Žemės ūkio naujienos: 2026-09-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno ūkius netrukus pasieks daugiau nei 30 mln. eurų avansai
Pieno gamintojai rugsėjį gaus daugiau kaip 30 mln. eurų europinės avansinės paramos, arba apie 87 proc. visos numatytos sumos. Išmokas už pienines karves nuo rugsėjo 16 dienos gaus daugiau kaip 11 tūkst. paramos gavėjų, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Šiemet avansai pieno gamintojus pasieks mėnesiu anksčiau nei pernai, todėl ūkiams suteikiama daugiau finansinio stabilumo ir galimybių planuoti artėjančio sezono darbus, pabrėžia ministerija.
Priklausomai nuo laikomų karvių skaičiaus, už vieną bus mokama nuo 156,2 iki 223,2 euro.
Papildoma 22,5 euro išmokos dalis bus mokama, jeigu laikytojas buvo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys ir jam pardavė pieną, o papildoma 7,5 euro dalis taip pat bus skiriama laikytojams, kurių tiriama pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose.
Išankstinė išmokos dalis nebus mokama pareiškėjams, kurių patikrinimas dėl išmokos atitikties reikalavimams nėra baigtas.
2026 metų paramai iš viso skirta 46,2 mln. eurų, iš jų avansams numatyta 34,5 mln. eurų. Jie gali būti mokami iki lapkričio 30 dienos, o likusi paramos dalis bus pradėta mokėti nuo gruodžio 1 dienos.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-14
Grūdai atpigo trečdaliu, tačiau duona – gerokai mažiau. Kodėl?
Per trejus su puse metų kviečiai ir rugiai Lietuvoje atpigo maždaug trečdaliu. Panašiai sumažėjo ir miltų gamintojų kainos, tačiau duonos gaminių kainos tokio pat kritimo nepatyrė. Šiemet dalis duonos gaminių parduotuvėse jau pastebimai atpigo, o Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė kol kas nesuteikia pagrindo tikėtis naujos ryškios duonos brangimo bangos. 2026 m. liepą kviečių kilogramas Lietuvoje vidutiniškai kainavo apie 20 centų, kvietinių miltų kilogramas iš gamintojo – apie 36 centus, batono kilogramas iš gamintojo – 1,10 euro, o parduotuvėje – apie 2,27 euro.
Kad skirtingas kainų grandis būtų galima palyginti, visos šios kainos pateikiamos be PVM.
Anot ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės dr. Irmos Jankauskienės, tai nėra keturios to paties produkto kainos, todėl jų skirtumo negalima vadinti kieno nors uždarbiu. Tačiau jos parodo, kiek daug kainą lemiančių veiksnių atsiranda tarp grūdo ir duonos kepalo – malimas, kepimas, energija, darbuotojų darbas, pakuotė, transportas ir prekyba.
„Būtų klaidinga tikėtis, kad grūdams atpigus 30 proc. tiek pat automatiškai turėtų atpigti ir duona. Tačiau žaliavos kainos pokytis neturėtų visiškai išnykti. Žiūrėdami į visą grandinę galime matyti, kur žaliavos atpigimas aiškiai atsispindi tolesnėje kainoje, o kur jo poveikis tampa gerokai silpnesnis“, – sako Irma Jankauskienė.
Grūdai ir miltai pigo trečdaliu, o dalis duonos gaminių brango
Per trejus su puse metų ir kviečiai, ir rugiai Lietuvoje atpigo maždaug trečdaliu. Beveik tiek pat sumažėjo ir kvietinių bei ruginių miltų gamintojų kainos. Tačiau kepyklų gaminių kainos jau keitėsi nevienodai.
Batono gamintojo pardavimo kaina nuo 2023 m. sausio iki 2026 m. liepos sumažėjo 15,3 proc. Vadinasi, kviečiams ir kvietiniams miltams atpigus maždaug trečdaliu, batonas iš gamintojo taip pat pigo, tačiau gerokai mažiau.
Duonos atveju kryptis buvo priešinga. Nuo 2023 m. birželio iki 2026 m. liepos tamsios duonos gamintojo kaina padidėjo 5,1 proc., šviesios – 6,2 proc.
Grūdai ir miltai pigo panašiai, tačiau batono gamintojo kaina mažėjo, o duonos – augo.
