Žemės ūkio naujienos: 2026-08-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Audrai smogus ūkiams, Mažeika siūlo svarstyti ekstremaliąją situaciją šalies mastu
Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mato pagrindą svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą visos šalies mastu, sako ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, toks sprendimas nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams padėtų pagrįsti negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir išvengti galimų finansinių nuostolių.
Pasak ministro, ekstremaliosios situacijos paskelbimas ūkininkams būtų aktualus dėl audros paveikto derliaus, užmirkusių laukų ir vėluojančios sėjos, taip pat dėl vykdomų projektų bei finansinių įsipareigojimų.
„Tai būtų pagalba jiems turėti tai kaip įrodymą, kad atskirai kiekvienam nereikėtų rinkti duomenų dėl to, kas įvyko. Tai būtų tikrai didžiulė pagalba“, – aiškino ŽŪM vadovas.
„Ir dėl projektų, ir dėl bankinių įsipareigojimų. (…) Tai vėlgi padėtų tą situaciją sušvelninti, neinant į teisinius procesus ir finansinius nuostolius“, – pridūrė jis.
K. Mažeikos teigimu, ministerija šiuo metu renka informaciją apie audros padarytą žalą skirtinguose šalies regionuose ir ją ketina pateikti trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Anot jo, net iki šiol surinkti duomenys rodo, kad audros poveikis Lietuvos ūkiui kai kuriose vietovėse – itin reikšmingas.
„Vien Kaišiadorių rajono vienoje fermoje, nesuveikus pagalbiniams elektros įrenginiams, išgaišo 30 tūkst. suaugusių mėsinių vištų. Na, ir smulkesniuose ūkiuose matome, kad dėl elektros tiekimo yra iššūkių“, – tikino ministras.
„Renkame duomenis ir iš kitų rajonų, kitų ūkių, bandome sisteminti, kiek galime. Svarbu padėti užtikrinti gyvūnų gerovę. Bendraujame ir su Energetikos ministerija, (…) savivaldybės aktyviai padeda. Ruošiame duomenis trečiadienio Vyriausybės posėdžiui“, – pabrėžė K. Mažeika.
ELTA primena, kad per šeštadienį kilusią audrą virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
Naujausiais ESO duomenimis, elektros vis dar neturi daugiau nei 100 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.
Anot Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) projektų vadovės Ievos Naraškevičiūtės-Kubilės užklupusi audra gyventojams ir verslui padarė daugiau nei 3 mln. eurų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą.
Ji Eltai teigė, kad šie skaičiai dar gerokai augs, o tikrasis audros padarinių mastas turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę.
Šaltinis: lrt.lt, Nojus Stankevičius, ELTA, 2026-08-24
Ūkininkai apie audrą: labiausiai nukentėjo Žemaitija, dalis derliaus – po vandeniu
Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas.
Pasak jo, labiausiai nukentėjo kviečiai – dalis iki audros maistinės kokybės reikalavimus atitikusių grūdų gali likti tinkami tik pašarams. Taip pat išlaužytos ir išguldytos pupos. Be to, anot LŪS vadovo, dėl įmirkusių laukų sutriko žieminių rapsų sėja.
„Dabar pats metas, kada ūkininkai sėja. Tikrai keletą dienų, gal iki savaitės, jie neįvažiuos į laukus ir sėja vėluos. Gal bus atvejų, kai išvis nebeapsimokės sėti“, – aiškino jis.
G. Špakausko teigimu, papildomų nuostolių ūkininkams kelia ir po audros užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai.
Anot jo, ypač sudėtinga situacija yra mažesniuose gyvulininkystės ūkiuose, neturinčiuose pakankamai galingų generatorių.
„Natūralu, kad nepavyko visų karvių pamelžti, tai tiesioginiai nuostoliai dideli. Yra ir augalininkystės ūkių, kurie džiovyklas buvo įjungę visą parą. Elektrai dingus darbai vėl stoja, atsiranda nuostolių, galima sugadinti ir pačius grūdus, jeigu džiovykla užkrauta ir karšta“, – sakė LŪS vadovas.
