Žemės ūkio naujienos: 2026-06-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viceministras R. Taraškevičius su pieno perdirbėjais aptarė eksporto galimybes bei iššūkius užsienio rinkose
Žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei VšĮ „Ekoagros“ filialo „Litfood“ specialistų susitikime su šalies pieno perdirbimo įmonių bei asociacijų atstovais aptarti eksporto leidimų bei eksporto skatinimo veiklų klausimai, taip pat laisvosios prekybos susitarimai, iššūkiai bei galimybės plėsti lietuviškos produkcijos geografiją visame pasaulyje.
„Pieno perdirbimo sektoriuje matome tikrai nemažai naujų galimybių ir norime padėti jas išnaudoti. Tačiau tam reikalingas nuolatinis keitimasis informacija. Siūlau apsvarstyti galimybę susitikti reguliariai – taip galėsime kur kas greičiau reaguoti į verslo poreikius, spręsti problemas ir kartu planuoti žingsnius ilgalaikėje perspektyvoje“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.
ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas dr. Antanas Venckus apžvelgė svarbiausias Europos Sąjungos laisvosios prekybos derybas ir neseniai pasirašytus susitarimus. Aptarta, kaip mažėjantys tarifiniai bei netarifiniai ribojimai atveria naujas eksporto rinkas mūsų šalies verslui. Atkreiptas dėmesys, kad šie susitarimai Lietuvos pieno perdirbėjams suteikia pastebimą konkurencinį pranašumą, tačiau galutinė sėkmė priklauso ir nuo pačių eksportuotojų indėlio – gebėjimo greitai prisitaikyti prie specifinių trečiųjų šalių reikalavimų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai susitikimo dalyvius supažindino su eksporto leidimų ir veterinarijos sertifikatų derinimo su trečiosiomis šalimis aktualiausiose sektoriui rinkose situacija.
Žemės ūkio atašė Jungtinėje Karalystėje Deividas Kliučinskas pristatė šios šalies rinkos specifiką ir pasidalijo įžvalgomis, kurios šiuo metu itin aktualios Lietuvos pieno produktų gamintojams. Viceministras R. Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė išlieka svarbiausia ES maisto produktų eksporto rinka – vien ES šalių eksportas į šią valstybę viršija 53 mlrd. eurų, o sūrių ir sviesto kategorijose europietiška produkcija čia užima lyderio pozicijas.
Vis dėlto lietuviškų pieno produktų eksporto skaičiai Jungtinės Karalystės rinkoje vis dar išlieka palyginti nedideli. Susitikimo dalyviai aktyviai diskutavo, kas lemia tokią situaciją, ką reikėtų keisti ir kokios priemonės padėtų mūsų šalies įmonėms efektyviau įsitvirtinti bei konkuruoti šioje prioritetinėje rinkoje.
Susitikime pieno perdirbimo sektoriaus atstovai dalijosi kasdieniais iššūkiais ir praktine patirtimi. Verslas aiškiai įvardijo, kokios pagalbos iš atsakingų institucijų tikisi labiausiai, kad galėtų sustiprinti savo pozicijas eksporto rinkose ir užmegzti naujų prekybinių ryšių.
Šaltinis: lrt.lrv.lt, 2026-06-18
„Vilvi Group“ vertina galimybę įsigyti Estijos pieno įmonės gamyklą
Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius sako, kad įmonė vertina galimybę įsigyti naujausią bankrutavusios didžiausios Estijos sūrio ir sviesto gamybos įmonės „E-Piim“ gamyklą Paidėje, pusiaukelėje tarp Tartu ir Talino. Tuo metu kiti šalies pieno perdirbėjai savo ketinimų nekomentuoja arba sako, kad tokios galimybės nesvarstė.
„Taip, kiekvienas objektas mus domina, visą laiką bandome pažiūrėti, bet ar mes įsigysime, – tikrai negaliu to tvirtinti. (…) Domimės bet kokiais pardavimais, kas vyksta mūsų regione, visada nagrinėjame galimybes, bet ar mes ten dalyvausime, nežinau ir neturiu atsakymo“, – BNS sakė G. Bertašius.
Kaip birželio pradžioje rašė BNS, „E-Piim Tootmine“ bankroto administratoriai aukcione rugpjūtį bandys parduoti įmonės gamyklas už beveik 90 mln. eurų.
