Žemės ūkio naujienos: 2026-07-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė stiprina pasirengimą užtikrinti maisto tiekimą krizės atveju
Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo nustatytos konkrečios valstybės institucijų užduotys, reikalingos atraminių maisto produktų prekybos vietų veikimui visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu užtikrinti. Priimtas sprendimas sukuria teisinį pagrindą iš anksto pasirengti tam, kad paskelbus mobilizaciją ir dėl elektros sutrikimų ar kitų techninių problemų nesant ryšio su bankinėmis sistemomis, gyventojai nustatytose fizinėse prekybos vietose galėtų įsigyti būtiniausių maisto produktų. Tokio atsiskaitymo sąlygos ir saugumo reikalavimai būtų taikomi pagal mokėjimus reglamentuojančius teisės aktus ir Lietuvos banko nustatytą tvarką.
Valstybės institucijos ir verslo subjektai dabar turės atlikti išankstinius pasirengimo darbus tam, kad minėti mechanizmai esant poreikiui galėtų veikti.
Vyriausybės kanceliarija užtikrina, kad būtų sudarytas minėtu teisiniu režimu paslaugą galėsiančių užtikrinti fizinių prekybos vietų sąrašas. Šiuo metu yra numatytos 207 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietos visoje Lietuvoje. Gyventojams šis sąrašas aktualus tik paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, ši informacija būtų paviešinta Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje ir kitais kanalais tik įsigaliojus minėtiems teisiniams režimams.
Žemės ūkio ministerija sudaro mobilizacinio užsakymo sutartis su maisto produktų prekybininkais, veikiančiais minėtame sąraše įtrauktose prekybos vietose. Sutartys taip pat sudaromos su maisto produktų gamintojais, tiekiančiais produkciją šioms prekybos vietoms. Ministerija rengia šių gamintojų sąrašą, kaupia duomenis apie jų gamybos pajėgumus ir užtikrina žemės ūkio bei maisto produktų valstybės rezervo atsargų kaupimą ir panaudojimą.
Maisto produktai valstybės rezerve kaupiami rezervavimo principu, nuolatos vyksta viešieji konkursai, kuriuose dalyvauja maisto produktų gamintojai ir prekybininkai. Konkursus laimi mažiausią rezervavimo kainą pasiūlę tiekėjai ir tai juos įtraukia į maisto tiekimo sistemą.
Pažymėtina, kad Lietuvoje veikia trijų pakopų aprūpinimo maisto produktais sistema, kuri remiasi šiais principais:
a) valstybės rezervo atsargos, kurios kaupiamos rezervavimo sutarčių pagrindu;
b) atraminių prakybos vietų įtraukimas;
c) maisto produktų gamybą vykdančių gamintojų, perdirbėjų, didmenininkų ir kitų ūkio subjektų įtraukimas.
Svarbu akcentuoti, kad Lietuvos maisto gamintojų pramonė visiškai pajėgi aprūpinti šalies gyventojus maisto produktais. Jų gamybos pajėgumų pakaktų aprūpinti maistu piliečius ir didelės krizės atveju. Tačiau šiuo atveju kritiškai svarbūs resursų paskirstymo, infrastruktūros tvarumo ir apsaugos klausimai. Įmonė turi turėti pajėgumą įvairiomis sąlygomis tęsti darbą. Todėl įmonės, dalyvaujančios maisto tiekimo sistemoje iš institucijų gauna tam tikras garantijas, t.y.:
• darbuotojų įtraukimas į civilinį mobilizacinio personalo rezervą (t.y. darbuotojai nebus mobilizuojami į ginkluotąsias pajėgas, negalės išvykti iš šalies ir mobilizacijos metu vykdys nustatytas funkcijas savo darbovietėje);
• infrastruktūros apsauga;
• elektros tiekimo atstatymo prioritetas;
• tiekimo maršrutų sudarymas;
• gyventojų srautų kontrolė;
• atsiskaitymo nesant interneto ryšiui su mokėjimo kortelėmis galimybės.