Anot jo, ne visi ūkiai yra apsirūpinę generatoriais, o didesniems ūkiams reikalinga galinga ir brangi įranga. Tikslų audros padarytų nuostolių mastą, pasak G. Špakausko, įvertinti dar per anksti – dalyje šalies elektros tiekimas vis dar neatkurtas, o ūkininkai tebeskaičiuoja praradimus.
„Įsivaizduokite, jeigu laukuose likę 10 proc. nenuimto derliaus yra visas ūkio pelnas, o dabar to derliaus galbūt nepavyks nuimti arba pavyks tik prastomis sąlygomis. Atrodo, nedaug tie 10 proc., bet tai gali būti visas likęs pelnas“, – akcentavo jis.
Galimybes sulaukti valstybės paramos dėl patirtų nuostolių LŪS vadovas vertina skeptiškai.
„Šiuo atveju nelabai tikimės kažko, nes, kiek žinome, dėl paskutinių energetinių krizių visi tie fondai jau maksimaliai išsemti. Nebent būtų atidarytas koks krizių rezervas ar panašiai. Manome, kad mažai tikėtina, jog kažkas čia bus“, – svarstė G. Špakauskas.
Grūdų augintojai: dalis derliaus liko po vandeniu
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas taip pat sako, kad sudėtingiausia padėtis šiuo metu yra Vakarų Lietuvoje. Pasak jo, dalis ūkininkų dar nėra baigę nuimti derliaus.
„Vakarų Lietuvoje skęstame po vandeniu. Ūkininkai juokauja, kad pajūris pasislinko 100 kilometrų į Lietuvos gilumą. Tai labai neraminantis signalas, nes nemaža dalis ūkininkų dar nėra iki galo nusiėmę derliaus“, – Eltai pirmadienį teigė A. Vanagas.
Jis aiškino, kad laukuose dar likę vasarinių miežių, kviečių, o kadangi gausių kritulių būta ir prieš savaitgalio audrą, įvažiuoti į laukus jau anksčiau buvo sudėtinga.
„Po šio savaitgalio įvažiavimas bus atitolinamas mažiausiai savaitei, su sąlyga, kad džiovins. Ir to likusio derliaus kokybė jau bus prastesnė“, – sakė asociacijos vadovas.
Anot jo, nerimą kelia ir žieminių rapsų sėja. Jau pasėtų rapsų dygimo sąlygos gali būti sudėtingos, o likusių plotų ūkininkai dėl įmirkusios žemės negali apsėti.
„Labai panaši situacija į praėjusius metus, kai Lietuva nepasėjo planuoto rapsų ploto ir turėjo jį keisti kitomis kultūromis. Panašu, kad viskas krypsta į tai“, – aiškino A. Vanagas.
Pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo, tiksliau įvertinti audros padarytą žalą bus galima vėliau, nes žalos registravimas dar tik prasidėjo.
„Kur tyvuliuoja vanduo ir pasėliai yra apsemti, ten tikriausiai viso derliaus nuimti nepavyks“, – nurodė LGAA vadovas.
A. Vanago teigimu, Lietuvoje įprastai apdraudžiamas maždaug trečdalis pasėlių plotų, o du trečdaliai lieka neapdrausti.
„Labai būtina drausti pasėlius nuo tokių negandų. Aišku, draudimas nekompensuoja viso pelno, bet gali kompensuoti bent dalį nuostolių, kad ūkis nepatirtų viso planuotų pajamų praradimo“, – pabrėžė jis.
Kokią dalį nuostolių draudikai kompensuos šį kartą, anot A. Vanago, priklausys nuo konkrečių sutarčių, draudimo sumų ir laukuose nustatyto žalos dydžio.
ELTA primena, kad per šeštadienį kilusią audrą virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Be elektros liko per 268 tūkst. gyventojų.
Naujausiais ESO duomenimis, elektros iki šiol neturi daugiau nei 100 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.
Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį 2 tūkst. 525 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių. Vilniaus regione jie vyko 387 kartus.
Šaltinis: lrt.lt, Nojus Stankevičius, ELTA, 2026-08-24
Jeigu negalite vykdyti įsipareigojimų ar projekto dėl praūžusios audros – informuokite NMA
Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams, kurie dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių negali atlikti įsipareigojimų ar įgyvendinti projekto, išvengti paramos sumos sumažinimo, primena, kad apie šių atvejų atsiradimą būtina informuoti NMA. Taip pat atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kaip įvykdyti įsipareigojimus bei kaip elgtis, jeigu jų nepavyksta įvykdyti dėl audros padarinių ir kitų aplinkybių.
