Žemės ūkio naujienos: 2026-07-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Perdirbėjai: grūdų džiovinimo kainodarą įmonės nustato savarankiškai, ji – stabili
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) paprašius Konkurencijos tarybos įvertinti itin panašius grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius, perdirbėjai sako, kad bendrovės kainas nustato savarankiškai, atsižvelgdamos į sąnaudas. Savo ruožtu grūdų augintojų atstovas sako, kad dukart didesnio nei kaimyninėse šalyse įkainio klausimas keliamas kasmet.
Kaip rašė BNS, ŽŪM kreipėsi į tarybą dėl įtarimų, jog kainos galimai nustatomos nesavarankiškai ir yra nepagrįstos, todėl rinkoje gali būti draudžiamų susitarimų ar kitų konkurenciją apribojančių veiksnių.
Ministras Kęstutis Mažeika teigė iš ūkininkų išgirdęs abejonių, kad įvairios grūdų supirkimo ir džiovinimo įmonės nustačiusios nepagrįstus įkainius iškreipė konkurenciją.
Perdirbėjai: įkainiai nekyla
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės teigimu, įkainiai nekyla ir yra panašaus dydžio ketvirtus metus iš eilės.
„Įmonės, supirkdamos grūdus, konkuruoja tarpusavyje, tad visų paslaugų kaštus vertina ir nustato pačios, remdamosi savo sąnaudomis“, – žiniasklaidai išplatintame komentare trečiadienį teigė D. Ruščiauskienė.
„Elevatorių įkainiai panašiame lygyje išlieka jau ketvirtą sezoną, jie nedidėja“, – teigė ji.
Anot D. Ruščiauskienės, nustatydamos įkainius įmonės vertina „visus elevatoriaus kaštus“, įskaičiuoja priėmimo, atkrovimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugų sąnaudas.
Anot jos, dar apie 40 proc. įkainio sudaro kasmet augančios elektros ir dujų bei darbo užmokesčio išlaidos, palūkanos.
„Visų šių paslaugų visuma sudaro elevatoriaus pajamas ir sąnaudas, pagal jas ir skaičiuojami tarifai“, – teigė perdirbėjų atstovė.
Augintojai norėtų kompromiso: įkainis gali būti mažesnis
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas teigė, kad dėl kainodaros buvo daug diskusijų – kasmet keliamas klausimas dėl grūdų džiovinimo įkainių.
A. Vanago teigimu, džiovinimo įkainiai pakilo nuo 2022 metų po energetikos kainų krizės, jos tokiame pačiame lygyje išliko net ir kuro kainoms nukritus.
„Išaugusios laikosi gan smarkiai ir, kaip taisyklė, pas visus supirkėjus“, – BNS teigė ūkininkas.
Pasak jo, dėl to sunkiausia smulkiesiems augintojams.
„Eilę metų dvigubai didesnis grūdų džiovinimo įkainis yra lyginant su Latvija ar ta pačia Lenkija, kaimyninėmis šalimis. Ūkininkai pralaimi konkurencinę kovą. Kalbama ne apie tuos, kurie turi savo elevatorius, džiovyklas, stiprius ūkius, o apie smulkesnius, šeimos ūkius, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik drėgnus grūdus nukūlus vežti į elevatorių ir gauti tas dideles nuoskaitas“, – sakė A. Vanagas.
Pasak jo, Lietuvoje džiovinimo įkainis dukart didesnis pas visus supirkėjus, kurie turi elevatorius. Jis pabrėžė, kad kai kurie ūkininkai patys turi grūdų džiovyklas, todėl suvokia, kokia yra šios paslaugos savikaina.
„Ypač nuostabą kelia „Jonavos grūdai“ – valstybės kontroliuojami: tas elevatorius valstybinis turėtų būti – kaip kelrodė žvaigždė, rodyti teigiamą tą visą vaizdą, kaip turi atrodyti grūdų supirkimas, tačiau žiūrime, kad ir ten situacija yra ne kokia“, – sakė A. Vanagas.