Vien grūdų ar miltų kainomis tokio skirtumo jau nepaaiškinsi. Kepyklos gaminio kainą lemia ir energija, darbuotojų darbas, kitos žaliavos, pakuotė bei kitos gamybos sąnaudos. Vien iš kainų negalima nustatyti, kuris iš šių veiksnių turėjo didžiausią įtaką ar daryti išvadų apie kepyklų maržas – tam reikėtų atskirų įmonių duomenų.
Šiemet dalis duonos gaminių jau pastebimai atpigo
Tačiau pirkėjui svarbiausia, kas vyksta dabar – kiek už duoną tenka mokėti parduotuvėje. Ir 2026 m. vaizdas jau palankesnis.
Nuo sausio iki rugpjūčio vidutinė tamsios duonos kaina parduotuvėse sumažėjo 11,5 proc., šviesios – 14,5 proc., o batono – net 20,7 proc.
Ryškiausiai šiemet atpigo batonas. Vien rugpjūtį jo vidutinė kaina sumažėjo nuo 2,75 iki 2,45 euro už kilogramą, arba 10,9 proc.
Tačiau pinga ne visi panašūs gaminiai. Pavyzdžiui, privačių prekės ženklų batono kaina nuo metų pradžios beveik nepasikeitė.
Tai dar kartą parodo, kad vienos bendros „duonos kainos“ nėra – skirtingų duonos rūšių ir prekės ženklų kainos gali keistis labai nevienodai net tuo pačiu laikotarpiu.
Ko laukti iki 2027 m. pavasario?
Dabartiniai duomenys nesuteikia pagrindo tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais duonos gaminiai galėtų smarkiai brangti vien dėl kviečių ar rugių kainų.
Rugsėjo pradžioje viename svarbiausių Europos kviečių kainų orientyrų – „Euronext“ biržoje – kviečių ateities sandorių kainos 2026 m. gruodžiui–2027 m. gegužei laikėsi maždaug 244–246 Eur už toną ribose. Ateities sandoriai nėra tiksli prognozė, tačiau dabartinis jų lygis naujo staigaus kviečių brangimo iki pavasario nerodo.
Panašų signalą siunčia ir pasaulinė rinka. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad 2026 m. pasaulinis kviečių derlius sieks apie 810,7 mln. tonų. Nors tai mažiau nei pernai, toks derlius vis tiek būtų antras didžiausias istorijoje.
Kita vertus, pigūs grūdai savaime negarantuoja tolesnio duonos gaminių pigimo. Dalies duonos gaminių kainos šiemet jau pastebimai sumažėjo, o erdvę tolesniam ryškiam kritimui riboja darbo, energijos, transporto ir kitos gamybos sąnaudos.
„Šiandien turimi duomenys labiau rodo kainų stabilizavimosi ir nuosaikaus spaudimo aukštyn, o ne naujos staigios brangimo bangos scenarijų. Jeigu kitąmet duonos gaminiai pradėtų pastebimai brangti, vien paaiškinimo, kad pabrango kviečiai, nepakaktų. Reikėtų žiūrėti į visą grandinę ir nustatyti, kur kainos pokytis iš tiesų prasidėjo“, – sako ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Evaldas Stankevičius.
Šaltinis: zudc.lt, 2026-09-10
Primename apie galimybę būti NMA partneriu
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia organizacijų, galinčių atstovauti ar atstovaujančių tam tikrai NMA klientų grupei, dėmesį, kad jos turi galimybę tapti NMA socialiniais ar instituciniais partneriais ir taip dar aktyviau bendradarbiauti su NMA bei prisidėti prie dar skaidresnio ir efektyvesnio paramos administravimo procesų kūrimo.
Partnerystė – abipusiai svarbi
Būti NMA partneriu – socialiniu ar instituciniu – svarbu tiek organizacijai, tiek NMA, siekiant, kad būtų geriau atliepti NMA klientų poreikiai bei priimti tikslingi ir skaidrūs sprendimai.
Organizacijos, būdamos NMA partnerėmis, tiesiogiai prisideda prie paramos administravimo procesų tobulinimo.
NMA, turėdama glaudesnį ryšį su kaimo plėtros dalyviais, turi galimybę išgirsti jų poziciją ir užtikrinti objektyvumą sprendžiant abiem pusėms aktualius klausimus.
Kas yra NMA partneriai?
