Žemės ūkio naujienos: 2026-08-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkių biosaugai skirtos paraiškos surikiuotos į pirmumo eilę
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad sudaryta paraiškų, teiktų nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, pirmumo eilė.
Nacionalinė mokėjimo agentūra iš viso gavo 210 paraiškų: 11 paraiškų pateikta Sostinės regionui ir 199 Vidurio ir Vakarų regionui. Sostinės regiono projektams buvo skirti 274 593 eurai, o pateiktose paraiškose bendrai prašoma suma – 156 148 eurai, tad Sostinės regiono projektams lėšų pakanka. Vidurio ir Vakarų regiono projektams skirta kiek daugiau kaip 2,3 mln. Eurų, tuo tarpu 199 pateiktose paraiškose bendra prašoma suma sudaro daugiau kaip 4,9 mln. eurų.
Paramos Vidurio ir Vakarų regiono projektams visiškai užtenka 58 paraiškoms, kurios surinko 60–100 balų, 84 paraiškoms, surinkusioms 55 balus, paramos užtenka iš dalies, o 57 paraiškoms, surinkusioms 50 balų ir mažiau, lėšų nepakako. Artimiausiu metu NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo.
Toliau bus vertinamas paraiškų, kurioms visiškai pakanka lėšų, tinkamumas gauti paramą. Atlikus šį vertinimą, pareiškėjai bus informuoti apie paramos jiems skyrimą arba neskyrimą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-03
Rugpjūtį bus galima kreiptis paramos kiaulių laikytojams už biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą
Rugpjūčio 3–31 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal nacionalinės paramos priemonę „Pagalbos teikimo kiaulių laikytojams už biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą“.Kvietimui skirta bendra paramos suma: 400 000 Eur valstybės pagalbos lėšų Eur.
Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas: atlyginama iki 90 procentų biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 900 Eur vienam pareiškėjui per trejų metų laikotarpį (treji metai suprantami kaip praėję dveji kalendoriniai metai ir einamieji metai).
Tuo atveju, jei lėšų poreikis pagalbai išmokėti viršija kvietime nurodytą lėšų sumą ir (ar) papildomai visoms tinkamoms finansuoti paraiškoms lėšos nėra skiriamos ar skiriama tik jų dalis, pareiškėjams išmokama pagalbos suma mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.
Finansuojama veikla
Pagalba teikiama asmenims, kurie:
* nuo 2025 m. paskutinio ketvirčio pradžios iki paraiškos pateikimo dienos 2026 m. laikė nuo 1 iki 100 kiaulių, kurios buvo suženklintos ir registruotos Ūkinių gyvūnų registre. Taip pat siekdami įgyvendinti Biologinio saugumo priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. B1-438 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų neverslinėse ir verslinėse kiaulių laikymo vietose patvirtinimo“;
* nuo šių metų sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos įsigijo biologinio saugumo priemonių:
* tvorą, skirtą kiaulių laikymo vietai aptverti (segmentinės tvoros, tinklinės tvoros, tvoros stulpai, tvorų tvirtinimo detalės ir kt. tvoroms įrengti reikalingos priemonės);
* vartus, skirtus patekti į kiaulių laikymo vietą (vartai, vartų tvirtinimo detalės ir kt. vartams įrengti reikalingos priemonės);
pašarų terminio apdorojimo įrangą;
* dezinfekcinius barjerus asmenims ir (ar) transporto priemonėms;
* plovimo, valymo, dezinfekcijos įrangą ir priemones;
* konteinerius, skirtus laikyti gaišenas;
* priemones nuo graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų (pvz., insekticidinės lempos, tinkleliai, graužikų naikinimo priemonės);
* asmens higienos priemones (vienkartiniai ar daugkartinio naudojimo darbo rūbai ir avalynė) ir kt.;
* asmenų persirengimo patalpų įrangą (dušai, rūbų spintos, skalbyklų įranga). Šios išlaidos kompensuojamos tik kiaulių laikytojams, laikantiems daugiau nei 10 kiaulių.
