Žemės ūkio naujienos: 2026-07-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prezidentas pasirašė vadinamąjį pieno įstatymą: užtikrins sąžiningesnius santykius?
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė vadinamąjį pieno įstatymą, kuris, tikimasi, užtikrins sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, BNS patvirtino prezidentūra. Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymu siekiama stiprinti pieno pardavėjų derybines galias, užtikrinti didesnį pieno pirkimo ir pardavimo santykių skaidrumą ir teisinį aiškumą.
Įstatymas numato, kad šalys galės rinktis neterminuotas arba terminuotas sutartis. Neterminuotoms sutartims turės būti taikoma vienoda kaina už pagal tą pačią gamybos sistemą pagamintą ir tuo pačiu būdu pristatytą pieną, o priedų ir priemokų suma negalės viršyti 20 proc. pieno kainos.
Be to, kainos ar priedų keitimas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Taip pat numatoma, kad tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę pristatyto pieno kaina negalės būti mažesnė už pieno, surenkamo tiesiogiai iš ūkio šaldytuvų.
Tuo metu terminuotoms sutartims privalės būti aiški galiojimo trukmė, konkretus kainos dydis arba aiški kainos perskaičiavimo formulė, o priedų ir priemokų dydžiai neribojami.
Pieno pirkėjai negalės vienašališkai nutraukti sutarties ar keisti jos sąlygų, taikyti nenumatytas nuoskaitas.
Naujasis reguliavimas įsigalios nuo kitų metų kovo.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-23
Ūkininkai gali patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas už 2023–2025 metus
Ūkininkai, kurie 2023–2025 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) deklaravo mažesnes nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamąsias pajamas arba jų visai neturėjo, tačiau gavo tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų, nuo 2026 m. liepos 1 d. gali patikslinti duomenis apie savo draudžiamąsias pajamas ir sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas. Tai galima padaryti iki 2027 m. liepos 1 d., rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.
Kas pasikeitė?
Ūkininkų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo principas iš esmės nesikeitė – kaip ir iki šiol, įmokų baze laikoma 90 proc. individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų).
Tačiau tais atvejais, kai ūkininko apmokestinamosios pajamos nesiekia 12 MMA arba jų visai nėra, bet jis gauna tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų, numatytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 proc. apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų sumos, bet ne daugiau kaip 12 MMA.
Kodėl atsirado pakeitimai?
Iki šiol daliai ūkininkų susidarydavo situacija, kai „Sodrai“ pateiktuose SAV pranešimuose nurodytos draudžiamosios pajamos nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis.
Pavyzdžiui, 2024 metų duomenimis, tokių neatitikimų nustatyta apie 4 proc. individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų – 764 iš 17 696.
Norint įgyti vienų metų socialinio draudimo stažą, per kalendorinius metus turi būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos ne mažiau kaip nuo 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų. Kai įmokos buvo sumokėtos nuo mažesnės sumos, žmogaus sukauptas socialinio draudimo stažas buvo proporcingai mažesnis. Tai galėjo turėti įtakos teisei į socialinio draudimo išmokas ar pensiją.
Kas gali tikslinti duomenis?
Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2027 m. liepos 1 d. ūkininkai gali patikslinti 2023, 2024 ir 2025 metų draudžiamąsias pajamas.
Tam reikia:
-pateikti „Sodrai“ patikslintą SAV pranešimą;
-sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas.
Svarbu, kad SAV pranešime nurodyta pajamų suma sutaptų su VMI deklaruota individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) ir neapmokestinamųjų pajamų suma, tačiau neviršytų 12 MMA.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-23
Sąžiningesnė pieno grandinė: įstatymas stiprins pieno gamintojų apsaugą ir derybinę galią
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymą, kuriuo siekiama stiprinti pieno pardavėjų derybines galias, užtikrinti didesnį pieno pirkimo–pardavimo santykių skaidrumą ir teisinį aiškumą. Įstatymas reglamentuoja pieno kainodaros principus, pieno pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo reikalavimus, nustato nesąžiningos prekybos praktikos draudžiamus veiksmus, priežiūros mechanizmą bei atsakomybę už pažeidimus.
„Priimtas įstatymas – tai svarbus žingsnis kuriant sąžiningesnius santykius pieno sektoriuje. Didesnis skaidrumas ir aiškesnės taisyklės padės stiprinti ūkininkų pozicijas, tačiau darbas tuo nesibaigia – kartu su socialiniais partneriais toliau ieškosime sprendimų, kurie užtikrintų teisingesnį vertės pasidalijimą visoje maisto tiekimo grandinėje“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Kainodara priklausys nuo sutarties pobūdžio
Įstatymas numato, kad šalys galės rinktis neterminuotas arba terminuotas sutartis. Joms taikomi skirtingi kainodaros reikalavimai.
