Home » Žemės ūkio naujienos: 2026-06-05
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2026-06-05

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Foto Nell D'Andrea: pexels.com

Žemės ūkio naujienos: 2026-06-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras: laukinių gyvūnų padarytą žalą turi kompensuoti medžiotojai, o ne žemdirbiai

Žemės ūkio ministras sako, kad lėšų laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkiui kompensacijoms neturėtų būti ieškoma žemdirbių kišenėse. Andrius Palionis siūlo kompensacijas mokėti iš medžiotojų sumokamų mokesčių, prieš tai revizavus, kaip šios lėšos naudojamos dabar.   „Gal neikim į žemės ūkio pinigus. Pradžiai reikėtų pažiūrėti ir tą patį gamtos, dabar medžiotojų sumokamą mokestį ir kur jis yra panaudojamas.

Patikrinkime, ar tie visi pinigai, kurie ir turėtų būti žalos kompensavimui skiriami, kam tie pinigai naudojami“, – ketvirtadienį Seimo Valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje teigė ministras.

„Taip, sutinku, yra aplinkosauginiai dalykai, bet tai yra papildomi įsipareigojimai. Ir žemės ūkis visų pirma orientuotas į produkcijos gamybą, o ne gyvūnų maitinimą, grūdus auginti žmonėms, o ne pašarams“, – kalbėjo A. Palionis.

Pasak jo, žemdirbių lėšos turėtų būti nukreipiamos ūkių modernizavimui, investicijoms, aplinkosaugos įsipareigojimams.

„Jeigu valstybė turi tokią formuojamą politiką, kad saugome vieną ar kitą paukščių ar kitų gyvūnų rūšį, tada turime ir atitinkamai skirti tam finansavimą“, – svarstė ministras.

Medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pasėlių ar miško savininkams paprastai atlygina medžioklės plotų naudotojai – medžiotojai arba jų būreliai. Tai galioja, jei savininkai neuždraudė medžioti savo sklypuose, tačiau tam tikrais atvejais arba už saugomas rūšis kompensacijas moka ir valstybė.

Ūkininkai skundžiasi dėl šernų, elnių ir vandens paukščių, daugiausia žąsų, daromos žalos želmenims, vilkų užpultų avių, ožkų ir galvijų. Miškų ūkis nukenčia dėl briedžių, elnių ir stirnų daromų nuostolių.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2026-06-04

Vienas „Akola Group“ vadovų: svarstoma iš Kauno iškelti „Kauno grūdų“ pašarų gamybą

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola Group“ svarsto iš Kauno į kitą vietą iškelti jos valdomos įmonės „Kauno grūdai“ pašarų gamybą, sako vienas grupės vadovų. „Viena iš didesnių investicijų, apie kurią mes galvojame, tai yra naujo pašarų fabriko gamybos statyba. Tai būtų ne naujas verslas, tai būtų esamo verslo iškėlimas, kurį dabar mes operuojame Kaune. Jo plėtra, jo išplėtimas su potencialu augti.

Šios investicijos kol kas nėra patvirtintos“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams ir investicijoms Mažvydas Šileika.

Grupė pernai rugsėjį pranešė, kad į pašarų gamybos plėtrą planuoja investuoti apie 90 mln. eurų. Tuo metu skelbta, kad vertinamos kelios vietos, kur galėtų būti statoma nauja gamykla.

Grupės komunikacijos vadovė Agnė Danaitė BNS ketvirtadienį teigė, kad naujos gamyklos vieta dar nėra parinkta.

Dabar „Kauno grūdai“ įsikūrę kitoje Nemuno pusėje, priešais „Žalgirio“ areną.

„Akola Group“ konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) per devynis 2025–2026 finansinių metų mėnesius siekė 66 mln. eurų ir buvo 7 proc. mažesnis nei tuo pat laiku prieš metus (71 mln. eurų), grupė uždirbo 26 mln. eurų grynojo pelno – 18 proc. mažiau (32 mln. eurų), jos pajamos siekė 1,11 mlrd. eurų – 5 proc. mažiau (1,12 mlrd. eurų).

