Žemės ūkio naujienos: 2026-08-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Naujasis žemės ūkio ministras viešajam sektoriui rengia taisyklę „pirk prekę lietuvišką“
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nori, kad Lietuvos mokyklos, ligoninės ir kariuomenė pirktų kuo daugiau savo šalies žemdirbių užaugintos produkcijos. „Rengiame teisės aktus ir tikimės, kad per šiuos dvejus metus pavyks tai padaryti“, – sako jis. Nuo liepos vidurio Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje dirbantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas ūkininkus vadina savo klientais ir žada įvykdyti jiems aktualaus vieno langelio principo peržiūrą.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos išmokas, ministras žadėjo derybose pakovoti už jų didinimą, nors ir atkreipė dėmesį, kad galutinė atsakomybė turėtų tekti Gitanui Nausėdai.
„Prezidentas bus tas žmogus, kuris derėsis prie stalo paskutinį vakarą ar naktį, kiek jam pavyks išsiderėti, toks biudžetas ir bus“, – sakė K. Mažeika.
– Ministre, Jūs pats ūkininkaujate? Nekilnojamojo turto registre mačiau, kad turite kelias dešimtis žemės sklypų Marijampolės savivaldybėje, Padvariškių, Šventragio, Grybinės kaimuose. Ką ten auginate?
– Nuo 2009 metų esu ūkininkas. Mano ūkis yra mišrus: turiu danielių aptvarą ir auginu pašarą jiems, dar šiek tiek kviečių. Augalininkystė ir gyvulininkystė.
– Kiek pajamų iš to gavote pernai?
– Nežinau, net nesidomėjau. Esu perdavęs ūkį artimiesiems, kaip ir priklauso. Tačiau, kiek žinau, pastaruoju metu balansuojame tikrai su labai nedideliu pelnu, jei taip galima pavadinti. Tai daugiau yra hobis. Iš 50 hektarų mišraus ūkio šiandien verstis gana sudėtinga. Turbūt reikėtų daugiau rankinio darbo, pačiam įsitraukti, o kai perduodi kitiems žmonėms, tiesiog svarbu, kad ūkis egzistuotų, bent jau nemažėtų, o ateityje – matysime.
– Pats asmeniškai jokios naudos iš to ūkio negaunate?
– Tik padedu savaitgaliais, jei reikia rankų. Kaip žinome, darbo jėgos trūksta. Prisidedu tik tokiu techniniu darbu.
– Šiandien didžiąją dalį Lietuvos žemės ūkio sudaro javai, paskui eina augalai, skirti perdirbti, pienas, gyvulių ir paukščių auginimas, mažiausia dalis tenka kiaušiniams. Jūsų prioritetų sąrašas išsidėsto taip pat?
– Šie duomenys rodo, kad turime iššūkį. Tai yra apsirūpinimas maistu. Paminėjote kiaušinius, bet dar mažiau turime tam tikrų vaisių ir daržovių. Taip, burokėliais apsirūpiname, bet tai labiau išimtis. Visų kitų daržovių kiekiai yra maži, o poreikiai yra kur kas didesni.
Prioritetas yra apsirūpinimas maistu. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, valstybės prioritetus, o žinant tai, kad žemės ūkis yra pripažinta strategine šaka, bet kokios krizės atveju turime būti pajėgūs apsirūpinti savo ūkininkų užaugintu maistu. Juos reikia įtraukti į trumpąsias grandines.
Tam tikros užuomazgos jau yra, dvi savivaldybės jau veikia aktyviai, kitos pradeda veikti. Kalbu apie vaikų maitinimą. O mūsų prioritetas yra, kad visi viešieji pinigai būtų išleidžiami mūsų ūkininkų produkcijai pirkti. Tai yra kad ir ligoninėse, ir socialinėse valstybės įstaigose, ir kariuomenėje, būtent viešajame sektoriuje, galėtų būti naudojama daugiau vietinės kilmės produkcijos, reikėtų turėti garantuotą tiekimą – taip užtikrinti kaimo gyvybingumą.
– Šiuo metu viešajame sektoriuje nėra tokios taisyklės, kad „pirk prekę lietuvišką“?
