Žemės ūkio naujienos: 2026-08-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mažeika: grūdų kainų pokyčiai valstybės maisto rezervo iš esmės nepaveiks
Rinkoje kintančios grūdų kainos iš esmės neturėtų paveikti valstybės maisto atsargų rezervo, kuriame taip pat kaupiami grūdai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. „Realiai nieko nekeis, kalbant apie valstybės rezervą ar kitus dalykus“, – žurnalistams sakė ministras, paklaustas, ar rinkose pabrangę grūdai gali pakeisti valstybės rezervo kainą.
„Jeigu virš 3 proc. (priemaišų parametrai – ELTA) ir daugiau, tai jie gali netgi nepriimti, kas jau dabar matosi elevatoriuose“, – teigė ministras.
Vis dėlto K. Mažeika pabrėžė, kad tokią problemą galima spręsti mechaniškai valant grūdus. Anot jo, daugiau priemaišų turinčius grūdus galima papildomai valyti tiek kombainuose, tiek specialiuose valymo įrenginiuose ir taip jų priemaišų kiekį sumažinti iki 1–2 proc.
Kalbėdamas apie valstybės maisto rezervą, ministras pridūrė, kad jame kaupiami ne tik grūdai, bet ir mėsos konservai, ilgo galiojimo produktai, pieno miltai, sutirštinto pieno konservai bei kiti produktai.
„Grūdai, kaip vienas iš duonos dedamųjų, lygiai taip pat, jų rezervai yra“, – sakė jis.
Anot ministro, prireikus rezerve laikomi grūdai galėtų būti sumalti į miltus ir panaudoti maisto grandinėje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiantį platų elevatorių ir sandėlių tinklą, todėl grūdų rezervo kaupimas, jo vertinimu, nesukelia didesnių problemų.
„Žinant elevatorių sandėlių kiekį Lietuvoje, tai turbūt ši problema yra pati mažiausia, nes tas tinklas yra pats didžiausias“, – teigė K. Mažeika.
Jis taip pat nurodė, kad valstybės rezerve laikomų produktų kaina yra susieta su rinkos kaina, o už jų saugojimą nustatytas įkainis siekia iki 10 proc. produktų vertės. Tiesa, K. Mažeikos teigimu, dalis prekybos įmonių, turinčių tinkamą infrastruktūrą, valstybės rezervą šiuo metu saugo nemokamai.
„Valstybei ir visuomenei yra turbūt gera žinia, kad mums tai nekainuoja, o tie rezervai yra ir jie pastoviai yra palaikomi“, – sakė ministras.
Valstybės kontrolė šių metų pradžioje paviešino valstybės rezervo audito išvadas. Jo metu buvo nustatytos valstybės rezervo sudarymo ir kaupimo spragos.
Auditoriai nurodė, kad per pastaruosius 8 metus, nuo 2017 metais atlikto audito, nebuvo įgyvendintos Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo.
Kaip skelbta, M. Sinkevičius kritikavo ankstesnę konservatorių Vyriausybę dėl valstybės rezervo formavimo ir valdymo trūkumų bei teigė, jog dėl to bus pradėtas tyrimas.
Šaltinis: lrt.lt, Vygantas Tuzas, ELTA, 2026-08-19
Dėl išankstinių avansų mokėjimo: etapai, atitiktis reikalavimams, mokėjimai
Atsakydami į kylančius klausimus, paaiškiname bazinės tiesioginės išmokos išankstinių avansų mokėjimo tvarką. NMA šias avansines išmokas pradėjo mokėti net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai, tai yra nuo rugpjūčio 17 d. Jau pirmosiomis dienomis išmokėta net74 mln. Eur. beveik 64 tūkst. klientų. Mokėjimai bus tęsiami. Avansinės išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurių paraiškos jau yra patikrintos ir atitinka visus paramos reikalavimus.