Maisto paskirstymui į prekybos vietas negalintiems atvykti gyventojams planuojama pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Šis modelis taip pat testuojamas pratybų metu – kasmet vykstančiose nacionalinėse mobilizacinėse pratybose „Vyčio skliautas“ aktyviai veikia Raudonasis kryžius, Maisto bankas, Caritas, Maliečiai, Šaulių sąjunga. Vyriausybės kanceliarija dėkoja NVO už aktyvų įsitraukimą į šį procesą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-28
Ūkininkai skatinami saugoti gamtos buveines: kodėl verta atsigręžti į apleistas teritorijas?
Ūkininkavimas ir gamtos išsaugojimas dažnai atrodo kaip dvi skirtingos veiklos kryptys, tačiau pastaraisiais metais vis labiau ryškėja jų tarpusavio priklausomybė, kuri tampa itin svarbi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę Lietuvoje. Neretai būtent žemdirbiai tampa tais žmonėmis, kurie gali suteikti didžiausią naudą nykstančioms ekosistemoms, kurios be globos paprasčiausiai išnyktų. Ūkininkams ir siekiantiems ūkininkauti finansavimas skiriamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.
Žemės ūkio veikla užsiimantys žmonės skatinami tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes – teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta.
Ekstensyvus ūkininkavimas – tai toks ūkininkavimo būdas, kai produkcija auginama ne intensyviai prižiūrint, o naudojant labai didelius žemės plotus ir leidžiant viskam augti natūraliau.
Nebenaudojamose ūkininkavimui teritorijose natūralūs procesai sutrinka, užželia vertingos erdvės, todėl žmogaus įsikišimas tampa gyvybiškai svarbus norint palaikyti tvarką ir išsaugoti palankią aplinką saugomoms rūšims.
ES finansuojama intervencinė priemonė dėmesį sutelkusi į daugybę skirtingų organizmų – nuo itin retų augalų iki saugomų gyvūnų rūšių. Pagal šią priemonę atkuriamos ir saugomos meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos buveinės.
Saugomų buveinių sąraše taip pat puikuojasi tokie unikalūs kaimo kraštovaizdžio elementai kaip miškapievės, kadagynai, melvenynai, medžiais apaugusios ganyklos bei įvairios retos pievų rūšys.
Įkainiai – didesni
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, nors šia parama ūkininkai iki šiol naudojosi gana atsargiai, artėjantis naujas paraiškų teikimo etapas yra puiki proga ne tik peržiūrėti savo veiklos prioritetus, bet ir pasinaudoti padidėjusiais įkainiais, kurie daro šią paramą patrauklesnę nei anksčiau.
R.Smilgaitytė atkreipia dėmesį, kad paraiškų teikėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys plotus, kurie patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatytą EB svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį. Tai svarbi sąlyga, užtikrinanti, kad lėšos pasieks tas vietas, kurioms pagalbos reikia labiausiai ir kurios turi didžiausią gamtinę vertę nacionaliniu bei Europos mastu.
Norint pretenduoti į paramą, būtina užtikrinti, kad tvarkomas plotas nebūtų mažesnis nei 0,5 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. Tai užtikrina, kad investicijos bus tikslingos ir duos apčiuopiamą rezultatą.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 70 tūkst. eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos gali būti kompensuojamos iki 100 proc. Tai leidžia įgyvendinti net ir sudėtingesnius gamtotvarkos planus.
„Svarbu pabrėžti, kad naujajame kvietime išaugo fiksuotieji vieneto įkainiai“, – sako R.Smilgaitytė. Pavyzdžiui, už 1 ha pievų ar šlapynių būklės atkūrimą, įskaitant sumedėjusios augalijos šalinimą bei tvarkymą, taikomas įkainis siekia 3308,96 Eur.