Neterminuotos sutartys:
-nustatoma, kad turi būti taikoma vienoda kaina už pagal tą pačią gamybos sistemą pagamintą ir tuo pačiu būdu pristatytą pieną;
-priedų ir priemokų suma negalės viršyti 20 proc. pieno kainos;
-kainos ar priedų keitimas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį;
-tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę pristatyto pieno kaina negalės būti mažesnė už pieno, surenkamo tiesiogiai iš ūkio šaldytuvų.
Terminuotos sutartys:
-privalo būti nurodyta aiški sutarties galiojimo trukmė;
-nustatomas konkretus kainos dydis arba aiški kainos perskaičiavimo formulė;
-priedų ir priemokų dydžiai nėra ribojami.
Svarbu pažymėti, kad įstatymas nepanaikina laisvų derybų principo – šalys ir toliau galės derėtis dėl visų esminių sutarties sąlygų, tačiau nepažeisdamos įstatyme nustatytų ribų, skirtų apsaugoti silpnesniąją derybų šalį.
Draudžiama nesąžininga praktika
Siekdamas apsaugoti pieno gamintojus nuo piktnaudžiavimo, įstatymas pieno pirkėjams draudžia:
-vienašališkai nutraukti sutartį ar keisti jos sąlygas;
-taikyti nuoskaitas, nenumatytas Pieno supirkimo taisyklėse;
-taikyti griežtesnius pieno kokybės reikalavimus, nei nustatyta Pieno supirkimo taisyklėse ar Reglamente (EB) Nr.853/2004;
-sutartyje nenurodyti konkrečių priedų bei priemokų rūšių ir jų dydžių;atsiskaitant už pieną, į mokėtiną sumą neįtraukti visų priedų ir priemokų, susijusių su per tą laikotarpį patiektu pieno kiekiu;
-perkant pieną iš pieno gamintojo, neįvertinti jo sudėties ir kokybės valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
Įstatymu taip pat nustatomos priežiūros institucijų funkcijos, pažeidimų tyrimo tvarka bei atsakomybė už nustatytus nusižengimus.
Įgyvendinimo terminai
Naujasis reguliavimas įsigalios 2027 m. kovo 1 d.
Iki 2026 m. pabaigos bus priimti visi įgyvendinamieji teisės aktai.
Per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos visos sudarytos sutartys turės būti peržiūrėtos ir pritaikytos naujiems reikalavimams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-24
Ministras K. Mažeika žada atvirą dialogą, žemės ūkiui kylant į aukščiausią strateginį lygį
Žemės ūkio ministerijoje surengtame žemės ūkio ministro dr. Kęstučio Mažeikos komandos susitikime su žemės ūkio ir maisto sektoriaus socialiniais partneriais ir aplinkosaugininkais pristatyti pagrindiniai veiklos prioritetai ir aptartos opiausios šalies žemdirbių problemos. Asmeniškai pristatydamas kiekvieną politinio pasitikėjimo komandos narį, ministras ypač akcentavo atviro dialogo ir glaudaus bendradarbiavimo svarbą.
Ministerijos veiklos prioritetai
Kalbėdamas apie ministerijos veiklos prioritetus, ministras išskyrė ūkininkų pajamų bei žemės ir maisto ūkio eksporto augimą, pridėtinės vertės didinimą, perdirbimo skatinimą.
Ypač svarbus ministrui lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra. „Sieksime, kad visi viešieji pinigai būtų išleidžiami vietos ūkininkų produkcijai įsigyti, palaipsniui šį modelį įdiegiant ne tik vaikų darželiuose ir mokyklose, bet ir ligoninėse, kariuomenėje bei įkalinimo įstaigose. Žingsnis po žingsnio reikia ruoštis tai įgyvendinti“, – sakė ministras.
Trečiuoju prioritetu ministras įvardijo sklandesnį ūkininkavimą ir administracinės naštos mažinimą. Pasak ministro, „procesus dėl procesų“ mažinti labai aktualu, tad biurokratijos mažinimo sritį kuruos tam specialiai paskirta viceministrė. „Daug ką jau esame identifikavę, bet labai laukiame ir Jūsų pasiūlymų“, – auginti pasitikėjimą kvietė ministras.
Pagrindiniais artimiausio laikotarpio tikslais įvardintas pasiruošimas būsimajam ES finansavimo laikotarpiui bei Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje.
Ministras dar kartą žemdirbių bendruomenei akcentavo, kad žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu oficialiai tapo strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Valstybės mastu ši sritis prilyginta energetikai, transportui, informacinėms technologijoms, telekomunikacijoms, finansams bei karinei įrangai.