Aktualu įgyvendinantiems investicinio pobūdžio priemones
Įgyvendinantieji investicinio pobūdžio priemones, kurios nėra susijusios su plotais, taip pat turi pateikti dokumentus, kaip audringi orai ar kitos nepalankios aplinkybės paveikė įsipareigojimų vykdymą, rodiklių nepasiekimą ir pan. Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.
Labai svarbu, kad pateiktuose dokumentuose būtų nurodyta aiški data, kada nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinės aplinkybės prasidėjo ir kada baigėsi.
Informaciją ir rekomendacijas apie tai, kaip tinkamai parengti dokumentus, galima rasti NMA straipsnyje: https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/ka-daryti-jei-istiko-isimtines-aplinkybes-arba-force-majeure-3RN/.
Dažniausiai užduodami klausimai, kaip įvykdyti įsipareigojimus tiek pagal plotines, tiek pagal investicines priemones
Kaip pranešti NMA apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtines aplinkybes?
Apie susiklosčiusias nepalankias aplinkybes, paveikusias projekto rodiklius ir rezultatus, galima pranešti naudojantis „NMA agro“ programa – per ją siunčiant NMA nuotraukas, kuriose būtų užfiksuoti, pvz.: šalnų, liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių paveikti plotai. Taip pat galima atsiųsti dokumentus ir elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, per „NMA agro“ programą pateikę nuotraukas, jas po 2 darbo dienų gali matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje. Jei gaunama daug nuotraukų, jos gali būti matomos po 3–5 d. d.
Jeigu per „NMA agro“ programą pateikiau nuotraukas dėl audros padarinių, ar man bus taikomas paramos sumažinimas?
Pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių ar pavojingų meteorologinių sąlygų negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kuriose būtų užfiksuoti audros paveikti plotai.
Situacijai pagerėjus, atidėtus įsipareigojimus reikia pabaigti įvykdyti.
Jeigu pateiktose nuotraukose matosi audros padariniai, paramos sumažinimas nebus taikomas. NMA taip pat vadovausis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savivaldybių pateikta informacija apie paskelbtą ekstremaliąją padėtį.
Jeigu pateiktos nuotraukos nesudarys pagrindo (kils neaiškumų, trūks akivaizdžių įrodymų) NMA priimti sprendimą dėl paramos sumos mažinimo netaikymo, NMA gali prašyti paramos gavėjo pateikti papildomų įrodymų.
Teikiant informaciją per „NMA agro“ programą reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.
Fotonuotraukoje turi aiškiai matytis pasėliai ar jų liekanos, turi būti nufotografuota iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėptas bendras lauko vaizdas.
Informaciją apie „NMA agro“ programos panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją galima rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Ar per „NMA agro“ programą nuotraukas dėl audros padarinių turiu pateikti ir tuo atveju, jeigu savivaldybėje, kurioje deklaruoti plotai išmokoms gauti, paskelbta ekstremalioji padėtis?
Taip, pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių ar pavojingų meteorologinių sąlygų negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kuriose būtų užfiksuoti audros paveikti plotai.
Paramos sumažinimo netaikymo sprendimas priimamas konkretaus ūkio lygiu, individualiai, todėl nuotraukos yra reikalingos.
Ką daryti pasibaigus nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms?
Pasibaigus nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms vėl turi būti laikomasi įsipareigojimų (išskyrus paramos gavėjo mirties atvejį, nebent perimami mirusiojo įsipareigojimai).
Jei pagal pateiktus dokumentus nustatoma, kad aplinkybė yra šiuo metu ir tęsis toliau, pareiškėjas ar paramos gavėjas privalo informuoti NMA apie aplinkybės pabaigą ir pateikti patvirtinančius dokumentus, nes, aplinkybei pasibaigus, ir toliau reikės laikytis įsipareigojimų.
Ar galima pateikus nuotraukas per „NMA agro“ programą neišlaikyti deklaruoto pasėlio iki rugpjūčio 1 d.?
Taip, galima.
