Žemės ūkio naujienos: 2026-08-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ŽŪM: ūkininkams ir akvakultūros įmonėms – dar 15 mln. eurų lengvatinėms paskoloms
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) stiprina finansinę pagalbą žemės ūkio ir akvakultūros sektoriui – skelbia, kad lengvatinėms paskoloms papildomai skiria 15 mln. eurų. Be to, kaip rašo institucija, nustatytos lankstesnės pareiškėjų tinkamumo sąlygos, todėl finansavimą galės gauti daugiau apyvartinių lėšų stokojančių ūkių ir įmonių.
„Lengvatinių paskolų poreikis išlieka didelis, todėl priėmėme sprendimą papildomai skirti dar 15 mln. eurų. Siekiame, kad kuo daugiau ūkių ir žemės ūkio įmonių laiku gautų apyvartinių lėšų, reikalingų veiklos tęstinumui, biologiniam turtui įsigyti ir konkurencingumui išlaikyti. Drauge peržiūrėjome pareiškėjų tinkamumo sąlygas ir jas padarėme lankstesnes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
„Praktika parodė, kad dalis gyvybingų ir perspektyvių ūkių dėl laikinų likvidumo sunkumų negalėjo pasinaudoti šia priemone. Tokias situacijas privalome spręsti. Valstybės parama turi pasiekti tuos, kuriems jos reikia šiandien, kad laikini finansiniai iššūkiai netaptų kliūtimi tolesnei jų veiklai“, – tikina jis.
Lengvatinės paskolos pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų apyvartiniam kapitalui padidinti ir biologiniam turtui įsigyti“ skirtos pirmine žemės ūkio ar akvakultūros produktų gamyba, taip pat savo užaugintos ar pagamintos produkcijos perdirbimu ir realizavimu užsiimantiems subjektams.
Teigiama, jog šiomis paskolomis gali naudotis tiek nuo stichinių meteorologinių reiškinių nukentėję ūkiai, tiek veiklą tęsti siekiantys ūkio subjektai, susiduriantys su sudėtingomis rinkos sąlygomis.
Siekiant, kad parama pasiektų daugiau jos labiausiai laukiančių ūkių, susiduriančių su laikinomis likvidumo problemomis, ŽŪM pakeitė skubaus padengimo (kritinio likvidumo) ir skolos rodiklių reikšmes.
Taip pat siekiant užtikrinti atsakingą valstybės lėšų naudojimą, vertinant pareiškėjus bus taikomi abu minėti rodikliai, kad lengvatinės paskolos nebūtų suteikiamos nemokiems ūkio subjektams.
Pasak ministerijos, papildomas finansavimas skirtas įvertinus didelį paskolų pagal priemonę poreikį – jau panaudota visa anksčiau lengvatinėms paskoloms skirta 25 mln. eurų suma.
Po pakeitimų bendra priemonei skiriama suma sieks 50 mln. eurų. Iš jų – 40 mln. eurų lengvatinėms paskoloms ūkiams ir įmonėms, nukentėjusiems nuo stichinių meteorologinių reiškinių arba susidūrusiems su rinkos sutrikimais ir 10 mln. eurų – paskoloms pagal nacionalinio plėtros banko ILTE kainodarą tiems subjektams, kurie negali gauti finansavimo iš bankų ar kitų finansų įstaigų.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-05
Šalies ūkininkus stebina grūdų džiovinimo kainos: Latvijoje, Lenkijoje kone perpus pigiau
Konkurencijos taryba pritrūkus duomenų atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo susitarimo tarp grūdų supirkėjų. Į tarnybą, pastebėjus, kad Lietuvoje grūdų džiovinimo kainos dvigubai didesnės nei Latvijoje, kreipėsi Žemės ūkio ministerija. Ūkininkai sako dėl brangių džiovinimo įkainių pralaimintys konkurencinę kovą su kaimynais.
Jurbarko rajono laukuose baigęs nuimti rapsų derlių, ūkininkas Darius Ufartas ir dantimis, ir aparatu tikrina grūdų sausumą. Tikslas nukulti kuo sausesnius. Tačiau sako, kad be džiovyklų neišsivers.
„Vieną kitą procentą leidžiu sau drėgnų javų kulti ir vežti, bet jei daugiau, tai tiesiog neapsimoka, nes džiovinimo įkainiai yra be proto dideli“, – teigia ūkininkas.
