Žemės ūkio naujienos: 2026-07-27

„Šiuo momentu jie stipriai atsilieka nuo kaip turėjo būti. Bet atsigauna, tikėkimės gal užaugs kažkas iš jų“, – salė ūkininkas Vincentas Lataitis.

Smarkiai nukentėjo ir kiti pasėliai. Per 1,5 tūkst. hektarų valdantis ūkininkas sako liūtys išguldė apie 250 hektarų vasarinių miežių, rapsų ir kviečių.

„Šiemet buvo ir išgulimų, turėjome vasarinių miežių. Užvakar kruša palietė rapsus taip pat, irgi bus nuostolių, kiekvienais metais kažkokios stichijos atsiranda. Kas blogiausiai, kūlimas visas nusitempia, nes yra sudėtinga, laikas eina“, – pasakojo ūkininkas Saulius Butkus.

Šalyje šiuo metu pažeistų pasėlių plotas siekia apie 50 tūkst. hektarų. Daugiausia nuostolių – Šiaulių, Kauno, Marijampolės, Panevėžio apskrityse. Šiemet registruotos iššalimo ir šalnų sukeltos žalos, už kurias jau išmokėta per 1 mln. eurų. Dabar fiksuojami vasaros stichijų padariniai.

„Yra liūties, audros pasekmės ir taip pat krušos padariniai, kurie iš vienos pusės atrodo, sakydavom, lokalūs, tačiau jau dabar pastebime iš 20 savivaldybių gavome pranešimus apie krušos padarinius. O kalbant apie javų išgulimus, tai skaičiavome dar patys, jeigu yra 51 kaimiškoji savivaldybė, tai mes gavome pranešimus iš 43-ų“, – sakė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Lietuvos ūkininkų laukus apžiūrintys užsienio ekspertai sako kitos Europos šalys taip pat kenčia nuo klimato kaitos. Vienur – rekordinės karščio bangos, kitur liūtys.

„Vidurio Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Beniliukse kyla problemų dėl sausros ir karščio bangų. Tai turi didelę įtaką javų našumui. Kai nuvyksti į Prancūziją, Italiją, Ispaniją – visur matai žemdirbių problemas. Turime ne kovoti prieš klimato kaitą, o prisitaikyti“, – aiškino savidraudos fondo Baltijos šalių koordinatorius Januszas Pavelas.

Kiek tiksliai gamtos stichijos pridarė žalos paaiškės rudenį, kai derlius bus aruoduose. Pasak draudimo kompanijų, dar gali būti ir didesnių nuostolių. Iki metų pabaigos gali tekti Lietuvos ūkiams išmokėti apie 6 mln. eurų išmokų.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-07-27

Po lietingų dienų laukuose pirmiausia matyti vanduo. Bet norint suprasti, kodėl jis užsilaiko, dažnai reikia žiūrėti giliau – į drenažo tinklus, griovius, rinktuvus, siurblines ir kitą melioracijos infrastruktūrą. Kasdien ši sistema nematoma, tačiau nuo jos būklės priklauso, kaip greitai laukai pradžiūsta ir ar žemė gali būti tinkamai naudojama.

Žemės ūkio duomenų centras 2026 m. pirmąjį pusmetį tęsė šalies melioracijos duomenų atnaujinimą. I pusmečio ataskaitoje apibendrinti darbai, susiję su melioracijos planų skaitmeninimu, melioruotos žemės ir blogos būklės plotų duomenų tikslinimu, hidrotechninių statinių apskaita ir apsaugos zonų duomenų rengimu.

Pasak ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovės Redos Bankauskaitės, tikslūs melioracijos duomenys yra būtini, kad sprendimai dėl infrastruktūros priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos būtų grindžiami konkrečia teritorine informacija.

„Kai duomenys patikimi, palyginami ir susieti su konkrečiomis teritorijomis, jie tampa sprendimų pagrindu. Tai leidžia planuoti infrastruktūros priežiūrą ir numatyti, kur reikalingi tolesni darbai“, – sako R. Bankauskaitė.

Seni planai keliauja į skaitmeninę erdvę

Dalis melioracijos informacijos vis dar saugoma senuose planuose, skirtinguose failuose ar dokumentuose, kurie nėra pasiekiami bendroje skaitmeninėje erdvėje. Tokius duomenis sunkiau greitai patikrinti, palyginti ir naudoti planuojant remonto ar rekonstrukcijos darbus.