Kada galima sutvarkyti žaliąjį pūdymą?
Norint žaliąjį pūdymą išlaikyti trumpiau nei iki rugpjūčio 1 d., prieš žaliosios masės įterpimą į dirvą ar jos sutvarkymą per „NMA agro“ programą privaloma pateikti auginamo mišinio nuotraukas. Žaliasis pūdymas gali būti įterpiamas į dirvą, voluojamas, smulkinamas arba skutamas.
Ką reiškia, jeigu Informaciniame portale ALNSIS stebimas laukas oranžinis?
Oranžine spalva žymimi laukai, kuriuose nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas, tačiau dar nesuėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
Ką reiškia, jeigu Informaciniame portale ALNSIS stebimas laukas geltonas?
Geltona spalva žymimi laukai, kai trūksta palydovinių duomenų reikalavimo atitikčiai lauke nustatyti.
Primename, kad dėl laiko, reikalingo palydovinių stebėjimo duomenų rezultatams apdoroti, duomenų parodymo Informaciniame portale data iki 10 dienų vėlesnė už rezultato užfiksavimo datą.
Jeigu Informaciniame portale rodomas žalia spalva, ar galiu būti tikras, kad laukas laikomas prižiūrimu tinkamai?
Taip, tačiau pažymėtina, kad išskirtiniais atvejais lauke gali būti atlikta patikra vietoje ir nepriklausomai nuo stebėsenos rezultato paraiška bus vertinama vadovaujantis patikros vietoje rezultatais.
Naudojantis „NMA agro“ programa pateikiau informaciją apie nesudygusius, prastai sudygusius pasėlius – kaip žinoti, kad nuotraukos gautos?
Pareiškėjai ir paramos gavėjai per mobiliąją programėlę „NMA agro“ pateikę nuotraukas jas po 2 darbo dienų gali matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje. Esant dideliam gaunamų nuotraukų skaičiui, nuotraukos gali būti matomos po 3–5 d. d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-24
VMVT įspėja: vilkai artėja prie sodybų – ar jūsų gyvūnai saugūs?
Artėjant laikotarpiui, kai Lietuvoje kasmet registruojama daugiausia vilkų išpuolių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina gyvūnų laikytojus gyvūnų saugumu pasirūpinti iš anksto. Vilkų taikiniu gali tapti ne tik ganyklose paliktos avys, ožkos ar veršeliai – lengvu grobiu gali tapti ir nakčiai sodybos kieme pririštas šuo, negalintis pabėgti ar pasitraukti į saugią vietą. Rugpjūčio–spalio mėnesiais vilkų aktyvumas prie ūkių padidėja, todėl būtent dabar svarbu įvertinti turimas apsaugos priemones ir pasirūpinti tiek ūkiniais gyvūnais, tiek augintiniais.
Didžiausia rizika – naktį
Didžiausią pavojų patiria avys, ožkos, veršeliai ir kiti smulkesni ūkiniai gyvūnai. Siekiant sumažinti užpuolimo riziką, naktį juos rekomenduojama laikyti tvartuose arba gerai apsaugotuose aptvaruose.
Svarbu ne tik įrengti apsaugos priemones, bet ir nuolat įsitikinti, kad jos iš tiesų atlieka savo funkciją. Aptvarus, tvoras ir vartus reikėtų reguliariai tikrinti, o pastebėtus pažeidimus – nedelsiant pašalinti. Viena iš veiksmingų priemonių gali būti tinkamai įrengti elektriniai aptvarai.
Papildomai galima pasitelkti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones. Vis dėlto jos turėtų būti naudojamos kartu su patikimais aptvarais, o ne tapti vienintele gyvūnų apsauga.
Pririštas šuo – lengvas grobis
VMVT atkreipia dėmesį, kad artėjant šiam laikotarpiui svarbu nepamiršti ir sodybose bei ūkiuose laikomų šunų. Ypač pažeidžiami yra tie, kurie nakčiai paliekami lauke pririšti.
Nors kartais manoma, kad lojantis šuo gali atbaidyti vilką, gali nutikti ir priešingai – lojimas gali atkreipti plėšrūnų dėmesį ir paskatinti juos priartėti prie sodybos ar ūkinių pastatų. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pabėgti, pasitraukti į saugią vietą ar išvengti susidūrimo. Susidūręs su vienu ar keliais vilkais jis dažniausiai neturi realių galimybių apsiginti. Todėl saugiausia šunis naktį laikyti namuose, uždarame voljere arba kitoje nuo laukinių gyvūnų apsaugotoje vietoje.