M. Šileika ketvirtadienį teigė, kad didžiąją dalį įmonės EBITDA sudarė maisto gamybos pelnas, o per pastaruosius dvejus metus labiausiai šį sektorių augino paukštienos pardavimai.

„Turime antrus fantastiškus metus paukštininkystėje. Europoje labai trūksta paukštienos, todėl yra jų kainos pakankamai pakilusios. Mes, kaip integruotas tiekėjas ir turintis pakankamai didžiulį eksporto portfelį, iš to labai daug laimime. Mes daug eksportuojame į Skandinavijos šalis, į Vakarų Europą ir į kitas šalis. Maisto gamyboje mus tikrai paskutinius dvejus metus stipriai tempia į viršų paukštininkystės verslas“, – sakė vienas „Akola Group“ vadovų.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS 2026-06-04

Modernus ūkininkavimas vilioja jaunus žmones: svarbiausia – galimybė pradėti

Kai daugelis jaunų žmonių ateitį kuria miestuose, dalis jų ryžtasi visai kitokiam keliui – grįžta į kaimą ir kuria modernų, inovacijomis paremtą ūkį. Vietoje tradicinio ūkininkavimo jie renkasi uogų liofilizavimą, sraigių ar smidrų auginimą, o nedidelį žemės plotą paverčia konkurencingu ir tvariu ūkiu. Tam, kad drąsios idėjos virstų realybe, jauniesiems ūkininkams vis svarbesnė tampa ne tik finansinė parama, bet ir patyrusių mentorių pagalba bei valstybės palaikymas.

Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, viena tokių inovatyvių sprendimų priežasčių yra ta, kad ūkininkauti siekiantis jaunas žmogus neretai tiesiog neturi pakankamai žemės.

„Yra du jaunųjų ūkininkų tipai. Tie, kurių tėvai yra ūkininkai – jų kelias ūkininkauti yra visai kitoks, nes yra ir tėvų žemė, ir perduodama patirtis. Kitas tipas – tie jauni žmonės, kurie ateina į kaimą, bet žemės nėra. Todėl jie ir generuoja įdomias idėjas, nes nėra žemės arba jos mažai, tad turi su tuo mažu gabaliuku žemės sukurti tokį verslą, kuris tau duos užtikrintas pajamas, kad išlaikytum šeimą. Todėl ir gimsta inovatyvių sprendimų“, – sako ministras A. Palionis.

Šiai minčiai pritaria ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Jaunųjų ūkininkų ir Jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas, pats ūkininkauti pradėjęs nuo nulio. Pasak jo, pradedančiam ūkininkui svarbi ne tik finansinė pagalba, bet ir paspirtis praktinėmis žiniomis.

„Kai mes turime jaunąjį ūkininką, kuris perima senelių ar tėvų ūkį, jam yra daug paprasčiau, nes jis matė ūkio veiklą ir turi tam tikrą rizikos valdymo pagalvę – ir finansinę, ir žinių. O kai tu ateini iš niekur – aš pats esu ne iš ūkininkų, mano proseneliai buvo ūkininkai, tad turėjau viską pradėti nuo nulio: ir kapitalo susitaupyti iš kitų veiklų, ir žinių sukaupti beveik nuo nulio – yra daug sunkiau. Plius tu nežinai visų tų reglamentavimo dalykų, nes tavo tėvai to nedarė. Tai apsunkina ir kelia papildomų rizikų, kad kažkur suklysi, tad mentorius būtų viena iš alternatyvų būtent tiems, kurie neturi senelių ar tėvų kurie ūkininkauja. Mentorius jaunojo ūkininko įsikūrimo projekto metu vestų jį už rankos dvejus ar visus penkerius metus. Jis būtų tas, kuris moko, padeda ir prisiima atsakomybę kartu su jaunuoju ūkininku“, – mentorystės svarbą pabrėžia V. Grigas.

