Žemės ūkio naujienos: 2026-07-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Europos Komisijai išsiųsti Strateginio plano pakeitimai: kas keisis šalies ūkininkams?
Žemės ūkio ministerija informavo Europos Komisiją apie planuojamus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimus. Kadangi tai nėra dideli strateginiai pokyčiai, Europos Komisija per trisdešimt dienų turės pateikti savo vertinimą. Ministerija siūlo tris esminius pakeitimus, kuriais siekiama padidinti paramos priemonių patrauklumą ir efektyvumą.
Pirmasis pakeitimas palies biologinės įvairovės apsaugą. Į priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ remiamų buveinių sąrašą norima įtraukti papildomas buveines, remiamas pagal ekologinės sistemos veiklą. Dėl to paramai tinkamas plotas padidės maždaug du kartus, sustiprės ryšys tarp skirtingų plano veiklų, o pati priemonė taps patrauklesnė ūkininkams.
Antrasis pakeitimas skirtas priemonei „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ . Kadangi pastaraisiais metais pagal šią priemonę nesulaukta paraiškų, ji bus supaprastinta. Naikinant invazinius žolinius augalus bus taikomas fiksuotas vieneto įkainis, o medžių naikinimui ir toliau bus skiriamos kompensacinės išmokos. Atitinkamai patikslintas planuojamas paremti plotas.
Trečiasis pakeitimas palies jaunuosius ūkininkus bei žemės ūkio produktų perdirbėjus. Atsižvelgiant į lėtą finansinių priemonių „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ įgyvendinimą ir pačių rinkos dalyvių bei tarpininkų apklausų rezultatus, lengvatinių paskolų investicijoms terminą norima pailginti nuo 5 iki 10 metų. Tikimasi, kad tai padidins paskolų patrauklumą ir paspartins lėšų įsisavinimą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-28
Žemės ūkio ministras: grūdų džiovinimo įkainiai turi atspindėti realias sąnaudas
Prasidėjus naujam derliaus supirkimo sezonui, Žemės ūkio ministerija imasi aktyvių veiksmų dėl sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo grūdų rinkoje užtikrinimo. Dėl ūkininkų nusiskundimų ministerija kreipėsi į Konkurencijos tarybą bei pasisakė prieš papildomus laboratorinių mėginių plombavimo mokesčius. Į Konkurencijos tarybą kreiptasi su raginimu įvertinti grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių kainodarą šalyje.
Šis kreipimasis pateiktas sulaukus gausių žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas, ar nėra galimų draudžiamų susitarimų ir kitų konkurenciją ribojančių veiksmų.
„Girdime ūkininkų atstovų abejones, kad įkainiai neatspindi realių sąnaudų ir galimai iškreipia konkurencinę aplinką, tad kreipiamės į Konkurencijos tarybą. Nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo bei valymo įkainiai skirtinguose supirkimo punktuose išlieka panašūs, nors kaimyninėse šalyse už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik dvigubai mažiau“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Dėl susiklosčiusios padėties ūkininkai faktiškai neturi galimybės pasirinkti ekonomiškai palankesnio paslaugų teikėjo, o tai gali nepagrįstai didinti paslaugų kainas ir neigiamai paveikti žemės ūkio veiklos pelningumą.
Atsižvelgdama į tai, ministerija paprašė Konkurencijos tarybos įvertinti rinkos konkurencinę situaciją, nustatyti, ar nėra sudarytų draudžiamų susitarimų tarp rinkos dalyvių, o esant pagrindui – pradėti oficialų tyrimą ir imtis įstatymuose numatytų priemonių sąžiningai rinkos aplinkai užtikrinti.
Žemės ūkio ministerija taip pat ragina grūdus ir aliejingąsias sėklas superkančias įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo įkainių ir šią procedūrą vertinti kaip skaidrios praktikos dalį, padedančią kurti gerą verslo reputaciją.