Per pirmąjį 2026 m. pusmetį ŽŪDC specialistai parengė 298 skaitmeninius melioracijos planus. Jie parengti pagal Kretingos rajono, Pagėgių, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių pateiktą medžiagą apie įvykdytus melioracijos ar drenažo sistemų rekonstrukcijos projektus.

Dalis šios medžiagos iki šiol nebuvo skaitmenizuota ir nebuvo pasiekiama Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt. Sutvarkytus planus numatoma įkelti į šį portalą 2027 m. pradžioje.

Taip pat buvo tvarkomi topografiniai inžinerinių tinklų planai, kuriuose fiksuojama melioracijos tinklų padėtis konkrečioje teritorijoje. Per pusmetį ŽŪDC gavo 629 tokius planus iš 25 savivaldybių. Juos patikrinus ir apdorojus, sukurta 1 560 skaitmeninių rastrinių melioracijos inžinerinių tinklų planų, o pagal dalį jų duomenų rinkinyje aprašyti 1 153 nauji erdviniai objektai.

Tikslinamas melioruotos žemės vaizdas

Atnaujinant pagrindinį šalies melioracijos erdvinių duomenų rinkinį Mel_DR10LT, kuriame kaupiama informacija apie melioruotos žemės plotus, jų būklę ir susijusią infrastruktūrą, tikslinamas bendras Lietuvos melioruotos žemės vaizdas. Per pirmąjį pusmetį šiame duomenų rinkinyje melioruotos žemės plotas padidėjo 4 259,46 ha ir liepos 1 d. sudarė 2 674 155,98 ha.

Šis pokytis nereiškia, kad per pusmetį šalyje atsirado tiek naujai melioruotos žemės. Tai pirmiausia yra duomenų patikslinimas – savivaldybių pateiktos informacijos, detalesnių duomenų ir techninių korekcijų integravimas į bendrą šalies erdvinių duomenų rinkinį.

Didžiausi melioruotos žemės ploto pokyčiai fiksuoti Vilniaus rajone, kur plotas duomenyse padidėjo 1 802,07 ha, ir Telšių rajone, kur jis padidėjo 1 033,43 ha.

Blogos būklės plotai – visose 52 savivaldybėse

Blogos būklės melioruotos žemės plotai išskirti visose 52 šalies savivaldybėse, kuriose yra melioruotos žemės. Liepos 1 d. tokių plotų šalyje buvo 173 228,02 ha.

Šie duomenys leidžia matyti, kur užmirkimo ar prastos melioracinės būklės problemos kaupiasi konkrečiose teritorijose. Tai svarbu savivaldybėms, planuojančioms priežiūros ar rekonstrukcijos darbus, ūkininkams ir žemės savininkams, vertinantiems žemės naudojimo galimybes, ir valstybei, sprendžiančiai dėl prioritetų bei finansavimo.

Kartu vertinama ir hidrotechninių statinių būklė. Šalyje apskaityti 1 359 melioracijos tiltai ir 87 polderių sausinimo siurblinės. Iš jų 180 tiltų ir 13 siurblinių įvertinti kaip blogos arba labai blogos būklės.

Apsaugos zonos taip pat turi būti matomos duomenyse

Per pirmąjį pusmetį ŽŪDC atnaujino melioruotos žemės apsaugos zonų erdvinius duomenis ir parengė melioracijos statinių – griovių, polderių pylimų ir bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų – apsaugos zonų duomenis.

Liepos 1 d. bendras šių duomenų sluoksnio plotas sudarė 3 042 584,15 ha.

Šie duomenys svarbūs vertinant, kokios žemės naudojimo sąlygos taikomos teritorijose, kuriose yra melioruota žemė ar melioracijos statiniai. Jie aktualūs ne tik melioracijos specialistams, bet ir savivaldybėms, projektuotojams, žemės savininkams bei kitiems sprendimų priėmėjams.

Duomenų kokybei svarbus bendradarbiavimas su savivaldybėmis

Ataskaitoje pažymima, kad melioracijos duomenų kokybė priklauso ir nuo savivaldybių pateikiamos informacijos. Daliai savivaldybių laiku pateikti visą reikalingą skaitmeninę informaciją sudėtinga dėl didelio melioracijos specialistų darbo krūvio, specialistų trūkumo ir nevienodų darbo su GIS programomis įgūdžių.