Palyginti su Latvija, Lietuvos ūkininkai sako už džiovinimą mokantys dvigubai daugiau. Latvijoje džiovinimo kainos svyruoja nuo maždaug 4 eurų, Lietuvoje beveik visur daugiau nei 7 eurai.
„Nuolatos sakoma, kad pati rinka diktuoja tas kainas, bet gal čia ne tik rinkos veiksniai, o noras puotauti bado metu“, – svarsto D. Ufartas.
Grūdų augintojai sako dėl didelių džiovinimo įkainių, kuriuos tenka mokėti savų džiovyklų neturintiems ūkininkams, pralaimima konkurencinėje kovoje ne tik su latviais, bet ir su lenkais.
„Čia ne tik džiovinimo įkainį turime mintyje, kuris yra vos ne dvigubai didesnis nei aplinkinėse šalyse, turime ir valymo įkainį, kai viršijus bazinius rodiklius, tas valymo įkainis 30–40 procentų didesnis“, – tikina Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Žemės ūkinio ministerija dėl grūdų džiovinimo kainų kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašė išaiškinti ar dėl kainų nėra susitarta. Taryba tyrimo nusprendė nepradėti, pritrūkus duomenų, kurie leistų įtarti konkurenciją ribojančius susitarimus. Anot ministro Kęstučio Mažeikos, toks sprendimas nuviliantis.
„Kaina nustatyta mūsų elevatorių yra neadekvati. Kelių didžiųjų, kurie turi didžiąją rinkos dalį, jų kaina labai keistai panaši“, – pastebi K. Mažeika.
Prie „Kauno grūdų“ elevatorių jau rikiuojasi grūdus atvežusiųjų eilės. Per dieną čia dabar atvežama iki 500 tonų grūdų. Jungti džiovyklos dar neprireikė, tačiau ir pradėjus džiovinti kainos bus tokios pat kaip ir pernai, nors sąnaudos išaugo.
„Įkainių nekėlėme trejus metus iš eilės. Lyginant praėjusius metus su tuo pačiu metu, tai dujų kaina buvo 33 centai, šiemet 57 centai. Gal norėtųsi tą džiovinimo įkainį pakelti, bet mes paliekame tokį patį“, – teigia „Kauno grūdų“ tiekimo vadovas Linas Nedzelskis.
Supirkėjai sako, kad išaugo ne tik dujų, dyzelino kainos, bet ir keitėsi palūkanų normos, kilo darbo užmokestis.
„Bent mažiausiai dvi įmonės nori parduoti savo verslą, elevatorius, jų yra apie 200 tūkstančių talpyklų, apie 10 elevatorių. Jei kažkas mano, kad šis verslas pelningas ir galima atlikti pigiau, tai galima įsigyti ir parodyti visai rinkai, kaip galima dirbti pigiau“, – tikina „Agrokoncerno grūdų“ direktorius Karolis Šimas.
Lietuvoje dabar yra daugiau kaip 20 įmonių superkančių, džiovinančių ir apdorojančių grūdus.
Žemės ūkio ministerija svarsto raginti Lietuvoje veiklą pradėti Latvijos grūdų supirkėjus, taip tikimasi, kad didėjant konkurencijai kainos keisis.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti pievas, ir atkreipia dėmesį į pagrindinius šienavimo reikalavimus. Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) intervencines priemones, privalo ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. bent vieną kartą per metus nušienauti arba nuganyti pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, AGP) ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (klasifikatoriaus III grupės kodai).
Pagrindiniai šienavimo reikalavimai
Pievų, žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, taip pat sodų, riešutynų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva, iki rugsėjo 1 d. nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius, susmulkinta ir tolygiai paskleista ar palikta suguldyta vietoje.
Jeigu pievos ar žoliniai azotą kaupiantys augalai yra ganomi ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis (einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.) sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, papildomai šių plotų šienauti nereikia. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju iki rugsėjo 1 d. šiuose laukuose turi būti matomi ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, t. y. ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kt., arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko arba supresuota, šienas sudėtas į kūgius, susmulkinta ir tolygiai paskleista arba palikta suguldyta vietoje.
Tais atvejais, kai pareiškėjo laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, plotai iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti.