– Ne, nėra. Mes jau darome žingsnius, rengiame teisės aktus ir tikimės, kad per šiuos dvejus metus pavyks tai padaryti.
– Taip pat norite didesnės žemės ūkio diversifikacijos, o ne koncentracijos į pelningiausius sektorius?
– Kad grūdų visiškai atsisakytume – to nebus. Vis tik pusė užauginamos žemės ūkio produkcijos yra būtent grūdai. Tam tikra prasme tai yra mūsų stiprioji dalis. Ką matome? Investuotojų atėjimas, ypač dabar, kai grandinės pasaulinėse rinkose trūkinėja, žaliavų srautas nėra toks nuoseklus, kokio norėtųsi.
Matome domėjimąsi galimybėmis investuoti Lietuvoje į grūdų perdirbimą. Tai galimybė, kuria reikia pasinaudoti. Mūsų tikslas – kad atsirastų žaliųjų koridorių grūdams perdirbti. Taip tas grūdas, kuris bus užaugintas ir perdirbtas Lietuvoje, sukurs didesnę pridėtinę vertę. Čia mus linksniuoja ne tik vietos, bet ir visos Europos ekspertai. Atrodome gana prastai, o tai yra galimybė mums padidinti pajamas iš vieno hektaro, perdirbant grūdus ar kitą produkciją čia, Lietuvoje.
– Viešojoje erdvėje gan retai kalbame apie žuvininkystę Lietuvoje. Kaip sekasi šios srities ūkininkams?
– Turbūt prisimename sprendimą, kai uždrausta prekiauti gyva žuvimi prekybos tinkluose. Manau, nuo tada Lietuvos vartotojai žuvies vartoja vis mažiau. Turbūt dėl to, kad pas mus patenka daug prastesnės kokybės žuvies (maistine prasme, galbūt ir konsistencija, kvapu).
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos yra pasiekusi informacija, kad kai kuri vakuumuota žuvis būna užšaldyta ir atšildyta septynis kartus. Taip, galbūt bakterinio užterštumo nėra, bet maistine prasme tai nekokybiškas produktas. Per Kūčias tokios žuvies pavalgę žmonės iki kitų švenčių jos galbūt daugiau nebenori. O specialistai sako, kad žuvies turėtume valgyti dažniau.
Tai sprendimas uždrausti prekiauti gyva žuvimi mus iš konkurencinės kovos su kitomis šalimis (kalbu net ir apie esančias už Atlanto, pavyzdžiui, Argentiną) išmetė. Dabar karpinės žuvys daugiausia importuojamos iš ten, kur šilta, o tai diskredituoja žuvies vartojimą. Kai mūsų tiekėjai turi gana siaurą nišą, jiems kovoti su importine žuvimi yra didelis iššūkis.
Šaltinis: lrt.lt, Edgaras Savickas, 2026-08-13
Svarbūs pokyčiai, planuojantiems kreiptis paramos tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas
Ūkininkai, artimiausiu metu planuojantys investuoti į ŠESD, amoniako emisijų ar kvapų mažinimo priemones, o taip pat į biodujų gamybą iš ūkyje susidarančio mėšlo arba aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, kviečiami susipažinti su paramos tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas 2026 m. kvietimo aktualijomis. Jau nuo rugsėjo 1 d. bus galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiemet kvietimas organizuojamas kitaip nei iki šiol: paraiškų priėmimas nebebus stabdomas, o visi projektai pateikti iki pat paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos – t.y. rugsėjo 28 d., bus priimti ir vertinami pagal patvirtintus atrankos kriterijus.
Šie bei kiti pakeitimai įsigaliojo žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinus Strateginio plano intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių keitimą.
Atrankoje – prioritetas mažesniems, pirmą kartą dalyvaujantiems pareiškėjams
Strateginio plano finansavimo laikotarpiui artėjant link pabaigos, svarbu, kad parama tvarioms investicijoms pasiektų kuo daugiau ūkių. Mažesni projektai, kuriuose vykdoma tik pirmoji, (privalomoji) veikla, gaus 30 atrankos balų. Primename, kad pagal šią veiklą galima gauti paramą investicijoms į įvairias ūkyje naujai taikomas ŠESD, amoniako išmetimus ar oro kokybę gerinančias technologijas.