G. Bertašius teigė, kad svarstoma tik dėl naujos, prieš kelerius metus paleistos gamyklos Estijoje.
„Tai yra nauja gamykla, paleista prieš keletą metų, tai potencialas, nauja moderni gamykla, teko kažkada būti, kai pasileido. Yra kelios – sena šito kooperatyvo ir nauja, aišku, diskutuojam tik apie naują“, – sakė „Vilvi Group“ vadovas.
Tuo metu „Žemaitijos pieno“ vadovas Robertas Pažemeckas teigė Estijos rinkoje matantis didelį potencialą dirbti, tačiau gamyklos įsigyti kol kas nesvarstė.
„Galiu patvirtinti, kad Estijos rinkoje apskritai matome didelį potencialą dirbti. Vis dėlto, šiuo metu galimybės dalyvauti šiame procese ar įsigyti minėtą gamyklą nesame svarstę“, – komentare BNS teigė R. Pažemeckas.
Pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sakė negalintis komentuoti, ar jį domintų Estijos pieno įmonių įsigijimas.
„Tuo klausimu kol kas nieko negaliu komentuoti, esu suvaržytas listinguojamos bendrovės (reikalavimų – BNS)“, – BNS sakė D. Trumpa.
Su „Pieno žvaigždžių“ vadovu Aleksandru Smaginu BNS susisiekti nepavyko.
Kaip rašė Estijos verslo leidinys „Aripaev“, be Estijos investuotojų, susidomėjimą „E-Piim Tootmine“ gamyklomis rodo Suomijos, Nyderlandų, Lietuvos ir Vokietijos įmonės.
Kreditoriai anksčiau nusprendė parduoti bendrovės turtą kaip du atskirus vienetus: gamyklas Paidėje ir Peltsamoje kartu – už pradinę 80 mln. eurų kainą, o gamyklą Jerva-Janyje – už 8 mln. eurų. Visos jos yra netoli viena kitos.
BNS rašė, kad gamyklas ketinama parduoti nepaisant kooperatyvo vadovybės pareiškimų apie galimybę atkurti jo veiklą.
Kaip rašė leidinys „Maaelu“, bendra „E-Piim Tootmine“ kreditorių reikalavimų suma siekia beveik 385 mln. eurų.
Bankroto metu gamyba tęsiama visose trijose gamyklose. Administratorių teigimu, užtikrintas tiek įmonių darbas, tiek ir apmokėjimas už žalią pieną, pristatytą po bankroto paskelbimo.
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2026 m. gegužės mėnesį
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. gegužės mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,28 proc., vidutinis baltymingumas – 3,46 proc.) supirkimo kaina sudarė 359,42 Eur/t (be PVM). Lyginant su 2026 m. balandžio mėn., vidutinė natūralaus pieno kaina sumažėjo 3,92 proc. (balandį – 374,08 Eur/t). Palyginti su 2025 m. gegužės mėn., natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 29,39 proc. mažesnė (2025 m. gegužę – 509,01 Eur/t). Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2026 m. gegužės mėn. siekė 280,84 Eur/t ir, palyginti su 2026 m. balandžio mėn., sumažėjo 2,04 proc. (balandį – 286,70 Eur/t).
PAIS duomenimis, pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, 2026 m. gegužės mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 391,22 Eur/t (be PVM). Tai yra apie 3,10 proc. mažiau nei 2026 m. balandžio mėnesį (balandį – 403,73 Eur/t). Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis 2026 m. gegužės mėn. sudarė 71,45 proc. viso supirkto natūralaus pieno.
2026 m. gegužės mėn. Lietuvoje buvo supirkta 123,73 tūkst. t pieno, palyginus su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, apie 0,96 proc. daugiau ir apie 9,66 proc. daugiau, palyginus su 2026 m. balandžio mėn.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2026 m. gegužės mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2026-06-19
Pradeda pripažinti gyvulininkystės strateginę svarbą
Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija Copa-Cogeca, kurios nariais yra ir Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), pristatė informaciją apie rengiamą naująją ES gyvulininkystės strategiją, kuri, preliminariais duomenimis, turėtų būti paskelbta galimai liepos 7 d. Signalas gyvulininkystei – ši strategija tampa vienu svarbiausių signalų Europos gyvulininkystės sektoriui, nes ES vis aiškiau pripažįsta gyvulininkystės reikšmę: maisto saugumui, kaimo gyvybingumui, ūkininkų pajamoms, Europos konkurencingumui.
