Žemės ūkio naujienos: 2026-06-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė siūlo tobulinti pieno įstatymo projektą
Vyriausybė siūlo tobulinti grupės parlamentarų inicijuotas vadinamojo pieno įstatymo pataisas, nors ir pritarė siūlymui reglamentuoti pagrindinius pieno kainodaros principus. Tokia jos išvada, kuriai pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.
Kaip teigia Žemės ūkio ministerija, siūloma palikti kainodaros išimtis kooperatyvams, pieno gamintojams ir aukcionams, tačiau išlaikyti bendrų sutartinių santykių bei pieno kokybės reikalavimus.
Be to, siūloma aiškiau apibrėžti priežiūros institucijų – Žemės ūkio agentūros bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – teises ir funkcijas.
Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo reglamentuoti pieno kainodaros pagrindinius principus, apriboti nesąžiningą praktiką sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatyti draudžiamų veiksmų sąrašą ir sankcijų skyrimo tvarką.
Įstatymas būtų taikomas pieno supirkimo ir pieno perdirbimo įmonėms ir pieno gamintojams, tačiau netaikomas sandoriams tarp pieno perdirbimo įmonių.
Nuo liepos 1 d. keičiasi ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje (ŪGRIS) ne tik įdiegti nauji funkcionalumai, bet ir nustatyti nauji duomenų pateikimo bei tikslinimo reikalavimai. Siekiant padėti gyvūnų laikytojams pasirengti šiems pokyčiams, birželio 29 d. organizuojamas nuotolinis informacinis seminaras. Kas ir kaip turės deklaruoti kergimą? Laikas: 2026 m. birželio 29 d. 13.00 val. Prisijungimo nuoroda čia.
Pagal naująją tvarką už kergimo deklaravimą atsakingi patelių laikytojai. Kergimą ŪGRIS sistemoje galės deklaruoti:
-patys patelių laikytojai;
-veisimo organizacijos;
-asmenys, turintys teisę registruoti ūkinius gyvūnus sistemoje (pagal patelių laikytojo pateiktus duomenis).
Patelių laikytojai, norintys kergimą deklaruoti savarankiškai, turi prisijungti prie ŪGRIS per Elektroninius valdžios vartus arba gauti prieigą iš Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC). Prašymo formą suteikti prieigą rasite čia.
Svarbiausi terminai ir pasekmės pavėlavus deklaruoti
Kergimas turi būti deklaruotas ne vėliau kaip iki pirmojo palikuonio įregistravimo ŪGRIS. Laikotarpiai nuo kergimo pradžios iki palikuonio atvedimo negali viršyti:
-galvijams – 305 dienų;
-avims ir ožkoms – 160 dienų.
Jei kergimas nebus deklaruotas iki palikuonio įregistravimo, tėvas sistemoje nebus priskirtas. Tokiu atveju palikuonio kilmės duomenys galės būti papildyti tik pateikus ŽŪDC DNR tyrimo protokolą, patvirtinantį tėvystę.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad naudojant reproduktorių iš kitos laikymo vietos, jo laikytojas ŪGRIS sistemoje privalo patvirtinti sutikimą. Kergimo deklaravimas bus laikomas baigtu tik gavus šį patvirtinimą.