Galimi pareiškėjai
Paraišką de minimis pagalbai gauti gali teikti asmenys, kurie:
* einamaisiais metais sudarė sąlygas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams atlikti ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą;
* įsigijo biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingas priemones;
* nuo 2025 m. paskutinio ketvirčio pradžios iki paraiškos pateikimo dienos 2026 m. laikė nuo 1 iki 100 kiaulių, kurios buvo suženklintos ir registruotos Ūkinių gyvūnų registre;
* nėra gavę neteisėtos Europos Sąjungos pagalbos.
Paraiškų teikimo tvarka
Paraiškų priėmimo laikotarpiu pareiškėjas kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą ir pateikia šiuos dokumentus:
* asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą, o juridinių asmenų įgaliotas asmuo taip pat pateikia ir atstovavimo pagrindą pagrindžiantį dokumentą;
* paraišką (Dėl pagalbos teikimo kiaulių laikytojams už biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą taisyklių 1 priedas);
* biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų biologinio saugumo priemonių įsigijimo įrodymo dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas;
* dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai atliko ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą (patikrinimo akto kopija).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-07-31
Grūdininkai: po lietaus sugulė 10 proc. grūdinių kultūrų, derlius bus vidutinis
Grūdų augintojai sako, kad net lietums išguldžius apie 10 proc. javų ir kitų grūdinių kultūrų, derliaus šiemet tikimasi ne prastesnio nei pernai. Visgi baiminamasi, kad pakenkti situacijai gali naujos liūtys. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad stiprus ir ilgas lietus ant žemės privertė atgulti apie 10 proc. kultūrų.
„Dabar gali būti pažeista lietaus ir išguldyta apie 10 proc. Gali įvykti kažkur lokalus reiškinys, kokia kruša iškristi ir tie skaičiai gali labai pasikeisti“, – BNS kalbėjo jis.
„Reikšminga dalis yra bet kokiu atveju. Kartais tai gali kainuoti ir visą visų metų pelną“, – pridūrė asociacijos vadovas.
Pasak jo, labiausiai nuo lietaus nukentėjo vasarinių miežių laukai, pupos, žieminiai kviečiai – ypač tų veislių, kurios yra linkusios išgulti.
„Jautresnės žieminių kviečių veislės, o labiausiai yra pažeisti vasariniai miežiai. Kiek teko bendrauti su ūkininkais, praktiškai nėra ploto, kur nebūtų paguldyta bent dalis tų miežių“, – kalbėjo A. Vanagas.
Jo teigimu, situacija laukuose nevienoda: „Šiaurės Lietuvoje, Šiaurės Vakarų Lietuvoje tos situacijos tokios prastos labai nėra, paguldymų turime, bet nėra tokie žymūs, tačiau kitoje Lietuvos pusėje yra situacija visai kardinaliai kitokia“.
„Kuo daugiau derliaus nuimama bus, tuo mažesnė rizika prarasti jo daugiau“, – teigė ūkininkas.
Grūdų augintojų atstovas sako, kad kviečius kai kurie ūkininkai jau pradeda kulti, rapsų derlių kai kurie jau pabaigė nusiimti, o dalis dar tik pradeda važiuoti į laukus.
Anot A. Vanago, iš nuimto derliaus kokybės galima spręsti, kad jis bus vidutinis.
„Buvo pasirodę visokių pranešimų, kad gali būti ir grūdų rekordų, tačiau žiūrint, koks dabar yra nuimamas derlius, tų rekordų niekur negirdime, greičiau apie tokį vidutinį derlių, sakykim, kai kur žemesnį negu vidutinį, tiek rapsų, tiek žieminių miežių. Kviečių, kas jau nuiminėjo irgi, toks įprastas vidutinis derlius, niekaip nepamalonintas orų“, – kalbėjo A. Vanagas.
Pasak jo, jeigu didelių oro permainų nebus, ūkininkai metus galėtų vadinti „normaliais, vidutiniais“.
Į Lietuvoje veikiančius grūdų elevatorius ūkininkams pristačius pirmuosius nukultus miežius, bendrovė „Linas Agro“ prognozuoja, kad derlius bus ne prastesnis nei pernai.
Įmonės Grūdinių kultūrų pirkimo vadovo Justo Eimonto teigimu, pirmieji šių metų derliaus ženklai – pakankamai pozityvūs.
