Žemės ūkio naujienos: 2026-08-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbi žinia žemės ūkiui: dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją
Dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas pritarus Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ekspertiniam vertinimui, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva. „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų.
Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Ekstremalioji situacija paskelbta atsižvelgiant į rugpjūčio 22 d. audros – itin smarkaus vėjo ir lietaus – padarinius. Jie ir galimos valstybės reagavimo priemonės aptartos NKVC ekspertų posėdyje.
Vertinant surinktus duomenis ir institucijų informaciją, konstatuota, kad audros padariniai apima didesnę teritoriją nei atskirų savivaldybių ribos, o dalis reikšmingų pasekmių žemės ūkiui dar tik aiškėja. Todėl reikalingas koordinuotas valstybės masto reagavimas ir vienodas požiūris į nukentėjusius ūkio subjektus visoje paveiktoje teritorijoje.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas sudarytų sąlygas koordinuotai rinkti ir apibendrinti informaciją apie žalą, suteiktų papildomą oficialų pagrindą įrodant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, mažinti administracinę naštą ūkininkams bei sustiprintų Lietuvos argumentus siekiant Europos Sąjungos paramos žemės ūkio sektoriui.
Taip pat būtų sudarytos prielaidos efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir sudaryti sąlygas individualiai pagrįstais atvejais netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių jie objektyviai negalėjo įvykdyti.
Šaltinis: zum. lrv.lt, 2026-08-26
J. Eimontas. Geopolitika perėmė grūdų rinkos vairą
Situacija pasaulio rinkose primena lietuvišką vasarą: karštesnius orus keičia kritulių kupini laikotarpiai, ir atvirkščiai. Tokius pokyčius išgyvena ir grūdų rinka: jei vieną dieną nuotaikas lėmė geopolitiniai iššūkiai, kitą dieną kryptis reguliavo kiti veiksniai. Didžiausia rugpjūčio pirmosios pusės naujiena – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Žemės ūkio departamento ataskaita, pasirodžiusi rugpjūčio 12 dieną. Trumpam šis dokumentas perėmė dėmesį iš geopolitikos ir bent kurį laiką dominavo kaip kainų krypties užsakovai.
JAV Žemės ūkio departamento ataskaitoje pateiktos ne itin džiuginančios prognozės: mažinamas kukurūzų derlingumas. To priežastis – kaitri ir sausa liepa. Atitinkamai sumažintas ir JAV kukurūzų pabaigos likutis, nes didėjantis eksportas mažina atsargas.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir karščių kamuojama Europa. Regione vyravusi rekordinio karščio banga tiesiogiai paveikė kviečių derlių, o tai palaiko aukštas kainas MATIF biržoje.
Karšti orai Europoje verčia kukurūzų augintojus mažinti derliaus prognozes ir didinti importo poreikius. Tačiau kitoje Atlanto vandenyno pusėje Brazilijos Nacionalinė tiekimo kompanija didina kukurūzų derliaus prognozę iki rekordinių 142,96 mln. tonų.
Tuo metu Kinija vis dažniau grįžta į pasaulinę rinką ir apsiperka. Be to, toliau sėkmingai tęsiasi JAV ir Kinijos prekybos susitarimas, pagal kurį pastaroji šalis per savaitę įsigijo net 1,5 mln. tonų naujo sojų derliaus.
Geopolitiniai veiksniai – vėl svarbiausi
JAV Žemės ūkio departamento ataskaitos efektui išsikvėpus, ant scenos grįžta geopolitiniai veiksniai. Ukraina toliau sėkmingai atakuoja Rusijos uostus, kitą infrastruktūrą ir taip trikdo grūdų eksportą iš šios šalies.
Savo ruožtu, Ukraina oficialiai 12 proc. sumažino eksporto apimtis. Tačiau skirtingų šaltinių prognozės skiriasi kardinaliai. Šalies Žemės ūkio ministerija bendrą grūdinių kultūrų eksportą mažina 12 proc., o apimtys gali siekti apie 38–40 mln. tonų. Tačiau pesimistiniu variantu eksportas gali kristi iki 54 proc. ir siekti vos 30 mln. tonų.
Šaltinis: linasagro.lt, 2026-08-17
Žemės ūkio verslas: reikia sprendimų, kaip apsirūpinti elektra krizės atveju
Savaitgalį šalyje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams, verslo atstovai sako, kad audra parodė valstybės nepasiruošimą tokioms stichijoms, todėl reikia sprendimų, kaip aprūpinti įmones ir ūkius elektra ilgesnės krizės atveju. „Nors labai trumpa audra santykinai, bet parodė visišką nepasiruošimą mūsų valstybės krizės atveju (…).