Privalomas duomenų atnaujinimas
Kergimo duomenys turi būti atnaujinami pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, įvedus ar išvedus reproduktorių, pasikeitus patelių sudėčiai ar kitai svarbiai informacijai. Net ir nesant pokyčių, duomenys turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
Jei duomenys nebus atnaujinti 12 mėnesių ar ilgiau, po šio laikotarpio atvestiems palikuonims tėvas nebus priskiriamas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-18
Patvirtintos naujos genominių metodų žemės ūkyje taisyklės
Europos Parlamentas priėmė naują reglamentą, kuriuo nustatomos naujų genominių metodų (NGM) naudojimo žemės ūkyje taisyklės. Juo siekiama didinti pasėlių atsparumą besikeičiančioms klimato sąlygoms ir kenkėjams bei mažinti augalų apsaugos produktų poreikį. NGM būdu gauti augalai bus skirstomi į dvi kategorijas, atsižvelgiant į atliktų genetinių modifikacijų sudėtingumą:
-NGM-1 kategorija: Augalai, kurių genetiniai pakeitimai galėtų būti pasiekti taikant tradicinės selekcijos metodus ar atsirasti natūraliai. Šie augalai bus traktuojami panašiai kaip įprastiniai pasėliai. NGM-1 dauginamoji medžiaga bus registruojama viešoje ES duomenų bazėje ir aiškiai ženklinama.
-NGM-2 kategorija: Augalai, turintys sudėtingesnių genetinių modifikacijų. Šiai grupei ir toliau bus taikomi griežti esami genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) reguliavimo reikalavimai, įskaitant privalomą išsamų rizikos vertinimą ir ženklinimą. Valstybės narės išlaikys teisę riboti arba visiškai uždrausti NGM-2 augalų auginimą savo teritorijoje.
Reglamente taip pat įtvirtintos nuostatos dėl intelektinės nuosavybės. Nors NGM technologijos gali būti patentuojamos, natūraliai atsirandantiems požymiams patentavimo galimybė nebus taikoma. Šiuo apribojimu siekiama užkirsti kelią rinkos koncentracijai ir užtikrinti ūkininkų teisę išsaugoti bei atsėti sėklas.
Siekiant išlaikyti esamus standartus, NGM taikymas ekologinėje gamyboje nebus leidžiamas. Patvirtintos taisyklės bus taikomos tiek Europos Sąjungoje išvestiems, tiek importuojamiems augalams.
Reglamento nuostatos bus pradėtos taikyti po dvejų metų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-18
Mažiau biurokratijos, daugiau galimybių kooperacijai: Vyriausybė pritarė kooperatyvų veiklą stiprinantiems pokyčiams
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui. Siūlomi pakeitimai mažins administracinę naštą, gerins teisinį reguliavimą ir sudarys palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai. Kooperacija yra vienas žemės ūkio prioritetų – tai būdas stiprinti ūkininkų derybines galias, didinti jų kuriamą pridėtinę vertę ir užtikrinti kaimo ekonomikos gyvybingumą. Tačiau tam, kad modelis veiktų, jam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.
„Siekiame, kad kooperacijos modelis būtų paprastesnis, aiškesnis ir patrauklesnis. Mažiau biurokratinių procedūrų reiškia daugiau galimybių ūkininkams susitelkti į tai, kas svarbiausia – bendradarbiavimą, vertės kūrimą ir ūkių augimą“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Atsisakoma terminuotų pažymėjimų
Vienas svarbiausių pokyčių – atsisakoma terminuoto žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo pažymėjimo ir jo atnaujinimo kas dvejus metus.
Vietoje jo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje būtų aiškiai matoma žyma, patvirtinanti žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusą. Ji bus vieša ir lengvai patikrinama tiek partneriams, tiek institucijoms.
Kadangi statuso suteikimas ir priežiūra bus grindžiami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, kooperatyvams nebereikės rinkti ir teikti tų pačių dokumentų pakartotinai.
Aiškesni reikalavimai kooperatyvams
Įstatymo projektu siūloma nustatyti aiškią trijų privalomų reikalavimų sistemą žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusui gauti:
-ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvo narių turi vykdyti žemės ūkio veiklą;
-daugiau kaip 50 proc. supirktos žemės ūkio produkcijos vertės arba suteiktų paslaugų vertės turi sudaryti sandoriai su kooperatyvo nariais;
-mokestinės nepriemokos ir įsiskolinimai negali viršyti 500 eurų ribos.