Mentorystės sistema sėkmingai veikia dalyje šalių, pavyzdžiui, tokį pagalbos pradėti ūkininkauti norintiems modelį taiko Austrija, Prancūzija.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai diskutuoja su socialiniais partneriais apie bandomąją Strateginio plano priemonę „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“, kuria bus siekiama skatinti kartų kaitą ir užtikrinti sklandų žemės ūkio veiklos tęstinumą Lietuvoje. Tad jauni žmonės, norintys pradėti ūkininkauti, galėtų gauti lėšų mentorystei – konsultacijoms, ūkio perėmimo plano parengimui, mokymams ir kompetencijų ugdymui.

Lengvesniam startui – 22,6 mln. eurų dotacijų

Jau birželį jaunų žmonių, norinčių pradėti ūkininkauti, laukia svarbi galimybė – startuoja paraiškų teikimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (dotacijoms ir paskoloms). Ši priemonė norinčiam pradėti ūkininkauti žmogui yra itin patraukli, ypač, jei jis neturi pakankamo pradinio kapitalo. Tai puiki proga gauti papildomų lėšų ir startuoti su didesniu pajėgumu.

Pradedantiesiems ūkininkams numatyta reikšminga finansinė parama: iki 60 tūkst. eurų dotacija, lengvatinės paskolos iki 100 tūkst. eurų (bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma negali viršyti 100 tūkst. eurų) bei papildomos galimybės stiprinti savo ūkį ir greičiau įsitvirtinti žemės ūkio sektoriuje.

Dotacijoms šiemet skirta daugiau kaip 22,6 mln. eurų, o lengvatinėms paskoloms – beveik 18,8 mln. eurų.

„Ši parama jaunam ūkininkui suteikia galimybę greičiau ir drąsiau pradėti veiklą, nes sumažina didžiausią kliūtį – pradinio kapitalo trūkumą. Už gautas lėšas galima įsigyti techniką, įrangą, gyvulius, sodinukus, modernizuoti ūkį ar pradėti produktų perdirbimą. Lengvatinė paskola leidžia investuoti daugiau, nei dažnai leistų nuosavos santaupos ar komercinių bankų sąlygos, taip pat yra galimybė gauti lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui, kuriam lėšų veiklos pradžioje paprastai trūksta“, – pastebi ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė.

Viena populiariausių priemonių

Paramos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ dotacijoms gauti visuomet buvo viena populiariausių – per kiekvieną paraiškų teikimo laikotarpį sulaukiama itin daug paraiškų, o jose prašoma paramos suma viršija kvietimui skirtąją. Pirmuoju Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kvietimu, vykusiu 2023 m., pagal priemonę buvo pateiktos 1 045 paraiškos, antruoju, 2024 m. – 582, o pernai buvo pateiktos 495 paraiškos.

Tai, kad paraiškų kasmet buvo pateikiama mažiau, nerodo, kad susidomėjimas priemone slūgsta – ši statistika tik parodo tendenciją, kad jaunieji ūkininkai atsakingiau teikia paraiškas ir geriau įvertina savo galimybes prieš pradėdami vykdyti veiklą. Tai yra, nors paraiškų pateikiama mažiau, jų vis daugiau buvo įvertinta teigiamai: iš 2023 m. pateiktų paraiškų buvo patvirtinti 107 jaunųjų ūkininkų projektai, 2024 m. jau 258, 2025 m. – 373 projektai.

„Tikslinis pareiškėjų švietimas ir konsultavimas padėjo jauniesiems ūkininkams racionaliau bei strategiškai įvertinti savo ilgalaikį potencialą. Daugiausia paramos prašoma mišriai žemės ūkio veiklai pradėti – per trejus metus patvirtinti 603 projektai, augalininkystės – 56, gyvulininkystės – 39. Šie skaičiai ir kokybinis paraiškų šuolis rodo, kad parama pasiekia tikslingai ir rimtai nusiteikusius kūrėjus, gebančius kurti tvarius, ekonomiškai gyvybingus ateities ūkius“, – teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof Dokudovič.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (dotacijoms ir paskoloms) iš viso skirta 95 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-05

Daugiau laiko ūkiui, mažiau – dokumentams: kas keisis nuo 2027 m.?