Galimas tik 1 avansinis mokėjimas
Pagal EK reglamentų nuostatas avansas gali būti mokamas vieną kartą – taigi, išmokėjus bazinės išmokos pagrindinės dalies avansines išmokas už laukus, atitinkančius reikalavimus, likusi dalis už laukus, tinkamus paramai gauti, atlikus visus patikrinimus būtų išmokama nuo gruodžio 1d., pradėjus mokėti galutines išmokas.
Atitiktis šienavimo reikalavimui
Jei deklaruojama ganykla pieva, avansas gali būti mokamas tik įvykdžius šienavimo, ganymo reikalavimą (terminas – ne vėliau kaip rugsėjo 1 d.).
Atitiktis paramos skyrimo reikalavimams turi būti tikrinama einamaisiais metais, Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) algoritmai stebėti laukus pradeda nuo gegužės mėnesio, todėl remtis ankstesniais istoriniais duomenimis – negalima.
Nepriklausomai nuo to, ar laukas buvo nuganytas ar nušienautas, ALNSIS algoritmas reikalavimo įgyvendinimo stebėseną atlieka ir rezultatą nustato vienodai.
Stebėsenos sistema ir rezultatų atnaujinimas kas 10 dienų
Laukų stebėsena naudojantis ALNSIS vykdoma nuo 2026 m. gegužės mėnesio.
Kadangi palydoviniams duomenims apdoroti reikia laiko, NMA informaciniame portale paprastai rodomi prieš maždaug 10 dienų užfiksuoti duomenys.
ALNSIS duomenys rodomi NMA informaciniame portale:
rugpjūčio 17 d. pateikti rugpjūčio 10 d. algoritmo duomenys;
rugpjūčio 31 d. pateikti rugpjūčio 20 d. algoritmo duomenys.
Lauko oranžinės spalvos reikšmė
Nuo rugpjūčio 17 d. dalis laukų pažymėti oranžine spalva – tai reiškia, kad įsipareigojimas dar nėra įvykdytas ir artėja termino pabaiga. Tai prevencinė priemonė, padedanti ūkininkams ištaisyti klaidas, susitvarkyti ir išvengti paramos išmokų sumažinimo.
Pateikus nuotraukas avansinės išmokos pasieks greičiau
Atkreipiame dėmesį, jog stebimo lauko rezultatas, gavus naujus algoritmo rezultatus ar NMA atlikus papildomus duomenų sutikrinimus, gali kisti.
Todėl, jeigu pareiškėjai reikalavimą dėl šienavimo yra įvykdę jau dabar, bet NMA Informaciniame portale matomi duomenys neatitinka faktinės laukų būklės, jie gali per mobiliąją programą „NMA agro“ atsiųsti nuotraukas.To reikia, siekiant išmokas gauti anksčiau.
Algoritmo patikimumas aukštas, tačiau, tačiau kintančios gamtinės sąlygos gali turėti įtakos algoritmų duomenų rezultatui.
NMA vien pagal algoritmų stebėsenos rezultatus sprendimų dėl finansinių nuoskaitų taikymo nepriima – yra atliekami papildomi sutikrinimai. Vienas iš būdų – per mobiliąją programą „NMA agro“ pateikta lauko nuotrauka – ji leidžia daug greičiau atlikti papildomą patikrinimą ir išmokėti priklausančias išmokas.
Nepateikus nuotraukų,NMA,pasibaigus reikalavimų įvykdymo terminui, iki rugsėjo mėnesio pabaigos atliks papildomus sutikrinimus ir priims sprendimus remdamasi savo turimais duomenimis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-08-20
Beveik 1,8 mln. eurų biologinei įvairovei išsaugoti: kas gali gauti paramą?