Žemės ūkio viceministro Kęsto Spūdžio teigimu, grūdų mėginio įkainis turėtų remtis tik faktinėmis sąnaudomis. „Jeigu mėginys plombuojamas vieną kartą, nėra ekonominio pagrindo už 20 tonų partiją taikyti dvidešimt kartų didesnį mokestį nei už 1 tonos partiją. Toks modelis tampa finansiniu barjeru ūkininkui pasinaudoti arbitražiniu tyrimu. Mėginio saugojimas pirmiausia užtikrina grūdų supirkėjo interesus, todėl kaina turi būti proporcinga realioms sąnaudoms ir ekonomiškai pagrįsta. Kad neatsirastų saugojimo kaštai, siūlome mėginį tiesiog atiduoti ūkininkui“, – sako viceministras.
Superkant grūdus ir aliejingąsias sėklas yra imami laboratoriniai mėginiai ir atliekami kokybės tyrimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso supirkimo kaina. Siekdama užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti nesutarimų tarp pirkėjų bei pardavėjų, Žemės ūkio ministerija dar pernai pakeitė Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sąmpilų tvarkos aprašą.
Nuo 2025 m. sausio 20 d. įsigaliojo reikalavimas grūdų ir aliejingųjų sėklų supakuotus laboratorinius mėginius užplombuoti taip, kad juos atidarant neliktų nepastebėta. Tai suteikia pardavėjams visišką užtikrintumą ir stiprina pasitikėjimą supirkėju, kad mėginys nebuvo pažeistas ar pakeistas. Kilus nesutarimams dėl grūdų ir aliejingųjų sėklų tyrimų rezultatų, saugomas laboratorinis mėginys gali būti ištiriamas pakartotinai.
Ministerijos žiniomis, kai kurios supirkimo įmonės taiko laboratorinių mėginių plombavimo įkainius, nors šis reikalavimas buvo nustatytas tik tam, kad būtų gerinami santykiai ir auginamas pasitikėjimas tarp supirkėjo bei pardavėjo intensyviu derliaus supirkimo laikotarpiu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-29
Investicijoms į biometano gamybą – naujas 16 mln. eurų paramos etapas
Žengiamas dar vienas žingsnis tvarios energetikos link – nuo liepos 29 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas investicinei paramai biometano gamybai ir biodujų išvalymui. Šiam etapui numatyta paskirstyti 16 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Anksčiau ši paramos priemonė Lietuvoje jau įrodė savo efektyvumą: 2020–2023 m. laikotarpiu sėkmingai įgyvendinti trys analogiški kvietimai, kurių metu į biometano sektoriaus plėtrą iš viso investuota arti 50 mln. eurų.
Galimybės ir finansuojamos investicijų kryptys
Parama skirta skatinti tiek verslo, tiek žemės ūkio sektoriaus perėjimą prie švaresnės energetikos. Paraiškas gali teikti nuo labai mažų iki didelių įmonių, taip pat žemės ūkio veiklą vykdantys ūkiai bei bendrovės.
Valstybės parama skirta skatinti tvarias investicijas į visą gamybos technologinę grandinę, apimant reikiamos įrangos įsigijimą, statybos, montavimo ir paleidimo darbus.
Investicijos gali būti nukreiptos tiek į pagrindinius gamybos objektus – bioreaktorius ir jiems būtiną pagalbinę įrangą, tiek į biomasės bei degazuotojo substrato tvarkymo technologijas, įskaitant jų apdorojimą, džiovinimą, kompostavimą, granuliavimą ar saugojimą. Kartu finansuojami biodujų valymo, biometano ar biodujų saugojimo, kokybės matavimo, suslėgimo ir apskaitos įrenginiai bei biometano užpildymo stotelės prie jėgainių. Be to, parama teikiama ir vietinės elektros ar šilumos gamybos įrangai, kuri naudoja pagamintas biodujas pačiam gamybos procesui užtikrinti.
Paramos dydžiai ir finansavimo sąlygos
Paramos dydis ir intensyvumas priklauso nuo planuojamo projekto apimties bei pobūdžio. Verslo ir žemės ūkio atstovams, ketinantiems statyti visiškai naujus biodujų gamybos įrenginius kartu su jų valymo bei biometano gamybos technologijomis, numatyta didžiausia parama – iki 4 mln. eurų. Šiuo atveju finansavimas gali padengti 40 proc. visų tinkamų projekto išlaidų.