Mažiau popierizmo, daugiau laiko ūkiui – būtent tokiu principu nuo 2027 metų keisis ūkinių gyvūnų ženklinimo, registravimo ir apskaitos tvarka. Nauji reikalavimai ne tik sumažins administracinę naštą gyvūnų laikytojams, bet ir leis paprasčiau tvarkyti duomenis, greičiau spręsti gyvūnų gerovės klausimus bei efektyviau naudotis skaitmeniniais sprendimais. Dalis iki šiol privalomų žurnalų taps istorija, o daugelį procedūrų bus galima atlikti savarankiškai.

Kokie pokyčiai laukia galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklių, bičių ir kitų gyvūnų laikytojų?

Vienas svarbiausių pokyčių – ūkininkai galės patys ženklinti gyvūnus ausų įsagais, nebereikės specialių mokymų. Vietoje jų bus prieinama nemokama informacinė medžiaga internete, o duomenis bus galima teikti savarankiškai prisijungus prie Ūkinių gyvūnų registro (ŪGRIS). Mokymai išliks reikalingi tik ženklinant gyvūnus poodinėmis mikroschemomis.

Taip pat numatyta galimybė savarankiškai registruoti ūkinių gyvūnų laikymo vietą ar bandą. Gyventojai tai galės atlikti bet kuriuo metu, nelaukdami institucijų darbo valandų, ir patogiai vykdyti gyvūnų perkėlimus.

Mažinama ir apskaitos našta – atsisakoma dalies perteklinių formų ir žurnalų, o duomenis daugeliu atvejų pakaks pateikti per ŪGRIS. Taip bus išvengta duomenų dubliavimo ir sutaupoma laiko.

Įvedama ir nauja pareiga – laikytojai turės nurodyti papildomą kontaktinį asmenį ŪGRIS. Tai padės greičiau spręsti situacijas, kai gyvūnai lieka be priežiūros, pavyzdžiui, laikytojui mirus, ir užtikrinti gyvūnų gerovę bei sklandų naujo laikytojo registravimą.

Galvijų laikytojams

• Prieauglio ženklinimo terminas bus ilgesnis – iki 20 kalendorinių dienų po atvedimo (bet ne vėliau kaip prieš perkeliant);

• Paženklintų galvijų registravimo terminas – 7 kalendorinės dienos po ženklinimo;

• Primename, kad galvijų pasų tvarka jau supaprastinta – pasai reikalingi tik gyvūnus išvežant iš šalies;

• Be to, yra inicijuoti ŪGRIS pritaikymo keistis elektroniniais galvijų pasais darbai, tai leis iš dalies atsisakyti popierinių galvijų pasų prekiaujant su elektroninius galvijų pasus naudojančiomis Europos Sąjungos šalimis.

Avių ir ožkų laikytojams

• Keičiasi ženklinimo terminai (veislinius gyvūnus reikės suženklinti per 1 mėn. po atvedimo, kitus – per 3 mėn.).

• Supaprastinta apskaitos tvarka – atsisakyta Gyvūnų apskaitos žurnalo (GAŽ) vedimo reikalavimo, ši pareiga liks tik išimtiniams atvejams.

Kiaulių laikytojams

• Supaprastinta apskaitos tvarka – atsisakyta GAŽ-2 žurnalo vedimo pareigos.

Arklių laikytojams

• ŪGRIS registruoti reikės tik ilgesnius nei 30 dienų perkėlimus – kiti judėjimai bus apskaitomi paprasčiau.

• Arklinių šeimos gyvūnų registravimo ŪGRIS formose, numatyta grafa pateikti duomenis apie arklinių šeimos gyvūnui taikytą gydymą veterinariniu vaistu ar vaistu (vaistiniu preparatu), dėl kurio keistųsi jo statusas dėl tinkamumo skersti žmonėms vartoti.