Grūdininkų atstovas kalbėjo, kad įkainiai, taikomi Latvijoje, yra tokie, kokie galėtų būti Lietuvoje.
„Dobele“ (Latvijos maisto gamintoja – BNS) labai intensyviai supirkinėja grūdus ir Lietuvoje, ir Lietuvos ūkininkai būtent ten veža. Gal dar nėra labai patogu dėl to, kad dideli atstumai ir Latvijos uostas yra tolokai. Norisi kažkaip rasti kompromisą ir bendradarbiavimą su savo supirkėjais“, – teigė jis.
Konkurencijos taryba BNS teigė, kad vertins ŽŪM pateiktą informaciją, tačiau susisiekti su institucija turėtų ir kartelį įtariantys ūkininkai.
Tuo metu ministerija BNS informavo, kad į Konkurencijos tarybą kreipėsi tik besiremdama ūkininkų skundais, neturėdama omenyje jokių konkrečių įmonių.
Pasak ŽŪM, dėl tokios kainodaros ūkininkams faktiškai neįmanoma pasirinkti ekonomiškai palankesnio paslaugų tiekėjo, tai sudaro sąlygas įmonėms be realaus pagrindo didinti paslaugų kainas ir pakenkti grūdininkų veiklos pelningumui.
ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimų pažeidimų grūdų rinkoje
Prasidėjus naujam grūdų supirkimo sezonui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimų pažeidimų grūdų rinkoje ir paragino supirkimo įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo mokesčių. Ministerija teigia sulaukusi ūkininkų skundų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Dėl to, pasak jos, kyla abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas.
„Girdime ūkininkų atstovų abejones, kad įkainiai neatspindi realių sąnaudų ir galimai iškreipia konkurencinę aplinką, tad kreipiamės į Konkurencijos tarybą. Nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo bei valymo įkainiai skirtinguose supirkimo punktuose išlieka panašūs, nors kaimyninėse šalyse už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik dvigubai mažiau“, – pranešime pabrėžė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Atsižvelgdama į tai, ministerija prašo įvertinti rinkos konkurencinę situaciją, nustatyti, ar nėra draudžiamų susitarimų tarp rinkos dalyvių, o esant pagrindui – pradėti tyrimą.
Be to, ŽŪM taip pat ragina grūdų supirkėjus netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo įkainių.
Žemės ūkio viceministro Kęsto Spūdžio teigimu, grūdų mėginio įkainis turi būti pagrįstas tik faktinėmis sąnaudomis.
„Jeigu mėginys plombuojamas vieną kartą, nėra ekonominio pagrindo už 20 tonų partiją taikyti dvidešimt kartų didesnį mokestį nei už 1 tonos partiją. Toks modelis tampa finansiniu barjeru ūkininkui pasinaudoti arbitražiniu tyrimu“, – teigė viceministras.
Praėjusių metų sausį įsigaliojo reikalavimas grūdų ir aliejingųjų sėklų supakuotus laboratorinius mėginius užplombuoti taip, kad juos atidarant neliktų nepastebėta.
Ministerijos žiniomis, kai kurios supirkimo įmonės taiko laboratorinių mėginių plombavimo įkainius, nors šis reikalavimas buvo nustatytas tik tam, kad būtų gerinami santykiai ir auginamas pasitikėjimas tarp supirkėjo bei pardavėjo intensyviu derliaus supirkimo laikotarpiu.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-29
Aktuali informacija apie žemės ūkio augalo kodo pakeitimą ir galimybę atsisakyti paramos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad ūkininkai, atsižvelgdami į Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) rezultatus, iki rugpjūčio 15 d. gali pakeisti žemės ūkio augalo kodą, o iki rugsėjo 15 d. gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką.Taip pat pareiškėjai turi teisę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Ūkininkai NMA informaciniame portale šiuo metu gali matyti tokius ALNSIS stebėjimo rezultatus:
-juodojo pūdymo įdirbimas;
-deklaruotas pasėlis atitinka esantį lauke (KVŽ, KVV, MIV, MIŽ, RAŽ, KRŽ, PUP, ŽIR, CUR, AVV, GRI, RUŽ, KUK);
-ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje auginami žemės ūkio augalai;
-deklaruota pieva nesuarta nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų birželio 30 d.