Tuo tarpu jau veikiančių ar statomų jėgainių plėtrai, kai įrengiami papildomi biodujų valymo įrenginiai, skiriama iki 1,7 mln. eurų subsidija. Įgyvendinant tokio pobūdžio plėtros projektus, valstybės parama gali padengti 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Paraiškos APVIS sistemoje priimamos nuo liepos 29 d. iki lapkričio 27 d. Projektų atranka bus vykdoma konkursiniu būdu – gautos paraiškos vertinamos ir reitinguojamos pagal nustatytus kriterijus, užtikrinant efektyviausią valstybės lėšų panaudojimą.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-07-28
Šių metų derlių prognozuoja ne prastesnį nei pernai
Į Lietuvoje veikiančius grūdų elevatorius ūkininkams pristačius pirmuosius nukultus miežius, skelbiamos pirmosios šių metų derliaus prognozės – tikimasi sulaukti ne prastesnio nei pernai grūdų bei kitų kultūrų derliaus. 2026 m. Lietuvoje tikimasi nukulti apie 7,73 mln. tonų žemės ūkio kultūrų, kai pernai šis skaičius siekė 7,65 mln. tonų. Prognozuojama, kad bendras derliaus kiekis augs daugiau nei 1 procentu.
Pasak „Linas Agro“ Grūdinių kultūrų pirkimo vadovo Justo Eimonto, pirmieji šių metų derliaus ženklai – pakankamai pozityvūs. Tačiau jis pataria palaukti javapjūtės pradžios, kuri leis įvertinti realesnę situaciją laukuose.
„Vis dėlto, priėmus pirmąsias šiemet nukultas kultūras pastebime gana teigiamas tendencijas. Be to, jei prognozės pasiteisins, matysime tebesitęsiantį atsitiesimą po prastesnio laikotarpio 2021–2023 m. Todėl su atsargiu optimizmu žvelgiame į šių metų derliaus prognozes“, – sako J. Eimontas.
Pirmauja kviečiai, rapsų turėtų būti mažiau
Kaip pateikiama prognozėse, šiemet vėl daugiausia bus nukulta kviečių – apie 4,9 mln. tonų, iš kurių didžioji dalis pasieks eksporto rinkas. Palyginti su metais anksčiau, tikimasi nežymaus šios kultūros kiekio augimo.
Anot grūdų rinkos eksperto, nors 2026 m. kviečių prognozės ir nėra rekordinės, daug vilties kelia šių pasėlių kokybė. Jo teigimu, šiais metais susiklostė kiek palankesnės gamtinės sąlygos, kurios galėjo leisti užauginti tvirtesnius pasėlius.
Avižų derlius, remiantis prognozėmis, stabiliai auga pastaruosius kelerius metų ir šiemet turėtų siekti apie 280 tūkst. tonų. Dabartiniais duomenimis, tai – didžiausias rezultatas nuo 2020 metų.
Tačiau J. Eimontas atkreipia dėmesį į tai, kad gamtinės sąlygos pakoregavo rapsų derliaus prognozes: sumažėjus deklaruotiems plotams, šiemet tikimasi kiek mažesnio derliaus – apie 900 tūkst. tonų. Palyginti su 2025-aisiais, kai buvo nukulta 933 tūkst. tonų rapsų, prognozuojamas daugiau nei 3,5 proc. sieksiantis sumažėjimas.
„Vis dėlto, net ir mažesnės šių metų rapsų derliaus prognozės atitinka pastarųjų kelerių metų vidurkį. Be to, vertinant pirmųjų elevatorius pasiekusių žieminių rapsų aliejingumą, derliaus kokybė bus ne prastesnė nei metais anksčiau“, – komentuoja ekspertas.
Stebina miežiai ir pupos
Jei šių metų derliaus prognozėse pesimistinių nuotaikų įnešė rapsai, maloniai stebina miežiai. „Linas Agro“ skaičiavimais, šiemet tikimasi nukulti apie 750 tūkst. tonų miežių: tai – didžiausias rezultatas nuo pat 2015 m., kai buvo prikulta 812 tūkst. tonų šių grūdų.
Komentuodamas šias prognozes J. Eimontas pabrėžia, jog 2026 m. ūkininkai deklaravo didesnius miežių plotus – apie 172 tūkst. hektarų, kai metais anksčiau – 155 tūkst. hektarų. Anot jo, džiugina ir šios kultūros derlingumas.