Tvorų įrengimas ganyklose, kur jų anksčiau nebuvo arba jos buvo sunykusios, kompensuojama 63,58 Eur/m, o elektrinių piemenų įsigijimas – 2,91 Eur/m, sudarant sąlygas saugiai ganyti gyvulius ir palaikyti pievų būklę.
Paraiškų rinkimas – jau rugpjūčio mėnesį
Šios investicijos apima platų darbų spektrą: nuo krūmų ir žolės valymo iki kelmų frezavimo ar seklių kūdrų vėžliams įrengimo. Vis dėlto, svarbu atsiminti, kad kiekvienas planuojamas veiksmas turi būti aiškiai pagrįstas gamtotvarkos darbų poreikio aprašyme, kuris privalo būti suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, užtikrinančia, kad priemonės atitiktų realius gamtos poreikius.
Taip pat pareiškėjai privalo užtikrinti, kad tvarkomi plotai atitiktų priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytus specifinius reikalavimus.
Įgyvendinę projektą, ūkininkai prisiima dvejų metų įsipareigojimą toliau prižiūrėti tuos pačius plotus. Tai užtikrina tęstinumą ir ilgalaikį teigiamą poveikį saugomoms teritorijoms, kurios yra itin jautrios bet kokiems pokyčiams.
Artimiausias paraiškų rinkimas pagal šią intervencinę priemonę vyks nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. Kvietimui skirta daugiau kaip 1,77 mln. eurų.
Šiemet jau buvo renkamos paraiškos pagal šią priemonę. Per numatytą laikotarpį gautos tik dvi paraiškos, kuriose prašoma daugiau kaip 139 tūkst. eurų.
ŽŪM ragina visus norinčius prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, ekosistemų funkcijų gerinimo ir buveinių bei kraštovaizdžio išsaugojimo.
Daugiau informacijos galite rasti čia: www.zum.lrv.lt; www.nma.lrv.lt.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-07-24
Melioracijos atnaujinimas įgauna pagreitį
Daugiau kaip 1 mln. eurų valstybės finansavimą gavę valstybinės melioracijos infrastruktūros atnaujinimo projektai pereina į praktinio įgyvendinimo etapą. Šešiose šalies savivaldybėse jau pradėtos projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūros bei pasirengimas rekonstrukcijai. Šiais projektais siekiama atkurti neveikiančių ar netinkamai veikiančių melioracijos statinių funkcionalumą, mažinti perteklinį drėgmės kaupimąsi dirvožemyje ir sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio paskirties žemei naudoti.
Įgyvendinus projektus planuojama sutvarkyti arba rekonstruoti 15,787 km drenažo linijų, 11,822 km griovių, 16 pralaidų, 76 vandens nuleistuvus, 141 žiotį ir vieną šulinį.
„Svarbiausia, kad projektai jau pereina nuo dokumentų prie praktinio pasirengimo darbams. Savivaldybės pradeda projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, o Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) prižiūri, kad būtų laikomasi sutartų terminų, finansavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos. Tai padeda užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, o suplanuoti darbai judėtų link realaus melioracijos infrastruktūros atnaujinimo“, – sako ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Projektai turi būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo, o už jų įgyvendinimą savivaldybės turės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.
Du etapai
ŽŪDC su finansavimą gavusiomis savivaldybėmis jau pasirašė dalinio finansavimo sutartis. Pagal jas savivaldybės įsipareigojo projektus įgyvendinti pagal suderintus grafikus ir per mėnesį nuo sutarčių pasirašymo pradėti viešųjų pirkimų procedūras melioracijos statinių projektavimo paslaugoms įsigyti.
Šis etapas pradėtas visose šešiose savivaldybėse. Vienur projektavimo paslaugos jau įsigytos, kitur inicijuoti tyrinėjimų, techninio darbų projektų rengimo ar ekspertizės paslaugų pirkimai.
Kai kuriuose projektuose procesas pažengęs toliau – jau parengti projektiniai sprendiniai, atlikta ekspertizė, rengiamasi rangos darbų pirkimams.