Pareiškėjai, atsižvelgdami į NMA informaciniame portale skelbiamus ALNSIS duomenis, iki rugpjūčio 15 d. gali patikslinti žemės ūkio augalo kodą, kai ALNSIS nustatė žemės ūkio augalo kodo neatitiktį deklaruotam pasėliui.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-07-30
Paskelbtos naujausios žemės ūkio valdų ekonominio dydžio reikšmės
Žemės ūkio duomenų centras 2026 m. liepos 29 d. skelbia naujausias produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdų ekonominio dydžio – VED – reikšmes. Naujausios VED reikšmės apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 dienos. Žemės ūkio valdų valdytojai kviečiami prisijungti prie informacinio portalo ir pasitikrinti savo valdos rodiklio reikšmę. VED apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 patvirtintu Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašu.
Ką parodo VED?
Valdos ekonominis dydis, arba VED, – eurais išreikštas rodiklis, parodantis žemės ūkio valdos ekonominį dydį. Jis lygus valdos visos produkcijos standartinės vertės ir pajamų, gautų už paslaugas žemės ūkiui, sumai.
Skaičiuojant VED naudojami valdos valdytojo ir valdos partnerių duomenys. Vasaros skaičiavimo ciklui taip pat naudojami einamųjų metų pasėlių deklaravimo duomenys ir iki birželio 1 d. ŽŪDC pateikta informacija apie pajamas, gautas už paslaugas žemės ūkiui.
VED nereikėtų tapatinti su faktinėmis valdos pajamomis, apyvarta ar pelnu. Tai pagal teisės aktuose nustatytą metodiką apskaičiuojamas rodiklis, apibūdinantis valdos ekonominį dydį.
Kodėl svarbu pasitikrinti?
VED gali būti naudojamas vertinant žemės ūkio veiklos subjekto atitiktį tam tikrų paramos priemonių reikalavimams. Atskirų paramos priemonių taisyklėse gali būti nustatytas minimalus, maksimalus arba konkretus VED intervalas.
Todėl planuojant teikti paraišką paramai rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo valdos VED reikšmę ir susipažinti su konkrečios paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėmis.
Kur rasti savo valdos VED?
Valdos ekonominio dydžio duomenis galima pasitikrinti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinės sistemos ir Ūkininkų ūkių registro informacinės sistemos administravimo portale – VŪRAP.
Prie portalo galima prisijungti turimais naudotojo duomenimis arba per Elektroninius valdžios vartus. Prisijungęs valdos valdytojas gali peržiūrėti savo valdos VED duomenis. Juos taip pat gali matyti į valdos duomenis įtrauktas įgaliotas asmuo.
Prisijungti prie VŪRAP: https://ise.vic.lt
Ką daryti pastebėjus neatitikimų?
Jeigu valdos valdytojas nesutinka su apskaičiuota VED reikšme, mano, kad skaičiuojant nebuvo įvertinti tam tikri valdos duomenys, arba pastebi kitų neatitikimų, jis gali kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą ir pateikti prašymą patikslinti rodiklio reikšmę.
Prašyme reikėtų aiškiai nurodyti duomenis, kurie, valdos valdytojo nuomone, nebuvo įvertinti, ir (ar) pastebėtas VED skaičiavimo neatitiktis.
Žemės ūkio duomenų centras įvertina pateiktą prašymą. Jeigu prašymas pagrįstas, VED reikšmė patikslinama, o pareiškėjas apie tai informuojamas raštu. Jeigu prašymas nepagrįstas, valdos valdytojas apie atsisakymą patikslinti VED taip pat informuojamas raštu.
Kur kreiptis?
