Žemės ūkio naujienos: 2026-07-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaip pamatuoti tai, kas nematoma? Ieškota būdų įvertinti LEADER kuriamą socialinį kapitalą
LEADER metodo vertė matuojama ne tik įgyvendintais projektais, bet ir jų kuriamu ilgalaikiu poveikiu bendruomenėms. Vienas svarbiausių tokio poveikio rodiklių – socialinis kapitalas. Būtent jam buvo skirtas Maišiagaloje vykęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos kaimo tinklo (LKT) sekretoriato organizuotas seminaras „(Ne)matomi ryšiai: socialinis kapitalas – kaip kurti, stiprinti ir panaudoti“.
Į renginį susirinkę vietos veiklos grupių, ŽŪM, LKT ir bendruomeninių organizacijų atstovai diskutavo apie socialinio kapitalo svarbą įgyvendinant LEADER metodą ir ieškojo būdų, kaip šį sunkiai apčiuopiamą, tačiau LEADER metodui ir kaimo plėtrai labai svarbų elementą atpažinti, įvertinti ir atskleisti jo kuriamą pridėtinę vertę.
Žmogus – svarbiausias kaimo plėtros išteklius
Seminarą pradėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė ir renginio moderatorė Virginija Šetkienė pabrėžė, kad kalbant apie LEADER dažniausiai vertinami projektai, investicijos ar sukurti objektai, tačiau ilgalaikius pokyčius lemia tai, kas dažnai lieka nematoma – žmonių tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir gebėjimas veikti kartu. Pasak jos, socialinis kapitalas yra didžiausia LEADER metodo kuriama ilgalaikė vertė.
Seminaro dalyvius pasveikinusi ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė taip pat akcentavo, kad tikrasis socialinis kapitalas yra žmonės – jų sukaupta patirtis, žinios ir bendrystė. Anot jos, vietos veiklos grupių dėmesys žmogui ir socialiniams poreikiams paskatino naujas iniciatyvas – socialinio verslo, kaimo bendruomenių iniciatyvų ir socialinių projektų plėtrą, o LEADER metodas tapo svarbiu įrankiu sprendžiant kaimo bendruomenių socialinius iššūkius. Ji pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – išsaugoti LEADER metodą ir toliau stiprinti jo kuriamą socialinį kapitalą.
Socialinis kapitalas – ne teorija, o pamatuojama vertė
Pagrindinius pranešimus skaitė Padujos universiteto profesorė Elena Pisani ir Socialinių pokyčių inkubatoriaus NVO „Domus Solis“ atstovė dr. Irena Blaževičė. Pranešėjų teigimu, socialinis kapitalas nėra vien teorinė sąvoka – jį galima analizuoti, vertinti ir kryptingai stiprinti. Tai ypač aktualu vietos veiklos grupėms, kurioms šiandien svarbu ne tik sėkmingai administruoti projektus, bet ir parodyti jų kuriamą ilgalaikį poveikį bendruomenėms.
Panelinės diskusijos dalyvės – mokslininkės ir praktikės – sutiko, kad socialinio kapitalo pagrindas yra pasitikėjimas, partnerystė, žmonių įsitraukimas ir gebėjimas veikti kartu. Šis išteklius nėra sukuriamas savaime – jis formuojasi nuosekliai kuriant bendradarbiavimo kultūrą, sudarant galimybes žmonėms susitikti, dalytis patirtimi ir kartu spręsti vietos problemas. Taip pat pabrėžta, kad socialinį kapitalą sudaro skirtingų tipų ryšiai: vieni stiprina bendruomenes iš vidaus, kiti padeda užmegzti bendradarbiavimą tarp skirtingų organizacijų ir sektorių, o dar kiti atveria galimybes pasiekti sprendimų priėmėjus ir pritraukti naujų išteklių. Todėl siekiant stiprinti socialinį kapitalą svarbu neapsiriboti jau aktyviais bendruomenių nariais, bet į veiklas įtraukti ir naujus žmones.
Kaip gimsta socialinis kapitalas: bendruomenių patirtys
Popietinėje seminaro dalyje praktine patirtimi dalijosi Riešės bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė ir „Rykantų pašto“ įkūrėja Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. Jos atskleidė, kaip vietos iniciatyvos telkia bendruomenes, stiprina pasitikėjimą, skatina žmonių įsitraukimą ir kuria socialinį kapitalą.
Seminaro dalyviai darbo grupėse analizavo savo organizacijų ir bendruomenių socialinius ryšius bei vertino socialinio kapitalo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.
Apibendrindama seminarą Virginija Šetkienė pažymėjo, kad viena svarbiausių dienos išvadų – socialinį kapitalą reikia ne tik kurti, bet ir mokėti parodyti. Jei apie jį nekalbėsime, jo nevertinsime ir neįvardinsime, jis liks nematomas.