Žemės savininkai ir valdytojai, kurių teritorijose yra saugomų rūšių ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, kviečiami pasinaudoti parama joms atkurti ir išsaugoti. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai galima teikti iki rugsėjo 30 d. Šiam kvietimui skirta beveik 1,8 mln. eurų. Vienam paramos gavėjui per 2023–2027 m. laikotarpį gali būti skirta iki 70 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas kai kuriais atvejais gali siekti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Kreiptis gali fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatytus saugomų rūšių arba Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotus.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtame interaktyviame žemėlapyje galima pasitikrinti, ar konkreti teritorija patenka į tinkamų finansuoti plotų sluoksnį. Paramai tinkami Europos Bendrijos svarbos buveinių plotai pažymėti geltona spalva.
Paraiškos priimamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.
Dokumentus galima pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS arba elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt. Elektroniniu paštu siunčiama paraiška ir jos priedai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Daugiau informacijos apie paramos sąlygas ir paraiškų teikimą galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-08-05
Iki rugsėjo 1 d. būtina atlikti šienavimo darbus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti pievas, ir atkreipia dėmesį į pagrindinius šienavimo reikalavimus. Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) intervencines priemones, privalo ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. bent kartą per metus nušienauti arba nuganyti pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, AGP) ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (klasifikatoriaus III grupės kodai).
Jeigu pievos ar žoliniai azotą kaupiantys augalai yra ganomi ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis (einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.) sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui (SG/ha), papildomai šių plotų šienauti nereikia. Po ganymo lauke esantys žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju iki rugsėjo 1 d. šiuose laukuose turi būti matomi ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kt.) arba laukai turi būti nušienauti, t.y. nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko arba supresuota, šienas sudėtas į kūgius, susmulkinta ir tolygiai paskleista arba palikta suguldyta vietoje.
Tais atvejais, kai pareiškėjo laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 SG/ha, plotai iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti, t.y. nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti.
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir riešutų auginimą bei paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, sodų, riešutynų ir uogynų tarpueilius privalo nušienauti ne mažiau kaip kartą per metus iki rugsėjo 1 d. Taip pat iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius, vaiskrūmius bei jų liekanas.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už daugiametes pievas, kurios yra saulės elektrinių teritorijose, iki rugsėjo 1 d. privalo sutvarkyti nenuganytus plotus ir iki rugsėjo 1 d. per „NMA agro“ programą pateikti nuotraukas iš skirtingų teritorijos vietų, kuriose aiškiai matytųsi sutvarkytų plotų vaizdas.
Pareiškėjai, dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, turi laikytis šiai ekologinei sistemai privalomų šienavimo terminų – iki rugpjūčio 1 d. nušienauti žolę sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius.
Iki rugsėjo 1 d. būtina nušienauti ir medžių bei krūmų juostas, apsaugant kamieną nuo galimų pažeidimų: medžiams – po laja, krūmams – 1 m atstumu nuo lajos, taip pat medžių ir krūmų grupes, miškelius – perimetrą 1 m atstumu nuo lajos, apleistas sodybvietes ar ūkinius pastatus – perimetrą jų teritorijoje 1 m atstumu iki ribos, pakrantes ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kranto. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti arba išvežti.
Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nuganyti arba nušienauti bent kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Pareiškėjai, įgyvendinantys įsipareigojimus, susijusius su pievų tvarkymo darbais pagal Strateginio plano intervencines priemones „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirtiems žemėje“, pievų tvarkymo darbus turi atlikti laikydamiesi konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų: kai šienavimo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami ir šienaujama, šienauti reikia baigti iki spalio 30 d. (nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko – smulkinti ir paskleisti draudžiama).
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-18
Pasijuto užblokuoti – nebegali patekti prie savo žemės valdų
Šiais metais gerokai įsibėgėjo žvyrkelių asfaltavimo darbai. Bendrai jie apima daugiau nei 100 km įvairiose savivaldybėse. Verslas ir gyventojai sveikina pokyčius, kurių laukė ne vienus metus (kitur jų dar tebelaukia). Dėl žvyrkelių mažinimo kovojo politikai, savivaldybės. Geros permainos vyksta daugiau nei 20-yje ruožų, vis dėlto pokyčiai geri ne visiems. „Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo atveju Šakių rajone.