Copa-Cogeca pristatytoje medžiagoje pažymima, kad naujoji strategija nėra laikoma galutiniu dokumentu, bet veikiau ilgalaikio darbo pradžia. Gyvulininkystės darbo grupė („Livestock Workstream“) sukurta kaip nuolatinė platforma diskusijoms apie sektoriaus problemas, prioritetus ir būsimus ES sprendimus.
Svarbu ir tai, kad Copa-Cogeca atstovai kiekviename darbo grupės susitikime aktyviai teikė siūlymus bei kėlė praktines problemas, tarp jų – leidimų išdavimo, reguliavimo ir administracinės naštos klausimus.
Pagrindiniai prioritetai
Pagal šiuo metu rengiamą projektą naujoji ES gyvulininkystės strategija remsis 5 pagrindiniais prioritetais.
1. Atsparumas
Strategijoje numatoma daug dėmesio skirti: klimato kaitos poveikiui, ekstremaliems orų reiškiniams, biologiniam saugumui, inovacijoms, gyvūnų ligų prevencijai.
Po pastarųjų metų krizių – afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo, energetikos krizės ir klimato rizikų – Europos Komisija siekia stiprinti sektoriaus atsparumą ir stabilumą.
2. Konkurencingumas
Vienas svarbiausių būsimos strategijos tikslų – stiprinti Europos gyvulininkystės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Dokumentuose akcentuojama: Europos produkcijos kokybė, atsekamumas, aukšti standartai, būtinybė geriau diferencijuoti Europos produkciją rinkoje.
Taip pat vis dažniau kalbama apie būtinybę užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams, ypač lyginant su produkcija iš trečiųjų šalių.
3. Tvarumas kartu su produktyvumu
Naujoji kryptis rodo aiškų ES požiūrio pokytį – tvarumas nebėra suprantamas kaip gamybos mažinimas.
Strategijoje pabrėžiama, kad emisijų mažinimas, produktyvumas, prieinamų žaliavų užtikrinimas, ūkių ekonominis gyvybingumas turi būti derinami tarpusavyje.
Tai reikšmingas signalas ūkininkams, nes po ilgų diskusijų dėl „žalinimo“ ES pradeda akcentuoti ne sektoriaus mažinimą, o jo išsaugojimą ir stiprinimą.
4. Regionų ir ūkininkavimo modelių išsaugojimas
Strategijoje taip pat numatoma išlaikyti skirtingus Europos ūkininkavimo modelius bei regioninę įvairovę.
Bus akcentuojama: šeimos ūkių svarba, kartų kaita, regionų gyvybingumas, skirtingų gamybos metodų išsaugojimas.
Tai ypač aktualu Lietuvai, kur gyvulininkystė daugelyje regionų išlieka viena svarbiausių kaimo ekonomikos šakų.
5. Pažangi gyvulininkystė
Dar viena kryptis – pažangių ir tvarių gyvulininkystės ūkių skatinimas.
Strategijoje numatoma: pripažinti gerosios praktikos ūkius, skatinti inovatyvias technologijas, viešinti pažangius gyvulininkystės projektus, stiprinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą.
ES politika tampa pragmatiškesnė
Copa-Cogeca pažymi, kad po pastarųjų metų krizių ES politika tampa pragmatiškesnė. Europos dokumentuose vis dažniau akcentuojama būtinybė:
·mažinti administracinę naštą;
·spręsti leidimų išdavimo problemas;
·mažinti perteklinį reguliavimą;
·stiprinti investicinę aplinką ūkiuose.
Tai rodo, kad ES vis labiau suvokia riziką prarasti gyvulininkystės gamybą Europoje, jei reguliacinė našta ir konkurencinis spaudimas toliau didės.
Plataus masto palaikymas
Svarbus signalas sektoriui – ir Europos Parlamento balsavimas dėl gyvulininkystės ateities rezoliucijos.
2026 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė iniciatyvinę rezoliuciją „Kaip užtikrinti tvarią ES gyvulininkystės sektoriaus ateitį, atsižvelgiant į maisto saugumą, ūkininkų atsparumą ir gyvūnų ligų keliamus iššūkius“.
Rezoliucija priimta 426 balsais „už“, 119 balsų „prieš“, 40 parlamentarų susilaikius. Toks balsavimo rezultatas rodo platų politinį palaikymą gyvulininkystės sektoriui Europos Parlamente.