Papildomo tikslinimo kartais prireikia ir dėl pateikiamų inžinerinių tinklų planų – jie gali būti skirtingų formatų, ne visada turėti visą reikalingą informaciją, o dalis savivaldybių neturi tinkamos programinės įrangos tokiems planams peržiūrėti ar patikrinti.

„Melioracijos duomenų kokybė labai priklauso nuo bendradarbiavimo. ŽŪDC gali sutvarkyti, patikrinti ir integruoti pateiktus duomenis, tačiau pirminė informacija ateina iš savivaldybių. Todėl svarbu ne tik technologiniai sprendimai, bet ir nuoseklus darbas su specialistais regionuose“, – teigia R. Bankauskaitė.

Mel_DR10LT duomenų rinkinys yra Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos dalis. ŽŪDC šį rinkinį tvarko pagal sutartį su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Šaltinis: zudc.lt, 2026-07-23

Coceral birželio mėn. duomenimis, 2026 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta nuo 7,55 iki 7,50 mln. t ir tai būtų 92 tūkst. t mažiau, palyginti su 2025 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 8,48 mln. t iki 7,89 mln. t ir tai būtų 1,36 mln. t mažiau nei 2025 m.

Prognozuojama, kad rapsų derlius 2026 m. ES šalyse, pagal 2026 m. birželio mėn. duomenis, turėtų sudaryti 20,47 mln. t – tai būtų 355 tūkst. t daugiau, palyginti su 2025 m. 2026 m. po itin gero 2025 m. rapsų derlingumo tikimasi grįžimo prie vidutinio lygio, tai turėtų kompensuoti žymus pasėlių plotų padidėjimas nuo 6,4 mln. ha iki 6,8 mln. ha.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-07-07 Nr. 7 (477)

Nagrinėjamu laikotarpiu Vokietijoje ir Nyderlanduose, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, sviesto kaina sumažėjo apie 42,4–43,0 proc. – vidutinė minėto produkto kaina siekė atitinkamai 4 196 EUR/t ir 4 144 EUR/t. Panašios tendencijos vyravo ir Prancūzijoje bei Italijoje – 2026 m. sausio–gegužės mėn. šiose šalyse sviesto kainos vidutiniškai siekė 4 150–4 170 EUR/t ir buvo apie 42,6–45,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vokietijoje taip pat buvo stebimas ir kai kurių rūšių sūrių kainų mažėjimas: šių metų sausio–gegužės mėn. Gouda sūrių kaina sumažėjo 25,5 proc. (iki 3 400 EUR/t), Emmental sūrių – 8,2 proc. (iki 5 660 EUR/t), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.

Pieno produktų kainų mažėjimo tendencijos atsispindėjo ir pasaulinėje rinkoje. Analizuojamu laikotarpiu Global Dairy Trade (toliau – GDT) aukcionuose sviesto kainos taip pat buvo mažesnės nei praėjusiais metais. 2026 m. sausio–gegužės mėn. GDT vidutinė sviesto kaina siekė 5 080 EUR/t ir buvo 26,8 proc. mažesnė nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Mažesnėms kainoms įtakos turėjo didesnė pasaulinė pieno produktų pasiūla ir sulėtėjęs paklausos augimas tarptautinėje rinkoje.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-07-07 Nr. 7 (477)

Nerimą keliančią išvadą asociacija daro remdamasi jos inicijuotu tyrimu, kurį šiemet atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kampanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo apie pustrečio šimto ūkininkų.

Kita svarbi tyrimo išvada – ūkininkų bendruomenėje auga supratimas apie registruotų produktų svarbą, tačiau informavimo ir žinių sklaidos poreikis išlieka.

ES draudžiamų, padirbtų AAP produktų galima rasti internete, socialiniuose tinkluose, smulkiojoje prekyboje, turgavietėse.

Net legaliose prekybos vietose

Minėta asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Valstybine augalininkystės tarnyba (toliau – Augalininkystės tarnyba), kurios viena iš funkcijų – AAP įvežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai priežiūra. Užkardyti neteisėtą veiklą siekiama rengiant planinius ir neplaninius patikrinimus, stebint elektroninę erdvę, joje vykstančią prekybą.