Pasirengimo etapas būtinas tam, kad vėliau galėtų prasidėti realūs rekonstrukcijos darbai – nuo drenažo linijų ir griovių sutvarkymo iki pralaidų, vandens nuleistuvų bei kitų melioracijos statinių atnaujinimo.
Prižiūri eigą ir lėšas
ŽŪDC šioje priemonėje ne tik administruoja finansavimą, bet ir koordinuoja projektų įgyvendinimo eigą.
ŽŪDC vertino savivaldybių paraiškas, rengė finansavimo sutarčių dokumentus, derino projektų įgyvendinimo grafikus, išmokėjo avansus ir renka savivaldybių ataskaitas apie panaudotas lėšas, atliktus darbus bei viešųjų pirkimų eigą.
Savivaldybės priemonės vykdymo laikotarpiu turi teikti ŽŪDC mėnesines ataskaitas apie finansavimo lėšų panaudojimą ir atliktus darbus. Jos taip pat turi pateikti informaciją apie pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir tai pagrindžiančius dokumentus.
Tokia priežiūra stiprina projektų atskaitomybę ir padeda užtikrinti, kad finansavimo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį – tik tiems darbams ir paslaugoms, kurie tiesiogiai susiję su valstybei priklausančių melioracijos statinių ir sistemų atkūrimu.
Bendra investicija
Pagal priemonės sąlygas valstybės finansavimas gali sudaryti iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. Vieno projekto vertė kartu su savivaldybės dalimi negali viršyti 300 tūkst. eurų.
Didžiausias finansavimas skirtas Kauno ir Panevėžio rajonų projektams – po 270 tūkst. eurų. Trakų rajonui numatyta 269,1 tūkst. eurų, Plungės rajonui – 169,045 tūkst. eurų, Kėdainių ir Klaipėdos rajonams – po 54 tūkst. eurų.
Daugiau galimybių
Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nematoma, tačiau jos būklė tiesiogiai lemia, ar žemės ūkio paskirties žemė gali būti naudojama efektyviai. Netinkamai veikiant drenažo sistemoms, laukuose kaupiasi perteklinė drėgmė, dalis plotų tampa sunkiau įdirbami, mažėja jų ūkinė vertė, o ilgainiui tokios teritorijos gali būti apleidžiamos.
Todėl šių projektų esmė – ne tik atnaujinti atskirus griovius, pralaidas ar drenažo linijas. Tai investicija į žemės ūkio naudmenų atkūrimą, geresnes ūkininkavimo sąlygas ir racionalesnį savivaldybių teritorijose esančios žemės naudojimą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-07-24
Vytauto Šidlausko pieno ūkis – tarp lūkesčių ir skaudžios realybės girnų
„Laikysiu karves tol, kol sugebėsiu jas pavyti. Labai širdį skaudėtų, jei reikėtų atsisakyti ūkio – juk tiek darbo ir pinigų įdėta“, – Krinčine gyvenančio vidutinio pieno ūkio savininko, 66 metų Vytauto Šidlausko balse šmaikštavimas persipynęs su liūdesiu ir nerimu. Žodis „nerimas“ čia gal per švelniai skamba. Šalyje sparčiai nyksta smulkūs ir vidutiniai pieno ūkiai. Tad mūsų pašnekovą galima įvardinti paskutiniu tokių galvijininkystės ūkių mohikanu Krinčino krašte.
Vieną ūkio šaką keitė kita
Elektriko specialybę turintis krinčinietis V. Šidlauskas ūkininkauti pradėjo daugiau nei prieš tris dešimtmečius, kuomet pradėjo byrėti žemės ūkio bendrovė. Pradėjo nuo kiaulininkystės. Daug metų kiaulių ūkį laikęs ūkininkas bankrutavo. „Tada kiaulių supirkimo kaina siekė maždaug po 3 litus 70 centų už kilogramą, o grūdų – apie 800 litų už toną“, – pašnekovas prisiminė laikus, kuomet prasidėjo „grūdininkų“ bumas, o smulkūs ir vidutiniai kiaulių ūkiai nyko.