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir riešutų auginimą bei paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, sodų, riešutynų ir uogynų tarpueilius privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti ir negyvus vaismedžius, vaiskrūmius bei jų liekanas.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už daugiametes pievas, kurios yra saulės elektrinių teritorijose, iki rugsėjo 1 d. privalo sutvarkyti nenuganytus plotus ir iki rugsėjo 1 d. per „NMA agro“ programą privalo pateikti nuotraukas iš skirtingų teritorijos vietų, kuriose aiškiai matytųsi sutvarkytų plotų vaizdas.
Pareiškėjai, dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, turi laikytis šiai ekologinei sistemai privalomų šienavimo terminų – iki rugpjūčio 1 d. nušienauti žolę sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius. Iki rugsėjo 1 d. būtina nušienauti ir medžių bei krūmų juostas, apsaugant kamieną nuo galimų pažeidimų: medžiams – po laja, krūmams – 1 m atstumu nuo lajos, taip pat medžių ir krūmų grupes, miškelius – perimetrą 1 m atstumu nuo lajos, apleistas sodybvietes ar ūkinius pastatus – perimetrą jų teritorijoje 1 m atstumu iki ribos, pakrantes ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kranto. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti arba išvežti.
Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nuganyti arba nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Pareiškėjai, įgyvendinantys įsipareigojimus, susijusius su pievų tvarkymo darbais pagal Strateginio plano intervencines priemones „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirtiems žemėje“, pievų tvarkymo darbus turi atlikti laikydamiesi konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų – kai šienavimo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami ir yra šienaujama, šienauti reikia baigti iki spalio 30 d. (nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko, smulkinti ir paskleisti draudžiama).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-05
Po NMA atliktos patikros – išsami informacija apie jos rezultatus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama didinti kontrolės procedūrų skaidrumą ir gerinti informacijos teikimą klientams, atlikusi investicinių ūkių ir plotinių priemonių patikrą vietoje, el. paštu arba trumpąją žinute informuoja apie patikros rezultatą. Esant neigiamam patikros rezultatui, ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie nustatytus neatitikimus.
Pareiškėjai apie teigiamą arba neigiamą patikros rezultatą informuojami elektroniniu paštu arba trumpąja (SMS) žinute, atsižvelgiant į jų pasirinktą informavimo būdą.
Taip pat NMA Informaciniame portale pareiškėjai gali susipažinti su informacija apie patikros rezultatą.
Be to, NMA klientai, gavę investicinių ūkių ar plotinių priemonių patikros ataskaitą, yra išsamiai informuojami apie nustatytus neatitikimus valdoje. Ataskaitoje pateikiami patikros metu konkrečiuose laukuose nustatyti neatitikimai:
* nustatyto įsipareigojimo nesilaikymas lauke ar valdoje;
* nustatytas mažesnis plotas, nei deklaruotas;
* rastas kitas naudmenos kodas, nei deklaruota;
* rastas kitos kultūros nedeklaruotas laukas;
* bendros pastabos apie neatitikimus.
Tikimės, jog nuo praėjusių metų atlikti pakeitimai padės dar labiau didinti kontrolės procesų skaidrumą bei aiškumą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-04
VMVT teismui ginčijo ją audituojančios įmonės ir Žemės ūkio ministerijos sutartį
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teisme anksčiau nepavykus pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vyriausybės sprendimo vertinti tarnybos veiklą, ji teismui ginčijo ir audituojančios įmonės „Audifina“ sutartį su Žemės ūkio ministerija. Tačiau Vilniaus apygardos teismas liepos 31 dieną atsisakė priimti tarnybos ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nurodęs, kad spręsti dėl ginčo turėtų Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Anot nutarties, Maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad ministerija, sudarydama sutartį, viršijo savo kompetenciją bei neturėjo teisės jos sudaryti.
BNS rašė, kad gegužę Regionų administracinis teismas atsisakė priimti tarnybos skundą, kuriuo ji siekė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vyriausybės sprendimą vertinti tarnybos veiklą.
Vyriausybei leidus Žemės ūkio ministerijai atlikti tarnybos veiklos patikrinimą, gegužę ji pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia „Audifina“.
Nepriklausomi ekspertai iki rugsėjo 1-osios turi įvertinti tarnybos darbą – vidaus kontrolės sistemą, informacinių išteklių valdymą, finansinius išteklius ir valdomą turtą, viešųjų pirkimų procesų organizavimą ir vykdymą.
Ministerija patikrinimą motyvavo siekiu įvertinti institucijos veiklos 2024–2025 metais ekonomiškumą ir efektyvumą bei „priimti sprendimus dėl tarnybos veiklos optimizavimo“.