Pasak Augalininkystės tarnybos oficialių pranešimų, dar praėjusiais metais išryškėjo, kad net legaliai veikiantys prekybininkai kai kada įsitraukia į nelegalią veiklą, prekiauja Lietuvoje neregistruotais AAP, taip pat pasibaigusio galiojimo bei reikalavimų neatitinkančiais tręšiamaisiais produktais.

Tiesa, tokių prekybos vietų adresai nėra viešinami. Tiesiog atkreipiamas pirkėjų dėmesys, kad jie gali būti apgauti, legaliai veikiančiose parduotuvėse yra rizika įsigyti produktų, kurie negali būti tiekiami rinkai, nes jų kilmė, sudėtis ir veikliosios medžiagos gali būti nežinomos ar net pavojingos. Akcentuojama, jog kyla rizika tokių produktų naudotojų sveikatai, aplinkai bei galutinės produkcijos vartotojams.

Antai prieš metus parduotuvėje, turinčioje leidimą platinti AAP, buvo rasta Lietuvoje neregistruotų AAP su rusiškomis, ukrainietiškomis etiketėmis, taip pat visoje Europoje uždrausto platinti produkto. Jo rasta ir kitoje sodo prekių parduotuvėje. Išvardinta ir daugiau šioje bei kitose prekybos vietose nustatytų pažeidimų, susijusių su tręšiamųjų produktų tiekimu rinkai.

Prekybos vietų neplaniniai patikrinimai įvairiuose šalies miestuose atlikti ir šį pavasarį.

Ar žinome realų vaizdą?

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Augalininkystės tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus patarėjas Vilius Rekevičius, šiemet nustatyta 12 atvejų, kai buvo tiekiami rinkai Lietuvos Respublikoje neregistruoti AAP.

Be to, šiuo metu nagrinėjama dar keletas galimos neteisėtos prekybos elektroninėje erdvėje atvejų. 12 atvejų per nepilnus 7 mėnesius – daug ar mažai? Ar jie atspindi realią padėtį? Kai kalbama apie šešėlinį sektorių, tai turbūt labiau retorinis klausimas.

Viešinami ne visi nustatyti ir užkardyti pažeidimų atvejai, dažniausiai neįvardijami ir aptinkami nelegalių produktų kiekiai, kokią dalį jie sudaro parduotuvės lentynoje.

Viešinti ar ne, Augalininkystės tarnyba sprendžia „įvertinus konkrečias aplinkybes, įskaitant vykdomų tyrimų eigą, procesinius aspektus ir viešojo intereso užtikrinimą“.

Sustiprino kontrolę, bet klausimų liko

Atsivertus praėjusių metų Augalininkystės tarnybos veiklos ataskaitą aiškėja, kad kaip tik pernai buvo „sustiprinta nelegalių produktų kontrolė, plėtojama internetinės prekybos stebėsena“ siekiant užkardyti nelegalių AAP platinimą.

Tam ryžtasi atsižvelgiant į globalią situaciją – didėjančios šešėlinės AAP prekybos apimtys „kelia rimtą pavojų ES žaliojo kurso tikslams, gamtai ir maisto saugumo užtikrinimui“.

Patikrinimų skaičiai dideli. Pažiūrėkime, ką jie atskleidžia. Daugiau nei 1,7 tūkst. subjektų patikrinta kontroliuojant AAP įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai priežiūrą. Užfiksuoti 344 pažeidimų atvejai, iš jų 145 surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos, likusieji atsipirko pastabomis.

Vidaus rinkoje atlikta daugiau kaip 1,6 tūkst. patikrinimų, iš jų pažeidimai fiksuoti 168 atvejais. Didžiausias dėmesys skirtas ūkininkams (per 84 proc. patikrinimų); jiems išrašyta ir daugiausia baudų (97). Be to, skirta administracinė atsakomybė ir dėl neregistruotų AAP tiekimo rinkai (20), reklamavimo (4), saugojimo ir naudojimo (3), AAP platinimo tam neturint leidimo (7).

Vis dėlto į akis krenta keli dalykai. Regis, profesionalieji naudotojai – prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojai – labai kontroliuojami. Kita vertus, akredituotose laboratorijose atlikti tyrimai nepatvirtina teiginio, kad šiame segmente yra padidėjusi nelegalių pesticidų vartojimo rizika.