Pasakodamas savo ūkininkavimo istoriją, Vytautas minėjo, kad kelias karves laikydavo, kuomet vertėsi kiaulininkyste – kad paršeliams būtų pieno. Bankrutavus kiaulių ūkiui, darbštus ir energingas ūkininkas pradėjo supirkinėti veršelius. Taip maždaug prieš septyniolika metų prasidėjo ūkio virsmas iš vienos gyvulininkystės šakos į kitą.
Kadaise iš buvusio didelio Krinčino kolūkio karvidžių komplekso ūkininkui V. Šidlauskui priklauso dvi fermos. Vienoje jų mūkia 142 galvijai, iš jų – 76 melžiamos karvės ir 66 telyčaitės. Naują ūkininkavimo etapą krinčinietis pradėjo nuo Lietuvos žalųjų veislės karvių. Dabar fermoje – karvių veislių margumynas. Dominuoja Britanijos fryzai – pieninių galvijų veislė, išvesta kryžminant vietinius galvijus su Olandijos juodmargiais. Rytą karvės melžiamos penktą valandą, vakare – pusę penkių.
Ūkininkas kasdien pristato vidutiniškai po 800 kg pieno Kupiškyje registruotam kooperatyvui „Pieno puta“. Mūsų pašnekovas yra „Pieno putos“ valdybos pirmininkas, tad pasirinkimas savaime suprantamas. Pieną iš krinčiniečio ūkio išgabena kooperatyvo pienvežis. Priklausomai nuo maršruto – į AB „Rokiškio pienas“ arba Biržų r. Medeikių kaime įsikūrusią UAB „Nordic proteins“. Skirtingai nei stambiuose pieno ūkiuose, V. Šidlausko karvės šiltuoju metų laikotarpiu ganosi lauke. Pernai ūkininkas karves ir telyčias į ganyklą furgonais išvežė gegužės 17 d., parvežė spalio 23 d.
„Ūkis plėtėsi, daug dirbau, prieš penkerius metus gavau Europos Sąjungos paramą. Už gautus pinigus, pridėjus savų lėšų, modernizavau fermą, įsirengiau šiuolaikinę mėšlo šalinimo sistemą, pieno bloką, nusipirkau mėšlo išvežimo priekabą, reikiamos įrangos, sutvarkiau ventiliaciją“, – toliau pasakojo pašnekovas.
V. Šidlausko pieno ūkyje triūsia keturi samdomi darbuotojai – dvi melžėjos ir du darbininkai. Ūkininkui pasisekė darbuotojus rasti Krinčine. „Pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio ūkyje Prienų rajone darbuojasi keli atvykėliai iš Indijos. Siūlė ir man. Kaip aš su jais susikalbėčiau? Juk angliškai nemoku“, – šypsodamasis kalbėjo Vytautas.
Kitoje kolūkio laikais statytoje fermoje ūkininkas laiko techniką – keturis traktorius, šienavimui reikalingus agregatus, priekabas ir kt. Pastate taip pat įrengtos dirbtuvės.
Šeiminio pieno ūkio idėja kol kas gyva tik politikų kalbose
Nekeiksnodamas valdžios ir nevirkaudamas dėl žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkas V. Šidlauskas stengėsi ramiai ir argumentuotai vertinti dabartinę situaciją šalies pieno sektoriuje. Ji išties labai bloga. Kaip jau minėjome, „Pieno putos“ kooperatyvas daugiausia pieno pristato AB „Rokiškio sūris“. Pastaruoju metu V. Šidlauskas už litrą pieno gauna tik 20 centų. Dar mažesnių pieno ūkių savininkai už tokį pat kiekį pieno dabar priversti tenkintis išmaldos pavidalo simboline kaina – 11–14 centų. Ūkininkas sakė, kad perdirbėjai teisinasi labai išaugusiais logistikos kaštais ir kaip argumentą nurodo akis badančias dyzelino kainas.