Apie tai, kad bus rekonstruojamas kelio Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai 11,6 km ruožas, valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pranešė pernai rudenį. Žinia gyventojus nudžiugino – geresnio ir patogesnio, saugesnio susisiekimo buvo laukiama daugelį metų. Tai vienas reikšmingiausių projektų ir šalies mastu, vykdomų žvyrkelių programos kontekste.
Kelias priskiriamas strategiškai svarbioms jungtims. Jis svarbus tiek regiono gyventojams, jų gyvenimo kokybei, tiek regiono ekonomikai, turizmo plėtrai. Kidulių ir Gelgaudiškio dvarai – šalies kultūros, istorijos paveldo dalis. Jie yra įtraukti į dvariškojo turizmo žemėlapį.
Rekonstruojant kelią važiuojamoji dalis paplatinta iki 6 m, suformuoti kelkraščiai bei vandens surinkimo grioviai.
Šio žvyrkelio, kaip ir kitų ruožų, asfaltavimas vykdomas pagal Kelių su žvyro danga asfaltavimo pirmumo eilę, sudarytą remiantis 2024 m. rugsėjį patvirtinta atnaujinta programa. Programai vykdyti šiemet atseikėta daugiau kaip 42 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (valstybės biudžeto) lėšų.
Nebeįmanoma kelią tiesiog kirsti
Kelio ruožo Šakių rajone rekonstrukcijos darbai artėja prie pabaigos, tačiau pokyčiai džiugina ne visus gyventojus. Tie, kurių valdos plyti kitoje kelio pusėje, nenumanė ir nebuvo perspėti, jog bus suformuotos sankasos, grioviai. Dėl to kelią tiesiog kirsti kaip anksčiau, kai buvo žvyrkelis, jau neįmanoma.
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino vietos žmonės, anksčiau būdavo paprasta pervažiuoti iš vienos žvyrkelio pusės į kitą. Tai natūralus ūkinis poreikis, nes nuosavybės teise valdomi plotai yra kitoje pusėje nei namų valdos.
Pašnekovai taip pat pripažino, kad nuovaža, kuria „visą gyvenimą“ naudojosi, gal nebuvo registruota ir labai intensyviai naudojama, visgi ji būtina 4–5 gyventojams.
Pagyvenę Gelgaudiškio seniūnijos žmonės nežino ką daryti. Su viltimi sulaukti pagalbos, kad papildoma nuovaža gali būti įrengta, jie kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją, „Valstiečių laikraštį“.
Susitikimas su darbų vykdytoju nuteikė pesimistiškai: projekte to nėra – nuovaža gali būti įrengta nebent pačių žemės savininkų lėšomis. Tam esą būtina kreiptis į „Via Lietuva“.
Pagal „Via Lietuvos“ interneto portale pateikiamą tvarkos aprašymą akivaizdu, kad tai ne paprastų kaimo pensininkų jėgoms ir ne jų kišenei. Pirmiausia reikia per elektroninių paslaugų portalą pateikti prašymą įsirengti nuovažą ir gauti prisijungimo sąlygas, antruoju kreipimusi pasirašyti sutartį, kurios pagrindu bus išduota ir projektavimo techninė užduotis nuovažos projektui rengti; į valstybinių kelių valdytoją reikia kreiptis iš viso 5 kartus. Išlaidų suma priklauso nuo situacijos ir techninių sprendimų, kalbama, kad gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
Miško valda atsidūrė tarsi saloje
Dėl kelio rekonstrukcijos į keblią padėtį pateko Jonas Gvildys – apylinkėje žinomas buvęs ilgametis Gelgaudiškio girininkijos miškininkas (girininkavo daugiau kaip 40 metų), bitininkas.