Pasak to paties Augalininkystės tarnybos dokumento, siekiant įsitikinti, ar nėra naudojamos neleistinos veikliosios medžiagos, buvo ištirti 48 ėminiai (augalų, jų dalių ar dirvožemio). Taip pat akredituotose laboratorijose ištirta 10 rinkoje platinamų AAP ėminių dėl kokybinės ir kiekybinės sudėties atitikties Lietuvoje registruotiems AAP. Abiem atvejais draudžiamų medžiagų nerasta.

Lieka neatsakytų klausimų – kas yra tikrieji nelegalių pesticidų vartotojai ir kaip tie produktai patenka į Lietuvą.

Skaidriai dirbantys nerizikuoja

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Andžej Kulevičius „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino negirdėjęs apie šokiruojančius nelegalių AAP naudojimo mastus, apie kuriuos kalba asociacija „CropLife Lietuva“.

Pasak A.Kulevičiaus, nė vienas skaidriai dirbantis ūkininkas nesusivilios kad ir pigiau siūlomais pesticidais, nerizikuos jų įsigyti bei juos naudoti. Bent jau Šalčininkų krašte apie tokius atvejus jis nėra nei girdėjęs, nei asmeniškai susidūręs.

Dėl neaiškios kilmės AAP kyla rizika „užsidirbti“ ne tik nuobaudą, bet ir kitas sankcijas, prarasti tiesiogines išmokas. Supirkėjo akyse toks žemdirbys rizikuoja prarasti gerą vardą.

Po A.Kulevičiaus žodžiais galėtų pasirašyti daugelis jo kolegų. Anot jo, nekyla pagundos ir patiems atsivežti veiksmingesnių ar gal pigesnių produktų ir iš kaimyninės Lenkijos.

Paslaptingas krovinys iš Kinijos

Prieš kelerius metus per šalį nusirito Generalinės prokuratūros žinia apie išskirtinį įvykį. Uostamiestyje buvo sulaikytas laivas iš Kinijos su daugiau nei 7,5 tonos AAP, kurių vertė galėjo siekti apie 71 tūkst. eurų.

Atlikti laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad produktų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų dalis nėra registruotos ne tik Lietuvoje, bet ir ES, todėl jų įvežimas į Lietuvą ar į bet kurią kitą ES valstybės narę yra draudžiamas. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai krovinį sulaikė.

Klaipėdos apygardos prokuratūrai įtarus nusikalstamą veiką, maždaug pusmečiui praėjus nuo krovinio sulaikymo, 2023 m. vasarį, pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką ir galimos kontrabandos (BK 22 str. 1 d., 199 str. 3 d.).

Tačiau byla teismo nepasiekė. Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Gotautė, tų pačių metų rudenį ikiteisminis tyrimas apygardos prokurorės sprendimu buvo sustabdytas.

Pasak Generalinės prokuratūros pateikto trumpo komentaro, „ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikalingi proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 3 d.(kontrabanda, – red. past.), tačiau tokių asmenų nustatyti nepavyko, todėl buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti“.

Neteisėta veikla keičia veidą

Incidentas su kroviniu iš Kinijos neturėjo tęsinio. Kodėl, iš dalies atsako tarptautinių teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai.

Rengiamos įspūdingo masto operacijos tarpvalstybiniu mastu. Europolo koordinuojama operacija kovai prieš nelegalius pesticidus, kodiniu pavadinimu „Sidabrinis kirvis“, 2022 m. buvo surengta jau septintą kartą. Joje dalyvavo teisėsaugos institucijos iš dešimčių valstybių, rėmė ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos Komisija, organizacijos „CropLife Europe“ ir „CropLife International“.

Operacijų metu ne tik konfiskuojami nelegalūs produktai ar sulaikomi nusikalstama veika užsiimantys asmenys, bet ir išaiškinamos naujausios šešėlinio sektoriaus tendencijos. Štai kelios vertingos įžvalgos, pateiktos apibendrinant 2022-ųjų operacijos išvadas.

Pastebėtas neteisėtos prekybos pesticidais Europos pietuose ir Juodosios jūros regione suintensyvėjimas. Šoktelėjo nelegalių pesticidų iš Turkijos statistika, nors Kinija toliau išliko lyderė. Ilgainiui išaugo neteisėta prekyba mažesnėmis siuntomis (po 10 kg/l).