Kokia gi turėtų būti minimali pieno supirkimo kaina, kad smulkūs ir vidutiniai pieno ūkiai galėtų išgyventi? Mūsų pašnekovo atliktais skaičiavimais, jo ūkyje pieno savikaina siekia apie 35 centus. Vytautas nostalgiškai prisimena praėjusią vasarą, kuomet gaudavo po 37 centus už litrą pieno. Esant tokiai kainai, anot pašnekovo, buvo galima planuoti ir tolesnį pieno ūkio modernizavimą.
Didelę patirtį sukaupęs ir įvairių laikmečių matęs ūkininkas prisiminė, kad smulkiesiems ir vidutiniams pieno gamintojams kritinė situacija yra buvusi ir anksčiau. Tada, anot pašnekovo, išgelbėjo keliasdešimties milijonų eurų finansinė injekcija iš Briuselio. Iš to didelio „pyrago“ V. Šidlausko ūkiui tuomet papildomai teko apie 4 tūkst. eurų paramos.
Vasario mėnesį pieno gamintojų asociacijos narius priėmė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė. „Draugiška, maloni, mandagi premjerė“, – šypsodamasis prisiminė susitikimą mūsų pašnekovas. Tačiau vien diplomatinėmis šypsenomis sotus nebūsi, nors ir kokios malonios jos būtų.
Balandžio 9–10 d. Krinčino ūkininkas Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, dalyvavo pieno gamintojų organizuotame protesto mitinge. Jo metu ūkininkai vilniečiams išdalino apie aštuonias tonas pieno iš trijų pienvežių. Vienas iš jų – „Pieno putai“ priklausantis.
Balandžio 24 d. V. Šidlauskas kartu su kitais Pieno gamintojų asociacijos nariais Kaune susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Per ilgus ūkininkavimo metus susitiko su daugeliu žemės ūkio ministrų. Visi spaudė ranką, šypsojosi, drąsino…
Ūkininkas minėjo, kad Pieno gamintojų asociacijos prezidentą J. Vilionį ir kitus žemdirbių organizacijų vadovus priėmęs Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasisakė už šeiminį ūkį, kaip vieną iš valstybės gerovės pamatų.
Tačiau situacija šalyje visiškai priešinga – smulkių ir vidutinių pieno ūkių Lietuvoje sparčiai mažėja, lieka stambesni pieno rinkos žaidėjai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-07-21
Pasaulio grūdų rinkoje – mažesnio derliaus, konkurencijos ir neapibrėžtumo sezonas
2026–2027 metais pasaulinėje grūdų rinkoje netrūks įtampos. Nors bendras kviečių balansas kol kas vertinamas kaip gana neutralus, pagrindinėse grūdus eksportuojančiose valstybėse prognozuojamas mažesnis derlius, sumažės ir atsargos. Rinkos kryptį lems ne tik orai, bet ir Rusijos eksporto politika, galimas Indijos sugrįžimas į tarptautinę rinką, JAV ir Kinijos prekybos susitarimai ir besitęsiantys geopolitiniai konfliktai.
Mažesnį šiemetinį derlių kompensuoja sukauptos atsargos
Pasak „Agrorodeo“ vadovo ilgalaikiai duomenys rodo, kad pasaulio gyventojų skaičiui sparčiai augant, kviečių plotai per daugiau nei šešis dešimtmečius iš esmės nepadidėjo. 1960–1961 metais kviečiai auginti maždaug 202 mln. ha plote, 2026–2027 metais – apie 216 mln. ha, o pasaulio gyventojų padaugėjo nuo 3 mlrd. iki daugiau kaip 8,3 mlrd.Tai reiškia, kad didėjantis maisto poreikis turi būti patenkinamas didinant derlingumą ir efektyviau naudojant žemės plotus.