Siekiant užtikrinti kuo didesnę paramos sklaidą, atrankos prioritetas taip pat bus teikiamas pirmą kartą priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas” dalyvaujantiems pareiškėjams – jiems skiriami 25 atrankos balai.
Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas, bus siekiama paskatinti mažesnio ekonominio dydžio ūkių dalyvavimą priemonėje: pareiškėjams, kurių VED paraiškos pateikimo dienai yra iki 200 000 Eur, bus skiriami 25 atrankos balai, pareiškėjams kurių VED didesnis kaip 200 000 Eur, bet mažesnis kaip 500 000 Eur – 15 atrankos balų, o pareiškėjams, kurių VED viršija 500 000 Eur, bet neviršija 1 000 000 Eur – 5 atrankos balus.
Iki 10 balų bus skiriama pareiškėjams, vykdantiems žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. 5 balai galės būti skiriami pareiškėjui, kuris yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys. 5 atrankos balus gaus ir jaunieji ūkininkai (fiziniai asmenys iki 41 metų).
Įgyvendinimo taisyklėse taip pat numatyta, kad vienodą balų skaičių surinkusios paraiškos gali būti papildomai reitinguojamos pagal paramos intensyvumo susimažinimą ir prašomą paramos sumą.
Įgyvendinant Strateginį planą nuosekliai plečiamas supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymas, kadangi tai viena efektyvesnių administracinės naštos mažinimo priemonių.
Nuo šiol priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ taip pat bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai biodujų jėgainių, kurių įrengtoji galia siekia iki 97 kW, statybos ir įrengimo išlaidoms. Remiantis Europos socialinio fondo agentūros atliktu tyrimu, nustatyti skirtingi įkainiai priklausomai nuo jėgainės įrengtosios galios. Investuojant į biodujų jėgainę nebereikės teikti trijų komercinių pasiūlymų, vykdyti pirkimų, o kartu su mokėjimo prašymu reikės teikti mažiau dokumentų, taigi bus taupomas tiek pareiškėjo, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos laikas, mažės administracinė našta.
Aiškesnės nuostatos – mažiau sugaišto laiko
Priemonės įgyvendinimo taisyklėse taip pat patikslintos ir kai kurios kitos nuostatos.
Patikslintos nuostatos susijusios su statyba: apibrėžti atvejai, kada rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, paprastojo remonto išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į patikslintą netinkamų finansuoti išlaidų sąrašą: jame atsiranda trumpalaikis turtas, išlaidos viršijančios nustatytus fiksuotuosius įkainius. Be to, investuojant į statybas pareiškėjai turės pagrįsti, jog iki projekto pabaigos bus įsigyta visa statinio funkcionavimui būtina technologinė įranga. Atsižvelgiant į įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, atnaujinta ir paraiškos forma.
Tikimasi, kad šie patikslinimai įneš daugiau aiškumo pareiškėjams, padės jiems parengti kokybiškas paraiškas, prisidės prie sklandesnio paramos paraiškų administravimo.
Esminės paramos sąlygos išlieka tos pačios
Primename, kad pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ parama teikiama pareiškėjams, vykdantiems žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip 1 metus, kurių pajamos iš šios veiklos sudaro bent 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų, o VED yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.
Paramą galima gauti trims veikloms, kurių viena – ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje – yra privaloma. Taip pat galima gauti paramą biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų ir (arba) investicijoms į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų. Parama teikiama galvijininkystės (pieninės mėsinės), kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose.
Priklausomai nuo pasirinktų vykdyti veiklų, galima gauti iki 1 500 000 Eur paramos (vykdantiems tik privalomąją veiklą didžiausia paramos suma – 200 000 Eur). Parama teikiama 65 proc. intensyvumu. Jauniesiems ūkininkams, penkerių metų laikotarpiu nuo jo įsisteigimo dienos besikreipiantiems paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc. Taip pat iki 80 proc. paramos intensyvumas gali būti taikomas investicijoms į aukštesnius gyvūnų gerovės standartus kiaulininkystės sektoriuje.