Daugiau informacijos apie VED apskaičiavimą, paskelbtas reikšmes ir jų tikslinimą galima gauti:
El. paštu: info@zudc.lt
Telefonu: (0 5) 266 0620
Šaltinis: zudc.lt, 2026-07-29
Mokslas vietoj spėlionių: tikslinamas pupų žalų vertinimas
Žemės ūkio mokslininkai liepos gale apsidraudusiems žemdirbiams pristatė eksperimentus, atliekamus pupų laukuose. Po 4 metų tokių tyrimų mokslininkų surinkti duomenys padės nustatyti tikslesnius pasėlių žalų vertinimo koeficientus ir bus įtraukti į pasėlių savidraudos fondo žalų vertinimo metodikas. „Vertindami patiriamus nuostolius pastebėjome naujus požymius, kurių anksčiau nebuvome numatę. Pavyzdžiui, lapų nuostoliai pupų pasėlyje.
Stovi tiesus pupos stiebas, o lapai nuplėšti – anksčiau gamta tokių nuostolių nepridarydavo. Iki šiol mūsų nuostolių vertinime lapų nuostoliai buvo įtraukti kartu su pupų nulaužimais ir nulenkimais. Pastaraisiais metais pastebėjome, kad atsiranda vien tik lapų netekimo sukeliami nuostoliai, nes augalas tampa nebeapsaugotas“, – sako mokslininkų tyrimus inicijavusi pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų reguliavimo vadovė Toma Rickevičienė.
Būtent todėl kilo poreikis moksliniais tyrimais patikrinti, kaip skirtingi pažeidimai iš tiesų veikia pupų derlių. Svarbu ir tai, kad moksliniai tyrimai atliekami stebint, kaip augalai regeneruoja būtent Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Tiria 50 ir 100 proc. pupų pažeidimus
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai jau trečius metus atlieka bandymus: imituoja krušos, audros ir liūties pažeidimus pupų laukuose, nulenkdami arba nukirpdami augalus 50 arba 100 proc. skirtinguose jų vegetacijos tarpsniuose: nuo stiebo augimo, žydėjimo iki grūdo susiformavimo.
Praktinę šių tyrimų pusę mokslininkai pademonstravo ir apsidraudusiems ūkininkams surengtame lauko seminare.
„Jau trečius metus Lietuvoje darome pupų bandymus, prieš tai 4 metus vykdėme bandymus rapsų laukuose. Mums svarbu palyginti rezultatus pagal konkrečias klimatines sąlygas Lietuvoje ir Vokietijos skirtinguose regionuose. Nors veislės tos pačios, vis tik vegetacinis periodas yra kitoks“, – paaiškina LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė.
„Iki tol nežinojome, kiek nulaužtos ar nulenktos pupos regeneruoja. Augalo nulenkimas dar nėra katastrofa. Augalai atsigauna. Esu mačiusi, kai labai ankstyvame tarpsnyje pažeistos pupos išleido šonines šakas ir derlius beveik nenukentėjo“, – pasakoja O. Auškalnienė.
Vėlesni eksperimentai leido tiksliau įvertinti, kokiomis sąlygomis pupos atsigauna geriausiai, o kada žala tampa negrįžtama.
„Įsitikinome, kad pupos, kaip ir kiti augalai, šiek tiek regeneruoja. Jei augalas nulinko, tai nereiškia, kad visas derlius prarastas. Vis tik jų atsigavimas priklauso ne tik nuo to, kokiame tarpsnyje pažeidžiamos, bet ir nuo konkrečių metų oro sąlygų. Šiemet vasariniams augalams – geri metai, nes jų vegetacijos metu iškrito nemažai kritulių, o tai svarbu jų augimui ir derliaus formavimui. Kuo geresnės augimo sąlygos, tuo lengviau pupoms regeneruoti. Jautriausios pupos žydėjimo metu. Ankstyvame tarpsnyje nulenktos jos mažiau nukenčia, nes dar turi laiko atsigauti. Nukirtus pupą vėlyvame tarpsnyje jau nebelieka nieko“, – eksperimentiniuose laukuose žemdirbiams pasakojo O. Auškalnienė.
Nukirstas augalas nėra blogiausias scenarijus
Dar viena tyrimų kryptis buvo ne tik pažeidimo laikas, bet ir jo pobūdis. Mokslininkams buvo smalsu palyginti pupos nulenkimą ir nukirtimą esant 50 arba 100 proc. pažeidimui: ar mažiau pažeistas augalas regeneruos geriau, ar prasčiau?