Tiesioginių nuostolių turime, paukščiai yra kritę, apie 30 tūkstančių paukščių“, – trečiadienį prieš susitikimą su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika žurnalistams sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
„Gyvulininkystės sektoriuje nereikia dienų, užtenka kelių valandų, kad turėtumėm nuostolius. Bet yra begalė problemų, susijusių su tuo, kad nebuvo su kuo šnekėt, su kuo komunikuoti“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas ir vienos didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola Group“ valdybos narys Andrius Pranckevičius teigia, jog ūkiams generatoriai yra būtini: „Visi išmokome pamoką.“
„Žinome praktiką kitų Europos šalių, kad jos labai aktyviai prašo Europos Komisijos (paramos žalai atlyginti – BNS). Žinome pavyzdžių, kai Lietuva vėlavo paprašyti ir negavo. Nepadarykime tos klaidos dar kartą, turime tikrai suskubti laiku ir padėti, nes situacija tikrai nepaprasta“, – po susitikimo su ministru žurnalistams teigė A. Pranckevičius.
Pasak jo, dėl prastos grūdų kokybės dalis jų šiemet gali būti netinkami vartoti, todėl kaina augs, o audros padariniai ūkininkams sukelia dar daugiau galvos skausmo.
G. Kauzono teigimu, turi būti skirtas papildomas finansavimas įsigyti generatorių: „Nereiktų šešių tūkstančių kilometrų laidų pakasti po žeme tam, kad turėtumėme elektros krizės atveju.“
Pasak jo, krizės atveju verslui neturint elektros ilgesnį laiką kiltų maisto apsirūpinimo problemų: „Tiesiogiai maisto grandinei galbūt atsiliepti neatsilieps, įmonės tuos nuostolius, kuriuos patyrė, suvaldys arba yra draudimas tam skirtas, bet reiktų daugiau žiūrėti į ilgesnę perspektyvą ir pasiruošti ilgesnėms krizėms.“
Kaip rašė BNS, ministras K. Mažeika sako Vyriausybei siūlysiantis skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu.
K. Mažeikos teigimu, žalos mastas yra „didelis“, nes maždaug pusė vasarinių javų derliaus vis dar yra laukuose. Pasak ministro, šiuo metu renkama informacija apie ūkininkų nuostolius ir dar sunku pasakyti žalos mastą, nes dalyje vietovių neveikia mobilusis ryšys.
Tuo metu dėl audros ūkininkams padarytos žalos į Europos Komisiją (EK) būtų kreipiamasi kitų metų pavasarį.
Žemės ūkio atstovai prognozuoja, kad stichijų poveikis atsispindės maisto produktų kainose
Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją žemės ūkyje. Ūkininkams susiduriant su apsemtais laukais, padėtį dar labiau apsunkino praėjusio savaitgalio audra. Pasak ministro Kęstučio Mažeikos, dar ne visi ūkiai sulaukė elektros arba ji atkurta tik minimaliai. Toks Vyriausybės sprendimas turėtų suteikti galimybę kreiptis į Europos Komisiją didesnės finansinės paramos. Žemės ūkio atstovai sako, stichijų poveikis galiausiai bus matomos maisto produktų kainose – jos veikiausiai augs.
Nemažoje dalyje Lietuvos – derlius skęsta. Padėtis įvairiuose šalies ūkiuose itin sudėtinga jau ne vieną mėnesį, o dar pablogėjo dėl savaitgalį Lietuvą talžiusios audros.
„Sunku vertinti nuostolius, nes mes nežinome, kada tas vandens lygis nuslūgs. Laukiam dar savaitę, dvi ir matysime, kokie realūs bus tie nuostoliai ūkininkams. Kai kurie ūkiai kaip ir buitinę elektrą turi, bet neturi taip vadinamų „fazių“ ir negali paleisti nei grūdų džiovinimo įrangos, nei atkrovimo“, – komentuoja Ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Vyriausybės sprendimas paskelbti ekstremaliąją situaciją visos Lietuvos mastu suteiks galimybę kreiptis į Europos Komisiją finansinės pagalbos.
„Nežinau savivaldybės, kurioje ūkininkai nebūtų patyrę kažkokių didesnių ar mažesnių nuostolių. Tai yra pagrindas įvesti ekstremaliąją situaciją. Mes surinksime duomenis. Situaciją komplikuoja dar ir tai, kad vis dar neveikia mobiliojo ryšio operatorių antenos, kurios atjungtos, todėl tas informacijos surinkimas apsunkintas. Artimiausiu metu ta informacija susigeneruos ir galėsime pasakyti mastą“, – sako jis.