„Miežiai – pirmoji naujo sezono kultūra, kuri pasiekia mūsų elevatorius, tad ji veikia kaip tam tikras likusių kultūrų indikatorius. Girdime iš ūkininkų tikrai gerus derlingumo skaičius: nuo vidutiniškai 5 tonų iš hektaro prastesnėse žemėse iki daugiau nei 9 tonų iš hektaro derlingose vietose. Be to, šių metų žieminių miežių saiko svoris – svarbiausias jų rodiklis – yra šiek tiek geresnis nei pernai. Tai leidžia tikėtis neprastesnių rezultatų ir iš kitų žemės ūkio kultūrų“, – tvirtina J. Eimontas.
Mažesnės šių metų rapsų derliaus prognozės atitinka pastarųjų kelerių metų vidurkį. Be to, vertinant pirmųjų elevatorius pasiekusių žieminių rapsų aliejingumą, derliaus kokybė bus ne prastesnė nei metais anksčiau.J. Eimontas
Be miežių, šių metų derliaus prognozėse grūdų rinkos ekspertas išskiria ir pupas. Vertinant ūkininkų deklaruotus pasėlių plotus, pupomis šiemet užsėta apie 113 tūkst. hektarų: tai – rekordiškai didžiausias plotas nuo 2015 metų. Atitinkamai tikimasi sulaukti ir rekordiškai didelio – apie 350 tūkst. tonų – šių ankštinių derliaus.
„Lietuvoje turime tiek labai gerai, tiek pusėtinai augančių pupų laukų, tad ir galutinis rezultatas gali skirtis. Derliaus skirtumus gali lemti ir tai, kada pupos buvo pasėtos bei kada jos žydėjo. Jei jos žydėjo iki karščio bangos, kurią turėjome birželį, pupos turėjo daug ankštarų, jos buvo tankios ir galėjo sukaupti daug potencialo. Tačiau jei jos žydėjo karščių metu, pasėliai galėjo ir nukentėti. Vis dėlto, šių metų pupų derlius gali nuteikti džiugiai“, – sako J. Eimontas.
Lietuvoje turime tiek labai gerai, tiek pusėtinai augančių pupų laukų, tad ir galutinis rezultatas gali skirtis. Derliaus skirtumus gali lemti ir tai, kada pupos buvo pasėtos bei kada jos žydėjo. Jei jos žydėjo iki karščio bangos, kurią turėjome birželį, pupos turėjo daug ankštarų, jos buvo tankios ir galėjo sukaupti daug potencialo. J. Eimontas
Jis taip pat išskiria avižas, kurių derlius, remiantis prognozėmis, stabiliai auga pastaruosius kelerius metų ir šiemet turėtų siekti apie 280 tūkst. tonų. Dabartiniais duomenimis, tai – didžiausias rezultatas nuo 2020 metų.
„Avižos – dar viena itin lietuviška kultūra, nes labai didelė derliaus dalis ir lieka mūsų šalyje. Turime tiek nemažai pirkėjų, tiek ir jų augintojų, tad ši kultūra yra gerai įsitvirtinusi. Kaip rodo pasėlių deklaracijų duomenys ir mūsų prognozės, šių metų derlius gali būti tikrai didelis. Tačiau tik įsibėgėjus javapjūtei matysime aiškesnį vaizdą, kaip šiemet atrodys aruodai“, – tvirtina „Linas Agro“ Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-07-29
Perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę: kuo skiriasi sutikimas (sprendimas) pirkti žemę ir NŽT sutikimas įsigyti žemę?
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pastebi, kad kartais yra painiojamos dvi skirtingos procedūros, kurias atlieka žemės ūkio žemės pirkėjai, tai yra pirkėjo sutikimas (sprendimas) pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir NŽT išduodamas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Kad žemės pirkimo procesas vyktų sklandžiai, svarbu laikytis abiejų procedūrų eiliškumo. Asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, pirmiausia turi pateikti savo sutikimą (sprendimą) pirkti siūlomą žemės sklypą, o vėliau turi gauti NŽT sutikimą įsigyti šį žemės sklypą.