2026 m. kvietimas teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ vyks rugsėjo 1–28 d. Šiam paraiškų priėmimo etapui numatyta skirti ne mažiau 17 mln. eurų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-08-12
Iki lapkričio 1 d. svarbu sutvarkyti juodąjį pūdymą
Ūkininkai, įgyvendinantys 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, turi sutvarkyti juodąjį pūdymą. Iki lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą (išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsaugos juostose) būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-12
2026 m. II ketvirtį pasaulinėje pieno rinkoje stebimas žalio pieno gamybos augimas
Šių metų II ketvirtį JAV ir Naujosios Zelandijos pieno gamintojų ūkiai pagamino daugiau žalio pieno nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu: JAV žalio pieno gamyba išaugo 2,40 proc. (iki 27,3 mln. t), o Naujojoje Zelandijoje – 4,59 proc. (iki 2,8 mln. t). Šių metų balandžio–gegužės mėn. ES valstybėse (neįtraukiant Liuksemburgo duomenų) buvo supirkta 27,3 mln. t žalio pieno ir tai 2,54 proc. daugiau nei 2025 m. balandžio–gegužės mėn.
Minėtu laikotarpiu Vokietijoje, kurioje daugiausia tarp ES šalių yra pagaminama žalio pieno, į pienines buvo pristatyta 5,9 mln. t minėtos žaliavos – 6,12 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Nagrinėjamu laikotarpiu Nyderlanduose buvo supirkta 3,78 proc. daugiau žalio pieno (iš viso 2,5 mln. t), o Prancūzijoje – 0,21 proc. mažiau (iš viso 4,3 mln. t).
Prognozuojama, kad 2026 m. III ketvirtį pasaulinės pieno gamybos augimas turėtų stabilizuotis, o IV ketvirtį – turėtų sumažėti apie 1,6 proc. Vertinama, kad 2026 m. pasaulinė pieno gamyba turėtų padidėti apie 1 proc., o 2027 m. – turėtų šiek tiek sumažėti.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-08-10 Nr.8 (478)
Ministras susitiks su pažeidimus grūdų rinkoje tirti atsisakiusia taryba
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia esantis nusivylęs Konkurencijos tarybos sprendimu nepradėti tyrimo dėl jo įtariamų susitarimų tarp įmonių nustatant grūdų supirkimo ir džiovinimo įkainius. Artimiausiu metu jis ketina susitikti su tarybos atstovais ir pateikti jiems papildomų argumentų. „Tikrai mane nuvylė jų atsakymas. (…) Aš pats planuoju susitikti su Konkurencijos taryba“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Mažeika.
Anot jo, nors tyrimas nebuvo pradėtas, problema dėl grūdų džiovinimo įkainių išlieka.
„Problema niekur nedingo. Šiandien matome su tais pačiais įkainiais ir kaimyninėse šalyse“, – teigė ministras.
K. Mažeika tikino, kad susitikime su Konkurencijos taryba jis ketina pateikti platesnių argumentų ir aptarti, kokių priemonių būtų galima imtis.
„Nenoriu čia nei diskredituoti, nei smerkti. (…) Mes ir pateiksime, aptarsime, atkreipsime dėmesį, kad vis tik turėtų žiūrėti stipriau ir tą pasitikėjimą auginti“, – reziumavo jis.
ELTA primena, jog Konkurencijos taryba praėjusią savaitę informavo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kad neturi duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų būti sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus.
Liepos pabaigoje ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą informuodama, kad grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės ūkininkams taiko labai panašius ar vienodus įkainius, todėl prašė įvertinti, ar kainos nustatomos savarankiškai, ir, esant pagrindui, pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Vis dėlto, kaip paskelbė taryba, ministerija nenurodė, kurios konkrečios įmonės galėjo padaryti pažeidimą, o paminėtos aplinkybės nesuteikia institucijai įstatyminio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą.