Taip pat siūloma įteisinti „pasyviojo nario“ statusą. Jis leis ilgamečiams nariams, kurie dėl objektyvių priežasčių nebevykdo žemės ūkio veiklos, išlikti kooperatyvo dalimi ir išlaikyti ryšį su bendruomene, kartu užtikrinant, kad sprendimų priėmime dominuotų aktyvūs nariai.
Skaidresnis valdymas ir mažesnė ginčų rizika
Pakeitimais aiškiau reglamentuojama valdybos pirmininko, valdybos ir stebėtojų tarybos narių rinkimų tvarka, taip pat nustatoma, kaip sprendžiamos situacijos, kai kandidatai surenka vienodą balsų skaičių.
Siekiant stiprinti kolegialų valdymą, siūloma nustatyti, kad trijų narių valdyba sprendimus galėtų priimti tik posėdyje dalyvaujant visiems jos nariams.
Projektu taip pat tikslinama atsiskaitymo su iš kooperatyvo finansinių metų eigoje pasitraukusiais nariais tvarka, aiškiau apibrėžiant atsiskaitymo terminus ir principus.
Siūlomi pakeitimai įgyvendina Vyriausybės programoje numatytą siekį skatinti investicijas į žemės ūkio sektorių, didinti žemės ūkio kooperatyvų finansinį tvarumą, konkurencingumą ir narių bendradarbiavimą.
Artimiausiu metu Įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-17
NŽT kviečia ūkininkus pranešti apie netinkamą valstybinės žemės naudojimą
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kviečia ūkininkus ir kaimo bendruomenes aktyviau prisidėti prie skaidraus valstybinės žemės naudojimo užtikrinimo. Tarnyba ragina pranešti apie galimus netinkamo išnuomotos valstybinės žemės naudojimo atvejus, kad būtų galima laiku reaguoti į pažeidimus ir užtikrinti, jog valstybinė žemė būtų naudojama pagal paskirtį.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė nuomojama tam, kad joje būtų vykdoma žemės ūkio veikla. Tokia tvarka siekiama sudaryti sąžiningas sąlygas ūkininkams, kurie dirba žemę, investuoja į savo ūkius ir kuria vertę regionuose. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai naudojami ne pagal sutartyje numatytą paskirtį arba apskritai yra nenaudojami.
Valstybinės žemės nuomos sistema grindžiama nuomininkų atsakomybe. Nuomininkai įsipareigoja išsaugoti dirvožemio kokybę, tinkamai prižiūrėti žemę, laikytis sutartyje nustatytų sąlygų ir naudoti sklypą pagal jo paskirtį. Jei šių įsipareigojimų nesilaikoma, NŽT turi teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą.
„Ūkininkai ir vietos bendruomenės geriausiai mato, kaip naudojama žemė jų aplinkoje, todėl jų informacija yra labai svarbi. Kviečiame pranešti apie atvejus, kai išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama ne pagal nuomos sutartyje nustatytas sąlygas. Tai padeda NŽT operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus ir užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama laikantis prisiimtų įsipareigojimų“, – sako NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Gabrielė Valentaitė.
Tarnyba prašo ypač atkreipti dėmesį į atvejus, kai valstybinė žemė nėra dirbama, kai žemės ūkio paskirties sklypuose vykdoma kita veikla, pavyzdžiui, sandėliavimas ar komercinė veikla, kai savavališkai statomi statiniai ar įrenginiai, niokojamas dirvožemis, teršiama aplinka, kasamos naudingosios iškasenos ar kitaip bloginama žemės būklė. Taip pat pažeidžiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai ar kiti sutartyje nustatyti įsipareigojimai.
Gavusi informaciją, NŽT kiekvieną atvejį vertina individualiai. Esant pagrįstiems duomenims yra inicijuojamas patikrinimas. Jeigu paaiškėja, kad valstybinė žemė naudojama netinkamai ar ne pagal sutarties sąlygas, gali būti pradėta žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūra.