Socialinių partnerių balsas
Renginio metu įvairių organizacijų atstovai sveikino greitai suformuotą ministerijos komandą, negailėjo padėkų už kvietimą dialogui, tačiau iškėlė ir ne vieną jautrią sektoriaus problemą.
Verslinių sodų augintojai atkreipė ministro dėmesį į praūžusias stichines nelaimes ir žuvusį derlių. Bičių laikytojai akcentavo rinkos apsaugos būtinybę, nuogąstavo dėl pesticidų poveikio bitėms. Grūdų augintojai, ypač nukentėję dėl išaugusių gamybos sąnaudų, karščiausia tema įvardijo trąšas ir būsimosios 10 mln. eurų ES paramos paskirstymą. Lietuvos ūkininkų sąjungai rūpėjo skandalų purtomos mokslo ir konsultavimo organizavimo sistemos tobulinimo klausimas.
Diskusijose jiems rūpimais klausimais taip pat pasisakė paukščių, kiaulių, runkelių, kailinių žvėrelių augintojai, veislininkystės, žuvininkystės, nederlingų žemių, veterinarijos gydytojų, šeimos ūkininkų ir kitų asociacijų atstovai. Dėmesys atkreiptas į darbo jėgos trūkumo kaimo regionuose problemą, kooperacijos stiprinimą, būtinybę apsaugoti vietos rinką, paramą veislininkystei, įvairius žemės klausimus, debiurokratizaciją.
Tęstinumas ir bendras darbas
Daugelis susirinkusių socialinių partnerių atstovų išreiškė palaikymą idėjai išsaugoti Tarpinstitucinę prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupę.
Apibendrindamas susitikimą, naujasis Žemės ūkio ministerijos vadovas K. Mažeika pakvietė visus socialinius partnerius aktyviai teikti siūlymus, konstruktyviai ieškoti sprendimų ir kartu stiprinti Lietuvos žemės ūkio bei kaimo gyvybingumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-24
NŽT primena, kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad ne visus su žemės naudojimo priežiūra susijusius klausimus nagrinėja ta pati institucija. Primename, kad bendrais žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais reikia kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Dėl apleistų žemės sklypų priežiūros – į savivaldybę.
Savivaldybės taip pat kontroliuoja valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos sutarčių vykdymą, tai yra vertina, ar nuomininkai laikosi sudarytų nuomos sutarčių sąlygų. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimus, kai sprendžiama dėl jų pardavimo ar nuomos, taip pat prižiūri, kaip vykdomos valstybinės žemės nuomos sutartys kaimiškosiose vietovėse.
Nuo 2024 m. žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcija priskirta VTPSI. Ši funkcija apima žemės savininkų ir naudotojų veiklos kontrolę, kurios tikslas yra užtikrinti, kad žemė būtų naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų saugomi teisėti žemės savininkų ir naudotojų interesai, o nustačius pažeidimus būtų imamasi įstatymuose numatytų priemonių.
Būtent VTPSI organizuoja ir vykdo planinius bei neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, nagrinėja gyventojų prašymus ir skundus, teikia privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, konsultuoja gyventojus žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais, vykdo prevencinę veiklą bei atlieka kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su žemės naudojimo valstybine priežiūra.
Inspekcija tikrina, ar žemės sklypai naudojami pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar vykdant veiklą nėra pažeidžiamos žemės sklypų ribos, savavališkai užimama ar naudojama valstybinė žemė arba vandens telkiniai, ar nėra sunaikinti ar sugadinti geodeziniai punktai. Neplaniniai patikrinimai atliekami gavus gyventojų ar institucijų skundus, pačiai Inspekcijai nustačius galimus pažeidimus arba vykdant teisėsaugos ir kitų institucijų pavedimus.
Todėl gyventojams, pastebėjusiems galimus žemės naudojimo pažeidimus, pavyzdžiui, netinkamą žemės naudojimą, galimai savavališkai užimtą žemę ar pan., reikėtų kreiptis būtent į VTPSI.
Svarbu žinoti, kad apleistų žemės sklypų priežiūra ir invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių naikinimo klausimai, nėra priskirti VTPSI. Dėl apleistų sklypų ar invazinių augalų gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės kontroliuoja, kaip laikomasi teritorijų tvarkymo, švaros ir želdynų priežiūros taisyklių, ir turi imtis priemonių tvarkai atkurti.
Kai klausimas susijęs su išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimu ir nuomos sutarties sąlygų laikymusi, pagal kompetenciją veiksmus atlieka NŽT arba savivaldybė. Kreipiantis į kompetentingą instituciją situacija gali būti išnagrinėta greičiau, operatyviau atliekami reikalingi patikrinimai ir efektyviau nagrinėjami galimi pažeidimai.