„Praktikoje teko matyti, kaip žydėjimo pradžioje nukirstos pupos regeneravo geriau nei mažiau pažeistos: jos išleido naujus ūglius, tolygiai vystėsi bei brendo. Mažiau pažeistos pupos ir iš likusių žiedų ankštis formavo, ir naujus ūglius leido, todėl branda buvo labai netolygi, o tai nėra gerai. Taigi, kartais nukirstas augalas nėra blogiausias scenarijus“, – pasakoja O. Auškalnienė.
Bandymų metu buvo vertinami ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos augalų regeneracijos galimybėms. Pirmaisiais bandymų metais buvo eksperimentuota su skirtingomis pupų veislėmis, bet didelių skirtumų nepastebėta, todėl bandymai Lietuvoje ir Vokietijoje tęsiami su „Tiffany“ veislės pupomis.
„Kur intensyvus žydėjimas sutapo su kaitra, pupos neužmezgė anksčių. Viršūnes nukepino. O kurie augalai per karščius jau buvo prašokę žydėjimą – visai neblogai atrodo. Mūsų laukuose vidutiniškai užsimezgė po 10-14 anksčių“, – pasakoja LAMMC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė.
Anot jos, idealiomis oro sąlygomis pupų lapų netekimas nedaro didelės įtakos, bet įvairūs papildomi klimatiniai veiksniai didina riziką ir nuostolius.
„Idealios sąlygos pupoms, kai žydėjimo metu pakanka drėgmės ir temperatūra yra apie 20 laipsnių. Tada bitėms idealus oras skraidymui ir apdulkinimui. Ūkininkai sako, kad pupos apsimoka tik kas 6 metus, tikrai ne kasmet gauna gerą derlių, nes nedažnai papuola labai palankūs metai. Augina jas dėl sėjomainos“, – komentuoja G. Kadžienė.
„Žydėjimo vidury ar vėlesniuose tarpsniuose 100 procentų nukirstos pupos jau beveik nieko nebeužaugina. Nebėra ko kulti ir ko ten važiuoti. Lieka tik užfiksuotas biologinis azotas – nauda, kad dirvožemis liks pagerintas. Tuo tarpu nulenkimas pupoms mažiau žalingas. Žydėjimo metu 100 procentų nulenktos užaugina mažesnį derlių, tačiau jeigu ankštys pilnai užaugusios, beliko tik sunokti, tai pupų nulenkimo nuostoliai yra minimalūs“, – papildo G. Kadžienė.
Šie pastebėjimai padeda geriau suprasti, kodėl vienodas pažeidimas skirtingais metais ir skirtingu metu gali lemti nevienodus nuostolius.
Tyrimų rezultatai svarbūs ne tik mokslui, bet ir praktiniam nuostolių vertinimui.
„Pagrindinis tikslas – kompetentingai ir objektyviai įvertinti žemdirbių patiriamus nuostolius. Neturime tikslo palenkti į kažkurią pusę. Siekiame susirinkti maksimaliai tikslią informaciją iš mokslinės pusės ir žemdirbių. Klimatas keičiasi, tad susiduriame su iššūkiais. Ūkininkai labiausiai pajuto išaugusį nuostolių skaičių. Jei prieš 10 metų kalbėdavome, kad kažkur atsitiko kruša, tai dabar jau mažai regionų nepatyrė krušos, kalbu apie didelius ledėkus.
Anksčiau temperatūros perėjimai buvo ramūs, o dabar greitai keičiasi, tapo normalu temperatūros svyravimai nuo +14 iki +35 laipsnių. Klimatas ekstremalėja, o rizikų paletė plečiasi. Krušos ankstyvėja ir iki pat derliaus nuėmimo išlieka didžiulė rizika. Įtampa, kad pasėliuose kažkas gali nutikti, vis auga“, – mokslinių tyrimų Lietuvos klimatinėmis sąlygomis svarbą komentuoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė T. Rickevičienė.