Paveiktas vandens tiekimas, karvių fermos, ūkių ventiliacija, pašarų produkcijos laikymas ir šaldymas. Dėl elektros sutrikimų, pieno ūkiai buvo priversti pieną išpilti, kitose ūkio šakose – išguldyti javai. Kaip sako „Akola group“ vienas vadovų Andrius Pranckevičius, šįmet dar ir grūdų kokybė prastesnė – dalis gali netikti vartoti, gaminti pašarams. Esą situacija neįprasta ir dėl to, kad krizė vienu metu ištiko ir pieno, ir grūdų sektorius.
„Be abejo, kiek įmanoma prašyti paramos tikrai reikėtų. Mes žinome praktiką kitų Europos šalių, kai jos aktyviai prašo, o Europos Komisija skiria. Žinome pavyzdžių, kai Lietuva vėlavo prašyti ir negavo. Tai nepadarykime tos klaidos dar kartą. Turime suspėti laiku“, – tikina A. Pranckevičius.
Sutrikus elektrai viename iš paukštininkystės ūkių nugaišo 30 tūkst. broilerių – nuostolis siekia apie 400 tūkst. eurų. Pasak paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, valstybė nebuvo pasirengusi.
„Nebuvo su kuo šnekėti, su kuo komunikuoti tiek savivaldybės lygiu, tiek ESO, tiek „Ignitis“ – nebuvo jokios komunikacijos. Ir tu negali niekaip pasirūpinti net ir šalia gyventojais esančiais, nes nežinojai, kiek problema truks: dieną, dvi, savaitę? O tą pagalbą tikrai buvo galima suteikti“, – teigia G. Kauzonas.
Žemės ūkio pramonės atstovai sako, susiklosčiusios aplinkybės veikiausiai paveiks ir maisto produktų kainas, t. y. jie brangs. Išsiaiškinti, kaip stabdyti kylančias maisto produktų kainas bandė Maisto taryba įkurta dar Vyriausybei vadovaujant Gintautui Paluckui. K. Mažeikos įsaku, ji naikinama. Bet atsiranda ekspertų kolegija, kuri, pasak žemės ūkio ministro, padės rasti geresnių būdų kainoms pažaboti.
Šaltinis: lrt.lt, Žygintas Abromaitis, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-08-26
Žemės ūkio ministerija: vietoje atskirų patariamųjų tarybų – viena stipri kolegija
Atskirai veikusių Maisto tarybos ir Žemės ūkio mokslo tarybos nebeliks – Žemės ūkio ministerija optimizuoja patariamųjų organų veiklą. Visi šiose tarybose nagrinėti svarbūs mokslo, žemės ūkio ir maisto bei kaimo plėtros klausimai bus perduoti Žemės ūkio ministerijos kolegijai – ministro patariamajai institucijai, kurioje iki šiol buvo sprendžiami svarbiausi strateginiai sektoriaus klausimai.
Kodėl vyksta šie pokyčiai?
Sujungus jėgas į vieną Žemės ūkio ministerijos kolegiją, siekiama išvengti veiklos ir nagrinėjamų klausimų dubliavimo, sutelkti geriausius ekspertus, užtikrinti vieningą ir koordinuotą pasiūlymų teikimą žemės ūkio ministrui.
„Tikslas nėra kažką nutildyti ar apriboti – atvirkščiai, norime, kad ekspertai ir socialiniai partneriai nesiblaškytų po atskiras tarybas, o visi svarbiausi sprendimai būtų priimami bendrai, efektyviai ir vienoje vietoje“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Ši pertvarka taip pat padės vykdyti Vyriausybės programos iškeltus tikslus.
Atviros durys socialiniams partneriams
Žemės ūkio ministerijos kolegijos, kurią sudarys visa ministro politinio pasitikėjimo komanda ir socialiniai partneriai (ūkininkų, mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai), tikslas – užtikrinti nuoseklų žemės ūkio ministrui pavestų valdymo sričių strateginių klausimų svarstymą.
Kolegija didelį dėmesį skirs tam, kad sektoriaus balsas būtų išgirstas. Į jos posėdžius, atsižvelgiant į svarstomo klausimo pobūdį, bus kviečiami ne tik socialinių partnerių, žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros, mokslo, studijų, švietimo, inovacijų, maisto tiekimo grandinės dalyvių, bet ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Svarbu tai, kad pakviesti asmenys posėdžio metu įgys visiškas Kolegijos narių teises ir pareigas, galės teikti savo siūlymus bei aktyviai diskutuoti.
Visi reikalingi teisės aktai jau yra rengiami, o suinteresuotos šalys bus informuotos apie tolesnius žingsnius.
Pirmasis Kolegijos posėdis numatomas rugsėjo–spalio mėnesį.