Garbaus amžiaus žmogus piktinasi – jo 6,5 ha miško plotas tapo visiškai nepasiekiamas. „Buvo vienas įvažiavimas, dabar viskas aplink apkasta grioviais“, – beviltišką situaciją nusako girininkas, pridurdamas, kad toje pačioje nė iš vienos pusės neprivažiuojamoje saloje yra atsidūręs ir dar vienas miško savininkas.
Tokia blokada miško savininkui kelia didelį nerimą. Reikia vykdyti miškotvarkos projektus, iškirstą mišką privalu atsodinti. Kaip atlikti sanitarinius kirtimus, ugdyti mišką, sodmenis atsivežti, mišką atsodinti neprivažiuojant prie miško?
Dėl šios situacijos miškas praranda ir rinkos vertę. „Šnekėjau su turto vertintojais – miško rinkos kaina sumažėjo apie 4 tūkst. eurų, nes jo negalima eksploatuoti“, – su situacija susijusia jam labai prasta žinia pasidalija J.Gvildys.
Prarasta galimybė patekti į savo miško valdą – kur kas daugiau nei papildomas nepatogumas. Galimai pažeidžiama privačios nuosavybės teisė, atsiranda materialiniai nuostoliai. J.Gvildys pasvarsto, kad jei nepavyks išspręsti šio reikalo su kelininkais, gali tekti kreiptis į teismą.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius žmogų supranta, mėgino jam pagelbėti: „Jam tikrai problema, kad nėra nuovažos, prie savo miško negali nuvažiuoti. O ką mes kaip seniūnija galime? Kreipėmės į „Via Lietuvą“, ką jam tokiu atveju daryti. „Via Lietuva“ paaiškino, kad nuovažų ten būti negali. Tokios taisyklės.“
Liko be šieno, baiminasi sankcijų
Dėl patiriamų ir dar laukiančių materialinių nuostolių apmaudu ne vien J.Gvildžiui. Gelgaudiškio seniūnijos gyventojas Petras (jo prašymu pavardės neminime) nebegali pasiekti daugiametės pievos, kuri taip pat plyti kitapus kelio.
Žmogus stebisi, kam reikėjo kelininkams abipus kelio iškasti griovius. Tą kelią jis prisimena nuo mažų dienų, kai su tėvu varydavo kolūkio arklius – esą nebuvo tokių metų, kad kelias būtų apsemtas. Kaip tik dėl griovių, kurie buvo iškasti šį pavasarį, neliko įvažiavimo į laukus jam ir dar keliems žmonėms. Liko nenušienauta jo pieva, kito gyventojo sklype siūruoja nenukirsti kviečiai.
Ponui Petrui neramu dėl to nenušienauto maždaug poros hektarų ploto, nes gali prarasti tiesiogines išmokas. Jei nepajėgs nušienauti iki rugsėjo, gresia Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijos. Be to, šienas jau niekam tikęs, žolė peraugusi. Gyventojo laikomai ožkelei šieną žiemai reikės pirkti, peraugusiai žolei iš lauko išvežti – samdyti paslaugą. Tai papildomos, visai neplanuotos išlaidos. Juo apmaudžiau, kai tenka verstis iš senatvės pensijos.
Prabilo apie kliurkas
Gelgaudiškio seniūnijos gyventojo Petro sodyba arčiausiai rekonstruojamo kelio. Senjoro teigimu, jis susidūrė ne tik su problema, kaip pasiekti savo žemės plotą, bet ir su tam tikromis kelio projektavimo kliurkomis.
Kasdamas griovį rangovas buvo atkasęs vandentiekį, iš gyvenvietės ateinantį į pono Petro sodybą, nes kelio projekte vandens tinklų trasa liko nepažymėta. Taip pat atkasti požeminiai elektros, ryšio kabeliai. Laimei, tinklai nebuvo pažeisti, bet kaimo gyventojas turėjo nereikalingo jaudulio, važiavo aiškintis situacijos į Šakius. Be to, buvo praradęs telefono ir interneto ryšį.