2026–2027 metais septynių svarbiausių kviečių augintojų ir eksportuotojų grupėje (Argentina, Australija, Ukraina, Rusija, Europos Sąjunga, Kanada ir JAV) kviečių derlius gali siekti apie 365,1 mln. tonų – maždaug 31 mln. tonų mažiau nei pernai. Šį sumažėjimą iš dalies kompensuos turimos atsargos, tad prognozuojamas bendras pokytis – 4,2 mln. tonų mažiau nei ankstesnį sezoną.
Tarptautinis kviečių importo poreikis taip pat gali būti mažesnis. 2026 metais jis prognozuojamas apie 180,3 mln. tonų – 4,9 mln. tonų mažiau nei pernai.
Azijoje kviečių importo poreikis gali sumažėti apie 5 proc., Šiaurės Afrikoje – taip pat apie 5 proc., Artimuosiuose Rytuose – apie 4 proc. Mažesnis poreikis prognozuojamas Turkijoje, Saudo Arabijoje, Jemene, Maroke, Filipinuose, Vietname ir kai kuriose kitose rinkose.Kita vertus, importas gali gerokai didėti Kinijoje, Irane ir Nigerijoje.
Juodosios jūros regionas išliks svarbiausias konkurentas
Kalbėdamas apie Juodosios jūros regioną pranešėjas pabrėžė, kad Europos ir Baltijos šalių eksportuotojams didžiausią konkurenciją ir toliau sudarys minimo regiono šalys: Rusija, Ukraina, Rumunija ir Bulgarija.Bendras šio regiono kviečių derlius 2026–2027 metais prognozuojamas apie 136,5 mln. tonų – šiek tiek daugiau nei ankstesnį sezoną. Vien Rusijos kviečių derliusgali siekti apie 89,5 mln. tonų, o eksportas – apie 45,5 mln. tonų.
Papildomos konkurencijos, anot R. Lapinsko, gali atsirasti ir iš Indijos – joje prognozuojamas apie 115 mln. tonų kviečių derlius, o sezono pabaigos atsargos gali padidėti iki beveik 46 mln. tonų. Tai sudarytų prielaidas Indijai vėl aktyviau eksportuoti.
Tačiau, vertinant visas šias derliausprognozes,anot pranešėjo, būtina nepamiršti vieno svarbaus faktoriaus – orų. Svarbiausias orų rizikos veiksnys – prognozuojamas itin stiprus „El Niño“ reiškinys. Pateiktose prognozėse nurodoma, kad 2026–2027 metais „Niño 3.4“ regione temperatūros anomalijos mediana gali siekti 3,6 laipsnio Celsijaus. Tai būtų daugiau kaip 0,8 laipsnio aukščiau nei per ankstesnius 150 metų. „El Niño“ gali paveikti kritulių pasiskirstymą, Indijos musonus ir pan. Jo poveikis ne visur bus vienodas: vienose šalyse gali didėti sausrų, kitose – perteklinių kritulių tikimybė.
Įtakos kainai turės ir JAV kukurūzų derlius, ir geopolitiniai susitarimai
Savo pristatyme „Agrorodeo“ vadovas atkreipė dėmesį ir į kitus veiksnius, galinčius paveikti augalinių kultūrų kainas, pavyzdžiui kviečių kainas gali lemtine tik derliaus kiekis, bet ir JAV kukurūzų rinka – jei jų derlius bus itin gausus, kviečiai gali būti mažiau populiarūs, taigi – ir pigesni. Ir atvirkščiai. Net maždaug 0,9 tonos iš hektaro derlingumo skirtumas gali iš esmės pakeisti JAV kukurūzų balansą ir turėti daug įtakos pasaulinėms grūdų kainoms.