„Girdime iš ūkininkų tikrai gerus derlingumo skaičius: nuo vidutiniškai 5 tonų iš hektaro prastesnėse žemėse iki daugiau nei 9 tonų iš hektaro derlingose vietose. Be to, šių metų žieminių miežių saiko svoris – svarbiausias jų rodiklis – yra šiek tiek geresnis nei pernai. Tai leidžia tikėtis neprastesnių rezultatų ir iš kitų žemės ūkio kultūrų“, – pranešime tvirtino J. Eimontas.
Pasak jo, Lietuvoje tikimasi nukulti apie 7,73 mln. tonų žemės ūkio kultūrų, kai pernai šis skaičius siekė 7,65 mln. tonų. Prognozuojama, kad bendras derliaus kiekis augs daugiau nei 1 procentu.
Anot grūdų rinkos eksperto, nors 2026 metais kviečių prognozės ir nėra rekordinės, daug vilties kelia šių pasėlių kokybė. Jo teigimu, šiais metais susiklostė kiek palankesnės gamtinės sąlygos, kurios galėjo leisti užauginti tvirtesnius pasėlius.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2026-08-03
Iki rugsėjo 1 d. svarbu įrengti feromonų gaudykles ir kitus elementus
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą sistemą (ekologinę sistemą) „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. turi įrengti feromonų gaudykles ir biologinę įvairovę palaikančius elementus. Apie jų įrengimą būtina pranešti per mobiliąją programą „NMA agro“.
Pareiškėjai nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. vieno hektaro bendrame sodų ir (ar) uogynų plote, sudarytame iš atskirų laukų, privalo įrengti bent vieną vabzdžių kenkėjų feromoninę gaudyklę ir bent du biologinę įvairovę palaikančius elementus – paukščių ar šikšnosparnių inkilus ir (ar) vabzdžių namelius. Reikalingas gaudyklių ir biologinę įvairovę palaikančių elementų skaičius nustatomas pagal sveikąjį deklaruotų hektarų skaičių.
Feromoninė gaudyklė turi būti prižiūrima, o joje esantys feromonai – aktyvūs.
Taip pat apie įrengtas feromonines gaudykles ir biologinę įvairovę palaikančius elementus ūkininkai turi pranešti per mobiliąją programą „NMA agro“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų įrengimo, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 5 d. Pranešime reikia pateikti kiekvienos deklaruotame lauke įrengtos feromoninės gaudyklės ir kiekvieno biologinę įvairovę palaikančio elemento nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Pavėluotai nuotraukos priimamos iki rugsėjo 20 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena) paramos suma pagal šią ekologinę sistemą yra mažinama 1 proc.
Po rugsėjo 20 d. pateiktos nuotraukos neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, – tokiu atveju parama pagal ekologinę sistemą nemažinama.
Atkreipiame dėmesį, jog deklaruojant didesnį nei 1 ha bendrą sodų ar uogynų plotą, sudarytą iš kelių atskirų laukų, vabzdžių kenkėjų feromoninės gaudyklės ir biologinę įvairovę palaikantys elementai turi būti įrengiami skirtinguose laukuose. Paukščių ar šikšnosparnių inkilai turi būti įrengti ne mažesniu kaip 30 m vienas nuo kito atstumu.
Svarbu, jog tais atvejais, kai ekologinėje sistemoje „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ dalyvaujama ilgiau nei 1 metus, deklaruojant tuos pačius plotus, kiekvienais dalyvavimo metais turi būti įrengiami nauji biologinę įvairovę palaikantys elementai. Taip pat turi būti užtikrinta, kad ankstesniais metais įrengti biologinę įvairovę palaikantys elementai liktų deklaruotuose plotuose.
Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-03
Kova su invazinėmis rūšimis – vienus baigia įveikti, su kitomis net neprasidėjo
Socialinių tinklų grupėse kėdainiečiai vėl dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuoti Kėdainių rajone vešintys Sosnovskio barščiai. Nors savivaldybė kasmet skiria tūkstančius eurų invaziniams augalams naikinti, gyventojai baiminasi, kad kova vyksta ne taip kokybiškai, kaip norėtųsi. O kur dar privatūs sklypai, kurių valdytojai Sosnovskio barščius naikina toli gražu ne taip uoliai, kaip seniūnijos…
O didžiausias nusivylimas laukia tų, kurie tikėjosi valdžios pagalbos kovoje su invaziniais šliužais. Pasirodo, kovoti kėdainiečiams šiemet teks savo rankomis ir savo jėgomis, mat Kėdainių rajono savivaldybei nepavyko gauti valstybinio finansavimo luzitaninių arionų naikinimo programai.,
Sunaikinta per 95 proc. barščių, bet kova nesiliauja
Nors praėjusiais metais buvo skelbta, kad Kėdainiuose išnaikinta net 95 proc. Sosnovskio barščių valstybinėse teritorijose, šiemet vaizdas pakrantėse ir pamiškėse vėl verčia nerimauti. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad kova su šiuo augalu yra ne vienerių metų darbas.