NMA socialiniai partneriai yra asociacijos, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos ir kt. juridiniai asmenys, atstovaujantys žemdirbių, miškininkų, žemės ūkio technikos tiekėjų, žvejų ir kitų potencialių pareiškėjų ar paramos gavėjų interesams.
NMA instituciniai partneriai – tai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
NMA yra atvira dialogui su visomis organizacijomis ir institucijomis, kurioms svarbūs paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei administravimo klausimai. Be minėtų, tai ir mokslo institucijos, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, tyrimų centrai ir kt.
Kaip teikti prašymą?
Organizacija, norėdama tapti partnere, NMA turi pateikti prašymą, nurodydama, kurioje (-iose) srityje (-yse) nori bendradarbiauti su NMA.
Esamiems NMA partneriams primename apie galimybę, esant pageidavimui, bet kada būti išbrauktam iš socialinių ar institucinių partnerių sąrašo – norint tai padaryti, taip pat reikia pateikti prašymą NMA.
2026 m. sausio–liepos mėn. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės padidino sviesto ir sūrių gamybą, o pardavimo kainą (gamintojų, be PVM) – sumažino
Šių metų sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc. masės, įskaitant išrūgų sviestą (PGPK kodas 10.51.30.30.00), gamybą (išskyrus tarpinius gaminius) padidino 97,1 proc. (iki 12,74 tūkst. t). Nagrinėjamu laikotarpiu minėto gaminio iš viso buvo parduota* 11,58 tūkst. t. – 86,2 proc. daugiau nei 2025 m. sausio– liepos mėn., o Lietuvoje – pardavimai* padidėjo 22,6 proc. (iki 6,32 tūkst. t). 2026 m. sausio-liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vidutinė sviesto pardavimo kaina* (be PVM) Lietuvos rinkoje sumažėjo 37,0 proc. (iki 5,24 EUR/kg), pardavimo kaina* (be PVM) į kitas ES šalis – 50,8 proc. (4,08 EUR/kg), o į trečiąsias šalis – 44,1 proc. (iki 4,60 EUR/kg).
Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos pieno perdirbimo įmonės trintų sūrių, sūrių miltelių, pelėsinių ir kitų nelydytų sūrių (PGPK kodas 10.51.40.50.00) pagamino 2,8 proc. daugiau nei 2025 m. sausio–liepos mėn. (iš viso 14,92 tūkst. t). Nepaisant išaugusios gamybos, 2026 m. sausio–liepos mėn. minėtų gaminių bendri pardavimai* sumažėjo 11,2 proc. (iki 14,36 tūkst. t.), o Lietuvos rinkoje –10,6 proc. (iki 5,37 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu vidutinė minėtų sūrių pardavimo* kaina (be PVM) Lietuvoje sumažėjo 5,6 proc. (iki 5,94 EUR/kg), į kitas ES valstybes – 3,7 proc. (iki 5,78 EUR/kg), o į trečiąsias šalis – 1,1 proc. (iki 6,41 EUR/kg) palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
* Gamintojų (perpardavimai neįtraukti).
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-09-07, Nr.9 (479)
FAO 2026 m. prognozuoja mažesnį kviečių derlių ES šalyse, Ukrainoje ir Rusijoje
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2026 m. liepos mėnesį atnaujino pasaulinę grūdų derliaus prognozę. 2026 m. derliaus apimtys, palyginti su birželio mėn. prognoze, iš esmės nepasikeitė. Geresnės kukurūzų derliaus perspektyvos turėtų kompensuoti sumažintą kviečių derliaus prognozę. Prognozuojama, kad bendras grūdų derlius pasaulyje turėtų sudaryti 2 983 mln. t. Nors tai yra 1,9 proc. mažiau nei rekordinė 2025 m. produkcija, bet šis rezultatas vis tiek būtų antras pagal dydį per visą stebėjimų istoriją.
Prognozės pagerėjimą lėmė didesni lūkesčiai dėl pasaulinio kukurūzų derliaus. Naujausi oficialūs Argentinos, Brazilijos, Kinijos ir Zambijos vertinimai rodo, kad šiose šalyse derlius bus didesnis, nei buvo tikėtasi anksčiau. Tam įtakos galėjo turėti iš esmės palankios oro sąlygos, dėl kurių derlingumas viršijo daugiametį vidurkį. Šie teigiami pokyčiai turėtų daugiau nei kompensuoti sumažintas miežių derliaus prognozes Argentinoje ir ES.