Kupranugarinių gyvūnų laikytojams

• Nustatoma nauja pareiga ŪGRIS registruotis laikymo vietas, bei ženklinti, registruoti šiuos gyvūnus ŪGRIS.

• Kupranugarinių šeimos gyvūnų prieauglis turės būti paženklintas ne vėliau kaip per 9 mėn. nuo prieauglio atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš jį perkeliant.

Elninių šeimos gyvūnų laikytojams

• Nustatoma nauja pareiga ŪGRIS registruotis laikymo vietas, bei ženklinti ir registruoti į perkeliamus gyvūnus (t. y. nereikės ženklinti visų laikomų ir neperkeliamų į kitą laikymo vietą/bandą gyvūnų).

• ŪGRIS bus pritaikytas taip, kad elninių gyvūnų laikytojai galės savo pasirinkimu ženklinti gyvūnus individualiai ir nemokamai tvarkyti jų atsekamumo duomenis, pavyzdžiui, veisimo tikslais.

Bičių laikytojams

• Bitininkai turės registruoti bičių laikymo vietas, deklaruoti bičių šeimas nepriklausomai nuo to, pretenduos į paramą ar ne.

• Papildomai nustatoma, kad ant avilių turės būti nurodytas bitininko kontaktas ir ŪGRIS suteiktas bičių šeimos (bandos) numeris.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-05

Nauji Paraiškų priėmimo informacinės sistemos įrankiai – svari pagalba teikiant paraišką

Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) galite pasinaudoti dviem patogiais naujais įrankiais, palengvinančiais paraiškos pildymą. Tai – preliminari 7 GAAB skaičiuoklė ir galimybė peržiūrėti laukus, nepatenkančius į žemės ūkio valdoje registruotus sklypus. Paraiškos pildymo metu šie įrankiai padeda greičiau įsivertinti galimas neatitiktis.

Preliminari 7 GAAB skaičiuoklė

Ši skaičiuoklė padeda įsivertinti atitiktį 7 GAAB standartui „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“, kuris taikomas deklaruojamai ariamajai žemei. Svarbu laikytis vieno iš reikalavimų – augalų kaitos arba pasėlių įvairinimo.

Augalų kaitos reikalavimai

-Bent 35 % deklaruotos ariamosios žemės ploto turi užimti kiti pagrindiniai žemės ūkio augalai nei pernai arba tarpiniai pasėliai, auginami prieš einamųjų metų pagrindinius žemės ūkio augalus.
-Jei plote per praėjusius 3 metus augalai nebuvo keisti arba nebuvo auginti tarpiniai pasėliai, šiemet augalus būtina pakeisti.
-Tarpiniai pasėliai turi būti sėjami ir išlaikomi nustatytais terminais:

Plotuose, kur pagrindiniai žemės ūkio augalai nėra kukurūzai:

-įsėlis sėjamas iki liepos 1 d. į pagrindinius žemės ūkio augalus ir turi būti matomas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki spalio 1 d.;
-posėlis sėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. arba į pagrindinius žemės ūkio augalus iki rugpjūčio 1 d. ir matomas iki spalio 10 d.;
-tarpiniai pasėliai per žiemą sėjami iki rugsėjo 15 d. ir išlaikomi iki kovo 1 d.

Plotuose, kur pagrindiniai žemės ūkio augalai yra kukurūzai:

-įsėlis sėjamas nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. į kukurūzų plotą, matomas po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų balandžio 15 d.;
-posėlis sėjamas po kukurūzų derliaus nuėmimo nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., matomas iki kitų metų balandžio 15 d.
-Tarpinius pasėlius galima auginti ir kitu laiku, jei pareiškėjas, juos pasėjęs, per 7 kalendorines dienas informuoja Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos el. paštu arba per programą „NMA agro“.