Kad būta kliurkų, patvirtina ir seniūnas V.Dumčius. Jo žiniomis, projektas darytas seniai, jį įgyvendinant, platinant kelią ėmė aiškėti problemos: „Kelias pasislinko. Išasfaltavo, atitvarus turėjo sudėti – išeina, kad vidury asfalto.“ Seniūno žodžiais, kelių projektuotojai daro klaidų. Bėda, kad neatvažiuoja pažiūrėti į vietą.
Komentarai
Kelininkai: laikantis galiojančių teisės aktų
AB „Via Lietuva“ paprašėme atsakyti į keletą klausimų, kylančių dėl nuovažų įrengimo ir susijusių su atveju Šakių rajone. Atsakymą pateikė įmonės komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas.
Gyventojai teigia, kad po valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kiduliai–Gerdžiūnai rekonstrukcijos nebegali patekti į savo laukus. Taip pat teigiama, kad vienintelė Bendrovės siūloma išeitis – gyventojams savo lėšomis inicijuoti nuovažų įrengimą.
Suprantame gyventojų susirūpinimą dėl galimybės patekti į jiems priklausančius sklypus. Rengiant ir įgyvendinant valstybinės reikšmės kelių projektus siekiama sudaryti galimybę saugiai patekti į sklypus, kartu laikantis galiojančių teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų.
Vykdant valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektus, nuovažos projektuojamos vadovaujantis valstybinės reikšmės kelio nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenimis, t.y. projektuojamos esamų teisėtai įrengtų ir kadastro byloje registruotų nuovažų vietose. Siekiant užtikrinti eismo saugą ir reikiamą matomumą, nuovažų vieta gali būti nežymiai koreguojama.
Naujos nuovažos negali būti įrengiamos bet kurioje pageidaujamoje vietoje – jų išdėstymą lemia norminiuose dokumentuose nustatyti reikalavimai dėl matomumo, minimalių atstumų tarp nuovažų, sankryžų ir kitų kelio elementų. Kiekviena nuovaža yra papildomas įvažiavimo į valstybinės reikšmės kelią taškas, todėl jų skaičius ribojamas siekiant užtikrinti eismo saugą. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju ieškoma sprendinių, kurie atitiktų saugaus eismo reikalavimus.
Todėl kalbant apie šiuos konkrečius sklypus – į vieną jų bus galimybė patekti per 13,746 km projektuojamą nuovažą.
Kyla abejonių dėl projekto rengimo korektiškumo, projektuotojo galimai padarytų klaidų, kokio senumo kelio kadastro duomenų byla buvo remiamasi. Egzistavusios nuovažos buvo neįregistruotos? Kas turėjo jas įregistruoti? Kasant sankasas buvo atkastos vandentiekio, ryšio ir elektros trasos. Gyventojai teigia, kad projekte jos nebuvo pažymėtos.
Projektiniai sprendiniai rengiami vadovaujantis projektavimo metu galiojančiais valstybės registrų ir valstybinės reikšmės kelio kadastro bylos duomenimis. Projekte numatomos teisėtai įrengtos ir kadastro byloje registruotos nuovažos. Rengiant šį projektą buvo remiamasi 2021 m. kadastro duomenimis.
Nuovažos, kurios nėra įregistruotos valstybinės reikšmės kelio kadastro byloje, į projektinius sprendinius nėra įtraukiamos. Projektiniai sprendiniai rengiami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir norminių dokumentų reikalavimais.
Projektai rengiami vadovaujantis projektavimo metu oficialiuose registruose ir atsakingų institucijų pateiktais duomenimis. Jeigu statybos metu nustatomi oficialiuose duomenyse nepažymėti inžineriniai tinklai, darbai konkrečioje vietoje stabdomi arba koreguojami, kol įvertinama situacija ir parenkami sprendiniai, užtikrinantys saugų darbų vykdymą.
