kad, nors įstatymai saugo tiekėjus nuo nesąžiningos praktikos, vis dar kyla įtarimų dėl galimų pažeidimų.
Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė informavo, kad, susipažinus su anksčiau sudarytomis, tačiau jau nebegaliojančiomis sutartimis ir išklausius grūdų augintojų nuogąstavimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, buvo inicijuoti patikrinimai. Jų metu bus vertinama, ar sutartys atitiko įstatymo reikalavimus ir ar praktikoje nebuvo taikomi draudžiami nesąžiningos prekybos veiksmai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-25
NŽT kviečia ūkininkus pranešti apie netinkamą valstybinės žemės naudojimą
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kviečia ūkininkus ir kaimo bendruomenes aktyviau prisidėti prie skaidraus valstybinės žemės naudojimo užtikrinimo. Tarnyba ragina pranešti apie galimus netinkamo išnuomotos valstybinės žemės naudojimo atvejus, kad būtų galima laiku reaguoti į pažeidimus ir užtikrinti, jog valstybinė žemė būtų naudojama pagal paskirtį.
Valstybinės žemės nuomos sistema grindžiama nuomininkų atsakomybe. Nuomininkai įsipareigoja išsaugoti dirvožemio kokybę, tinkamai prižiūrėti žemę, laikytis sutartyje nustatytų sąlygų ir naudoti sklypą pagal jo paskirtį. Jei šių įsipareigojimų nesilaikoma, NŽT turi teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą.
„Ūkininkai ir vietos bendruomenės geriausiai mato, kaip naudojama žemė jų aplinkoje, todėl jų informacija yra labai svarbi. Kviečiame pranešti apie atvejus, kai išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama ne pagal nuomos sutartyje nustatytas sąlygas. Tai padeda NŽT operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus ir užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama laikantis prisiimtų įsipareigojimų“, – sako NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Gabrielė Valentaitė.
Tarnyba prašo ypač atkreipti dėmesį į atvejus, kai valstybinė žemė nėra dirbama, kai žemės ūkio paskirties sklypuose vykdoma kita veikla, pavyzdžiui, sandėliavimas ar komercinė veikla, kai savavališkai statomi statiniai ar įrenginiai, niokojamas dirvožemis, teršiama aplinka, kasamos naudingosios iškasenos ar kitaip bloginama žemės būklė. Taip pat pažeidžiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai ar kiti sutartyje nustatyti įsipareigojimai.
Gavusi informaciją, NŽT kiekvieną atvejį vertina individualiai. Esant pagrįstiems duomenims yra inicijuojamas patikrinimas. Jeigu paaiškėja, kad valstybinė žemė naudojama netinkamai ar ne pagal sutarties sąlygas, gali būti pradėta žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūra.
Šaltinis: valstiestis.lt, 2026-06-17
Šaltas dušas naudotos technikos rinkoje: ūkininkai stabdo pirkimus, tačiau tam yra paaiškinimas
Lenkijos naudotų traktorių rinka 2026-uosius pradėjo gerokai silpniau nei prieš metus. Per pirmuosius penkis metų mėnesius šalyje įregistruoti 8 832 naudoti traktoriai – tai 12,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Rinkos susitraukimas rodo, kad žemdirbiai ir toliau atsargiai vertina investicijas į techniką, o aukštos finansavimo sąnaudos ir neapibrėžta ekonominė aplinka daro tiesioginę įtaką sprendimams atnaujinti parką.
Analizuojant naudotų traktorių amžiaus struktūrą matyti, kad rinką vis dar formuoja senesnė technika. Daugiausia registracijų tenka vyresniems nei 20 metų traktoriams, tačiau nemažą dalį sudaro ir 11–20 metų amžiaus mašinos.
Jaunesni, 3–10 metų traktoriai sudaro gerokai mažesnę rinkos dalį, tačiau būtent šiame segmente pastebima didesnė konkurencija tarp „Fendt“, „Claas“ ar „Case IH“. Pavyzdžiui, 6–10 metų amžiaus naudotų traktorių kategorijoje „Fendt“ užima daugiau nei penktadalį rinkos.
Svarbu ir tai, kad naudotos technikos pasiūla Lenkijoje išlieka stipriai priklausoma nuo importo. Didžioji dalis registruojamų naudotų traktorių atkeliauja iš užsienio rinkų, o vietinės kilmės technika sudaro santykinai nedidelę dalį. Tai rodo, kad Vakarų Europos šalių naudotos technikos srautai ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių rinkos pasiūlą bei kainų tendencijas.
Tuo metu naujų traktorių segmentas demonstruoja visai kitokias nuotaikas. 2025 metais naujų traktorių registracijos Lenkijoje augo dviženkliu tempu, o kai kuriuose laikotarpiuose metinis augimas viršijo 25 proc. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis ūkininkų, pasinaudodami paramos programomis ir geresnėmis finansavimo galimybėmis, renkasi ne naudotą, o naują techniką. Tokia tendencija gali būti viena iš priežasčių, kodėl naudotos technikos rinka pastaraisiais mėnesiais prarado dalį pirkėjų.
Rinkos ekspertų vertinimu, naudotų traktorių segmentas išlieka itin svarbus vidutiniams ir smulkesniems ūkiams, kuriems naujos technikos kainos dažnai yra sunkiai pasiekiamos. Tačiau pirkėjai tampa vis reiklesni – prioritetas teikiamas gerai žinomiems prekės ženklams, aiškiai eksploatacijos istorijai ir ekonomiškesniems modeliams. Dėl to tokie gamintojai kaip „John Deere“, „Fendt“, „Massey Ferguson“, „Claas“ ir „Case IH“ išlaiko aukštą likutinę vertę net po daugelio eksploatacijos metų.
Jeigu dabartinės tendencijos išliks, 2026 metai naudotos žemės ūkio technikos rinkai gali tapti antrais iš eilės mažėjimo metais.
Šaltinis: agrobite.lt, 2026-06-12
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