Atkreiptas dėmesys ir į kitas naujas tendencijas. Greta neteisėtos prekybos herbicidais, insekticidais ir fungicidais, kurių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų, auga populiarių produktų prekių ženklų klastojimas ES teritorijoje. Į Bendriją įvežami beveik pagaminti produktai, primenantys žinomus prekės ženklus. Gavėjams juos lieka tik paženklinti prieš išleidžiant į juodąją rinką.

Taikoma ir kita schema, kai pesticidų klastočių gamybai importuojami nelegalūs ingredientai, o siekiant sumažinti jų aptikimo tikimybę cheminės medžiagos naudojamos tik galutiniame gamybos etape. Be to, kai kurie nusikaltėliai piktnaudžiauja lygiagrečios prekybos sistema, kuri palengvina ES parduodamų pesticidų patvirtinimo procedūras, įveždami į valstybę narę neteisėtai pagamintus AAP apgaulingai teigia, kad jie jau patvirtinti kitoje valstybėje narėje.

Veikė slapta gamykla

Iš šešėlinės prekybos gaunamas pelnas nusikalstamo tinklo organizatorius skatina nuolat keisti veidą, ieškoti naujų schemų. Visgi tarptautinės teisėsaugos institucijos nenuleidžia rankų.

Pernai liepą didelės apimties teisėsaugos operacija surengta Ukrainoje. Šalies valdžios institucijos demaskavo sudėtingą nusikalstamą neteisėtos pesticidų ir kitų agrochemijos produktų gamybos tinklą. Klastotės ES buvo tiekiamos su žinomų tarptautinių prekės ženklų etiketėmis. Konfiskuota šimtai tonų neteisėtų produktų, kurių vertė viršija 2,3 mln. grivinų.

Specialiosios operacijos metu 12 Ukrainos regionų atliktos 89 kratos, nustatytos 8 organizuotos nusikalstamos grupuotės, o teisėsaugos pareigūnai ėmėsi priemonių siekiant jų narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Slapta pesticidų klastočių gamyba veikė pramoniniu mastu. Žaliavos, kuriose yra daug nuodingų medžiagų, buvo tiekiamos iš Kinijos, o gatavi produktai buvo parduodami per internetines parduotuves, logistikos įmones, taip pat į ES šalis.

Kijevo ir Odesos regionuose veikė pogrindinės dirbtuvės, kuriose gamintos netikros etiketės, hologramos ir instrukcijos su pirmaujančių Europos ir Amerikos kompanijų logotipais. Charkovo srityje buvo įkurta konteinerių gamyba gaminiams pakuoti. Ukrainoje sužlugdyta pogrindinė gamykla nėra vienintelė.

Ekspertai apeliuoja į sąmoningumą, ragina būti budrius, nepalaikyti nusikalstamo šešėlinio verslo. Dėl nežinomos kilmės produktų kyla dirvožemio, vandens ir oro taršos rizika, grėsmė žmonių ir gyvūnų sveikatai, menkėja pasėlių kokybė ir komercinė vertė bei kt. Be to, nelegalūs pesticidai nėra tikrinami, todėl nežinoma, koks jų veiksmingumas ir toksiškumas.

Apie administracinę atsakomybę

Neregistruotų AAP saugojimas užtraukia baudą asmenims nuo 600 iki 900 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 700 iki 1 100 eurų. Neregistruotų AAP naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 900 iki 1 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 100 iki 1 500 eurų.

Ženkliai didesnė bauda skiriama už neregistruotų AAP tiekimą rinkai: asmenims nuo 2 100 iki 2 500 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 2 300 iki 2 700 eurų.

Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Maksimalios baudos skiriamos išimtiniais atvejais, kai tai pagrindžia nustatytų aplinkybių visuma.

Augalininkystės tarnybos priimti nutarimai gali būti skundžiami teismui. Tokiais atvejais galutinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos priima teismas, kuris, įvertinęs visas bylos aplinkybes, gali palikti Augalininkystės tarnybos paskirtą nuobaudą nepakeistą, ją sumažinti arba padidinti, jei tam yra teisinis pagrindas.

Šaltinis: valstietis.lt, Irma Dubovičienė, 2026-07-27