Plėšrūnus gali privilioti ir tai, ką paliekame ūkyje
Rūpinantis gyvūnų saugumu, svarbu įvertinti ir pačią ūkio ar sodybos aplinką. Teritorijoje nereikėtų palikti maisto atliekų, kurios gali privilioti plėšrūnus. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų gaišenas bei skerdimo metu susidarančias atliekas, kad jos netaptų vilkus prie ūkio traukiančiu lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu.
Jei vilkas jau apsilankė, gali sugrįžti
Jeigu vilkų išpuolis jau įvyko, svarbu nedelsti ir kuo greičiau sustiprinti gyvūnų apsaugą. Vilkai gali sugrįžti į vietas, kuriose anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po išpuolio reikėtų iš karto įvertinti, kur apsauga buvo nepakankama, ir imtis papildomų priemonių.
Svarbiausia – nelaukti vilkų apsilankymo. Artėjant laikotarpiui, kai vilkų išpuolių rizika išauga, iš anksto pasirūpinus tinkamais aptvarais, gyvūnų laikymu naktį ir saugia ūkio aplinka galima gerokai sumažinti išpuolių tikimybę ir apsaugoti tiek ūkinius gyvūnus, tiek ir augintinius.
Šaltinis: vmvt.ltv.lt, 2026-08-14
Biologinė kontrolė: ūkininkams reikia daugiau pasirinkimo
Kenkėjai, augantis jų atsparumas, klimato pokyčiai ir vis mažėjantis augalų apsaugos veikliųjų medžiagų pasirinkimas – iššūkiai, su kuriais Europos, taip pat ir Lietuvos, ūkininkai susiduria savo laukuose. Todėl vis svarbesnę vietą augalų apsaugoje užima biologinės kontrolės sprendimai. 2026 m. gegužės 25 d. Europos ūkininkams, žemės savininkams, augalų apsaugos inovacijų ir biologinės kontrolės sektoriams atstovaujančios organizacijos bendru kreipimusi į ES valstybių nuolatinius atstovus išreiškė palaikymą Europos Komisijos pasiūlymui Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 įtvirtinti atskirą biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimą.
Organizacijų žinutė aiški – biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimas ES turi būti praktiškai pritaikomas, orientuotas į ateitį ir pagrįstas mokslu.
Reikia greitesnės prieigos
Bendrame kreipimesi pabrėžiama, kad aiškus ir praktiškai veikiantis biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimas yra būtinas siekiant suteikti ūkininkams greitesnę prieigą prie saugių ir veiksmingų biologinės kontrolės sprendimų.
Tokios priemonės jau dabar yra svarbi integruotosios kenkėjų kontrolės ir ekologinio ūkininkavimo sistemų dalis. Jos padeda ūkininkams reaguoti į didėjantį kenkėjų spaudimą, jų atsparumo vystymąsi, klimato keliamus iššūkius ir nuolatinį augalų apsaugos veikliųjų medžiagų pasirinkimo mažėjimą.
Mažėjant ūkininkams prieinamų įprastų augalų apsaugos priemonių pasirinkimui itin svarbu, kad kartu rinką pasiektų nauji, saugūs ir veiksmingi sprendimai.
Neapsiriboti siauru apibrėžimu
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, kuris biologinei kontrolei suteiktų aiškesnį reguliacinį statusą. Kartu pabrėžiama, kad tai neturėtų reikšti mažesnių saugos reikalavimų. Biologinės kontrolės sprendimams ir toliau būtų taikomi aukšti saugos standartai, galiojantys augalų apsaugos produktams ES.
Organizacijos ragina ES sprendimų priėmėjus išsaugoti biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimą, kuris būtų platus, orientuotas į ateitį ir pagrįstas mokslu.
Tai svarbu ir inovacijoms – teisinis reguliavimas turi sudaryti sąlygas atsirasti bei rinką pasiekti naujiems biologinės kontrolės sprendimams, o ne apriboti jų galimybes pernelyg siauru apibrėžimu.