Kaip yra sprendžiama situacija paaiškėjus, kad klaidą (-ų) padarė projektuotojas?
Jeigu ekspertizės ar statybos proceso metu nustatoma, kad projektinius sprendinius būtina tikslinti dėl projektuotojo atsakomybės, taikoma galiojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Tokiais atvejais projektuotojas privalo savo lėšomis ištaisyti projekto trūkumus ir teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti dėl jų atsiradusius nuostolius.
Kartu noriu pasiteirauti, ar toks atvejis rekonstruojant kelius yra pavienis? Prieš kelerius metus nuovažų problema buvo nagrinėta ir Seimo komitete, tačiau patobulinus teisinį reglamentavimą padėtis pagerėjo?
Projektiniai sprendiniai visais atvejais rengiami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir valstybės registrų duomenimis.
Iš tiesų, ankstesniais metais šis klausimas buvo svarstomas ir Seime, o teisinis reglamentavimas buvo tobulinamas siekiant aiškiau reglamentuoti nuovažų projektavimą ir įrengimą.
Šiuo metu projektiniai sprendiniai rengiami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir valstybės registrų duomenimis. Nors teisinis reglamentavimas tapo aiškesnis, praktikoje vis dar pasitaiko individualių atvejų, kai faktiškai naudojamos nuovažos nėra registruotos valstybinės reikšmės kelio kadastro byloje.
Tokiais atvejais kiekviena situacija vertinama individualiai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, norminių dokumentų reikalavimais ir eismo saugos principais.
Linkėjimas tartis su vietos organizacijomis: „Tam ir esame“
Martynas Puidokas,
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas
Pavienių problemų dėl kelių vis dar pasitaiko – tai su nuovažomis, tai su žiedais, siaurinamais keliais, tiltais ir pan. Pernai kelininkai prie Kauno buvo susiaurinę kelią, kombainai negalėjo pravažiuoti. Kauno rajono ūkininkų sąjunga sprendė problemą su „Via Lietuva“.
LŪS ir patys užsiimame kelininkų edukacija, esame ne kartą susitikę su aukščiausiais įmonės vadovais, vizualiai demonstravome, kokią šiuolaikinę techniką turime, kad kartais su ja nėra paprasta įsukti į norimą lauką ar nuvažiuoti į norimą tašką. Būna, atsižvelgia ar ne visai. Per visą Lietuvą kiek atvejų, tiek ir istorijų.
Kelmėje su saugumo salelėmis kovojome – pavyko. Išsakėme norą, kad turi būti sudarytos bent minimalios sąlygos pravažiuoti (prieš porą metų Kelmėje įrengus saugumo saleles važiuojamoji kelio dalis susiaurėjo iki 3,7 m, o kombaino plotis yra 4–4,2 m, sėjamosios – 4,3 m, – red. past.)
Atsižvelgdami į tai kelininkai kai kurias saleles netgi panaikino arba priėmė kitus sprendinius. Pavieniai atvejai, kai tariamasi ir ieškoma sprendimų, galėtų tapti normalia praktika. Projektuotojai, ypač provincijoje, turėtų įvertinti, kad žemės ūkio technikos, ypač kombainų, gabaritai yra kiek kitokie. Jie ne pačių susigalvoti, o standartiniai pagal ES reikalavimus.
Geriausia viską išsiaiškinti projektavimo fazėje, bet tai dar nėra tapę norma. Kelmės atveju mes gavome signalą iš savivaldybės. Pažiūrėjome „Via Lietuvos“ (buvo – Lietuvos automobilių kelių direkcija) projektinius pasiūlymus – ne viskas gerai.
Kelininkai galėtų projektus aptarti su vietos organizacijomis, tam mes ir esame.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-18
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