Pasėlių įvairinimo reikalavimai

-Deklaruojant 10–30 ha ariamosios žemės – joje turi būti auginami bent 2 skirtingi pagrindiniai žemės ūkio augalai, iš kurių vienas gali sudaryti iki 75 % ariamosios žemės ploto.
-Deklaruojant daugiau kaip 30 ha ariamosios žemės – joje turi būti auginami bent 3 pagrindiniai žemės ūkio augalai, iš kurių vienas gali sudaryti iki 75 % ariamosios žemės ploto, o kiti du – iki 95 % bendro ariamosios žemės ploto.

Kada 7 GAAB reikalavimai netaikomi

-Deklaruojant iki 10 ha ariamosios žemės arba ne daugiau kaip 30 ha paramai tinkamo ploto.
-Kai daugiau kaip 75 % deklaruotos ariamosios žemės sudaro pievos iki 5 metų ir (arba) žaliasis pūdymas, ir (arba) pupiniai augalai ar kai daugiau kaip 75 % paramai tinkamo ploto sudaro pievos iki 5 metų ir (arba) daugiametės pievos.
-Žoliniams azotą kaupiantiems augalams ariamojoje žemėje, ganykloms arba pievoms iki 5 metų, daugiamečiams sodiniams, daugiametėms pievoms, natūralioms ir pusiau natūralioms pievoms, pūdymui bei uždaro grunto daržovių plotams.
-Ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotams.

Kur rasti skaičiuoklę?

Skaičiuoklė pateikiama PPIS (adresas paseliai.vic.lt) paraiškoje šalia mygtuko „Tvirtinti“.

Detalesni 7 GAAB standarto reikalavimai pateikiami Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 10 punkte.

Galimybė pasitikrinti, ar deklaruojami laukai patenka į žemės ūkio valdoje registruotus sklypus

Teikdami paraišką PPIS, pareiškėjai gali pasinaudoti dar vienu palengvinimu – įrankiu „Informacija apie laukus, nepatenkančius į valdoje registruotus žemės sklypus“.

Įsijungę šį įrankį pareiškėjai gali įsivertinti, ar deklaruojami laukai patenka į žemės ūkio valdoje registruotus žemės sklypus, t. y. ar sklypas įregistruotas žemės ūkio valdoje.

Pareiškėjai gali peržiūrėti kontrolinio žemės sklypo numerį, lauko numerį, plotą, naudmenų kodą, žemės sklypo perdangos plotą, žemės sklypo unikalų numerį, matavimo tipą, kadastrinį ir juridinį žemės sklypo plotus bei kitą susijusią sklypo informaciją.

Kur rasti šį įrankį?

Informaciją apie laukus, nepatenkančius į valdoje registruotus žemės sklypus, galima rasti PPIS paraiškos pildymo aplinkoje.

Mygtukų juostoje reikia paspausti mygtuką „Peržiūrėti persidengiančius arba nepatenkančius į sluoksnius plotus“ ir atvertoje lentelėje „Pasirinkite norimą veiksmą“ pažymėti akutę „Informacija apie laukus, nepatenkančius į valdoje registruotus žemės sklypus“. Paspaudus mygtuką „Gerai“, po žemėlapiu pateikiama lentelė su laukų informacija, o priartinus lauką žemėlapyje rodomas užbrūkšniuotas oranžinis sankirtos plotas, t. y. plotas, kuris nepatenka į valdoje registruotą žemės sklypą. Į valdą nepatenkančių sklypų sąrašą ir jų duomenis galima atsisiųsti „Excel“ formatu.

Kilus klausimų dėl paraiškos teikimo – kreipkitės iš anksto

Žemės ūkio duomenų centras primena: jei kyla klausimų dėl paraiškos duomenų pildymo, verta kreiptis kuo anksčiau – taip lengviau išvengti skubėjimo paskutinėmis deklaravimo dienomis.

Balandžio 13 d. prasidėjęs 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas tęsiasi iki birželio 12 d., o pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d.

Klausimus dėl paraiškos pildymo galima pateikti telefonu (0 5) 266 0620 arba el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.

Deklaravimo klausimus taip pat galima siųsti el. pašto adresu tiesiogines@zum.lt.

Šaltinis: zudc.lrv.lt, 2026-06-04

Ankstesnės žemės ūkio naujienos