Seminaro dalyviai sutarė, kad socialinis kapitalas nėra tai, ką bendruomenė turi – tai yra tai, ką bendruomenė gali padaryti kartu. Būtent todėl LEADER metodas išlieka vienu svarbiausių bendruomenių telkimo, partnerystės ir tvarios kaimo plėtros įrankių, o gebėjimas atpažinti ir įvertinti jo kuriamą socialinį kapitalą tampa vis svarbesnis ne tik vertinant įgyvendintų projektų poveikį, bet ir formuojant ateities kaimo plėtros politiką.
Šaltinis: lrt.lrv.lt, 2026-07-10
Lietuva ES Taryboje sieks didesnio dėmesio pieno sektoriui
Liepos 13 d. Briuselyje vyksiančioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Lietuva sieks, kad blogėjanti padėtis pieno sektoriuje sulauktų didesnio Europos Komisijos dėmesio ir konkrečių sprendimų. Diskusijoje dėl ES gyvulininkystės strategijos Lietuva pabrėš, kad ilgalaikės sektoriaus stiprinimo priemonės turi būti derinamos su neatidėliotinais sprendimais, padedančiais stabilizuoti padėtį pieno sektoriuje.
Pieno sektoriaus padėtis Lietuvoje ir toliau blogėja. Mažėjančios pieno supirkimo kainos ir augančios gamybos sąnaudos didina atotrūkį tarp ūkininkų gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų, silpnina pieno ūkių gyvybingumą ir verčia dalį gamintojų trauktis iš pienininkystės. Lietuva akcentuos, kad būtini skubūs koordinuoti Europos Komisijos veiksmai ES mastu, siekiant stabilizuoti padėtį pieno sektoriuje ir sudaryti prielaidas rinkos atsigavimui.
Pirmininkavimą ES Tarybai perimanti Airija pristatys savo pirmininkavimo programą. Ministrai taip pat aptars:
• ES baltymų planą;
• tarptautinės prekybos bei geografinių nuorodų apsaugos tarptautiniu mastu klausimus;
• moterų vaidmenį žemės ūkyje ir kartų kaitą.
Šaltinis: lrt.lrv.lt, 2026-07-10
Pakeisti išmokų dydžiai už 2025 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus
Informuojame, jog pakeisti išmokų dydžiai už 2025 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones tiesioginių išmokų forma reikalavimus. Su įsakymu, kuriuo pakeisti išmokų dydžiai, galite susipažinti čia.
Pakeisti šių įkainių dydžiai:
-susietoji pajamų paramos išmoka už uogas ir riešutus – 304,21 Eur/ha;
-susietoji pajamų paramos išmoka už daržoves, auginamas atvirajame grunte, – 332,96 Eur/ha;
-už kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas:
„Augalų kaita“ – 48,05 Eur/ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai, įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.);
„Tarpiniai pasėliai“ įsėlį ir (ar) posėlį – 42,23 Eur/ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-07-13
Iki rugpjūčio 15 d. būtina pasėti posėlį
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkę deklaruoti posėlį, jį privalo pasėti po pagrindinių augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Pasėjus posėlį ir atsiuntus nuotraukas per „NMA agro“ programą, posėlio išlaikyti iki spalio 10 d. neprivaloma.
Ūkininkai, pasirinkę deklaruoti posėlį, jį įsipareigoja pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. (pluoštinės kanapės gali būti sėjamos po birželio 30 d.) ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Šiuo laikotarpiu leidžiama tvarkyti (smulkinti, voluoti) nesuardant dangos.
Posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d., tačiau jį išlaikyti galima trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt arba per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją. Pranešime būtina nurodyti valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius ir tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Primename, jog posėlį turi sudaryti bent vienas iš šių, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalas, kuris turi vyrauti: žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradėlės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai, kanapės.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-07-14
Siekiama 58,6 mln. eurų padidinti 2027 m. tiesiogines ES išmokas Lietuvos žemdirbiams
Lietuva rengiasi pasinaudoti galimybe koreguoti ES Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentuose 2027 m. skirtas tiesiogines išmokas žemdirbiams – 58,6 mln. iki daugiau kaip 671 mln. eurų. Kaip pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), reglamentų pakeitimai numato, kad valstybės narės galės padidinti arba sumažinti kitų metų asignavimus neviršydamos kiekvienai šaliai nustatytų ribų.
Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Andrius Palionis siūlo Lietuvai pasinaudoti galimybe padidinti jai skirtą ES tiesioginių išmokų voką.
„Tai – Europos Sąjungos atsakas į sudėtingą situaciją žemės ūkyje. Reglamento pakeitimais siekiama padėti ūkininkams susidoroti su dėl krizės Artimuosiuose Rytuose išaugusiomis trąšų ir kitų žemės ūkio gamybai būtinų išteklių kainomis bei sustiprinti ūkių atsparumą“, – pranešime sako A. Palionis.
Anot jo, papildomos išmokos reikštų didesnę finansinę paramą ūkiams ir didesnį jų atsparumą augančioms gamybos sąnaudoms.
Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti šia galimybe, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. turės pateikti Europos Komisijai (EK) atitinkamus Bendrosios žemės ūkio politikos strateginių planų pakeitimus.