Pirmumo teisę turintis pirkėjas turi pranešti apie savo sprendimą pirkti žemės sklypą
Kai privačios žemės ūkio paskirties žemės savininkas nusprendžia parduoti žemės sklypą ir apie tai praneša NŽT, Tarnyba registruotais laiškais informuoja asmenis, kurie gali turėti pirmumo teisę šį sklypą įsigyti.
Jeigu gavęs tokį pranešimą asmuo nusprendžia pasinaudoti pirmumo teise, jis NŽT turi per 15 darbo dienų pateikti sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą už pardavėjo nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas. Šis dokumentas yra asmens valios pareiškimas, kad jis nori įsigyti konkretų parduodamą sklypą pirmumo teise.
Kartu su NŽT pranešimu apie parduodamą žemės sklypą galimam pirkėjui išsiunčiamas sutikimo (sprendimo) pirkti formos dokumentas, kurį jis turi užpildyti ir pateikti NŽT.
Užpildytą sutikimą NŽT patogiausia pateikti elektroniniu būdu per e. pristatymo sistemą ePristatymas.lt arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc, arba .pdf formatu) galima atsiųsti elektroniniu paštu nzt@nzt.lt. Šiuo el. paštu galima atsiųsti pasirašytą ir nuskenuotą sutikimo kopiją (.pdf formatu). Pasirašytą sutikimą NŽT taip pat galima atsiųsti ir paprastuoju paštu adresu Nacionalinė žemės tarnyba, Kalvarijų g. 147, Vilnius. Esant poreikiui sutikimas gali būti pateiktas gyvai NŽT padalinyje. NŽT padalinių adresus ir darbo laiką rasite čia.
Atkreipiame dėmesį, kad atskiros elektroninės paslaugos šiam dokumentui pateikti NŽT savitarnos sistemoje nėra.
Gavusi galimo pirkėjo sutikimą (sprendimą) pirkti konkretų siūlomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT patikrina, ar asmuo atitinka pirmumo teisę įsigyti žemę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Jeigu juos atitinka, pardavėjui išduodama pažyma, kurioje nurodomas konkretus pirmumo teisę turintis pirkėjas.
Kiekvienas žemės pirkėjas turi gauti NŽT sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę
Visai kita procedūra yra NŽT sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimas. Šis sutikimas reikalingas kiekvienam pirkėjui nepriklausomai nuo to, ar jis žemę įsigyja pirmumo teise, ar yra laisvai pardavėjo pasirinktas pirkėjas, ar perka valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo sutikimu NŽT patvirtina, kad po sandorio pirkėjui kartu su susijusiais asmenimis priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys įstatyme nustatytos 500 hektarų ribos.
Norint gauti šį sutikimą, NŽT reikia pateikti prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Šiai procedūrai yra sukurta elektroninė paslauga, todėl prašymą NŽT patogiausia teikti elektroniniu būdu per NŽT elektroninių paslaugų savitarnos sistemą, pasirinkus paslaugą „Sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimas“. Teikiant prašymą per savitarnos sistemą, joje iš karto galima atlikti mokėjimą, todėl dokumentų, patvirtinančių atliktą mokėjimą, atskirai pridėti nereikia. Jeigu žemė įgyjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, savitarnos sistemoje pakanka pirmame žingsnyje pažymėti “Teikiu prašymą sutuoktinių vardu” ir sutikimas bus išduodamas abiejų sutuoktinių vardu, papildomų veiksmų sutuoktiniui atlikti nereikės.
Prašymą galima teikti ir kitais būdais, tačiau savitarnos sistemoje tai padaryti yra paprasčiausia. Prašymo formą, skirtą teikti ne per sistemą, galite rasti čia. Informaciją apie rinkliavos mokėjimo būdus, kai tai daroma ne per sistemą, galima rasti čia.
Svarbu žinoti, kad perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę, prašymas išduoti NŽT sutikimą įsigyti žemės sklypą negali būti laikomas asmens sutikimu (sprendimu) pirkti žemės sklypą pirmumo teise.Pateikus tik prašymą išduoti sutikimą įsigyti, asmens valia pasinaudoti pirmumo teise nėra pareiškiama, todėl toks prašymas negali būti įskaitomas kaip sutikimas (sprendimas) pirkti ir jo pagrindu asmuo negali būti įtrauktas į pardavėjui išduodamą pažymą apie pirmumo teisę turinčius pirkėjus.