„Sosnovskio barščių naikinimo efektyvumą bus galima objektyviai įvertinti pasibaigus visiems šių metų naikinimo darbams, kurie vykdomi visą vegetacijos sezoną ir užtrunka iki rudens.
Kova su šiais invaziniais augalais yra ilgalaikis procesas, nes dirvožemyje išliekančios sėklos gali sudygti ir po kelerių metų, todėl visiškai juos išnaikinti sudėtinga“, – teigia Kėdainių rajono savivaldybės specialistai.
Šiais metais šiems darbams numatyta daugiau kaip 31 tūkst. eurų suma.
Pagal sutartį, pasirašytą su UAB „Arbora LT“, didžiausi darbai numatyti Vilainių (10,1 ha), Surviliškio (7,0 ha) bei Kėdainių miesto ir Dotnuvos seniūnijose (po 4,1 ha).
Atsakomybė – ne tik valstybės pečiams
Gyventojai piktinasi matydami barščius prie Nevėžio pakrantės, Babėnuose ar Daumantų soduose, tačiau savivaldybė atkerta – ne viskas yra jos kompetencija. Dažnai paaiškėja, kad pavojaus židiniai tūno privačiuose sklypuose, kur savivaldybė rankų kišti negali. Net jei gyventojai praneša savivaldybei ar seniūnijai apie pastebėtus Sosnovskio barščių plotus, o tai jie, pasirodo, daro gana dažnai, tai dar nereiškia, kad jų toje vietoje staiga nebeliks.
„Gavus informaciją įvertinama, ar augalai auga valstybinėje, ar privačioje žemėje. Savivaldybė organizuoja Sosnovskio barščių naikinimą jos administruojamose teritorijose, o privačiuose sklypuose ši pareiga tenka žemės savininkams ar valdytojams“, – aiškina specialistai.
Gyventojai raginami apie pastebėtas naujas augavietes informuoti seniūnijas arba naudotis specialia INVA sistema. Tiesa, pripažįstama, kad ne visiems ši sistema yra suprantama, todėl informacija priimama ir tiesiogiai – telefonu ar elektroniniu paštu.
Šliužams naikinti finansavimo gauti nepavyko
Jei kovoje su barščiais matyti solidžių poslinkių, situacija su ispaniniais šliužais išlieka kritinė.
Dar pernai opozicijos atstovai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai, ragino imtis skubių veiksmų – nustatyti jų paplitimo mūsų krašte mastą, ruošti projektus ES paramai gauti ir įrengti utilizavimo vietas.
Nors iš pradžių į šiuos siūlymus žiūrėta skeptiškai, o valdantieji net sugebėjo iš jų pasijuokti, vėliau tai jiems atsirūgo. Mat centrinė valdžia pati paskelbė kovą su ispaniniais šliužais ir siūlė finansavimą savivaldybėms. Kėdainiai bandė pretenduoti į šias lėšas, tačiau nesėkmingai.
Šiais metais jokio centralizuoto šliužų naikinimo projekto rajone nebus.
„Kėdainių rajono savivaldybė šiais metais nevykdo invazinių šliužų naikinimo projekto. Savivaldybė buvo pateikusi paraišką dėl finansavimo, tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamai priemonei skirtų lėšų nepakako visų Lietuvos savivaldybių poreikiams, todėl finansavimas Kėdainių rajono savivaldybei nebuvo skirtas“, – konstatuoja savivaldybės atstovai.
Kol valstybiniu lygmeniu lėšų trūksta, gyventojams paliekama vienintelė išeitis – gintis savo jėgomis, nors iš apleistų valstybinių sklypų plūstantys kenkėjai daro šią kovą panašią į kovą su vėjo malūnais.