Svarbiu kainų veiksniu gali tapti ir JAV bei Kinijos prekybiniai santykiai. Pagal pristatytą susitarimą Kinija 2026, 2027 ir 2028 metais kasmet turėtų įsigyti JAV žemės ūkio produktų ne mažiau kaip už 17 mlrd. JAV dolerių. Tai būtų papildomi įsipareigojimai prie anksčiau sutarto JAV sojų pupelių pirkimo. Pagal dabartines kainas vien įsipareigojimai pirkti kukurūzus galėtų reikšti maždaug 15 mln. tonų papildomą metinę paklausą. Didesni JAV grūdų pirkimai sumažintų jų pasiūlą kitoms eksporto rinkoms ir turėtų įtakos pasaulinėms kukurūzų bei kviečių kainoms.
Grūdų prekybai toliau bus svarbūs ir geopolitiniai konfliktai. Bet kokie laivybos, uostų veiklos ar pagrindinių prekybos kelių sutrikimai gali padidinti transportavimo ir draudimo sąnaudas, prailginti pristatymo laiką ir sukelti trumpalaikius kainų šuolius.
Ypač svarbiu veiksniu, akcentavo R. Lapinskas, išliks saugus krovinių judėjimas Juodojoje jūroje ir pagrindiniais tarptautinės laivybos maršrutais. Rinką taip pat veiks valiutų kursai ir palūkanų normos.
Lietuvoje prognozuojamas beveik 8 mln. tonų derlius
Lietuvoje 2026 metais bendras pagrindinių grūdinių ir aliejinių augalų derlius gali siekti apie 7,94 mln. tonų – maždaug 274 tūkst. tonų daugiau nei 2025 metais.
Didžiausią dalį sudarys kviečiai, kurių tikimasi užauginti apie 5,34 mln. tonų, palyginti pernai – 5,29 mln. tonų.Rapsų derlius gali siekti apie 945 tūkst. tonų, miežių – 663 tūkst. tonų, pupų – 326 tūkst. tonų, kvietrugių – 304 tūkst. tonų, žirnių – 230 tūkst. tonų.Ypač daug gali užderėti ankštinių kultūrų. Pupų derlius, palyginti su 2025 metais, galėtų beveik padvigubėti – nuo 165 tūkst. iki 326 tūkst. tonų.
Bendras prekybai skirtas grūdų ir aliejinių augalų kiekis gali siekti apie 7,35 mln. tonų. Lietuvos vidaus pramonės poreikiams būtų sunaudota apie 2 mln. tonų, iš jų apie 1,28 mln. tonų – bioenergijos ir krakmolo gamybai, 443 tūkst. tonų – pašarams ir salyklo gamybai, 282 tūkst. tonų – maistui.
„Tačiau visos šios prognozės labai priklauso nuo orų ir gali stipriai pasikeisti“, – atkreipia dėmesį „Agrorodeo“ vadovas R. Lapinskas.
Lietuvos eksporto potencialas – daugiau kaip 5,2 mln. tonų
2026–2027 metais Lietuva galėtų eksportuoti apie 5,2 mln. tonų grūdų, rapsų ir ankštinių augalų, maždaug 255 tūkst. tonų daugiau nei ankstesnį sezoną.
Lietuvos eksportuotojų galimybes lems ne tik derliaus kiekis ir kokybė, bet ir konkurentų kainodara. Baltijos regiono grūdams teks konkuruoti su dideliais Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos kiekiais, o galimas Indijos sugrįžimas į eksporto rinką galėtų dar labiau padidinti pasiūlą.Svarbus bus ir importuojančių valstybių poreikis. Lietuvos eksportuotojams itin reikšmingos išliks Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų trečiųjų šalių rinkos.
„Lietuvos augintojams ir eksportuotojams teks ne tik užauginti ir paruošti rinkai didelį derlių, bet ir lanksčiai reaguoti į kainų, valiutų, logistikos bei geopolitinės aplinkos pokyčius“, -baigdamas pristatymą apibendrino „Agrorodeo“ vadovas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-07-21
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