Svarbus signalas ir Lietuvai
Lietuvos augintojams ir gyvulininkystės ūkiams naujoji ES kryptis ypač svarbi. Ji rodo, kad gyvulininkystė ES mastu išlieka strateginiu sektoriumi; didesnis dėmesys bus skiriamas konkurencingumui ir investicijoms; stiprėja argumentai prieš perteklinį reguliavimą, kuris silpnina ūkių plėtrą ir gamybą; ES vis aiškiau siekia išlaikyti gyvulininkystės gamybą Europoje, o ne ją mažinti.
Copa-Cogeca taip pat pabrėžia, kad būsimoji strategija turėtų tapti ilgalaikiu pagrindu tolimesnėms diskusijoms dėl Europos gyvulininkystės ateities, leidžiant nuolat kelti naujus klausimus ir ieškoti praktinių sprendimų sektoriaus stiprinimui.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-06-17
Dažniausia problema – gyvūnų ženklinimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) per penkis 2026 metų mėnesius atliko 288 planines ūkių patikras pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kontrolės reikalavimus, prižiūrint su ES ir nacionaline parama susijusių taisyklių laikymąsi. Neatitikimų nustatyta 108 ūkiuose – tai sudaro 37,5 proc. patikrintų ūkių. VMVT visoje Lietuvoje vykdo planines ūkinių gyvūnų laikymo vietų patikras, kurių metu vertina, kaip laikomasi ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo, pašarų saugos, gyvūnų gerovės, pieno gamybos bei kitų nustatytų reikalavimų.
Planinė ūkių kontrolė pirmiausia orientuota į tuos ūkius, kurie laiko galvijus, avis, kiaules, tiekia gyvūninės kilmės produkciją rinkai ir gauna ES paramą.
Palyginus, tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu neatitikimų buvo nustatyta 127 iš 350 patikrintų ūkių. Nors šiemet patikrų skaičius mažesnis, jų efektyvumas didesnis – kontrolė vis labiau grindžiama rizikos vertinimu. Tai leidžia tikslingiau naudoti kontrolės priemonių išteklius ir padėti užtikrinti veiksmingą reikalavimų įgyvendinimą.
Šiemet didžioji dalis reikalavimų neatitikimų ūkinių gyvūnų laikymo vietose yra susiję su gyvūnų ženklinimu ir jų registravimu. 64 atvejais gyvūnai neturėjo ausų įsagų, 27 atvejais laikytojai duomenis apie ūkinių gyvūnų kaitą (prieauglio atvedimas, skerdimas savo reikmėms, gaišimas) į Ūkinių gyvūnų registrą (ŪGR) perdavė nesilaikydami terminų, 10 atvejų netinkamai užfiksuotas gyvūnų perkėlimas į kitą laikymo vietą.
Nustatyta 11 atvejų, kai juridinis asmuo nebuvo registruotas Pašarų ūkio registro duomenų bazėje kaip pašarų ūkio subjektas, vienu atveju pašarai laikyti netinkamomis sąlygomis (higienos pažeidimai). Taip pat nustatyti su gyvūninės produkcijos priežiūra susiję trūkumai: penkiais atvejais nebuvo atlikti vandens tyrimai, o vienu – bloga grindų būklė laikymo patalpose.
„Dažniausiai patikrų metu nustatomi neatitikimai yra susiję su gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų nesilaikymu. Nors šie pažeidimai labiau administracinio pobūdžio, būtent gyvūnų atsekamumas yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinant gyvūnų sveikatą, maisto saugą ir operatyvų reagavimą į užkrečiamųjų ligų grėsmes“, – sako VMVT Priežiūros departamento vyresnysis patarėjas Žydrūnas Vaišvila.
Anot jo, VMVT veikla nėra grindžiama vien reakcija į skundus ar pranešimus apie galimus pažeidimus. Didelė dalis patikrinimų vykdoma planingai ir prevenciškai: remiantis rizikos vertinimu sudaromi metiniai patikrų planai, kurie apima skirtingus ūkius visoje Lietuvoje, ne tik juos lankant vietoje, bet ir nuotoliniu būdu. Siekiama, kad kontrolės procedūros ūkininkams būtų kuo paprastesnės ir netrikdytų kasdienės veiklos.