Netapatinti su „mažos rizikos“ kriterijais
Vienas svarbiausių bendro kreipimosi akcentų – biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimas turėtų likti aiškiai atskirtas nuo jau egzistuojančių „mažos rizikos“ kriterijų.
Dokumente pabrėžiama, kad „mažos rizikos“ klasifikacija ES reguliavimo sistemoje atlieka kitą funkciją. Jeigu šie kriterijai būtų naudojami biologinei kontrolei apibrėžti, pats apibrėžimas taptų pernelyg ribojantis.
Dėl to už jo ribų galėtų likti nemažai pripažintų biologinės kontrolės sprendimų, kuriuos ūkininkai jau naudoja, įskaitant ekologinės gamybos ūkius.
Todėl organizacijos ragina nesusiaurinti biologinės kontrolės sampratos taip, kad tai galiausiai sumažintų ūkininkams prieinamų priemonių pasirinkimą.
Aiškios gairės
Kartu kreipimosi autoriai pripažįsta, kad naujame reguliavime būtinos tinkamos apsaugos priemonės. Ypač svarbu aiškiai ir proporcingai taikyti tokias kategorijas kaip „funkciškai identiškos“ ir „struktūriškai panašios“ medžiagos, kad ateityje nekiltų skirtingų jų interpretacijų.
Tačiau, organizacijų nuomone, šiuos klausimus reikėtų spręsti ne siaurinant patį teisinį biologinės kontrolės apibrėžimą, o parengiant praktines gaires, kurios būtų įtrauktos į jau veikiančią vertinimo sistemą.
Tokios gairės padėtų užtikrinti nuoseklų ir mokslu pagrįstą taisyklių taikymą visose ES valstybėse narėse, kartu išsaugant inovacijoms reikalingą lankstumą.
Aukšti saugos standartai turi išlikti
Bendrame kreipimesi taip pat aiškiai pabrėžiama, kad palankesnė biologinės kontrolės reguliavimo sistema neturi būti kuriama saugos sąskaita.
Europos Komisijos pasiūlymas vertinamas kaip galimybė biologinei kontrolei suteikti aiškesnį teisinį statusą, kartu išlaikant tokius pačius aukštus saugos standartus, kurie taikomi visiems augalų apsaugos produktams ES.
Tai svarbi žinutė ir ūkininkams, ir vartotojams – siekiama ne mažinti produktų vertinimo ar saugos reikalavimus, o sukurti aiškesnę ir praktiškesnę reguliavimo sistemą.
Svarbi galimybė keisti reguliavimą
Kreipimosi autoriai pažymi, kad šiuo metu svarstomas Maisto ir pašarų saugos „Omnibus“ yra svarbi galimybė sukurti palankesnę ES reguliavimo sistemą, nepakenkiant saugai.
Veikiantis ir aiškus biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimas laikomas vienu svarbiausių šio tikslo elementų.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos taip pat išreiškė pasirengimą pateikti papildomos informacijos ir praktinių pavyzdžių iš ūkininkų, kooperatyvų bei inovacijų kūrėjų praktikos.
Svarbu ir Lietuvos ūkininkams
ES lygmeniu vykstanti diskusija dėl biologinės kontrolės medžiagų apibrėžimo tiesiogiai aktuali ir Lietuvos žemdirbiams.
Mažėjant augalų apsaugos veikliųjų medžiagų pasirinkimui, ūkininkams reikia pakankamai saugių ir veiksmingų priemonių kenkėjams kontroliuoti, atsparumui valdyti bei reaguoti į klimato pokyčius savo ūkiuose.
Todėl svarbu, kad ES reguliavimas sudarytų sąlygas saugioms ir mokslu pagrįstoms biologinės kontrolės inovacijoms pasiekti ūkininkus, kartu išsaugant aukštus augalų apsaugos produktams keliamus saugos standartus.
Kreipimąsi pasirašiusių organizacijų pozicija – ūkininkams turi būti sudarytos sąlygos greičiau naudotis saugiais ir veiksmingais biologinės kontrolės sprendimais, o tam reikalingas aiškus, praktiškai veikiantis, į ateitį orientuotas ir mokslu pagrįstas ES reguliavimas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-24
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
